LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (HIDROELEKTRINIŲ ĮRENGIMO) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO REKOMENDACIJŲ R 43-03 PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 9 d. Nr. 351
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.2 punktu,
Tvirtinu Planuojamos ūkinės veiklos (hidroelektrinių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijas R 43-03 (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003
m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 351
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (HIDROELEKTRINIŲ ĮRENGIMO) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO REKOMENDACIJOS
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Planuojant įrengti naujas hidroelektrines arba vykdyti esamų hidroelektrinių rekonstrukciją ar kitaip jas pertvarkyti, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
2. Nors hidroenergetika yra netarši energetikos šaka, o hidroelektrinės yra netaršūs objektai, bet jų statyba ir eksploatacija gali sukelti neigiamą poveikį įvairiems aplinkos komponentams bei socialinei ekonominei aplinkai.
3. Rekomendacijos skiriamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams, kurie rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje. Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio dokumentas, paaiškinantis, į ką turi būti atkreiptas dėmesys atliekant hidroelektrinių poveikio aplinkai vertinimą.
II. SĄVOKOS
4. Hidroenergetika – energetikos šaka, kompleksiškai naudojanti vandens išteklius elektros energijai gaminti.
5. Hidroelektrinė (HE) – įrenginių, kurie tekančio vandens srauto energiją verčia elektros energija, kompleksas. Pagal vandens naudojimo schemą HE skirstomos į vagines, užtvankines, derivacines, potvynių ir mišriąsias.
6. Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandeniui naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Tai užtvankos, krantinės, pralaidos, hidroelektrinės, molai, laivybos statiniai ir pan.
7. Ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų elementų sistema, kurios sudedamąsias dalis jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.
8. Hidrobiontai (vandens gyvūnai) – gyvūnai, kurie gyvena vandenyje: žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kt.
9. Hidrofitai (vandens augalai) – vandenyje augantys augalai, turintys ūkinę reikšmę, naudojami vandens gyvūnų kaip maistas, sudarantys substratą žuvų nerštui arba turintys reikšmę natūraliam vandens valymui. Tai dumbliai, elodėjos, vandens lelijos, lūgnės, švendrai, meldai, papliauškos ir kt.
10. Vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį.
11. Vandens naudojimas – bet kokia veikla, daranti poveikį vandens telkinio ir jame esančio vandens būklei, pavyzdžiui, vandens telkinio naudojimas vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijai, laivybai, žuvininkystei, žvejybai bei kitiems tikslams. Vandens naudojimu taip pat laikoma hidrotechnikos statinių statyba ir naudojimas.
12. Vandens debitas – vandens kiekis, pratekantis per bet kurį upės, kanalo, hidrotechninio įrenginio skerspjūvį per tam tikrą laiko tarpą Q (išreiškiamas m-3/s arba l/s).
13. Gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
14. Upės baseinas – žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir pratekamais ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis.
15. Aukštutinis bjefas – vandens telkinio ir hidrotechnikos statinio dalis, esanti aukštutinėje vandenį patvenkiančio hidrotechnikos statinio pusėje.
16. Žemutinis bjefas – vandens telkinio ir hidrotechnikos statinio dalis, esanti vandenį patvenkiančio hidrotechnikos statinio žemutinėje pusėje.
III. HIDROELEKTRINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪRAS, STATYBĄ, EKSPLOATAVIMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI IR NORMATYVINIAI DOKUMENTAI
18. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).
19. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902).
20. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988).
21. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36 -1544).
23. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34- 620; 1995, Nr. 53-1294; 1996, Nr. 100-2262; 1997, Nr. 66-1598; 1999, Nr. 64-2075; 2000, Nr. 42-1191, Nr. 58-1706; 2001, Nr. 71-2519; 2002, Nr. 74-3141, Nr. 102-4551).
24. Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001, Nr. 39-1358).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 05 09 nutarimas Nr. 651 „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ (Žin., 2002, Nr. 48-1850).
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 43- 1057, Nr. 93-2193; 1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-798, 199, Nr. 104-2995; 2002, Nr. 70-2887; 2003, Nr. 11-407).
27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 06 30 įsakymas Nr. 263 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1698; 2002, Nr. 31- 1175).
28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 06 30 įsakymas Nr. 262 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1697; 2002, Nr. 31-1175).
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 08 07 įsakymas Nr. 333 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 69-2062).
30. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031; 2002, Nr. 31-1175).
31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 01 16 įsakymas Nr. 27/3 D-13 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliuose“ (Žin., 2003, Nr. 19- 835, Nr. 26-1062).
32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 11 02 įsakymas Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729).
33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 07 16 įsakymas Nr. 367 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijų R 41-02 patvirtinimo“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).
34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 01 29 įsakymas Nr. 33 „Dėl leidimų vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-425).
35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 02 23 įsakymas Nr. 68 „Dėl žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrinėse“ (Žin., 2000, Nr. 19-471).
36. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 11 04 įsakymas Nr. 207 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 22-97 „Metodiniai nurodymai gamtosauginiam debitui nustatyti“ patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 111-2809).
37. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 03 04 įsakymas Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių LAND 2-95 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790).
38. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993- 02-11 įsakymas Nr. 10 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo“ (publikacijų neužregistruota).
39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 07 10 įsakymas Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (Žin., 2002, Nr. 81- 3509).
IV. HIDROELEKTRINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
42. Hidroelektrinių (HE) ir jų hidrotechnikos statinių poveikio aplinkai vertinimo (PAV) pagrindiniai tikslai yra:
42.1. nustatyti galimą poveikį įvairiems aplinkos komponentams, socialinei ekonominei aplinkai ir numatyti priemones neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti;
42.2. užtikrinti, kad projektas realizuotų vietos vandens potencialą tenkinant energetinės sistemos ir vandens naudotojų reikmes;
43. Planuojant įrengti hidroelektrines ir su jomis susijusius statinius, būtina užtikrinti, kad HE statyba ir eksploatavimas nepažeistų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, reikalavimų.
44. HE PAV programa ir ataskaita rengiama, vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais [28].
45. HE PAV ataskaitoje papildomai rekomenduojama pateikti šiuos duomenis:
45.3. vandens telkinio hidromorfologinės sąlygos (hidrologinės ir morfologinės-geometrinės charakteristikos);
45.8. minimalūs vasaros-rudens ir žiemos 30 dienų laikotarpio vandens debitai (Qvid., Q80%, Q95% m3/s);
45.11. HE pagrindiniai techniniai ir ekonominiai duomenys:
46. HE ir su ja susijusių hidrotechnikos statinių galimas reikšmingas poveikis aplinkai:
46.1. HE, naujų tvenkinių įrengimas, užtvankos statyba gali sukelti tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį aplinkai;
46.2. tiesioginis neigiamas poveikis aplinkai:
46.2.1. upės hidromorfologinių charakteristikų pasikeitimas: vandens gylio padidėjimas, tėkmės greičio tvenkinyje mažėjimas, periodiškų ir staigių vandens lygio svyravimų, galinčių sukelti ilgalaikį vagos plovimą žemutiniame bjefe, susidarymas, sąnašų kaupimosi padidėjimas;
46.2.3. dėl po vandeniu atsidūrusių organinių liekanų (kelmai, lapai, biomasė) puvimo proceso sumažėjęs deguonies kiekis vandenyje, galintis sukelti žuvų dusimą, o anaerobinio proceso produktas – sieros vandenilis, galintis sukelti metalo, iš kurio pagamintos turbinos, koroziją;
46.2.5. staigūs vandens lygio svyravimai, galintys pakenkti gyvūnijai, ypač hidroelektrinei dirbant pikiniame režime;
46.2.6. esant staigiam teritorijos apsėmimui, daugeliui gyvūnų rūšių užkertamas kelias sugrįžti į ankstesnes jų buvimo vietas;
46.2.7. padidėjus temperatūrai tvenkinyje, gali pasikeisti gyvenimo sąlygos lašišinėms ir karpinėms žuvims bei padaugėti ežerinių žuvų tvenkiniuose;
46.2.9. migruojančių žuvų nerštaviečių, užtvenkiant upę bei užliejant pačias nerštavietes, sunaikinimas;
46.2.11. praeivių žuvų, kurios grįždamos iš nerštaviečių gali patekti į turbinas (nuo kelių iki keliasdešimt procentų), sunaikinimas ar sužalojimas;
46.2.18. sąnašų susidarymas tvenkinyje gali daryti įtaką patvankai, o teritorijos, esančios užtvankos viršutiniame bjefe, gali užpelkėti ar būti patvenktos;
46.3. netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai:
46.3.3. tvenkinio uždumblėjimas ir vandens kokybės blogėjimas dėl greta esančių žemdirbystės plotų netinkamo naudojimo (pesticidai, herbicidai, intensyvus tręšimas ir kt.);
47. PAV ataskaitoje rekomenduojamos nagrinėti poveikį aplinkai mažinančios priemonės:
47.3. vandens lygio svyravimų ribojimas, ypač žuvų nerštinės migracijos metu (balandžio-gegužės ir spalio-lapkričio mėnesiais pastovaus vandens lygio tvenkinyje užtikrinimas);
47.8. tvenkinio, ištekėjimo kanalo šlaitų sutvirtinimas, krantų, pakrančių apsaugos juostų sutvarkymas;
47.11. tinkamas statybos aikštelės paruošimas (tinkamas grunto sutankinimas, medžių, krūmų, lapų, griuvėsių ir kt. pašalinimas);
48. Hidrotechnikos statinių rizikos vertinimas ir priežiūra:
48.1. kai kurie hidrotechniniai statiniai priskiriami potencialiai pavojingiems statiniams [32]. Atliekant hidroelektrinių rizikos analizę, būtina prognozuoti avarines situacijas, numatyti avarijų likvidavimo planų sudarymą bei prevencines priemones [28], [33];