PATVIRTINTA

Valstybinės geologijos tarnybos

1992 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 54

Lietuvos Respublikos valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro nuostatai

1. Lietuvos Respublikos valstybinis žemės gelmių išteklių kadastras yra Lietuvos Respublikos gamtos išteklių kadastro atskira sudėtinė dalis, jungianti geologines, ūkines ir kitas žinias, reikalingas žemės gelmių naudojimo valdymui, aplinkos apsaugai bei ūkio vystymui ir orientavimui.

2. Valstybinis žemės gelmių išteklių kadastras yra vieningas geologinės informacinės sistemos dalis.

3. Valstybinio žemės gelmių kadastro objektai yra visi Lietuvos Respublikos išžvalgyti ir įvertinti naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens telkiniai, naudingųjų iškasenų perspektyvūs plotai (struktūros), lokalios zonos bei apraiškos, geoterminiai laukai ir pavieniai vandens eksploataciniai gręžiniai (gręžtiniai šuliniai).

4. Vieningoje geologinėje informacinėje sistemoje valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro rodikliai sutampa su atitinkamų objektų geologinių tyrimų rezultatų rodikliais.

5. Valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre objektai numeruojami ir grupuojami pagal miestus, rajonus (apskritis), apylinkes (valsčius), telkinių priklausomybę atitinkamam fondui, naudingųjų iškasenų rūšis bei jų grupes ir ištirtumo laipsnį:

5.1. nafta ir dujos;

5.2. kietosios naudingos iškasenos;

5.2.1. metalų rūdos;

5.2.2. nemetalų naudingosios iškasenos:

- klintis, dolomitas, opoka, gipsas, anhidritas, kreida ir kitos uolinės padermės;

- smėlis ir žvyras (birios padermės);

- molis, priemolis, priesmėlis (rišlios padermės);

- gintaras;

- glaukonitas;

- durpė ir sapropelis.

5.2.3. ilmenitas-magnetitas ir kiti sąnašynų mineralai;

5.3. Požeminio vandens objektai grupuojami atskiriant gėlą ir mineralinį vandenį, o taip pat pagal vandeningus horizontus ir kompleksus.

5.7. geoterminis laukas, įskaitant požeminį terminį vandenį.

Visi išžvalgyti kietųjų naudingųjų iškasenų (nemetalų) ir požeminio vandens telkiniai pagal priklausomybę bei žvalgybos finansavimo šaltinį grupuojami (skirstomi) į valstybinio fondo ir įmonių fondo telkinius.

Valstybinį fondą sudaro valstybės biudžeto lėšomis išžvalgyti neeksploatuojami telkiniai.

Įmonių fondą sudaro eksploatuojami telkiniai, neatsižvelgiant į žvalgybos finansavimo šaltinius ir neeksploatuojami telkiniai išžvalgyti įmonių lėšomis. Įmonių fondui priskiriami ir valstybinio fondo telkiniai, kuriems yra patvirtintas telkinio naudojimo ir rekultivacijos projektas.

6. Valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre įrašomi ir duomenys atspindintys išžvalgyto telkinio eksploataciją: eksploatuojančios įmonės pavadinimas, gavybos dydis, gavybos nuostolis, išteklių prieaugis ir nurašymas, išteklių likutis, žaliavos perdirbimas-atliekų, produkcijos rūšys ir kiekiai, skirtas žemės sklypas, pažeistos ir rekultivuotos žemės plotai.

7. Visi valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro objektai sutartiniais ženklais žymimi 1:100000 mastelio žemėlapiuose ir 1:10000 mastelio žemės naudojimo planuose, o sukūrus informacines grafines duomenų bazes-skaitmeniniuose žemėlapiuose.

8. Visų rūšių naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išžvalgytų ir įvertintų telkinių dislokacijos aprašymas turi sutapti su jų aprašymu valstybiniame žemės kadastre, nurodant žemės savininko ar naudotojo kodą, o eksploatuojamiems telkiniams išskirto žemės sklypo numerį, kurį suteikia rajono (apskrities) žemėtvarkos tarnyba ir kt.

9. Kadastras kiekvienais metais iki gegužės 1 d. papildomas praėjusių metų gruodžio 31 d. būklei.

10. Naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai kadastre priklausomai nuo ištirtumo laipsnio pagal veikiančias naudingųjų iškasenų išteklių bei požeminio vandens išteklių klasifikacijas įrašomi atitinkamais masės ir tūrio matais vieno tūkstančio tikslumu pagal pridedamą priedėlį I.

11. Kiekvienų metų gavybos dydis atskiruose kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose skaičiuojamas tik pagal markšeiderinius apmatavimus, o naftos ir požeminio vandens (įskaitant ir pavienius gręžinius) – pagal skaitiklius.

12. Kadastrui reikalingus duomenis Valstybinei geologijos tarnybai teikia:

12.1. Įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės atliekančios geologinius darbus (telkinių žvalgybą, įvertinimą ir prognozavimą) ir įrengiančios gręžtinius šulinius – ne vėliau kaip per 45 dienas po išteklių tvirtinimo, aprobacijos ir šulinio įrengimo-pagal Valstybinės geologijos tarnybos nustatytą tvarką.

Žemės naudojimo planai M 1:10000, kuriuose nužymėti išžvalgytų ir įvertintų telkinių bei prognozinių plotų kontūrai be Valstybinės geologijos tarnybos pateikiami Valstybiniam žemėtvarkos institutui, rajono (apskrities) žemėtvarkos tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui ir regionų agentūroms.

12.2. Įmonės, firmos, bendrovės eksploatuojančios kietųjų naudingųjų iškasenų, naftos ir dujų bei požeminio vandens telkinius pagal patvirtintas statistinių ataskaitų formas.

Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių statistines ataskaitas gali pateikti įmonių įgalioti subjektai (asociacijos, centrai, direkcijos ir pan.).

13. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių duomenys pateikti pagal priedėlių 2 ir 3 pavyzdžius ir sugrupuoti šių nuostatų 5 punkte nurodyta tvarka sudaro atitinkamus kietųjų naudingųjų iškasenų bei naftos ir dujų balansus.

Kiekvienais metais šie balansai papildomi įrašytų telkinių pokyčių (gavyba, išteklių likutis ir kt.) ir naujų telkinių duomenimis.

Naujai balansai sudaromi kas 4 metai.

14. Kadastro suvestiniai duomenys Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kiti duomenys Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuotoms ministerijoms ir tarnyboms pateikiami nustatyta tvarka.

______________

PRIEDĖLIS 1

prie Lietuvos Respublikos valstybinio

žemės gelmių išteklių kadastro nuostatų

Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų ir

požeminio vandens apskaitos masės ir tūrio

vienetai

Naudingoji iškasena, požeminis vanduo	Išteklių apskaitos vienetas
Nafta	geologiniai
išgaunami tūkst. t.
Dujos	„ tūkst. kub. m.
Rūda	tūkst. t.
Klintis	tūkst. t arba tūkst. kub. m
Dolomitas	„
Gipsas	tūkst. t arba „
Anhidritas	tūkst. t arba „
Kreida ir kreidos mergelis	tūkst. t
Gintaras	kg/m3
Kristalinės uolienos	tūkst. kub. m
Molis	tūkst. t arba tūkst. kub. m
Smėlis	„
Žvyras	tūkst. kub. m
Požeminis gėlas vanduo	tūkst. kub. m per parą
Požeminis mineralinis vanduo	kub. m per parą
Požeminis terminis vanduo	kub. m per parą
Durpė	tūkst. t prie atitinkamos
santykinės drėgmės
Sapropelis	„

______________

PRIEDĖLIS 2

prie Lietuvos Respublikos žemės

gelmių išteklių kadastro nuostatų

Lietuvos Respublika

Valstybinė geologijos tarnyba

Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių

BALANSAS

199 m. gruodžio 31 d. būklei

Sąsiuvinis...........................

................................................................................................................................................................

(naudingos iškasenos arba jų grupės pavadinimas)

Vilnius, 199 .......m.

Telkinio pavadinimas, jo adresas, kam priklauso arba kas eksploatuoja ir nuo kurių metų	Kokiam tikslui išžvalgyti pagrindiniai kokybės parametrai
1	2

Išteklių tvirtinimas

Pasikeitimai 19 metais

Išteklių likutis

19 m. 12.31

Aprūpinimas metais

Protokolo Nr., data

kategorijos

ištekliai

gavyba

+ išžv.

– nuraš.

______________

PRIEDĖLIS 3

prie Lietuvos Respublikos žemės gelmių

išteklių kadastro nuostatų

Lietuvos Respublika

Valstybinė geologijos tarnyba

Naftos ir dujų išteklių balansas

199 m. gruodžio 31 d. būklei

Vilnius, 199 ......m.

Geologiniai tūkst. t. naftos ištekliai, išgaunami tūkst. kub. m dujų
Telkinio pavadinimas, atradimo, užkonservavimo, eksploatavimo data; kam priklauso (kas eksploatuoja)	Produktyvios nuosėdos, jų slūgsojimo gylis; pagrindiniai sluoksnio parametrai	Naudingos iškasenos kokybės parametrai
1	2	3

Išteklių tvirtinimas			Išteklių kiekis 199 12 31	Pakitimai 199. metais		Išteklių likutis 199 12.31
protokolo Nr., Data	kategorijos	ištekliai
				gavyba	+ išžv. - nuraš.
4	5	6	7	8	9	10

______________