Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių lietuvos respublikos vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios
2011 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1131
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548) 11 straipsnio 1 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48-1840);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 238 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 30-1099);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 125-6394).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131
MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS IR KOMPENSAVIMO UŽ MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMĄ KITOMIS NAUDMENOMIS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būdus ir jų taikymo tvarką, piniginių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
2. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548) 11 straipsnio 1 dalyje.
3. Aprašas taikomas visais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba jos nekeičiant, atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį. Kai dėl planuojamos veiklos pobūdžio įgyvendinant detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atskirtas miško žemės plotas tampa mažesnis nei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas minimalus miško plotas ir dėl to negali būti laikomas mišku, jis priskiriamas bendram plotui, kuriame miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis.
4. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai. Kai planuojama miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškų plotuose, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti teritorijų planavimo dokumentai gali būti tvirtinami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotų schemas.
5. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
6. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182).
II. KOMPENSAVIMO UŽ MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMĄ KITOMIS NAUDMENOMIS BŪDAI
7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (toliau – pareiškėjai), miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja sumokėdami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja įveisdami mišką nuosavybės teise jiems priklausančioje žemėje, ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas, arba sumokėdami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
III. PINIGINĖ KOMPENSACIJA
9. Piniginę kompensaciją sudaro:
9.1. kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis. Ji apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221);
9.2. kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos:
10. Miško žemę kitomis naudmenomis paverčiant III miškų grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II miškų grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
11. Piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (Biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5442) privaloma sumokėti prieš išregistruojant kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemę iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Sumokėta piniginė kompensacija įtraukiama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas, taip pat į specialiąją Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti.
12. Kai pagal detaliojo arba specialiojo plano sprendinius miško žemė kitomis naudmenomis verčiama dalimis, kompensacija skaičiuojama ir mokama atskirai už kiekvieną kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemės dalį.
13. Piniginės kompensacijos dydį, vadovaudamasi Aprašo priedu, per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo apskaičiuoja ir planavimo organizatoriui pateikia Valstybinė miškų tarnyba. Planavimo organizatoriaus prašyme apskaičiuoti kompensaciją už miško žemę, kurią planuojama paversti kitomis naudmenomis, turi būti nurodytas miško žemės sklypo kadastro numeris (jeigu yra suteiktas) ir pridėtas planuojamo paversti kitomis naudmenomis miško žemės sklypo planas, parengtas Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka.
IV. KOMPENSAVIMAS MIŠKO ĮVEISIMU
14. Kompensuodamas miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis miško įveisimu, privačios miško žemės savininkas privalo įveisti mišką jam nuosavybės teise priklausančiame ne miško žemės plote, ne mažesniame už paverčiamą kitomis naudmenomis, patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka ir įregistruoti įveistą miško plotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka.
15. Miškas įveisiamas vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (Žin., 2004, Nr. 55-1918), ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), nustatyta tvarka.
16. Miško žemę kitomis naudmenomis paverčiant III miškų grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis nei dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II miškų grupės miškuose – ne mažesnis nei trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas.
V. MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS TVARKA
17. Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba atskirai, jeigu toks dokumentas buvo patvirtintas iki Aprašo įsigaliojimo. Pareiškėjai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o privačios miško žemės savininkai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikia sprendimą priimančiai institucijai, kuri, esant patvirtintam arba pateiktam tvirtinti detaliajam ar specialiajam teritorijos planavimo dokumentui, pateiktą prašymą išnagrinėja per 20 darbo dienų. Tais atvejais, kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje išnagrinėtas galimas tokių teritorijų formavimo ne miško žemėje alternatyvas. Tais atvejais, kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus šalies teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje. Šiais atvejais sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotoje pažymoje nurodytas galimas tokių teritorijų formavimo ne miško žemėje alternatyvas.
18. Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatančiame detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas plotas, kuriame miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis.
19. Sprendime paversti miško žemę kitomis naudmenomis nurodoma:
20.Žemės sklypo, kuriame teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre keičiami tik kompensavus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Aprašo III arba IV dalyje nustatyta tvarka. Valstybinė miškų tarnyba žemės sklypo duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pakeičia per 10 darbo dienų, gavusi pareiškėjo arba privačios miško žemės savininko prašymą ir patikrinusi piniginės kompensacijos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba kompensavimo įveistu mišku faktą.
21.Pareiškėjai arba privačios miško žemės savininkai kartu su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal detaliojo arba specialiojo plano sprendinius Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai pateikia:
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis
ir kompensavimo už miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis tvarkos aprašo
priedas
PINIGINĖS KOMPENSACIJOS UŽ MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMĄ KITOMIS NAUDMENOMIS APSKAIČIAVIMAS
1. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (toliau – piniginė kompensacija) apskaičiuojama pagal formulę sumuojant piniginės kompensacijos sudedamąsias dalis (toliau – kompensacijos dalis):
.
Šioje formulėje:
KŽ – kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, apskaičiuojama pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 9.1 punkto reikalavimus, litais;
KI – kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos, litais;
Kp – prarasto medienos prieaugio, kurį kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augantis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis, litais.
2. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis apskaičiuojama atskirai kiekvienam taksaciniam miško sklypui pagal medyno charakteristikas, įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis visame miško žemės sklype nustatoma susumavus pinigines kompensacijas už atskirus taksacinius miško sklypus ar jų dalis, patenkančius į kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypą. Piniginė kompensacija už III grupės miškuose kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemę didinama du kartus, už II grupės miškuose esančią miško žemę – tris kartus.
3. Kompensacijos dalies už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimą ir išauginimą iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, dydį (KI, litais) sudaro miško įveisimo, želdinių priežiūros ir apsaugos, jaunuolynų ugdymo kirtimų, miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos iki medyno amžiaus, kurį jis pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos. Kompensacijos dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
.
Šioje formulėje:
IŽ – miško želdinių įveisimo išlaidos, Lt/ha; išlaidas sudaro miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo (projekto sudarymas, želdinamo ploto matavimas ir pažymėjimas natūroje), želdavietės paruošimo (nepageidaujamų medžių ir krūmų iškirtimas, paviršinio vandens nuleidimas ir panašiai), miško sodmenų įsigijimo ir vežimo, dirvos miško želdiniams paruošimo ir miško želdinių sodinimo išlaidos;
IP – miško želdinių / žėlinių priežiūros išlaidos, Lt/ha (minkštųjų lapuočių želdiniuose jos skaičiuojamos iki 6 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 8 metų); išlaidas sudaro miško želdinių priežiūros nuo nepageidaujamos žolinės ir sumedėjusios augalijos, mineralizuotų priešgaisrinių juostų įrengimo ir kasmetinio atnaujinimo, žuvusių miško želdinių atsodinimo (sodmenų įsigijimo, vežimo, sodinimo) išlaidos;
IA – miško želdinių / žėlinių apsaugos išlaidos, Lt/ha (minkštųjų lapuočių želdiniuose jos skaičiuojamos iki 6 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 8 metų); išlaidas sudaro miško apsaugos priemonių (tvorų, individualių apsaugos priemonių ir panašiai įrengimo ir remonto, repelentų įsigijimo ir kasmetinio jų naudojimo želdiniams apsaugoti) išlaidos;
w – medyno tipo identifikatorius (6 – minkštieji lapuočiai, 8 – kietieji lapuočiai ir spygliuočiai);
t1 – laikotarpis I, praėjęs po miško želdinių įveisimo, apvalinamas iki sveiko metų, suėjusių nuo įveisimo momento, skaičiaus;
IU – jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos, Lt/ha;
t2 – laikotarpis II, praėjęs po miško želdinių įveisimo, apvalinamas iki sveiko metų, suėjusių nuo įveisimo momento, skaičiaus;
IS – kasmetinės miško sanitarinės apsaugos (biologinių, fizinių-mechaninių, cheminių ir kitų apsaugos priemonių taikymas) išlaidos, Lt/ha;
IG – kasmetinės miško priešgaisrinės apsaugos (miško gaisrų stebėjimo sistemų, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų eksploatavimas, priešgaisrinių komandų išlaikymas, vandens paėmimo vietų įrengimas ir kita) išlaidos, Lt/ha;
Ap – medyne vyraujančios medžių rūšies amžius, kurį ji pasieks miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu, metais;
Q – kitomis naudmenomis paverčiamame miško žemės sklype esančio taksacinio miško sklypo ar jo dalies plotas, ha.
4. Kompensacijos dalies už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, sudedamųjų dalių dydis, Lt/ha:
Eil. Nr. |
Medyno rūšinės sudėties grupės pagal medyne vyraujančią medžio rūšį |
Miško želdinių įveisimo išlaidos |
Miško želdinių apsaugos išlaidos |
Želdinių priežiūros išlaidos |
Jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos |
Sanitarinės apsaugos išlaidos per metus |
Priešgaisrinės apsaugos išlaidos per metus |
(IŽ) |
(IA) |
(IP) |
(IU) |
(IS) |
(IG) |
||
1. |
Spygliuočiai |
3 500 |
3 900 |
3 950 |
900 |
1,5 |
4 |
2. |
Minkštieji lapuočiai |
3 500 |
3 000 |
3 950 |
800 |
1,5 |
4 |
3. |
Kietieji lapuočiai (iki 75 proc.) |
4 500 |
8 300 |
4 100 |
900 |
1,5 |
4 |
4. |
Gryni (76 proc. ir daugiau) kietieji lapuočiai ir liepynai |
5 400 |
8 300 |
4 400 |
900 |
1,5 |
4 |
5. Kompensacijos dalis dėl prarasto medienos prieaugio apskaičiuojama atsižvelgiant į medyno tūrį, kurį medynas sukauptų iki minimalaus pagrindinių kirtimų amžiaus, ir vertę (litais). Ši piniginė kompensacija prilyginama nuliui už medynus, kurių amžius yra iki 10 metų (įskaitytinai), ir už medynus, pasiekusius minimalų pagrindinių kirtimų amžių (toliau – kirtimo amžius) ir vyresnius:
5.1. kirtimo amžius nustatomas atsižvelgiant į medžių rūšį ir miškų grupę pagal Miško kirtimų taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676);
5.2. medyno tūris apskaičiuojamas kirtimo amžiuje, atsižvelgiant į medyno skalsumą, kurį medynas pasieks iki kirtimo amžiaus, medyno vidutinį aukštį kirtimo amžiuje (nustatomą pagal medynų našumo modelį (A. Kuliešis, 1993), medžių rūšį ir augavietės našumo indeksą, kuris nustatomas pagal kiekvienos medžių rūšies vidutinį aukštį ir amžių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu) bei rūšinę sudėtį:
5.2.1. medyno skalsumas kirtimo amžiuje nustatomas atsižvelgiant į medyno skalsumą ir šio medyno vyraujančios medžių rūšies amžių medyno pavertimo kitomis naudmenomis metu:
5.2.1.1. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra mažesnis už pusę kirtimo amžiaus, medyno skalsumas kirtimo amžiuje prilyginamas 0,8;
5.2.1.2. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių, medyno skalsumas kirtimo amžiuje prilyginamas medyno skalsumui miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;
5.2.1.3. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra lygus arba didesnis už pusę kirtimo amžiaus ir daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių, medyno skalsumas, kurį medynas pasieks kirtimo amžiuje, tikslinamas dydžiu (šių simbolių reikšmės apibrėžtos 3 ir 6 punktuose). Skaičiuojant taikomi šie apribojimai: jei medyno skalsumas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra mažesnis už 0,8, pagal formulę apskaičiuotas rezultatas neturi viršyti 0,8, jei medyno skalsumas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis už 0,8, pagal formulę apskaičiuotas rezultatas turi būti ne mažesnis kaip 0,8, priešingu atveju rezultatas taisomas ir prilyginamas 0,8;
5.2.2. medyno rūšinė sudėtis kirtimo amžiuje prilyginama medyno rūšinei sudėčiai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;
5.2.3. kiekvienai medyno sudėtinei medžių rūšiai nustatomas standartinis medžių stiebų tūris kirtimo amžiuje pagal tos rūšies medžių aukštį kirtimo amžiuje ir skalsumą, nustatytą pagal 5.2.1 punkto reikalavimus ir paskirstytą pagal medyno rūšinę sudėtį kiekvienam miško elementui miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu. Medyno sudėtinių medžių rūšių standartiniai medžių stiebų tūriai nustatomi pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182), 11 priedą, atsižvelgiant į medžių rūšies medžių vidutinį aukštį kirtimo amžiuje;
5.3. medyno tūrio vertė kirtimo amžiuje nustatoma padauginus atitinkamos medžių rūšies tūrį iš atitinkamų nenukirsto miško kietmetrio medienos kainų, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-204 (Žin., 2005, Nr. 54-1862) ir indeksuotų pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą kasmetinį vartotojų kainų indeksą (indeksavimo koeficientas prilyginamas kasmetiniam gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksui, skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (Žin., 1991, Nr. 11-274; 2006, Nr. 65-2382; 2010, Nr. 139-7104) 6 straipsnio 3 dalį).
6. Medynų, kurių vyraujančios medžių rūšies amžius medyno pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis kaip 10 metų ir mažesnis už kirtimo amžių, kompensacijos dalies dėl prarasto medienos prieaugio, kurį medynas sukauptų iki minimalaus pagrindinių kirtimų amžiaus, dydis (Kp, litais) nustatomas pagal formulę:
Šioje formulėje:
Ri – i-tosios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas, nustatomas pagal medyno medžių rūšių sudėtį miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;
S – medyno skalsumas, kurį medynas pasieks kirtimo amžiuje, nustatomas pagal medyno skalsumą miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;
k – medyno skalsumo tikslinimo dėl medyno augimo konstanta:
k = -0,005 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra didesnis kaip 0,8;
k = 0,005 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,8;
k = 0 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra lygus 0,8 arba medyno vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių;
Ak – medyne vyraujančios medžio rūšies kirtimo amžius, metais;
Mbi – i-tosios rūšies medžių standartinis tūris kirtimo amžiuje, apskaičiuojamas pagal atitinkamos medžio rūšies standartines tūrio lenteles, nurodytas Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 11 priede, m3/ha;
Mpi – i-tosios rūšies medžių standartinis tūris amžiuje, kurį jie pasiekė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu (jei apskaičiuotas medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis už šių medžių rūšies kirtimo amžių, tai standartinis tūris prilyginamas šios medžių rūšies standartiniam tūriui kirtimo amžiuje), apskaičiuojamas pagal atitinkamos medžių rūšies standartines tūrio lenteles, nurodytas Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 11 priede, m3/ha;
Ci – i-tosios medžių rūšies nenukirsto miško medienos kaina, litais už kietmetrį;
i – medžio rūšies indeksas.
Simbolių Ap ir Q reikšmės apibrėžtos 3 punkte.