LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲ PATIKRINIMŲ, UŽTIKRINANČIŲ SAUGŲ KELEIVINIŲ KELTŲ IR GREITAEIGIŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ VALDYMĄ, ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. spalio 11 d. Nr. 3-492
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 3 straipsnio 2 dalimi ir 7 skirsniu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) ir įgyvendindamas Europos Sąjungos Tarybos 1999 m. balandžio 29 d. direktyvos Nr. 99/35/EB „Dėl privalomos apžiūrų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą“ nuostatas,
tvirtinu Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro
2002 m. spalio 11 d. įsakymu
Nr. 3-492
PRIVALOMŲ PATIKRINIMŲ, UŽTIKRINANČIŲ SAUGŲ KELEIVINIŲ KELTŲ IR greitaeigių KELEIVINIŲ LAIVŲ VALDYMĄ, ATLIKIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) parengta vadovaujantis 1974 m. tarptautinės žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje konvencijos (toliau vadinama – 1974 m. SOLAS konvencija), 1999 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 99/35/EB „Dėl privalomos apžiūrų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą“, nuostatomis.
2. Šios Tvarkos paskirtis – užtikrinti visapusiškus, tinkamai organizuotus bei dokumentais įformintus keleivinių laivų patikrinimus.
3. Šios Tvarkos reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančioms laivybos kompanijoms, teikiančioms reguliarias paslaugas, ir joms priklausantiems keleiviniams keltams bei greitaeigiams keleiviniams laivams nepriklausomai nuo laivo vėliavos.
4. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
4.2. greitaeigis keleivinis laivas – laivas, galintis plaukti maksimaliu greičiu, kuris yra lygus ar didesnis už nurodytą 1974 m. SOLAS konvencijos X dalies 1 taisyklės 2 dalyje, ir gabenantis daugiau kaip 12 keleivių;
4.3. išimties liudijimas – kiekvienas liudijimas, išduotas pagal 1974 m. SOLAS konvencijos I taisyklės B/12 (a) (vi) nuostatas;
4.4. keleivis – tai asmuo, apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 2 straipsnio 3 dalyje;
4.5. keleivinis keltas – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 2 straipsnio 4 dalyje;
4.6. kompanija – laivybos kompanija, eksploatuojanti vieną ar daugiau keleivinių keltų arba greitaeigių keleivinių laivų, sertifikuota pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Saugios laivybos valdymo kodeksą ir turinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais IX dalies 4 taisyklės nuostatas galiojantį atitikties liudijimą;
4.7. kvalifikuotas inspektorius – valstybės tarnautojas, atitinkantis susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. 241 „Dėl inspektorių, atliekančių Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų kontrolę arba užsienyje įregistruotų laivų valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 81-2471) išdėstytus reikalavimus;
4.8. liudijimai – saugos liudijimai, išduoti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos (su pakeitimais) nuostatas, bei atitinkami įrašai apie įrenginius ir, jeigu reikia, išimties liudijimai bei leidimai verstis veikla;
4.9. reguliari paslauga – keleivinių keltų arba greitaeigių keleivinių laivų maršrutai, skirti užtikrinti susisiekimą tarp tų pačių dviejų arba daugiau uostų, arba keleivinių keltų ar greitaeigių keleivinių laivų maršrutai iš to paties uosto ir atgal į jį, neįplaukiant į tarpinius uostus, kurie vykdomi:
4.10. specialus patikrinimas – Administracijos atliekamas patikrinimas, apibrėžtas šios Tvarkos IV ir VI skyriuose;
4.11. šalis šeimininkė – valstybė, į kurios uostą(-us) plaukia arba iš kurios uosto(-ų) išplaukia teikdamas reguliarias paslaugas keleivinis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas;
4.12. šalies šeimininkės administracija – valstybės, į kurios uostą(-us) plaukia arba iš kurios uosto(-ų) išplaukia teikdamas reguliarias paslaugas keleivinis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas, kompetentinga institucija;
II. PIRMINIAI KOMPANIJŲ IR VALSTYBĖS VĖLIAVOS ADMINISTRACIJŲ ĮVERTINIMAI
5. Prieš pradedant keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliarias paslaugas arba per 12 mėnesių nuo šios Tvarkos įsigaliojimo datos, jei keleivinis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas tuo metu jau teikė reguliarias paslaugas, šalies šeimininkės administracija:
5.1. patikrina, ar kompanijos, kurios tokiu keltu arba laivu teikia ar ketina teikti reguliarias paslaugas, imasi reikiamų priemonių šios Tvarkos 1 priede išdėstytiems reikalavimams vykdyti ir pateikia šalių šeimininkių administracijoms, dalyvaujančioms teikiant reguliarias paslaugas, įrodymą, kad laikomasi šio punkto nuostatų;
5.2. patikrina, ar kompanijos, kurios tokiu keltu arba laivu teikia ar ketina teikti reguliarias paslaugas, garantuoja, kad šalių šeimininkių administracijos be jokių apribojimų gali tirti, dalyvauti arba bendradarbiauti tiriant bet kokį jūroje įvykusį nelaimingą atsitikimą arba incidentą ir pateikia joms informaciją, gautą iš maršruto duomenis registruojančio įtaiso (MDRĮ), sumontuoto kompanijai priklausančiame kelte ar laive, kuris pateko į nelaimingą atsitikimą ar incidentą;
III. PIRMINIAI KELEIVINIŲ KELTŲ IR GREITAEIGIŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ ĮVERTINIMAI
6. Prieš pradedant keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliarias paslaugas arba per 12 mėnesių nuo šios Tvarkos įsigaliojimo datos, jei keleivinis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas tuo metu jau teikia reguliarias paslaugas, Administracija patikrina, ar tie keltai arba laivai:
6.1. plaukioja turėdami galiojančius liudijimus, išduotus laivo įregistravimo valstybės valdžios institucijų arba įgaliotų klasifikacinių bendrovių, veikiančių tos valstybės vardu;
6.2. yra patikrinti vadovaujantis Tarptautinės jūrų organizacijos Asamblėjos rezoliucija A.746(18) pagal suderintą patikrinimo ir sertifikavimo sistemą ir turi galiojančius dokumentus;
6.3. atitinka įgaliotų klasifikacinių bendrovių reikalavimus arba reikalavimus, kuriuos kaip lygiaverčius priima laivo valstybės vėliavos administracija, skirtus keleivių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų korpusų, mašinų, elektros ir valdymo įrenginių gamybai ir priežiūrai;
6.4. laive sumontuotas reiso duomenis registruojantis įtaisas, atitinkantis susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 480 „Dėl Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1090) išdėstytus reikalavimus.
IV. PIRMINIAI SPECIALŪS PATIKRINIMAI
7. Prieš pradedant keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliarias paslaugas, o jei keleivinis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas jau teikia reguliarias paslaugas, – per 12 mėnesių nuo šios Tvarkos įsigaliojimo datos, Administracija pagal šios Tvarkos 1 ir 2 priedų nuostatas atlieka pirminį specialų patikrinimą, kurio metu įsitikinama, ar kompanija ir jos keleivinis keltas ar greitaeigis keleivinis laivas atitinka saugiam reguliarių paslaugų teikimui taikomus galiojančius reikalavimus.
8. Jeigu šio skyriaus nuostatos yra taikomos prieš pradedant teikti reguliarias paslaugas, kompanija kreipiasi į Administraciją, o ši nustato pirminio patikrinimo datą. Ši data, skaičiuojant nuo dokumentų, reikalingų užbaigti patikrinimą pagal šios Tvarkos II ir III skyrių nuostatas, gavimo datos, negali būti paskirta vėliau kaip po mėnesio.
V. SPECIALIOSIOS SĄLYGOS
9. Kai keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu ketinama teikti kitas reguliarias paslaugas, naujos šalies šeimininkės administracija gali atsižvelgti į patikrinimų rezultatus, prieš tai atliktus tam keltui ar laivui, kai juo buvo teikiamos reguliarios paslaugos. Jeigu šalies šeimininkės administraciją tenkina šių ankstesnių patikrinimų rezultatai ir jie atitinka naujų paslaugų teikimo sąlygas, prieš pradedant keleiviniais keltais arba greitaeigiais keleiviniais laivais teikti reguliarias paslaugas naujoje linijoje, šios Tvarkos II, III ir IV skyrių nuostatos gali būti netaikomos.
VI. PERIODINIAI SPECIALŪS IR KITI PATIKRINIMAI BEI ĮVERTINIMAI
10. Administracija vieną kartą per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį atlieka:
11. Pirminis patikrinimas pagal šios Tvarkos IV skyriaus nuostatas šiame skyriuje laikomas specialiu patikrinimu.
12. Administracija atlieka specialų patikrinimą pagal šios Tvarkos II priedo nuostatas kiekvieną kartą, kai keleivinis keltas ar greitaeigis keleivinis laivas yra iš esmės modifikuotas arba kai pirmiau paminėti laivai pereina kitai kompanijai ar yra įregistruojami kitoje valstybėje arba priskiriami kitai klasei. Tačiau pasikeitus kompanijai, įregistravimo valstybei arba laivo klasei, Administracija, atsižvelgusi į pirmiau atliktus to kelto ar laivo patikrinimus, jeigu tie pasikeitimai ar laivų priskyrimas kitai klasei neturi įtakos keltu ar laivu teikiamų paslaugų saugumui, gali tam keltui ar laivui pagal šio punkto nuostatas būtinų patikrinimų ir neatlikti.
VII. INFORMAVIMAS
VIII. UŽDRAUDIMAS TEIKTI PASLAUGAS
15. Administracija neleidžia keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliarių paslaugų:
15.2. atlikus šios Tvarkos IV ir VI skyriuose nurodytus patikrinimus nustatyti trūkumai kelia tiesioginį pavojų keltui arba laivui, jų įguloms ir keleiviams;
15.3. nustatyta, kad nesilaikoma galiojančių reikalavimų laivams, plaukiantiems į Europos Bendrijos uostus arba iš jų ir gabenantiems pavojingus ir taršius krovinius, taip pat galiojančių reikalavimų dėl minimalaus jūrininkų profesinio mokymo lygio bei reikalavimų, susijusių su kelių transporto priemonių ir keleivinių keltų saugaus valdymo, ir tai kelia tiesioginį pavojų gyvybei, keltui ar laivui, jų įguloms arba keleiviams;
16. Administracija kompanijai raštu praneša apie sprendimą neleisti tokiu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti paslaugų, nurodydama visas susijusias su tuo priežastis.
17. Tačiau jeigu keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu, kai nustatomi trūkumai, paslaugos jau teikiamos, Administracija pareikalauja, kad kompanija imtųsi būtinų priemonių nedelsiant arba per tiksliai apibrėžtą ir pagrįstą laikotarpį jiems pašalinti, jeigu tie trūkumai nekelia tiesioginio pavojaus kelto ar laivo, jų įgulos ir keleivių saugumui. Pašalinus trūkumus Administracija patikrina, ar trūkumų pašalinimas juos visiškai patenkina. Priešingu atveju Administracija neleidžia keltu arba laivu teikti paslaugų.
18. Tais atvejais, kai šios Tvarkos II, III ir IV skyrių nuostatos taikomos prieš pradedant keleiviniu keltu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliarias paslaugas, Administracija sprendimą neleisti laivui teikti paslaugų priima per mėnesį nuo pirminio specialaus patikrinimo ir apie jį nedelsdama praneša kompanijai.
IX. PIRMINIŲ IR PERIODINIŲ SPECIFINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO PROCEDŪRA
19. Keleiviniams keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, kuriems taikoma ši Tvarka, neturi būti taikomi išplėstiniai valstybės uosto kontrolės patikrinimai pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo nuostatas.
20. Dviejų arba daugiau šalių šeimininkių administracijos turi bendradarbiauti pravedant specialiuosius patikrinimus. Turi būti sudaroma mišri komisija, į kurią įeina visų suinteresuotų šalių šeimininkių administracijų vadovai, reikalui esant gali būti pakviestas dalyvauti įgaliotos klasifikacinės bendrovės atstovas dėl klausimų, susijusių su laivo klase, sprendimo. Apie rastus trūkumus inspektoriai informuoja šalių šeimininkių administracijas. Jeigu patikrinto laivo vėliava nėra vienos iš šalių šeimininkių, apie rastus trūkumus turi būti informuota laivo vėliavos administracija.
21. Šalies šeimininkės administracija gali sutikti, kad tyrimas būtų atliktas kitos šalies šeimininkės administracijos prašymu.
22. Šalies šeimininkės administracija, kompanijai prašant, gali pakviesti laivo valstybės vėliavos, kuri nėra šalis šeimininkė, administraciją dalyvauti bet kokiame patikrinime pagal šios Tvarkos nuostatas.
23. Šalies šeimininkės administracija, planuodama patikrinimą pagal šios Tvarkos IV ir VI skyrių nuostatas, turi atsižvelgti į kelto arba laivo eksploatavimo ir priežiūros tvarkaraščius.
Privalomų patikrinimų,
užtikrinančių saugų
keleivinių keltų ir greitaeigių
keleivinių laivų valdymą, atlikimo
tvarkos
1 priedas
REIKALAVIMAI KOMPANIJOMS
Kompanijos turi užtikrinti, kad joms priklausančiuose keleiviniuose keltuose ir greitaeigiuose keleiviniuose laivuose:
1. Kapitonams būtų suteikta atitinkama informacija apie galimybę naudotis krante sumontuotomis navigacinėmis laivų vedimo sistemomis ir kitais informacijos kanalais, kurie, keltui ar laivui dar nepradėjus plaukti, padeda saugiai vadovauti reisams ir kad kapitonas naudotųsi valstybių narių sukurtomis navigacinio vedimo sistemomis ir informacijos kanalais.
2. Būtų taikomos Tarptautinės jūrų organizacijos pataisytų rekomendacijų dėl keleivių saugos nurodymų (MSC/Circ.699) 2–6 dalių nuostatos.
3. Būtų darbo Tvarkos laive tvarkaraštis, esantis lengvai prieinamoje vietoje, kuriame nurodyta:
4. Kapitono įgaliojimai būtų neapriboti jam priimant bet kokį sprendimą, kuris jo profesiniu požiūriu yra būtinas saugiai laivybai ir laivo eksploatavimui, ypač prastu oru ir audringoje jūroje.
6. Apie bet kokius pakeliamų laivo durų ir sujungtos metalinės apkalos gedimus arba liekamąją deformaciją, kurie gali turėti įtakos kelto ir laivo sandarumui, ir apie bet kokius priemonių, skirtų pirmiau paminėtų durų saugumui užtikrinti, trūkumus būtų nedelsiant pranešama ir laivo įregistravimo valstybės valdžios institucijoms, ir priimančiajai valstybei ir kad tie gedimai tuojau pat būtų pašalinti taip, kad patenkintų abi valstybes.
7. Prieš išvykstant keleiviniam keltui arba greitaeigiam keleiviniam laivui į reisą, būtų galimybė naudotis naujausiu reiso planu. Rengiant reiso planą turi būti visiškai atsižvelgta į Tarptautinės jūrų organizacijos Asamblėjos rezoliuciją A.893(21) dėl reiso planavimo rekomendacijų.
Privalomų patikrinimų,
užtikrinančių saugų
keleivinių keltų ir greitaeigių
keleivinių laivų valdymą, atlikimo
tvarkos
2 priedas
SPECIALIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA
1. Specialiais patikrinimais turi būti užtikrinta, kad yra laikomasi privalomųjų reikalavimų, ypač dėl laivo konstrukcijos, suskirstymo ir stabilumo, mašinų ir elektros įrenginių, pakrovimo, apsaugos nuo gaisro, didžiausio keleivių skaičiaus, gelbėjimosi priemonių ir pavojingų krovinių gabenimo, radijo ryšio priemonių ir navigacijos.
2. Specialūs patikrinimai, kur taikytina, turi apimti:
2.5. treniruotes, skirtas kovos su ugnimi įgūdžiams tobulinti, įskaitant gebėjimų naudoti ugniagesių įrangą demonstravimą;
2.6. avarinio gaisrinio siurblio veikimo bandymas, dvi gaisrines žarnas sujungus su veikiančiu pagrindiniu gaisro gesinimo vamzdynu;
2.7. kuro tiekimo katilams, pagrindiniam ir pagalbiniams varikliams ir ventiliatoriams nuotolinio avarinio išjungimo bandymą;
2.12. bandymus, kaip užsidaro pertvarose įmontuotos vandeniui nelaidžios durys; bandymai turi apimti rankinį ir nuotolinį valdymą;
2.13. tikrinimus, iš kurių paaiškėja, kad pagrindiniai įgulos nariai yra susipažinę su įgulos veiksmų planu avarijos metu kovoti už laivo gyvybingumą;
2.14. bent vienos budinčios valties ir vienos gelbėjimo valties nuleidimą į vandenį, įjungiant ir išbandant jų jėgainės ir valdymo sistemas, iškeliant budinčias ir gelbėjimo valtis iš vandens ir pastatant jas į nuolatinę laikymo vietą laive;
2.15. patikrinimus, ar yra visos budinčios ir gelbėjimo valtys, numatytos gelbėjimo priemonių sąraše;
3. Į specialius patikrinimus įtraukiamas numatytos laivo techninės priežiūros sistemos patikrinimas.
4. Atliekant specialius patikrinimus dėmesys sutelkiamas į tai, ar įgulos nariai supažindinti ir ar sugeba veiksmingai laikytis saugos reikalavimų, darbo tvarkos susiklosčius avarinei situacijai, techninės priežiūros reikalavimų, darbo tvarkos, keleivių saugos reikalavimų, tiltelio aptarnavimo darbo tvarkos ir su kroviniu bei automobiliais susijusios darbo tvarkos.
5. Tikrinamas jūrininkų sugebėjimas suprasti ir, jeigu reikia, duoti įsakymus, nurodymus ir atsakyti bendrąja darbine kalba, kaip įrašyta laivo žurnale. Tikrinami dokumentai, kuriais liudijama, kad įgulos nariai sėkmingai baigė specialų apmokymą, ypač atkreipiant dėmesį į:
5.3. personalo, susiklosčius avarinei padėčiai ir tiesiogiai padedančio keleiviams gelbėtis iš jiems skirtų patalpų ir ypač vyresnio amžiaus bei neįgaliems keleiviams, apmokymus;
6. Specialiu patikrinimu įvertinama, ar budėjimo tvarkaraštis per daug neišvargina budinčių įgulos narių.
Privalomų patikrinimų,
užtikrinančių saugų
keleivinių keltų ir greitaeigių
keleivinių laivų valdymą, atlikimo
tvarkos
3 priedas
SRITYS, KURIAS KVALIFIKUOTAS INSPEKTORIUS TURI TIKRINTI ATLIKDAMAS NEPLANINIUS PATIKRINIMUS REGULIARIU MARŠRUTU PLAUKIANČIAME LAIVE
1. Informacija apie keleivius:
1.1. priemonės, naudojamos užtikrinti, kad keleiviniame kelte arba greitaeigiame keleiviniame laive (toliau vadinama – laivas) nebūtų daugiau keleivių negu yra leista pagal liudijimą. Kad informacijos apie keleivius registravimo sistema atitinka taisykles ir yra veiksminga. Kaip informacija apie bendrą keleivių skaičių yra perduodama kapitonui ir, jeigu reikia, kaip keleiviai, plaukiantys maršrutu į priekį ir atgal bei neišlipantys į krantą, yra įrašomi į bendrą atgalinio maršruto keleivių skaičių.
2. Pakrovimo ir stabilumo informacija:
2.1. kad, jeigu taikytina, yra sumontuoti patikimi grimzlės matuokliai ir jie yra naudojami. Kad numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, jog laivas nebūtų perkrautas. Kad pakrovimas ir stabilumas yra įvertinti pagal galiojančius reikalavimus. Kad krovinius gabenančios transporto priemonės ir kiti kroviniai, jeigu reikia, yra pasverti ir duomenys perduoti į laivą, kad juos būtų galima panaudoti įvertinant pakrovimą ir stabilumą. Kad įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant už laivo gyvybingumą yra iškabintas reikiamose vietose ir kad lankstinukai su išdėstytu šiuo planu yra išdalyti laivo karininkams.
3. Saugos reikalavimų prieš laivui išplaukiant į reisą vykdymas:
3.1. procedūros, skirtos užtikrinti, kad laivas yra saugus išplaukti į jūrą:
3.3. signalinių lempučių ir kontrolės TV kameromis sistema, kuria tiltelyje esantys karininkai informuojami apie 3.1.1, 3.1.2 ir 3.2 punktuose nurodytų įrenginių būklę;
4. Saugumą užtikrinantys pranešimai:
4.1. nusistovėjusi saugumą užtikrinančių pranešimų paskelbimo tvarka ir skelbimų su instrukcijomis bei potvarkiais atitinkama(-omis) kalba(-omis) dėl avarinės padėties išklijavimas;
5. Įrašai laivo žurnale:
5.1. laivo žurnalo tikrinimas norint įsitikinti, ar jame yra padaryti įrašai apie kelto priekinių, galinių ir kitų vandeniui nelaidžių durų uždarymą, vairavimo mechanizmų išbandymą ir t. t.;
6. Pavojingi kroviniai:
6.1. ar bet koks pavojingų arba aplinką teršiančių prekių krovinys gabenamas pagal tarptautinius bei Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus;
6.2. ar deklaracija dėl pavojingų ir taršių krovinių yra pateikta kartu su krovinio deklaracija arba krovinio planu, nurodant krovinio išdėstymą laive;
6.3. ar tokį pavojingą ar taršų krovinį pagal tarptautinius bei Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus leidžiama gabenti keleiviniais laivais ir ar tas krovinys yra tinkamai pažymėtas, išdėstytas, pritvirtintas, išskirstytas ir prie jo pritvirtintos etiketės;
6.4. ar prie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius gabenančių automobilių yra pritvirtintos plokštelės, kuriose nurodytas gabenamas krovinys, ir ar imtasi priemonių, jog automobiliai negalėtų savaime pajudėti;
6.5. ar tuomet, kai gabenami pavojingi ir aplinką teršiantys kroviniai, yra užtikrinama, jog atitinkamoms kranto tarnyboms yra pateikta krovinio deklaracijos arba krovinio plano kopija;
6.6. ar laivo kapitonas yra susipažinęs su galiojančiais pranešimo reikalavimais ir su nurodymais dėl veiksmų avariniais atvejais, įskaitant pirmosios pagalbos suteikimą įvykus incidentui, susijusiam su pavojingu kroviniu ar jūrų teršalais;
7. Gabenamų transporto priemonių tvirtinimas:
7.1. ar gabenamos transporto priemonės yra tinkamai tvirtinamos. Ar yra pakankamai tam skirtų tvirtinimo taškų;
7.2. ar numatytos ir įgyvendinamos priemonės transporto priemonėms tvirtinti, kai plaukiama nepalankiomis oro sąlygomis arba kai tokių sąlygų yra tikimasi;
7.3. ar numatytos ir įgyvendinamos priemonės autobusams ir motociklams tvirtinti (jei numatytas jų gabenimas);
8. Transporto priemonių deniai:
8.1. ar krovinio su riedmenimis, kuris įvažiuoja ir išvažiuoja į keltą ir iš kelto, saugojimo vietose yra nuolatos budima, ar jos stebimos TV kamerų sistema;
8.2. ar toji TV kamerų sistema užtikrina, kad bus pastebėtas savaiminis automobilių judėjimas esant nepalankioms oro sąlygoms;
8.3. ar toji TV kamerų sistema užtikrina, kad bus pastebėti į transporto priemonių denį be leidimo įėję keleiviai;
9. Vandeniui nelaidžių durų uždarymas:
9.1. ar laivo eksploatavimo instrukcijose atsispindi politika dėl vandeniui nelaidžių durų uždarymo kovojant už laivo gyvybingumą;
9.3. ar, jeigu įmanoma, vandeniui nelaidžios durys yra kontroliuojamos ne iš laivo vairinės, o „vietinėmis“ kontrolės priemonėmis;
9.4. ar užtikrinama, kad riboto matomumo sąlygomis bei susiklosčius bet kokiai pavojingai padėčiai vandeniui nelaidžios durys yra laikomos uždarytos;
10. Priešgaisrinė sauga:
10.1. ar yra užtikrinama veiksminga priešgaisrinė sauga taip, kad bet kokį gaisrą būtų galima nedelsiant identifikuoti;
11. Pranešimų perdavimas susiklosčius avarinei padėčiai:
11.1. ar susiklosčius avarinei padėčiai pagal įgulos narių sąrašą yra pakankamai įgulos narių padėti keleiviams, ar tie įgulos nariai yra lengvai identifikuojami ir ar susiklosčius avarinei padėčiai jie sugeba bendrauti su keleiviais, atsižvelgiant į bet kurį atitinkamą ir lygiavertį iš šių veiksnių derinį:
11.1.1. į tam tikru maršrutu plaukiančių keleivių, kurių yra daugiausia, vartojamą kalbą arba kalbas;
11.1.2. į galimybę susikalbėti su pagalbos prašančiu keleiviu vartojant anglų kalbos žodžių minimumą, neatsižvelgiant į tai, ar keleivis ir įgulos narys šneka ta pačia kalba;
11.1.3. į galimybę, susiklosčius avarinei padėčiai, bendrauti kitomis priemonėmis (pvz., parodant veiksmais, rankų gestais arba atkreipiant dėmesį, kur galima rasti instrukcijas, įgulos narių susirinkimo vietas, keleivių gelbėjimo priemones arba evakavimo maršrutus, kai bendravimas žodžiu neįmanomas);
12. Įgulos narių bendra darbinė kalba:
12.1. ar nustatyta darbinė kalba veiksmingam įgulos darbo, susijusio su saugos reikalavimais, užtikrinimui;
13. Laivo saugos įranga:
13.1. ar gelbėjimosi ir priešgaisrinė įranga, įskaitant duris bei kitas konstrukcines ugniai atsparias priemones, kurias galima lengvai patikrinti, yra parengtos naudoti;
13.2. ar priešgaisriniai planai yra nuolatos iškabinti matomose vietose arba lankstinukai su lygiaverte informacija yra išdalyti laivo karininkams;
14. Laivo navigacinė ir radijo įranga:
15. Papildomas avarinis apšvietimas:
15.1. ar papildomas avarinis apšvietimas yra sumontuotas (jei tai numatyta atitinkamuose reikalavimuose);
16. Evakuacijos priemonės:
16.2. ar tinkamai įrengtas ir ar veikia apšvietimas naudojant pagrindinius bei avarinius energijos šaltinius;
16.3. ar užtikrinama, kad evakuacijos maršrutuose nestovėtų automobiliai (jeigu evakuacijos maršrutai kerta arba eina per automobilių denius);
17. Operacijų žurnalai:
20. Planinė priežiūra:
20.1. ar kompanijos turi galiojančią nuolatinę darbo tvarką, apimančią suplanuotą priežiūros sistemą, skirtą visoms su sauga susijusioms sritims, įskaitant kelto priekines ir galines duris bei šonines angas ir jų uždarymo priemones, taip pat taikomą mašinų skyriaus priežiūros ir saugos įrangai;
20.2. ar yra parengti tinkami planai, kad būtų galima periodiškai patikrinti visus jame surašytus punktus, siekiant išlaikyti kuo didesnio lygio saugos standartus;
21. Periodiškai tikrinant vidinių ir išorinių laivapriekio durų uždarymo priemones turėtų būti patikrinti indikatoriai, stebėjimo įranga ir visos vandens išleidžiamosios angos, esančios patalpose tarp pakeliamos laivapriekio dalies bei vidinių durų, ypač uždarymo mechanizmai ir su jais susijusios hidraulinės sistemos.
22. Išplaukus į reisą turi būti patikrinta, ar į laivą nepriimta per daug keleivių, įskaitant tai, ar yra pakankamai vietų, ir ar koridorių, laiptų ir avarinių išėjimų neužkemša bagažas arba savo vietų neįstengę susirasti keleiviai. Taip pat turėtų būti patikrinta, ar automobilių denyje, prieš laivui išplaukiant, nėra keleivių ir kad keleiviai negalėtų vėl patekti į automobilių denį prieš pat laivui prisišvartuojant.
______________