LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 36, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

2002 m. gruodžio 5 d. Nr. IX-1226

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr. 18-429, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479)

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti.

2. Uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.

3. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.

4. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.

5. Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.

6. Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos už naudojimąsi uostu.

7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

8. Linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas, tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką.

9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.

10. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.

11. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai.

12. Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas.

13. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos.

14. Uosto riba – linija, skirianti uosto teritoriją nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos dalies.

15. Uosto direkcija – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

16. Uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17. Laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla.

18. Laivų aprūpinimas – laivų aprūpinimo atsargomis veikla.

19. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula, laikydamasi reguliariųjų karinių pajėgų drausmės.

20. Nekarinė uosto teritorija – uosto žemė, išskyrus uosto žemės sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis.

21. Pirsas – dviejų pusių krovos darbams naudojama prieplauka, pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu į krantą.

22. Valstybinį statusą turintis laivas – laivas, priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir atliekantis tik nekomercinę valstybinę tarnybą.“

2 straipsnis. 4 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti karo laivai, suteikimo ir apmokėjimo tvarką uosto naudotojams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

3 straipsnis. 8 straipsnio 1 ir 4 dalių papildymas

1. 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „atviras“ įrašyti žodžius „vidaus ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai.“

2. 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Kitų šalių karo ir kiti nekomerciniai laivai“ įrašyti žodžius „Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai, eksploatuojami nekomerciniais tikslais“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai, eksploatuojami nekomerciniais tikslais, į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

4 straipsnis. 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir papildymas 5 dalimi

1. 9 straipsnio 4 dalyje po žodžio „įmonės“ įrašyti žodžius „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Uoste veikiančios įmonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

2. Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi:

„5. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.“

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1, 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 punktus, straipsnį papildyti nauju 15 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas;

4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

5) nuomoti uosto žemę;

6) rinkti uosto rinkliavas;

7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

8) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

9) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

11) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;

12) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;

13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

14) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;

15) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.“

6 straipsnis. 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Uosto strategijai formuoti, santykiams tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti sudaroma Uosto taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos, uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų.“

3. 12 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodį „direktorių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Uosto tarybos nuostatus tvirtina Susisiekimo ministerija.“

7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas

Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis

1. Uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį.

2. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje.

3. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.

4. Uosto žemės naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste.“

9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste

Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste.“

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste

1. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste.

2. Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla.

4. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras.“

11 straipsnis. 20 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

20 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

12 straipsnis. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Uosto žemės plėtra

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas, taip pat kitas žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija.

2. Ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus, rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.“

14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka

1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, išskyrus kai:

1) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;

2) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.

2. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas).

3. Valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, uosto žemė suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies pakeitimas

24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „žemės nuomos įstatymo“ įrašyti žodžius „civilinio kodekso“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.“

16 straipsnis. 25 straipsnio 2, 3, 5 dalių pakeitimas ir papildymas 6 dalimi

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:

1) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;

2) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, keitimo sąlygos bei tvarka;

3) uosto žemės subnuomos sąlygos bei reikalavimai.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai;

3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė paimama visuomenės poreikiams tenkinti;

4) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to, kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokamos.“

4. Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi:

„6. Uosto žemės nuomos ir subnuomos sąlygas bei reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

17 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Uosto infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas

1. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus.

2. Nuomininkas, pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį, su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį.

3. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos.“

18 straipsnis. 27 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pavojingų krovinių vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai.“

19 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams, jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti, gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus.“

20 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas

Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti. Šios lėšos skiriamos:

1) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;

2) projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams;

3) Uosto direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti;

4) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;

5) hidrotechniniams įrenginiams statyti;

6) terminalams statyti;

7) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti;

8) privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka);

9) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams;

10) jūrininkų socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti;

11) kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės objektų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;

12) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti;

13) parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto rezervinėse teritorijose atlikti;

14) uosto rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti;

15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje.“

21 straipsnis. 34 straipsnio 2 dalies pakeitimas

34 straipsnio 2 dalyje po žodžio „rūšis“ įrašyti žodžius „maksimalius dydžius, rinkliavų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

22 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis.     Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas

1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per Uosto direkcijos nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.

3. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam, paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui pasibaigus, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti.“

23 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis.     Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas

1. Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo hidrotechnikos ar kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, nors jis ir atsisakytų iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

2. Šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio nustatyta tvarka.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________