LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2004 M. VASARIO 3 D. ĮSAKYMO NR. 3-55 „DĖL LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS ĮDIEGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2005 m. liepos 14 d. Nr. 3-333

Vilnius

Pakeičiu Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-55 „Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 28-921):

1. Papildau 5 punktą šia sąvoka:

„Prieglobsčio vieta – uosto dalis ar kita saugi prieplauka, stovėjimo vieta arba bet kokia kita saugi zona, skirta nelaimės ištiktiems laivams priimti dėl laivo padėties stabilizavimo, pavojaus laivybai sumažinimo, žmonių gyvybės ar aplinkos išsaugojimo.“

2. Išdėstau 35.4 punktą taip:

„35.4. gresiant ar esant neišvengiamam pavojui, nurodyti laivo kapitonui plaukti į prieglobsčio vietas: prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 1–6 arba į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio reido inkaravimo vietas. Laivų priėmimo į prieglobsčio vietas sąlygas reglamentuoja šių taisyklių 3 priedo nuostatos.“

3. Papildau taisykles 3 priedu (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                                  PETRAS ČĖSNA

Laivų eismo stebėsenos ir

informacijos sistemos įdiegimo

taisyklių 3 priedas

laivų priėmimo PRIEGLOBSČIO VIETose TVARKOS APRAŠAS

1. Laivų priėmimo prieglobsčio vietose tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja laivų priėmimo į prieglobsčio vietas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse sąlygas.

2. Tvarkos aprašas taikomas prieglobsčio prašantiems laivams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje siekiant pašalinti grėsmę saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar išvengti žalingo poveikio aplinkai.

3. Centras, gavęs laivo kapitono informaciją apie prieglobsčio prašantį laivą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, nedelsdamas informuoja Administracijos vadovą, Klaipėdos apskrities administracijos viršininką, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitoną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nacionalinio jūros sienos apsaugos koordinavimo centro vyresnįjį specialistą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovą, jei gabenamas pavojingas, aplinką teršiantis krovinys, gresia pavojus aplinkai.

4. Pirminį operatyvų situacijos įvertinimą ir rizikos laivo padėčiai, laivybai, žmonių gyvybei ar aplinkai laipsnio nustatymą dėl laivo priėmimo į prieglobsčio vietą atlieka Centras, suderinęs su 3 punkte išvardytomis institucijomis.

5. Centras, įvertinęs pirminę situaciją, kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu turi:

5.1. patarti laivo kapitonui atlikti pirminius laivo stabilizavimo veiksmus;

5.2. išanalizuoti laivo incidento faktorius ir planuoti laivo priėmimą į prieglobsčio vietą;

5.3. esant reikalui, organizuoti vertinimo grupės nuvykimą į laivą rizikos dydžiui nustatyti.

6. Administracijos vadovas, įvertinęs iš Centro gautą informaciją apie laivo būklę, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašančio laivo priėmimo į prieglobsčio vietą. Jeigu laive gabenamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, toks sprendimas priimamas jį suderinus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu.

7. Priimant sprendimą, turi būti vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2025; 2003, Nr. 113-5086) ir atsižvelgiama į šias aplinkybes:

7.1. galimybę priimti prieglobsčio prašantį laivą atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, laivo matmenis, grimzlę;

7.2. grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai, jūrinei aplinkai, pakrantei ir su tuo susijusiems interesams, kuri kiltų atsisakius priimti laivą į prieglobsčio vietą;

7.3. įtaką krovos operacijoms ir laivybai uoste, įskaitant potencialų akvatorijos užteršimą;

7.4. galimybę išsaugoti maksimaliai nepažeistą laivo korpusą ir krovinį;

7.5. kitas svarbias aplinkybes.

8. Uosto kapitonas privalo neleisti prieglobsčio prašančiam laivui įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, jei:

8.1. laive gabenamos pavojingos (toksiškos, sprogios ir kt.) medžiagos ir yra reali grėsmė, jog kils pavojus Klaipėdos miesto gyventojams ar aplinkai;

8.2. dėl to būtų ilgam sutrikdytas uosto darbas;

8.3. jei, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių nuostatas, laivui, atsižvelgiant į jo matmenis, grimzlę, meteorologines sąlygas – matomumą, vėjo greitį ir kt., yra nustatyti apribojimai įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

9. Jeigu Administracijos vadovas, įvertinęs iš Centro gautą informaciją apie laivo būklę, nusprendžia, jog nėra galimybės laivui suteikti prieglobsčio vietą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, Centras apie tai nedelsdamas informuoja laivo kapitoną ir praneša apie priimtą sprendimą bei informuoja kompetentingas kaimyninių valstybių institucijas, kurių interesai dėl nelaimę patyrusio laivo gali būti pažeisti.

10. Prieglobsčio pasiprašiusio ir jį gavusio laivo savininkas (valdytojas) apmoka išlaidas ir nuostolius, patirtus suteikiant prieglobstį laivui, įskaitant atitinkamus draudimo ir kitų finansinių garantijų reikalavimus.

______________