Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29 D. NUTARIMO NR. 944 „DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. liepos 9 d. Nr. 674
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939):
1.1. Išdėstyti antraštę taip:
1.6. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Nacionalinėje turizmo plėtros 2007–2010 metų programoje:
1.6.3. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Turistinis maršrutas – keliauti poilsio ar turizmo tikslais iš anksto pagal kelionės tematiką suplanuotas vykimo kelias, jungiantis vienoje ar keliose gyvenamosiose vietovėse turistų lankomas vietas ir aptarnavimo objektus. Turistinis maršrutas gali turėti maršruto zoną, apimančią kitas šalia maršruto esančias artimas ir tiesiogiai pasiekiamas lankytinas vietas ir aptarnavimo objektus, kurie sudarytų galimybes turistus plačiau supažindinti su regiono kultūros ir gamtos paveldu ar kitais turistiniais objektais. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
1.6.4. Išdėstyti 7 punkto pirmąją pastraipą taip:
1.6.5. Papildyti šiuo 7.9 punktu:
„7.9. Siekiant efektyviau naudoti gamtinius rekreacijos išteklius ir kultūros paveldą turizmui, spręsti viešosios turizmo infrastruktūros plėtros klausimus ir efektyviai naudoti finansinius išteklius, tikslinga planuoti ir įgyvendinti kompleksines turizmo plėtros priemones, o daugiausia investicijų skirti labiausiai turizmui plėtoti tinkamiems išteklių turintiems regionams, kurių patrauklumas iki šiol pakankamai neišplėtotas, turistinė veikla neįvairi, o rekreacinis potencialas nenaudojamas. Taigi pirmiausia numatomos investicijos į Nemuno slėnio–Kuršių marių ir pajūrio zonos, Šiaurės Rytų Aukštaitijos, Vidurio Žemaitijos, Vidurio Lietuvos regionus ir formuojamus nacionalinės reikšmės turistinius maršrutus, taip pat pavienius unikalius turistinius objektus, galinčius suformuoti patrauklią turistinę vietovę. Nacionalinės reikšmės turistiniai maršrutai – šalies ar regiono turizmo galimybes pristatančių ir tarpusavyje turizmo trasomis jungiamų turizmo objektų ir vietovių tinklas – formuojami atsižvelgiant į kultūros paveldo objektų turtingumą ir sankaupas (istorinės pilys ir piliakalniai, dvarų sodybų ir parkų kompleksai, senamiesčiai, istoriniai miesteliai ir etnografiniai kaimai, sakraliniai objektai, unikalūs muziejai ir inžineriniai statiniai), vietovių gamtinių rekreacijos ir gydomųjų išteklių gausą, saugomų teritorijų tinklą, susisiekimo infrastruktūros (kelių tinklo, oro uostų, pramoginių laivų uostų ir prieplaukų) galimybes. Pagal šalies regionų turistinių vietovių ir pavienių turistinių objektų turistinį patrauklumą, jų kompleksinio naudojimo ir pritaikymo turizmui galimybes, turizmo objektų koncentraciją ir paslaugų, kurių reikia turistams aptarnauti, poreikį, taip pat pasiekiamumo ir turistinių maršrutų planavimo ypatumus siūloma plėtoti šiuos nacionalinės reikšmės turistinius maršrutus:
7.9.1. Nemuno, Kuršių marių, pajūrio turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Lazdijų rajono, Druskininkų, Varėnos rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prienų rajono, Birštono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šakių rajono, Jurbarko rajono, Tauragės rajono, Pagėgių, Šilutės rajono, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Neringos, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio, sveikatingumo (kurortiniam) ir ekologiniam (pažintiniam) turizmui.
7.9.2. Rytų Aukštaitijos turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Anykščių rajono, Ukmergės rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Ignalinos rajono, Kupiškio rajono, Rokiškio rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – aktyvaus poilsio, ekologiniam (pažintiniam) ir kultūriniam turizmui.
7.9.3. Žemaitijos turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Akmenės rajono, Skuodo rajono, Raseinių rajono, Šilalės rajono, Kelmės rajono, Rietavo, Plungės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Šiaulių rajono, Šiaulių miesto savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio, ekologiniam (pažintiniam) turizmui.
7.9.4. Vidurio Lietuvos turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kėdainių rajono, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Biržų rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio ir ekologiniam (pažintiniam) turizmui.
7.9.5. Suvalkijos turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam ir aktyvaus poilsio turizmui.
7.9.6. Istorinių sostinių turistinį maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto savivaldybių teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam ir aktyvaus poilsio turizmui.
7.9.7. Lietuvos senamiesčių turistinį maršrutą. Šiam turistiniam maršrutui priskiriami Vilniaus, Trakų, Kauno, Šilutės, Klaipėdos, Telšių, Kėdainių, Ukmergės senamiesčiai. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas dideles kultūrinio turizmo plėtros galimybes turintiems objektams.
7.9.8. Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutą, jungiantį piligrimų ir turistų lankomas sakralines vietas (objektus). Šie objektai būtų pritaikyti tarptautiniam piligriminiam turizmui pagal Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 (Žin., 2007, Nr. 92-3687).“
1.6.6. Papildyti šiuo 7.10 punktu:
„7.10. Pavieniams unikaliems turizmo objektams priskiriami reikšmingi kultūros paminklai ar kiti valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, turintys didelę istorinę, archeologinę, architektūrinę, meninę, etninę vertę, mažai pakitusią planinę struktūrą, kai jų pritaikymas kompleksinei veiklai (šviečiamajai, renginių (konferencijų) organizavimo, laisvalaikio ir pramogų) gali didinti turistinės vietovės patrauklumą ir gausinti turistų, taip pat skatinti privačias investicijas į paslaugų verslą.“
1.6.7. Papildyti šiuo 7.11 punktu:
„7.11. Turizmo infrastruktūros plėtros investicijų prioritetas teikiamas:
7.11.1. objektams, esantiems nacionalinės reikšmės turistiniuose maršrutuose ir įtrauktiems į specialiuosius nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentus arba numatytiems apskričių bendruosiuose planuose ar saugomų teritorijų tvarkymo planuose;
7.11.3. didelio rekreacinio potencialo vietovėms (kurortai, kurortinės teritorijos, saugomos teritorijos);
7.11.4. objektams, pritaikomiems kompleksinei turizmo veiklai (numatomos apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų organizavimo, sveikatingumo, aktyvaus poilsio ir kita veikla) ir sukuriantiems didesnę pridėtinę vertę;
1.6.8. Išdėstyti 8.1 punktą taip:
„8.1. Labiausia turizmo paslaugų sektorius pažengė plėtodamas apgyvendinimo paslaugas. Nors per paskutinius ketverius metus atotrūkis nuo ES vidurkio pagal apgyvendinimo vietų viešbučiuose skaičių 1000-čiui gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 5 kartų, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo kitų ES valstybių. Apgyvendinimo paslaugas 2006 metų pradžioje teikė 663 įmonės, kuriose buvo 18,8 tūkst. numerių, 43,7 tūkst. vietų. Nuolat augantis viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų sektorius per 2003–2005 metus padidėjo 23 procentais, o specializuotų ir kitų kolektyvinio apgyvendinimo įmonių mažėjo. Viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų daugėja, o kitokių apgyvendinimo tipų paslaugų mažėja dėl to, kad statomi nauji viešbučiai, atnaujinamos esamos sanatorijos ar poilsio namai, taigi gerėja jų apgyvendinimo infrastruktūra, leidžianti teikti viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugas. Apgyvendinimo numerių per 2003–2005 metus padaugėjo 9 procentais, viešbučiuose – 37 procentais. Viešbučių teritorinė sklaida gana netolygi, daugiausia jų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose – 60 procentų viso viešbučių tinklo. 2003–2006 metais kempingų pagausėjo 3 kartus, tačiau šiuo metu šalyje tik 16 kempingų, iš kurių 13 atitinka kempingų klasifikavimo reikalavimus. Siekiant tenkinti individualiai keliaujančių turistų poreikius, gausinti turistų ir mažinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio, tikslinga skatinti kempingų ir turistinės klasės viešbučių plėtrą. Apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros plėtrai gali būti naudojami dvarų ir kiti kultūros paveldo pastatai. Ypač skatinti šios infrastruktūros plėtrą derėtų nacionalinės reikšmės turistiniuose maršrutuose.“
1.6.9. Išdėstyti 9.3 punktą taip:
„9.3. Lietuvoje minimaliai išplėtota golfo laukų (aikštynų), hipodromų ir kita panaši atviro tipo sportinė ir poilsinė infrastruktūra, todėl labai maža galimybių pasiūlyti šalies ir užsienio turistams su sportine veikla susijusių (aktyvaus poilsio, laisvalaikio) turizmo produktų. Neišplėtota tarptautinių sporto renginių organizavimo infrastruktūra ne tik riboja sportinio ar aktyvaus poilsio įvairovę ir pasirinkimo galimybes, bet ir neleidžia Lietuvai aktyviau konkuruoti dėl tarptautinių sporto renginių, kurie galėtų pritraukti daug užsienio turistų, mažintų sezoniškumą, išplėstų turizmo produktų įvairovę, organizavimo. Nacionalinės svarbos daugiafunkcių sporto objektų, kuriuose būtų sudarytos palankios sąlygos organizuoti tarptautinius sporto ir laisvalaikio renginius, tarptautines konferencijas ir parodas, reikiamos infrastruktūros sukūrimas – viena iš svarbesnių priemonių Lietuvos turizmo konkurenciniam pranašumui stiprinti, viešojo ir privataus sektorių partnerystei plėtoti. Siekiant nustatyti tarptautinių konferencijų (renginių) ir sporto (laisvalaikio) renginių organizavimo infrastruktūros poreikius, teritorinę sklaidą ir plėtoti šios infrastruktūros potencialą, tikslinga:
9.3.1. parengti nacionalinio lygmens galimybių studijas, nustatančias šios infrastruktūros poreikį, mastą ir reikšmę bendrai Lietuvos turizmo plėtros ir paslaugų infrastruktūros sistemai;
9.3.2. hipodromų infrastruktūrą įrengti visų pirma ilgametes žirgininkystės tradicijas turinčiuose regionuose, atnaujinti ir išplėsti esamą hipodromų viešąją infrastruktūrą, vadovaujantis parengta hipodromų plėtros programa, šiuo tikslu skatinti privačias investicijas;
1.6.11. Papildyti šiuo 14.13 punktu:
1.6.13. Papildyti šiuo 15.12 punktu:
1.6.14. Papildyti šiuo 15.13 punktu:
2. Pavesti Ūkio ministerijai parengti ir suderinus su kompetentingomis institucijomis iki 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių projektą.