LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ JONIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS, KURŠĖNŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, MAŽEIKIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, ŠIAULIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS IR TYTUVĖNŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO

2008 m. spalio 13 d. Nr. D1-529

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 punktu,

Tvirtinu:

1. Valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

2. Valstybės įmonės Kuršėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

3. Valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

4. Valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

5. Valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

__________________

* Miškotvarkos projektai skelbiami „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 9.

_________________

JONIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą o pagrindiniai uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-06-15 užsakymu SBMŪRP-6-7, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti inventorizuoti) visi sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 26369 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės – 19243 ha (73,0 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 83 ha (0,3 proc.), privačių – 5290 ha (20,0 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 1705 ha (6,5 proc.) ir 48 ha (0,2 proc.) kitų naudotojų miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas remiantis 2006 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Joniškio miškų urėdijos miškai 2007–2016 metais. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1:20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių, miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui bei kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į šešias girininkijas: Žagarės, Joniškio, Satkūnų, Skaistgirio, Mikaičių ir Beržėnų. Vidutinis girininkijos plotas – 4387 ha (3207 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje – 19 eiguvų. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės miškuose) – 1013 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 32,9 ha (valstybinės reikšmės miškų – 35,9 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,9 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2,1 ha). Urėdijos miškai yra dviejų savivaldybių teritorijose: Joniškio rajono – 89,8 proc., Šiaulių rajono ~ 10,2 proc. Urėdijos teritorijos miškingumas – 20,4 proc.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijoje užima 8234 ha (miško žemė) arba 32,3 proc. bendro visos miško žemės ploto, iš jų – valstybiniai parkai ir draustiniai – 4617 ha arba 56,1 proc. viso saugomų teritorijų ir miškų su apribotu ūkiniu režimu ploto.

Urėdijos veiklos teritorijoje yra: Žagarės regioninis parkas, 4 valstybiniai ir 3 savivaldybių draustiniai, 4 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir nedidelės dalys dviejų miško biosferos poligonų. Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojami 38 paveldo objektai, esantys miško žemėje.

Valstybinio parko, draustinio pavadinimas Saugomos teritorijos plotas (ha)

– Žagarė. regioninis parkas 4784

– Pabalių valstybinis botaninis dr. 49

– Mūšos tyrelio valstybinis telmologinis dr. 1449

– Vilkijos valstyb. hidrografinis dr. 63

– Šakynos valstybinis geomorfologinis dr. 965

– Eglynlaukio botaninis savivald. dr. 33

– Satkūnų botaninis savivald. dr. 106

– Švėtės slėnio botaninis savivald. dr. 8,5

– Gedžiūnų miško biosferos poligonas (d.) 14629

– Gubernijos miško biosferos poligonas (d.) 19262

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro apie 47 ha.

Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai urėdijos teritorijoje neišskirti, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijoje užima 2283 ha (12,3 proc.), III grupės (apsauginiai) – 2781 ha (14,9 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 13531 ha (72,8 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams pavirtintas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651. 2005 metais, atlikus miškų inventorizaciją parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 18595 ha (96,6 proc.). Medynai dengia 93,4 proc. (17375 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 4802 ha arba 27,6 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 569 ha (3,1 proc. visos miško žemės), iš jos – kirtavietės – 408 ha (2,2 proc. visos miško žemės).

Ne miško žemė užima 648 ha (3,4 proc. bendro miškų ploto), iš jos: pelkės – 402 ha (62,1 proc.), vandenys – 241 ha (1,3 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 8700 ha (50,1 proc.) plote vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, iš jų: 30,0 proc. sudaro beržynai, po 6,6 proc. – juodalksnynai ir baltalksnynai, 6,7 proc. – drebulynai. Spygliuočių medynai užima 7152 ha arba sudaro 41,1 proc. urėdijos medynų ploto: eglynai – 33,0 proc., pušynai – 8,1 proc. Kietieji lapuočiai sudaro 8,8 proc. viso medynų ploto (1523 ha), iš jų: uosynai – 8,2 proc., ąžuolynai – 0,6 proc.

Bendras medynų tūris – 3110,4 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 179 m³, brandžių – 271 m³, einamasis prieaugis – 6,23 m³. Vidutinis medynų skalsumas – 0,70, bonitetas – 1,7, amžius – 47 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 26 proc., bręstantys – 15 proc. ir brandūs – 23 proc.

Urėdijos miškuose vyrauja laikinai perteklingo (L – hidrotopas) drėkinimo (61,4 proc.) ir labai derlingos (d – trofotopas) – 61,5 proc. augavietės bei kiškiakopūstinis-žibuoklinis (oxn) – 37 proc. miško tipas.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja sunkūs (priemolis, molis) mineraliniai dirvožemiai – 61,6 proc.

Praeito vykmečio (1995–2006 m.) ūkinės veiklos analizė

Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo ir melioracijos darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.

Pagal 1992 m. miškotvarkos projektą (buv. valstybiniams miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 64,9 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatyti pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti per 76 proc., ugdymo – apie 14 proc., sanitariniai – per 9 proc. viso iškertamo medienos tūrio. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 1,1 m³, o visų rūšių kirtimais – po 2,78 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti per 72 proc. einamojo prieaugio.

Projekto galiojimo laikotarpiu (1995–2004 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta apie 96 proc., ugdymo kirtimų – per 187 proc., sanitarinių – per 248 proc. projektuotos. Tokią didelę sanitarinių ir kirtimų apimtį sąlygojo 1993 m. vėjavarta ir po jos sekusi kenkėjų (žievėgraužio tipografo) invazija, ypač 1995–1997 metais, kai priverstiniais sanitariniais kirtimais dėl liemenų kenkėjų buvo iškertama vidutiniškai po 32,6 tūkst. m³ (2–8 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.

Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė per 60 proc., ugdymo – per 20 proc. sanitariniais – apie 19 proc. (projektuota – 9 proc.).

Neplyni pagrindiniai kirtimai pagal iškertamą tūrį sudarė 9 proc. (kiek ir projektuota) visų pagrindinių kirtimų. Apie 92 proc. visų neplynų pagrindinių kirtimų – nebaigti neplyni kirtimai.

Miškotvarkos lauko darbų metu iš vertintų 1947 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybe (patenkinamai, nepatenkinamai) patenkinamai įvertinta per 9,5 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro apie 5 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 74 proc., per didelis – 26 proc.).

2006 m. miškotvarka inventorizavo 2219 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: gerų – 14,7 proc. (326 ha), patenkinamų – 70,4 proc. (1561 ha), blogų – 12,7 proc. (283 ha), žuvusių – 2,2 proc. (49 ha).

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

– Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 7,5 proc. (1291 ha) padidėjo miško žemės, 3,8 proc. (634 ha) – medynų plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams).

– Pagerėjo III–IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra – padidėjo jaunuolynų ir brandžių medynų plotai.

– Brandžių medynų tūris viename hektare padidėjo 19 m³ (nuo 252 m³ iki 271 m³). Bendras medynų tūris padidėjo 36,8 tūkst. m³.

– Pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 14,7 proc., patenkinami – 70,4 proc., blogi ir žuvę – 14,9 proc. (1992 m. miškotvarkos duomenimis blogi ir žuvę želdiniai sudarė 37 proc.).

– Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai – nepatenkinamai įvertinta tik apie 5 proc. per penkerius paskutiniuosius metus atliktų ugdymo kirtimų ploto, inventorizuotas mažas (per 6 proc.) nedelsiant ugdytinų medynų plotas.

– Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 20,4 proc.

– Elninių žvėrių apskaitos metu nustatytas minimalus žvėrių skaičius sąlyginiais elniais (105 vnt.) beveik 3 kartus didesnis už apskaičiuotą leistiną (324 vnt.). Paskutiniųjų metų želdinių ir žėlinių pažeidimai nustatyti 244 ha, o žievės nulaupymas – 16 ha plote.

Miško ūkinių priemonių projektas 2006–2015 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 4-160), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-I996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūrų palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai 81,9 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti per 77 proc. likvidinės medienos, ugdymo – per 7 proc., sanitariniais – apie 15 proc. ir kitais kirtimais – apie 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,6 m³ (4,7 m³ likvidinės) medienos.

Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 90 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti per 97 proc., III – apie 94 proc., II – 38 proc. medienos einamojo prieaugio.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m³)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m³)		likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio
	plotas (ha)	bendras	likvidinis	likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio
1. Pagrindiniai kirtimai	293	70,8	62,3	88	213
2. Pavienių medžių kirtimas ir brandžių minkšt. lapuočių medžių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	x	1,4	1,2	85
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	355	10,0	6,0	60	17
– šviesinimai ir valymai	215	2,7	0,4
– retinimai	95	4,4	~3,2	73	34
– einamieji kirtimai	45	2,9	2,4	83	53
4. Sanitariniai kirtimai	x	15,0	12,0	80
5. Kiti kirtimai	x	0,6	0,4	67
*Iš viso*	*648*	*97,8*	*81,9*	84

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Rodikliai	Bendri	Miškų grupė
Rodikliai	Bendri	II	III	IV
1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m³):
– stiebų	5,6	2,1	5,8	6,2
– likvidinė	4,7	1,7	4,8	5,2
iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų)	4,1	0.5	4,5	4,7
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos	25,6	73,9	22,3	24,1
iš jo – ugdymo kirtimais	10,2	l3,0	8,8“	10,3
3. Bendro prieaugio naudojimas	89,9	38,0	93,8	97,5
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	3,1	1,1	3,3	3,5
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.)	3.7	1,1	3,7	4,2
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1,4	–	1,4	1,6

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 196,3 ha (64,7 proc.), žėlimo 95,7 ha (29,8 proc.), mišraus – 21,4 ha (5,5 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2013–2017 metams.

Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: I (didelio) – 19 proc., 2 (vidutinio) – 27 proc., 3 (mažo) – 54 proc. Vidutinė degumo klasė – 2,3. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 11 briedžių, apie 226 tauriuosius elnius, apie 260 stirnų ir apie 360 šernų.

Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija projektuojamu laikotarpiu, turėtų dirbti pelningai. Tačiau bendrasis pelningumas galėtų siekti tik 3,2 proc. arba 315,5 tūkst. Lt.

Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindiniams miško ūkio tikslams ir uždaviniams bei daugiatikslio miško naudojimo principui, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams.

VĮ Joniškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto vadovas – V. Dičkalnis

_________________

KURŠĖNŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS
MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miško atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2006 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Kuršėnų miškų urėdijos miškai 2007–2016 metais.

Miškų inventorizacija (sklypinė miškotvarka) atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (galiojo iki 2007 m. sausio 1 d.), naudojant aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (įtaksuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, augalų, gyvūnų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikšmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Jo turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinėje medžiagoje ir taksoraščiuose informacija pateikta apie visų nuosavybių formų miškus. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir skirtų nuosavybės teisių atkūrimui miškų, kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal šių miškų savininkų užsakymus.

BENDRA MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA

Miškotvarka 2006 metais inventorizavo 36970 ha miškų, iš jų miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų ir žemių – 21283 ha (per 57 proc.), privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų – 15427 ha (42 proc.), kitų naudotojų miškų – 260 ha (1 proc.). Tarp privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų dar neprivatizuotų (valstybinių) miškų buvo 2937 ha.

Visas miškų urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 8 girininkijas: Gedinčių, Gulbinų, Ilgšilio, Paežerių, Pavenčių, Pažiužmėlių, Šaukėnų, Tryškių. Vidutinis girininkijos plotas (visi miškai) – 4590 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2660 ha). Miškų urėdijoje yra 22 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 1100 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 967 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas (visi miškai) – 43 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 32 ha), taksacinio sklypo – 1,8 ha (2,1 ha).

Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 42 proc.

Miškai saugomose teritorijose užima per 4500 ha arba 12 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų valstybinių parkų ir visų draustinių miškai – 1552 ha arba 34 proc. visų saugomų teritorijų ploto. Daugiau pusės (57 proc.) miškų saugomose teritorijose yra valstybinės reikšmės miškai.

Miškų urėdijos teritorijoje išskirta nedidelė teritorijos dalis regioninių parkų ir 4 valstybiniai draustiniai.

	Valstybinio parko ar draustinio pavadinimas	Miškų plotas miškų urėdijos veiklos teritorijoje (ha)	Miškų urėdijos valdomuose miškuose (ha)
1.	Ventos regioninis parkas	15	–
2.	Kurtuvėnų regioninis parkas	2	–
3.	Gelžės botaninis-zoologinis draustinis	898	792
4.	Šakynos geomorfologinis draustinis	76	–
5.	Šilkalnių geomorfologinis draustinis	172	93
6.	Varputėnų geomorfologinis draustinis	255	80
	Iš viso	1418	965

Genetiniai draustiniai užima beveik 135 ha plotą.

Toliau santraukoje miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik valstybinės reikšmės miškams.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I miškų grupės (rezervatinių) miškų nėra. II grupės (specialios paskirties – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miško žemė užima 857 ha (4,1 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1638 ha (7,9 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 18222 ha (88 proc.). Kiekvienai miškų grupei nustatytas atitinkamas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis rėžimas.

Miško žemė užima 20717 ha (97,3 proc.), o apaugusi mišku žemė (medynai) – 91,7 proc. bendro miškų urėdijos valdomų miškų ploto. Medynai dengia per 94 proc. miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro 16,5 proc. medynų ploto, o sukultūrinti medynai – 32,0 proc. Neapaugusi mišku miško žemė užima 689 ha (3,2 proc.), iš jos – kirtavietės – 565 ha. Ne miško žemės yra 566 ha (2,7 proc.), iš jos: pelkės – 218 ha (1,0 proc.), vandenys – 227 ha (1,1 proc.), užstatyta žemė – 4 ha, kita ne miško žemė – 8 ha, miško keliai – 109 ha (0,6 proc.).

Bendras medynų tūris – 3519,5 tūkst. m³ medienos, iš jo brandžių – 1219,4 tūkst. m³. Vidutinis medynų amžius – 43 metai, skalsumas – 0,74, bonitetas – 1,7. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 180 m³, brandžių medynų – 280 m³, bendras einamasis prieaugis – 6,65 m³/ha. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 44 proc., pusamžiai – 22 proc., bręstantys – 11 proc. ir brandūs – 23 proc. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose dominuoja sunkūs mineraliniai dirvožemiai – 48 proc., dažniau sutinkama laikinai užmirkusi labai derlinga (Ld) augavietė – 37 proc., mėlyninė-kiškiakopūstinė miško tipų serija (28 proc.).

MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮVYKDYMO ANALIZĖ

Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti miško valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti. Analizės uždaviniai yra nustatyti:

– atliktų ūkinių priemonių atitikimą projektiniams bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšį, apimtį ir kokybę;

– miško išteklių pokyčius, jų priežastis, atitikimą tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams;

– ekonominius veiklos rezultatus;

– įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui.

Per praėjusį vykmetį (1992–2006 m. m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal miškotvarkos projektuotą tūrį iškirsta 108 proc., ugdymo kirtimų – 69 proc., sanitarinių kirtimų – 547 proc. projektuotos. Pagrindinių miško kirtimų apimtis vykmetyje buvo 2 kartus koreguota ir nustatyta maždaug 15 proc. didesnė. Priimant tą dėmesin, faktiškai iškirsta 99,2 proc. apskaičiuotos normos. Didelę sanitarinių kirtimų apimtį nulėmė kenkėjų (žievėgraužio tipografo) invazija ir ligų (uosių džiūvimas) poveikis. Pagrindiniai kirtimai sudarė 59 proc. (projektuota 75 proc.), ugdymo – 8 proc. (17 proc.), sanitariniai – 32 proc. (8 proc.), kiti kirtimai – 1 proc. visos projektuotos miško kirtimų apimties. Spygliuočiai pagrindiniuose miško kirtimuose sudarė per 28 proc. (projektuota 22 proc.), minkštieji lapuočiai – beveik 72 proc. (78 proc.), tam įtakos turėjo jau minėti stichiniai veiksniai. Iš 1 ha medynų buvo iškertama po 5,3 m³ likvidinės medienos. Neplynais kirtimais buvo iškertama beveik 8 proc. viso pagrindiniais kirtimais iškertamo tūrio (projektuota 7 proc.). Šviesinimų ir valymų apimtis pagal plotą įvykdyta 78 proc.

Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta penkerių paskutiniųjų metų ugdymo kirtimų kokybė 1679 ha plote – 99 proc. patenkinamai, 1 proc. nepatenkinamai.

Miškotvarka inventorizavo 3381 ha paskutinio vykmečio želdinių. Gerų želdinių rasta 46 proc. (1550 ha), patenkinamų – 53 proc. (1780 ha), blogų ir žuvusių – 1 proc. (51 ha).

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą:

1. Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 744 ha (4 proc.) padidėjo miško žemės plotas. Sumažėjo pelkių plotas 51 ha. Padaugėjo kultūrinės kilmės ir sukultūrintų medynų – jų yra 48 proc. viso medynų ploto.

2. Eglynų plotas padidėjo 812 ha, ąžuolynų – 20 ha, drebulynų – 135 ha, juodalksnynų – 95 ha, o sumažėjo beržynų – 976 ha, pušynų – 45 ha, baltalksnynų – 40 ha. Tiksliniai medynai sudaro 88 proc. viso IV miškų grupės ploto, toleruotini – 8 proc.

3. Medynų vidutinis tūris 1 ha sumažėjo 8 m³ ir šiuo metu yra 180 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 280 m³ (padidėjo 13 m³).

4. Padaugėjo jaunuolynų ir brandžių medynų – atitinkamai 14 proc. ir 6 proc. Bręstančių medynų plotas sumažėjo 7 proc., pusamžių medynų – 13 proc.

5. Gera paskutinio vykmečio želdinių būklė – geros būklės želdinių yra 46 proc., patenkinamos – 53 proc.

6. Pagerėjo ugdymo kirtimų kokybė – nepatenkinamai išugdytų yra 1 proc.

7. Sanitarinė miškų būklė normali – miškuose inventorizuota apie 8 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,4 m³/ha).

8. Elninių žvėrių yra per daug, jų daroma žala miškui pastebima (pažeistų medynų yra apie 2,5 proc.).

9. Padidėjo teritorijos miškingumas – jis dabar siekia 42 proc.

MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas, vadovaujantis Miškų įstatymu, Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas.

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai teritorijoje išdėstyti vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimais. Šių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui (2008–2012 metams). Pavienių medžių ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas projektuotas nedidelės apimties. Ugdymo kirtimai projektuoti prisilaikant patvirtintų Miško ugdymo kirtimų taisyklių, kirtimų būtinumas miško sklypams nustatytas pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant V amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą.

Ateinančiam vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis yra 94,9 tūkst. m³likvidinės medienos, iš jos pagal kirtimų rūšis:

– pagrindiniai miško kirtimai	316 ha	72,6 tūkst. m³
– pavienių medžių ir brandžių minkštųjų lapuočių medžių nebrandžiuose pušynuose ir kietųjų lapuočių medynuose kirtimai	x	1,1 tūkst. m³
– ugdymo kirtimai, iš viso	607 ha	11,7 tūkst. m³
iš jų:
šviesinimai ir valymai	350 ha	0,5 tūkst. m³
retinimai	181 ha	6,6 tūkst. m³
einamieji kirtimai	76 ha	4,6 tūkst. m³
– sanitariniai kirtimai	x	9,0 tūkst. m³
– kiti kirtimai	x	0,5 tūkst. m³

Miško naudojimo rodikliai:

Eil. Nr.	Rodikliai	II miškų grupėje	III miškų grupėje	IV miškų grupėje	Bendri
1.	Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m³):
	– bendras	1,7	6,0	6,0	5,8
	– likvidinis	1,1	4,8	5,0	4,9
2.	Pagrindinių miško kirtimų (bendras tūris) dalis bendrame naudojime (proc.)	36	74	73	73
3.	Bendro einamojo prieaugio naudojimas (proc.)	25	89	90	88
4.	Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio	0,9	2,8	3,4	3,2
5.	Miško kirtimais apimtas plotas (be pavienių medžių, brandžių medžių nebrandžiuose medynuose, sanitarinių ir kitų kirtimų) (proc.)	0,3	4,3	5,0	4,7
6.	Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	–	1,6	1,5	1,4

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose yra apie 3,5 karto mažesnis už naudojimą III ir IV grupių miškuose ir sudaro tik 25 proc. bendro einamojo prieaugio.

Miškų atkūrimas. Miško atkūrimo darbai projektuoti prisilaikant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Suprojektuota metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui yra 210 ha, žėlimui pirmame penkmetyje palikta 561 ha. Želdinti numatoma apie 66 proc., miškui želti paliekama per 34 proc. visų miško atkūrimui skirtų plotų. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus pagrindinių miško kirtimų biržes 2013–2017 metams.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynams nustatyta selekcinė grupė, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių, rinktinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (9 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Miško priešgaisrinės apsaugos projektas parengtas visiems miškams. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: didelio degumo (38 proc. miškų), vidutinio degumo (22 proc.) ir mažo degumo (40 proc.). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 30–40 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, vadovaujantis normatyvais nustatyta leistina žvėrių gausa, apskaičiuotas reikalingas pašarų kiekis, suprojektuoti biotechniniai įrenginiai. Rekomenduotinas žvėrių skaičius miškuose toks: 15 briedžių, 306 elniai, 354 stirnos, 483 šernai. Esamas elninių žvėrių skaičius, paskaičiuotas sąlyginiais elniais yra apie 1,5 karto didesnis už leistiną šių žvėrių skaičių, todėl reikia didinti sumedžiojimo apimtį.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus neprojektuotas. Rekomenduojama sausinti užmirkusius ir pelkinius IV grupės miškus (apie 770 ha), taikant vietinę melioraciją

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Pateikta rekreacinių miškų (jų yra 100 ha) charakteristika, miškuose esama rekreacinė įranga, pateiktos rekomendacijos dėl jų tvarkymo. Poilsio ir miškų lankymo sąlygų pagerinimui miškuose (ne tik rekreaciniuose) projektuojama tvarkyti esamas poilsiavietes ir įrengti apie 20 įvairaus dydžio ir su įvairia rekreacine įranga rekreacijos objektų. Išlaidos rekreacijai neturėtų būti mažesnės už dabartinį dydį – apie 50 tūkst. Lt.

PROJEKTINIŲ SPRENDINIŲ VERTINIMAS

Ekologinis vertinimas. Miškotvarkos projektas parengtas tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes. Tai rodo šie rodikliai:

– miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkinį rėžimą;

– miško kirtimų projektavimas pagal kirtimų normos nustatymo metodikoje ir kirtimų taisyklėse numatytas nuostatas;

– atkūrimo būdo parinkimas atsižvelgiant į miškų paskirtį, augavietes;

– ūkinių priemonių projektavimo pagrindimas normatyvais, parengtais pagal augavietes, t. y. įvertinant ekosistemų ryšį su aplinka;

– ūkinių priemonių projektavimas, atsižvelgiant į esamų saugomų teritorijų nuostatus, ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentus;

– miškų tvarumo ir biologinės įvairovės įvertinimas pagal Europos kriterijų sistemą.

Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuojamų

darbų apimtis bei faktinius miškų urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, miškų urėdija vykmetyje turėtų dirbti pelningai.

Socialinis vertinimas. Miškai – tai ne vien tik gaunama mediena ir pajamos už ją. Ne mažiau svarbi jų socialinė reikšmė – tos miškų funkcijos, kurias jie suteikia aplinkai ir žmogui. Tai grynas ir švarus oras, vanduo, gyvūnijos ir augalijos biologinė įvairovė, poilsis miške, grybai, uogos ir kt.

2003 metais atliktas VĮ Kuršėnų miškų urėdijos valdomų miškų sertifikavimas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo programą. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, įpareigojančius vykdyti tausojantį miško naudojimą, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus, Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

Projekto vadovas A. Žaliaduonis

_________________

VĮ MAŽEIKIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Mažeikių miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2007–2016 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2006 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:

– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt);

– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

– pomiškio ir trako įvairovė;

– miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Mažeikių miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 62687 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 32255 ha, urėdijos valdomi nevalstybinės reikšmės plotai – 101 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 29229 ir kiti miškai (savivaldybių, bendrijų ir kt.) – 1102 ha.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (32255 ha) paskirstytas 10 girininkijų: Ruzgų, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Renavo, Sedos, Balėnų, Kapėnų, Kairiškių, Papilės ir Kruopių. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,4 tūkst. ha (Kruopių g-ja) iki 3,8 tūkst. ha (Ruzgų g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,2 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose – į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 46 ha, taksacinio sklypo – 1,7 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų yra 117 ha (0,4 %), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 7,4 % (2375 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 10,8 % (3484 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 81,4 % (26279 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 29916 ha miškų plotą. 28 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 793 ha (2,5 %), iš jų 554 ha kirtavietės, 146 ha – miško aikštės, 78 ha – žemė skirta miškui veisti ir 15 ha – žuvę medynai. Ne miško žemių yra 618 ha (1,9 % bendro ploto), iš jų daugiausia griovių (390 ha) ir pelkių (215 ha).

Bendras medynų tūris yra 5,99 mln. m³. Eglynai Mažeikių miškų urėdijoje užima 37 % medynų ploto, pušynai – 25 %, beržynai – 27 %, juodalksnynai – 2 %, drebulynai – 5 %, baltalksnynai – 3 %. Kietieji lapuočiai auga 187 ha plote (1 %). Kitų medžių rūšių medynai (tuopynai, blindynai, gluosnynai) auga labai nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 16 m³ iki 200 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 28 m³ ir šiuo metu yra 280 m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,71, vidutinis bonitetas – 1,8. Vidutinis visų medynų amžius yra 49 metai.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip: jaunuolynai užima 36 %, pusamžiai – 33 %, bręstantys – 13 % ir brandūs – 18 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkę (66 %) ir derlingos (54 %) augavietės.

Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 6,0 tūkst. ha arba 19 % visų miškų ploto.

Urėdijos teritorijoje yra Ventos regioninis parkas ir 7 valstybiniai draustiniai (Šernynės telmologinis, Girkančių telmologinis, Karniškių telmologinis, Pavirvyčių botaninis, Plinkšių kraštovaizdžio, Varduvos kraštovaizdžio ir Šerkšnės hidrografinis), 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Kamanų pelkė, Plinkšių miškas ir Ventos upės slėnis) bei 2 gamtinės buveinės, atitinkančios svarbių teritorijų kriterijus (Kamanų pelkė ir Ventos upė).

Išvados apie ūkinę veiklą

1. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas, padidėjo 956 ha ne miško žemės sąskaita (pelkių, ž.ū. naudmenų) ir dėl kelių, kvartalinių apskaitymo miško žeme. Medynų plotas padidėjo 912 ha. Tačiau medynų plotas daugiau didėjo dėl naujo reikalavimo taksuoti medynais miškus, kurie brandos amžiuje natūralioje augavietėje pasiekia 5 metrų aukštį. Daugiausia dėl šios pataisos beveik 178 ha buvusių pelkių inventorizuotos medynais. Taip pat medynų plotas padidėjo perduotų Vyriausybės nutarimais ir apželdintų ar apžėlusių žemės ūkio naudmenų plotų sąskaita (246 ha).

2. Urėdijos miškingumas yra 30,3 %, t. y. lyginant su 1998 m. miškotvarkos duomenimis jis padidėjo 0,3 %. Tai įvyko dėl inventorizuotų naujai apaugusių medynų buvusiose žemės ūkio naudmenose.

3. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių medynų plotas padidėjo 1084 ha (eglynų sąskaita), kietųjų lapuočių – sumažėjo 12 ha (uosynų sąskaita). Beržynų sumažėjo 373 ha, baltalksnynų – 148 ha. Teigiamai reikėtų vertinti ąžuolynų plotų (23 ha) padidėjimą, bei drebulynų plotų sumažėjimą (19 ha).

4. Medynų plotų pasiskirstymo pagal brandumų grupes struktūra pakito nežymiai. 1 % padaugėjo brandžių medynų plotas. Pusamžių medynų sumažėjo nuo 35 iki 33 %, bręstančių – nuo 18 iki 13 %. Jaunuolynų plotas padidėjo nuo 31 iki 36 %. Eksploatuojamų (III+?V grupių) eglynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 37 % ploto), amžiaus struktūra nėra gera – brandžių medynų yra 10 %, bręstančių – 7 %, pusamžių – 18 %, o jaunuolynų – net 65 %.

5. Medynų vidutinis turis 1 ha padidėjo 16 m³ ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 200 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 280 m³. Per vykmetį jis padidėjo 28 m³.

6. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė (per 1999 – 2006 m.) iškirsta 83 %, jaunuolynų ugdymo – 100 % (pagal plotą), retinimo kirtimų iškirsta 84 % einamųjų – 77 % (pagal iškertamą tūrį), sanitarinių kirtimų – 173 %. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai). Valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota 11,6 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,2 m³/ha). Retinimais ir einamaisiais kirtimais mažiau iškirsta, nes labai daug kirsta sanitariniais kirtimais pažeistų medynų. Naudojimas iš 1 ha mišku apaugusio ploto projekto galiojimo laikotarpiu sudarė 4,0 m³ likvidinės medienos (projektuota 4,4 m³).

7. Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai – nepatenkinamai įvertinta tik 2 % visų 2002–2006 metais atliktų ugdymo kirtimų.

8. Želdinta 58 % plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 21 %, dar neatžėlę kirtavietės užima taip pat 21 % vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 32 ha (5,8 % visų kirtaviečių), iš jų želdintinų – 1 ha. 97 % želdytų kirtaviečių želdinių sudėtyje tikslinės medžių rūšys sudaro 50 % ir daugiau. Apie 51 % savaime atžėlusių plotų atžėlė beržais, 19 % – juodalksniais, 18 % – drebulėmis, 6 % – eglėmis ir 6 % – kitomis medžių rūšimis.

9. 1999–2006 m. urėdija įveisė 2208 ha želdinių. Miškotvarkos inventorizuota 2305 ha praėjusio vykmečio želdinių valstybinės reikšmės miškuose. Atsiradęs 97 ha skirtumas tarp miškų urėdijos ir miškotvarkos duomenų susidarė dėl to, kad dalyje ploto, kuriame buvo įveisti kombinuoti želiniai, buvo išskirti sklypai su dominuojančiomis kultūrinės kilmės medžių rūšimis. Taip pat intensyviai ugdant, dalyje sklypų susiformavo kultūrinės kilmės medynai. Skirtumas galėjo susidaryti ir dėl paklaidų želdinių apskaitoje bei sklypų plotų neatitikimo.

Želdinių būklė yra gera – gerų želdinių yra 34 %, patenkinamų – 66 %.

10. Miškų sanitarinė būklė normali, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos, priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama gerai.

11. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas (2007–2016 metams)

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2008–2012 m.), po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2013–2017 m.). Suprojektuotas brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas sudaro 121,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir brandžių medžių kirtimui tenka 77 %, tarpiniam – 23 % nuo bendro naudojimo.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 4,9 m³ bendro arba 4,1 m likvidinio tūrio. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3,6 m³ bendro arba 3,1 m³ likvidinio tūrio.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis
	Plotas, ha	tūris tūkst. m³		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris tūkst. m³pagal miškų grupes
	Plotas, ha	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	II	III	IV
Pagr. kirtimai	406	106,4	92,3	87	1,2	8,4	82,7
Brandžių m. kirtimas	x	1,8	1,5	83	–	0,2	1,3
Ugdymo kirtimai	725	24,1	15,7	65	0,7	1,3	13,7
Sanitariniai kirtimai	x	15,0	12,0	80	1,3	1,0	9,7
Kiti kirtimai	x	0,3	0,2	67	0,1	–	0,1
Iš viso	1131	147,6	121,7	82	3,3	10,9	107,5

Bendras einamasis tūrio prieaugis urėdijos valstybinės reikšmės medynuose – 6,93 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 23 % bendro prieaugio, III – 64 %, IV miškų grupių miškuose – 75 % bendro prieaugio.

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 210 ha. Želdinti numatoma apie 67 %, paliekama miškui želti – apie 33 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (12,0 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus,

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (33 % miškų), vidutinio degumo (33 %) ir žemo degumo (34 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 20–30 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 24 briedžiai, 496 taurieji elniai ir 566 stirnos.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 1105 ha miškų (1,8 % viso miškų ploto), iš jų 459 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miško parkai esantys valstybinių parkų rekreacinėse zonose, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Inventorizuota daug poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas rekreacinio sutvarkymo projektas.

Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas.

Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai:

– miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;

– sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;

– miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;

– miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;

– miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;

– kitų socialinių – ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.

Skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

_________________

ŠIAULIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS
MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas parengtas panaudojant 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Šiaulių miškų urėdijos miškai.

Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis. Inventorizacijos metu nustatytos taksacinių sklypų ribos pagal funkcinę paskirtį, augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.), o taip pat atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų kokybė, želdinių būklė ir kokybė).

Inventorizacijos duomenys sudaro Miškų informacinės sistemos pagrindą.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis, miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Miškotvarkos projekto turinį sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai ir kiti tematiniai planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinė medžiaga ir taksoraščiai apima visų nuosavybės formų miškus, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose.

Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys pateikti Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai. Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai sudaromi pagal savininkų užsakymus.

2006 metais miškotvarka inventorizavo 43454 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės -27006 ha (62,6 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės miškų – 182 ha (0,4 proc.), privačių miškų – 11330 ha (26,1 proc.), nuosavybės teisės atkūrimui skirtų miškų – 4836 ha (11,1 proc.), kitų naudotojų miškų – 100 ha (0,2).

Urėdijos miškai yra 4 savivaldybių teritorijose: Šiaulių savivaldybės – 78 proc. visų miškų, Kelmės rajono savivaldybės – 19 proc., Radviliškio rajono savivaldybės – 3 proc. Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje yra tik 92 ha miškų.

Urėdijos teritorijos miškingumas 32,7 proc.

Urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 7 girininkijas.

Eil. Nr.	Girininkija	Plotas (ha)
Eil. Nr.	Girininkija	bendras	miško žemės	medynų
1.	Gruzdžių	3767	3709	3421
2.	Meškuičių	3659	3608	3420
3.	Šiaulių	3528	3469	3173
4.	Lukšių	3965	3865	3649
5.	Kurtuvėnų	4284	4182	3890
6.	Vainagių	4527	4450	4250
7.	Rėkyvos	3276	3035	2803
	Iš viso	27006	26318	24606

Vidutinis kvartalo plotas – 34 ha, taksacinio sklypo – 2,1 ha.

Į urėdijos teritoriją patenka Kurtuvėnų regioninis parkas, kuriame inventorizuotas 8735 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Miško žemė sudaro 98 proc., iš jos medynai – 94 proc.

Urėdijos teritorijoje yra 5 valstybiniai draustiniai: Šilkalnių geomorfologinis draustinis, Švendrės botaninis draustinis, Rėkyvos botaninis–zoologinis draustinis, Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis, Vijuolių entomologinis draustinis.

Paukščių apsaugai 2004 metais įsteigtas Gubernijos miško biosferos poligonas. Poligone saugomas mažasis erelis rėksnys.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, yra vienuolika: Bulėnų pelkė, Galvydiškės kaimo apylinkės, Gerbeniškės pelkė, Juodlės miškas, Lygės pelkė, Pagėluvio ežerynas, Paraudžių miškas, Smirdelės pelkė, Svilės šaltiniai, Vijurkų pievos, Rėkyvos pelkė ir Dzidų miškas.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatinių) miškų urėdijos teritorijoje nėra. II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) miškuose miško žemė užima 4563(17,4 proc.), III – 4573(17,4 proc.), IV – 17182 (65,2 proc.). Kiekvienai miškų grupei yra nustatyti ūkininkavimo tikslai ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas miškų grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651.

Miško žemė užima 26318 ha (97 proc.). Medynai sudaro 93 proc. (24606 ha) miško žemes ploto, neapaugusi mišku žemė 4 proc. (978 ha) ir kita miško žemė 3 proc. (734 ha). Kultūrinės kilmės medynų ir želdinių yra 6751 ha. Ne miško žemės yra 688 ha. Iš jos didžiąją dalį užima pelkės (58 proc.).

Spygliuočių medynų yra 12623 ha (51 proc.). Eglynai užima 8149 ha (33 proc. visų medynų ploto), pušynai – 4468 ha (18 proc.). Nedideli kietųjų lapuočių medynų plotai (1 proc.). Beržynai sudaro 37 proc., juodalksnynai – 3 proc., drebulynai – 6 proc., baltalksnynai – 2 proc. Bendras medynų tūris 4528,4 tūkst. m³. Vidutinis medynų tūris 1 ha – 184 m³, brandžių medynų – 268 m³, einamasis prieaugis – 6,1 m³/ha, vidutinis skalsumas – 0,72, vidutinis bonitetas – 1,7.

Šiaulių urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkę dirvožemiai (50 proc.). Pagal derlingumą dirvožemiai pasiskirsto taip: derlingi – 31 proc., labai derlingi – 54 proc., nederlingi – 14 proc., labai nederlingi – 1 proc.

Praeito vykmečio (1995–2006 m.) ūkinės veiklos analizė.

Pirmajam vykmečio penkmečiui suprojektuota metinė naudojimo apimtis – 117,9 tūkst. m³ likvidinės medienos, metinė naudojimo apimtis, iš jos – 71,2 tūkst. m³ sudarė pagrindiniai kirtimai.

Ženkliai didesnė pagrindinių kirtimų apimtis suprojektuota antrajam vykmečio penkmečiui – 90,2 tūkst. m³ likvidinės medienos.

1993 metais miškotvarka projektavo pagrindiniais kirtimais kirsti 60 proc., ugdymo kirtimais – 12 proc., sanitariniais kirtimais – 28 proc. visos naudojimo apimties. Pagal urėdijos ataskaitų duomenis 1995–2006 metais pagrindiniai kirtimai sudarė 60 proc., ugdymo kirtimai -10 proc., sanitariniai – 29 proc., kiti kirtimai – 1 proc. Pagrindiniuose kirtimuose spygliuočių medynai sudarė 31 proc., minkštųjų lapuočių – 69 ha. Tiek projektavo ir 1993 m miškotvarka.

Ugdymo kirtimų kokybė vertinta 2501 ha plote. Nepatenkinamai išugdyta tik 2 proc. medynų.

Miškotvarka inventorizavo 3025 ha paskutinio vykmečio želdinių: gerų 791 ha (26 proc.), patenkinamų – 1934 ha (64 proc.), blogų – 271 ha (9 proc.), žuvusių – 29 ha (1 proc.).

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą.

1. Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas. Jis dabar siekia 26,5 proc.

2. Medynų plotas padidėjo 262 ha (1,1 proc.).

3. Padidėjo brandžių medynų tūris 1 ha (5 proc.).

4. Nepatenkinamai išugdytų medynų yra tik 2 proc.

Miško ūkinių priemonių projektas.

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais; Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 4-160), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004 Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kiti.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha (m³)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m³)		likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio
	plotas (ha)	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio
1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso	356	86,8	75,6	87	212
2. Pavienių medžių kirtimas ir brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	*	1,0	0,9	90
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	590	17,1	10,5	62	18
– šviesinimai ir valymai	350	4,2	0,7	16	2
– retinimai	176	8,2	5,8	71	33
– einamieji	64	4,7	4,0	85	62
4. Sanitariniai kirtimai	*	18,7	15,0	80
5. Kiti kirtimai	*	2,5	1,5	60
Iš viso	946	126,1	103,5	82

Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 73 proc. likvidinės medienos, ugdymo – 10 proc., sanitariniais – 15 proc. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose sudarys 1 proc., kiti kirtimai – 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,1 m³ bendro arba 4,3 m³ likvidinio tūrio.

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI PAGAL MIŠKŲ GRUPES

Rodikliai	Bendri	Miškų grupė
Rodikliai	Bendri	II	III	IV
1. Iškertamas tūris iš 1 ha (m³):
– bendras	5,1	2,2	5,8	5,7
– likvidinis	4,2	1,7	4,9	4,7
iš jo – pagrindiniais kirtimais	3,1	0,5	3,6	3,6
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio	31	75	26	27
iš jo – ugdymo kirtimais	14	14	9	15
3. Bendro prieaugio naudojimo proc.	84	33	91	98
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	2,8	0,9	2,7	3,6
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas proc.	3,8	1,2	3,2	4,7
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1.3		1,4	1,6

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose beveik 3 kartus mažesnis nei III ir IV grupės miškuose. Pagrindiniai kirtimai II grupės miškuose sudarys apie ketvirtadalį visos naudojimo apimties Šios grupės miškuose.

Miško atkūrimo ir įveisimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2003 m.). Projektuojama želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui 247 ha. Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta, suprojektavus biržes 2013–2017 metams.

Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 – 28 proc. (didelio degumo), 2 – 27 proc. (vidutinio degumo), 3 – 45 proc. (mažo degumo). Vidutinė degumo klasė – 2,2.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių ribos patvirtintos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti komisijos. Medžioklės plotuose pagal medynų mišrumą, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės, Urėdijos miškuose galėtų būti 17 briedžių, 349 taurieji elniai, 399 stirnos, 543 šernai.

Miško ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Ūkinių priemonių apimtis ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis ir perimvietėmis žiniaraščiai, pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina vykdyti saugomų gamtos objektų stebėjimą (monitoringą) t. y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Inventorizuotos kertinės miško buveinės, nors jų teisinis statusas ir ūkinės veiklos apribojimai dar nenustatyti. Projekte į tai atsižvelgta, išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų bei apribojant kitas ūkines priemones. Kertinės miško buveinės tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos bus įtrauktos į esamą saugomų teritorijų sistemą, pagerins jos struktūrą, kaip vienas iš jos elementų. Projektuojant ūkines priemones atsižvelgta į paukščių apsaugai svarbias teritorijas (Gubernijos miško biosferos poligonas) bei į vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Šiaulių miškų urėdijos miškuose 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC) NEPcon kompanijos ekspertų grupė pagal Smart Wood programą. Sertifikavimo tikslas buvo įvertinti kaip miško ūkinė veikla atitinka ekologinio, ekonominio ir socialinio principų reikalavimus. Kasmet atliekamas miškų tvarkymo auditas. Miškotvarkos projekte atsižvelgta į sertifikavimo išvadas ir rekomendacijas.

_________________

TYTUVĖNŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas – yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektas turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.

Miškotvarkos projektas parengtas Tytuvėnų miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2007–2016 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2006 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis ir sutartimi su Aplinkos ministerija. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:

– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

– pomiškio ir trako įvairovė;

– miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros paveldo objektų vietos, aprašyti rekreaciniai ir kiti įrenginiai. Įvertinta medžiojamosios faunos būklė.

Svarbiausi Tytuvėnų miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono lygmenyje.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

Tytuvėnų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 44,1 tūkst. ha miško žemės plotas. Valstybinės reikšmės miškai užima 14,9 t. ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui – 29,7 t. ha ir kiti miškai ( savivaldybių, bendrovių ir. kt.) – 120 ha.

Pagal miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai ir kiti tematiniai planai M 1:25 000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinė medžiaga ir taksoraščiai apima visų nuosavybės formų miškus, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių miškų, miškų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui ir kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai sudaromi pagal savininkų užsakymus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (14888 ha) paskirstytas 7 girininkijoms: Dubysos, Kelmės, Kražių, Šiluvos, Tytuvėnų, Užpelkių ir Užvenčio. Vidutinis girininkijos plotas 2100 ha. Miškai suskirstyti į 380 kvartalų, o juose į 7500 miško sklypus. Vidutinis kvartalo plotas 39 ha, taksacinio sklypo – 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatinių) miškų yra 245 ha (1,6 %), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 19 % (2863 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 15 % (2217 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 64 % (9563 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 13763 ha miškų plotą. 28 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku miško žemės plotų yra 552 ha (3.7 %), iš jų 271 ha kirtavietės.

Bendras medynų tūris yra 2,7 mln. kubinių metrų. Pušynai užima 25 % medynų ploto, eglynai – 40 %, ąžuolynai – 2 %, beržynai – 29 %, juodalksnynai – 9 %, drebulynai – 7 %, baltalksnynai ir liepynai po 2 %. Kitų medžių rūšių medynai (maumedžiai, klevai, uosiai, guobos ir kt.) auga nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha yra 193 m³, brandžių medynų – 282 m³.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą: jaunuolynai užima 28 %) visų medynų ploto, pusamžiai – 29 %, pribręstantys – 14 %, brandūs ir perbrendę – 19%.

Vyrauja laikinai užmirkusios (45 %), derlingos (57 %) augavietės. Tytuvėnų miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra valstybės saugomų teritorijų:

1. Kražių Medžiokalnio valstybinis botaninis draustinis;

2. Tyrulių valstybinis botaninis – zoologinis draustinis;

3. Paginskių valstybinis telmologinis draustinis;

4. Pakėvės valstybinis telmologinis draustinis;

5. Kražantės valstybinis hidrografinis draustinis;

6. Tytuvėnų regioninis parkas;

7. Dubysos regioninis parkas;

8. Varnių regioninis parkas;

9. Kurtuvėnų regioninis parkas.

Valstybiniai draustiniai ir Tytuvėnų regioninis parkas pilnai patenka į Tytuvėnų miškų urėdijos veiklos teritoriją, kai Dubysos ir Varnių regioninių parkų tik dalis plotų, o Kurtuvėnų regioninio parko tik 9 ha (privatūs miškai).

Valstybinės reikšmės miškuose valstybės saugomos teritorijos užima 5090 ha arba 35 % viso miško žemės ploto. Be to yra Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 objektai, tai natūralios buveinės – Apušio ežeras, Dubysos upės žemiau Lyduvėnų, Šiluvos tyrelis, Šimšų miškas, Papušynio miškas, paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio ir Dubysos upės slėnio dalys. Tytuvėnų miškų urėdijos įsipareigojimu saugomos kertinės miško buveinės – tai nedideli sklypai skirti biologinei įvairovei saugoti (44 sklypai, 141 ha), bei kiti ekologiniu požiūriu vertingi miško sklypai (380 ha).

Praeito vykmečio (1992–2006) miško ūkinės veiklos analizė

Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnės miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1992–2006 metams, ūkinės veiklos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.

1. 2006 metų inventorizacijos metu surinkti duomenys valstybinės reikšmės miškuose ir 1991 metų miškotvarkos duomenys miškų urėdijos valdomoje teritorijoje skiriasi daugiau kaip 7 tūkst. ha. Miškų urėdijos apskaitoje esančių miškų plotas sumažėjo 28 %, pakito žemės naudmenų struktūra. Todėl analizei panaudotas 2006 m. nustatytas plotas 13778 ha.

2. Žemės naudmenų plotų kaita. Valstybinės reikšmės miškuose didžiausi pakitimai įvyko tarp miško ir ne miško žemių. Miško žemė 1991 metų miškotvarkos duomenimis užėmė apie 88 % viso miškų urėdijoje inventorizuoto ploto, tuo tarpu dabar 98 %. Dauguma ne miško žemių buvo privatizuotos. Taip pat dalis ne miško žemių buvo apželdintos. Nagrinėjant žemė naudmenų ploto pasikeitimą sąlyginai tame pačiame plote, miško žemės plotas padidėjo 913 ha, neapaugusi mišku miško žemė pasikeitė daugiau tik plotu skirtu miškui įveisti. Kirtaviečių plotas nežymiai padidėjo, o miško aikščių plotas padidėjo 46 ha, pervedus dalį žemės ūkio naudmenų į miško žemę. Dėl šios priežasties padidėjo ir plotas kitos miško žemės (laukymės, pašarų aikštelės). Technologinės paskirties žemės plotas išaugo keleriopai. Medynų plotas padidėjo 313 ha (2 %).

3. Medžių rūšių kaita. Pušynų plotas visą minėtą laiką buvo stabilus (25–27 %), eglynų plotas, įtakojamas klimatinių kataklizmų, keitėsi nuo 49 iki 41 %, beržynų plotas padidėjo nuo 16 iki 23 % ir pagrindinai paskutiniame vykmetyje. Paskutiniame vykmetyje pušynų plotas padidėjo 285 ha (9 %), tuo tarpu eglynų sumažėjo 405 ha (7 %), todėl spygliuočių plotas sumažėjo tik 2 %. Daugiausiai padidėjo beržynų plotas – 462 ha (17 %). Labai vertintinas ąžuolynų ploto padidėjimas 81ha (37 %), ąžuolynų atkūrimo programa vykdoma.

4. Medynų taksaciniai rodikliai. Per 50 metų įvyko pastebimi pakitimai. Medynų amžius padidėjo 15 metų, paskutiniame vykmetyje dėl intensyvių kirtimų vienais metai sumažėjo, bonitetai nežymiai gerėja dėl melioracijos, medynų produktyvumo didėjimo (retų 0,3–0,4 skalsumų medynų plotas sumažėjo 4 kartus ir dabar tesudaro apie 2 %). Vidutinis medynų tūris 1958–1991 m. periode padidėjo 52 m³ (32 %), tačiau paskutiniame vykmetyje sumažėjo 17 m³. Brandžių medynų tūris stabiliai didėjo – 94 m³ per 50 metų (44 %). Pušynų tūris tiek visų medynų, tiek brandžių stabiliai didėjo (atitinkamai 23 ir 53 m³). Eglynų vidutinis tūris paskutiniame vykmetyje sumažėjo, dėl didelio ploto jaunuolynų. Jautriausiai į ūkinę veiklą ir gamtinius faktorius reagavo eglynai, tiek jų ploto didėjimo, tiek mažėjimo kryptimis. Ženkliai didėjo beržynų ir juodalksnynų vidutiniai tūriai hektare, tiek visų medynų (2,3 karto), tiek ir brandžių medynų (1,6 karto). Nepaisant stichinių veiksnių įtakos, išlikę medynai yra stabilūs, produktyvūs.

5. Miško atkūrimas. Pasiekta gerų rezultatų: kirtavietės atkuriamos laiku, neatkurtų kirtaviečių 4 metų ar vėlesnių nėra. Geri ir patenkinami želdiniai sudaro 97 %, blogų ir žuvusių tėra 2,6% , Želdintos medžių rūšys išliko (vyrauja) 98 % plote, visame plote tikslinės t. y. atitinka augavietės sąlygas. Paliktose želti kirtavietėse (604 ha) vyrauja atžėlimas beržais (53 %), spygliuočiais ir kietaisiais lapuočiais (24 %), netikslinės rūšys (D, Bt) sudaro apie 12 %. Tiek želdiniai, tiek žėliniai yra perspektyvūs toliau ugdymais formuoti produktyvius medynus.

6. Pagal miškotvarkos projektus kiekviename vykmetyje projektuotas kirtimų intensyvumas didėjo, sprendžiant apie kirstiną medienos kiekį iš I ha mišku apaugusio ploto: 1970 – 2,0 m³, 1980 – 2,3, 1991 – 3,0, 2006 – 3,8 m³ likvidinio tūrio. Tačiau visais laikotarpiais buvo kertama gerokai mažiau prieaugio, todėl vyko tolydus medienos tūrio kaupimas.

7. Urėdija turi patirtį technologiškai tvarkant miškus, pradžią davė E.Juzeliūno atliktas darbas „Technologinio miškų tvarkymo metodiniai ir praktiniai pagrindai“ (1971 m.). Duomenys surinkti ir aprobuoti Dubysos girininkijos miškuose. Sudarytas valksmų tinklas kas 50 m., vėliau, pasikeitus kirtimų technologijoms, tankintas kas 25 m. 1999 metais vyko gamybinis pasitarimas technologinio tvarkymo klausimais. Buvo parengtas dviejų miško masyvų technologinio sutvarkymo projektas. Visi kirtimai vykdomi technologiškai sutvarkytuose sklypuose.

8. Geri rezultatai miško genetikos ir sėklininkystės srityje – išskirta pakankamai genetinių draustinių ir sėklinių medynų, vykdoma medelyno modernizavimo programa, nemažai išaugintų sodmenų realizuojama.

9. Miškų sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga nepakankamai efektyvi: nemažai pažeistų medynų, sausuolių ir virtėlių rasta 4,5 t. m³, padidėjęs gaisrų kiekis ir vidutinis gaisravietės plotas.

10. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumas 1970–1990 metais padarė žymą žalą jauniems eglynams bei antram eglių ardui, ko pasekmės jaučiasi dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės) Elninių žvėrių pažeidimų pastaraisiais metais žymiai sumažėjo. Vadinasi dabartinis elninių žvėrių skaičius artimas teritorijos talpai. Tačiau preliminarus elninių žvėrių skaičius sąlyginiais elniais 2006 m. nustatytas medžioklės plotų naudotojų (987) yra beveik du kartus didesnis už paskaičiuotą leistiną (532). Tikėtina, kad reali stambiųjų kanopinių žvėrių gausa yra mažesnė už preliminarų žvėrių skaičių, nes pastarųjų metų pažeidimai miško želdiniuose ir medynuose nežymūs. Urėdijos valdomuose miškuose nebuvo atlikta patikimesnė elninių žvėrių apskaita, todėl ir miškotvarkos projektiniai sprendimai yra tik sąlyginiai. Elninių daromai žalai sumažėjus, didėja bebrų žala miškams (patvenkta 46 ha medynų ir 17 km griovių). Neperspektyvias bebravietes, kuriose bebrai daro žymią žalą siūloma naikinti.

13. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 metais pagal FSC sertifikavimo sistemos miškų valdymo principus ir kriterijus. 2005 m. antrame pusmetyje pravestas auditas. Miškų sertifikatas įgalioja vietos miškininkus miškus tvarkyti ir naudoti laikantis tvaraus (darnaus) ir subalansuoto miškų ūkio principų t. y. išsaugant miškų ekologines, socialines bei ekologines funkcijas. Gamtosauginiai reikalavimai turi būti vieni iš prioritetinių miškotvarkos projekto dalių.

Valstybinio miškotvarkos instituto kraštotvarkos skyrius parengė Tytuvėnų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų rekreacinio sutvarkymo projektą ir gamtotvarkinių priemonių planą (aiškinamieji raštai ir žemėlapiai M 1:50000). Minėti dokumentai papildo Tytuvėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą. Rengiant miškotvarkos projektus buvo atsižvelgta į sertifikavimo metu pareikštas pastabas ir pasiūlymus. Duomenys bus naudingi vietos miškininkams sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietos bendruomenę apie miško ūkinę veiklą.

Miško ūkinių priemonių projektas 2007–2016 metams

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 4-160), Pagrindinių miško kirtimų taisyklės (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004 Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (Žin., 2004, Nr. 55-1917), Miško ugdymo kirtimų taisyklės (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų). Trumpalaikiam (5 metai) arba operatyviam planavimui (1–2 metai) naudojami ūkinių darbų žinialapiai, nustatytas darbų eiliškumas, biržių kirtimo metai, nepertraukiamos miškų apskaitos duomenys. Vidutinės trukmės planavimui – visi miškotvarkos sprendiniai projekto galiojimo laikotarpyje (10 metų), bei numatomi priimti sprendiniai (pagrindinių kirtimų norma, biržių išdėstymas antram penkmečiui), kiti galimi pakeitimai atlikus valstybinę projekto priežiūrą, vykdant nepertraukiamą miškų apskaitą. Ilgalaikiam planavimui – apskaičiuota pagrindinių kirtimų norma trims dešimtmečiams, miško rodiklių pokyčių prognozė, saugomų teritorijų tinklo vystymo, biologinės įvairovės strategija ir kt. dokumentai.

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2008–2012 m. m.), po to, aktualizavus duomenis, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2013–2017 m. m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų metinė apimtis apskaičiuota pagal medynuose natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Ateinančiam vykmečiui (2007–2016 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 52,0 tūkst. m³ likvidinės medienos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Plotas, ha	Likvidinės medienos tūris, tūkst. m³
1. Pagrindiniai kirtimai	159	35,2
2. Pavienių ir brandžių medžių kirtimai	x	0,7
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	353	6,0
– šviesinimai ir valymai	207	0,5
– retinimai	108	3,4
– einamieji kirtimai	38	2,1
4. Sanitariniai kirtimai	x	10,0
5. Kiti kirtimai	x	0,3
Iš viso	512	52,0

Miško naudojimo rodikliai:

1.	Iškertamas likvidinis tūris m³ iš 1 ha mišku apaugusio ploto	3,8
2.	Pagrindinių kirtimų dalis visame naudojime, %	66
3.	Bendro medienos prieaugio naudojimas, %	74
4.	Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio	2,4
5.	Plynai iškertamo ploto % nuo medynų ploto	0,8

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 170 ha. Želdinti numatoma apie 74 %, paliekama miškui želti – apie 26 % visų penkmečio kirtaviečių

Miškovaisos bazės plėtra. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų sėklinių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis. Miško atkūrimui ir įveisimui kasmet reikės apie 800 tūkst. vnt. įvairių medžių rūšių sodmenų.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (10 tūkst. kub. metrų likvidinės medienos per metus), rekomenduotos apsaugos priemonės. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti gamtinio degumo klasėmis: aukšto degumo (32 % miškų), vidutinio degumo (19 %) ir žemo degumo (39 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas, priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 17 briedžių, 374 elniai, 425 stirnos ir 386 šernai. Nustatytos perspektyvios ir neperspektyvios bebravietės. Projektuoti biotechniniai įrenginiai: 20 ėdžių, 5 šėryklas šernams, 4 daržinėles – pašiūres, 19 stacionarių bokštelių, 22 laižyklos, įrengti 24 pašarinius laukelis. Želdinių apsaugai rekomenduotos priemonės – medelių tepimas repelentai, aprišimas, aptvėrimas, papildomas šėrimas.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti ūkinių miškų hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Žemės ūkio naudmenos. Miškų urėdijos valdomuose miškuose žemės ūkio naudmenų nėra.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 529 ha miškų (1,2 % viso miškų ploto), iš jų 386 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota 14 poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti. Miškotvarkos parengtame rekreacinio sutvarkymo projekte pateikiama esamos turistinės trasos ir maršrutai, esama ir projektuojama rekreacinė įranga, rekreaciniai darbai – pažintinių takų įrengimas, piliakalnių tvarkymas, kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir kt. Detalesnis rekreacinių miškų tvarkymas dabartiniu metu įmanomas tik pagal specialius parkų ir kt. rekreacinių objektų techninius projektus, įgyvendinamus tikslinio finansavimo pagrindu.

Miškotvarkos projekte pateiktas ekonominis ir ekologinis projekto pagrindimas.

Prognozės ir skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

Projektų vadovas Algirdas Rutkauskas

2007-11-08

_________________