ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL PUBLIKACIJOJE „MANIPULIACIJOS „VAIKO GEROVĖS“ VARDAN“ („VILNIAUS KRAŠTO SAVAITRAŠTIS“, 2010 M. SPALIO 14–20 D., NR. 41/849) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. birželio 29 d. Nr. SPR-61
Vilnius
2010 m. spalio 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos (toliau – pareiškėja), atstovaujamos direktorės Dalios Peciūnienės, skundas dėl publikacijoje „Manipuliacijos „vaiko gerovės“ vardan“ („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2010 m. spalio 14–20 d., Nr. 41/849) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kenkia mokyklos dalykinei reputacijai, yra vienpusiška. Pareiškėjos teigimu, publikacijoje paskelbta informacija pažeidžia žmonių teises į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.
2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėja patikslino skundą, nurodydama konkrečius tikrovės neatitinkančius ir dalykinei reputacijai kenkiančius teiginius. 2011 m. vasario 4 d. pareiškėja papildė savo skundą pridėdama skundo reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėja prašo ištirti, ar skundžiamoje publikacijoje nebuvo pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. 2011 m. balandžio 22 d. prašymu pareiškėja paprašė priimtą sprendimą paskelbti viešai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje ir įpareigoti rezoliucinę priimto sprendimo dalį nedelsiant paskelbti skundžiamame leidinyje.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundas dalyje dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimo 2010-10-28 persiųstas nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Tirdama pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją. Paaiškinimus pateikė laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ (leidėjas UAB „Rejspa“) vyriausiasis redaktorius Zygmunt Ždanovič.
Paaiškinimuose Z. Ždanovič nurodė, kad publikacijos pagrindą sudaro dokumentų medžiaga, Vilniaus rajono savivaldybės vicemero Jano Gabrieliaus Mincevičiaus interviu savaitraščiui, taip pat informacija, pateikta Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos nario Michalo Treščinskio pokalbio su žurnaliste metu. Anot Z. Ždanovič, publikacijos tikslas nebuvo atlikti žurnalistinį tyrimą, o pateikti Vilniaus rajono savivaldybės, kuri yra Veriškių pradinės mokyklos steigėja, oficialių darbuotojų nuomonę apie šioje švietimo įstaigoje susiklosčiusią situaciją ir supažindinti su tam tikrų įgaliotų asmenų veiksmų rezultatu. Vyriausiasis redaktorius pažymėjo, kad pateikta savaitraščio pašnekovų pozicija bei dokumentų turinys nebūtinai turi sutapti su Veriškių mokyklos, kuri, anot Z. Ždanovič, yra viešoji institucija ir juridinis asmuo, direktorės Dalios Peciūnienės nuomone. Z. Ždanovič teigimu, skundžiamos publikacijos autorė su Vilniaus rajono mokyklų reorganizavimo klausimu yra susipažinusi labai gerai; ji, kaip visuomenės informavimo priemonių atstovė, dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose, kur yra viešai nagrinėjami visi klausimai, susiję su rajono mokyklų tinklo reorganizavimu. Z. Ždanovič nurodė, kad žurnalistė, panaudodama kaip pirminį šaltinį 2010-09-23 savivaldybės mero potvarkį, 2010-09-28 savivaldybės sudarytos komisijos išvadą, 2010-09-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus įsakymą dėl mokyklų patikros ir kitus dokumentus, kurie nėra riboto naudojimo, pasielgė atsakingai ir sąžiningai. Z. Ždanovič įsitikinimu, publikacijoje paskelbta informacija nepažeidžia žmonių teisių į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, mokyklos direktorė nėra privatus asmuo, o savivaldybės įstaigos vadovė. Pasak vyriausiojo redaktoriaus, publikacijoje paminėti duomenys apie aptarnaujantį personalą Veriškių pradinėje mokykloje panaudoti iš „Bendrojo lavinimo mokyklos 2010–2011 mokslo metų ataskaitos 3 ES-mokykla“, kur yra nurodytas darbuotojų skaičius. Ruošiant publikaciją remtasi Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos darbuotojų tarifikacijos 2009–2010 mokslo metų duomenimis, kadangi laikraščio spausdinimo metu nauja darbuotojų tarifikacija einamiems mokslo metams dar nebuvo galutinai suderinta. Anot vyriausiojo redaktoriaus, ryškus publikacijos pavadinimas bei dviejų skyrelių pavadinimai yra sukauptos, dokumentais paremtos ir skaitytojui pateiktos informacijos apibendrinimas.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Pareiškėja yra savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo. Todėl pareiškėjos atžvilgiu gali būti taikomos platesnės kritikos ribos, o pareiškėja turėtų būti pakantesnė reiškiamai kritikai, kokia nemaloni ar kandi ji būtų. Nepaisant to, viešojo asmens kritika nėra absoliuti ir leistina tol, kol nepiktnaudžiaujama saviraiškos laisve.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl vienpusiškos, tikrovės neatitinkančios, pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paskleidimo ir nepilnamečių duomenų neteisėto paskelbimo.
Dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeista pareiškėjos dalykinė reputacija, žinotina, kad juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginama tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ne nuomonių, paskelbimu. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Skundžiamuose publikacijos teiginiuose: „Manipuliacijos „vaiko gerovės“ vardan“ (publikacijos pavadinimas), „<...> Penki paremti dokumentais ir patvirtinti šiurkštūs pažeidimai, neskaitant akivaizdžių melo pavyzdžių <...>“, „<...> toks yra Vilniaus rajono savivaldybės merės sudarytos specialios 11 narių komisijos atlikto Veriškių pradinės mokyklos veiklos patikrinimo rezultatas <...>“, „<...> Pagal įstatymus, kol vyksta teismo procesai, visi su jos reorganizavimu susiję veiksmai sustabdyti <...>“, „<...> Apie Vilniaus rajono mokyklų tinklo reorganizavimą dėl šių metų sausio 1 d. įvesto draudimo perkėlinėti mokinio krepšelio lėšas iš didesnių mokyklų mažesnėms <...>“, „<...> ji pateikė išvadą, kad Vilniaus rajone „lietuviškos mokyklos iš tikrųjų yra uždaromos“ <...>“, „<...> Veriškių mokykloje dirba 7 mokytojai kartu su direktore ir 8 asmenys aptarnaujančio personalo <...>“, „<...> Pagal komisijos nustatytus faktus, šiuo metu pradinėje mokykloje dirbama tik su 13 mokinių <...>“, „<...> Komisijos nustatyti įstatymų pažeidimų faktai visų pirma akivaizdžiai liudija moralės ir teisės normų pažeidimus <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinama objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina žiniomis.
Teiginiuose: „Manipuliacijos „vaiko gerovės“ vardan“ (publikacijos pavadinimas), „<...> Penki paremti dokumentais ir patvirtinti šiurkštūs pažeidimai, neskaitant akivaizdžių melo pavyzdžių <...>“, „<...> Komisijos nustatyti įstatymų pažeidimų faktai visų pirma akivaizdžiai liudija moralės ir teisės normų pažeidimus <...>“ paskelbtomis žiniomis pažymima apie neteisėtus ir nemoralius pareiškėjos veiksmus (manipuliavimą, melavimą) prisidengiant vaiko interesais. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A28-344 Veriškių pradinės mokyklos direktorei, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvada, buvo paskirta drausminė nuobauda. Šis įsakymas 2010 m. gruodžio 2 d. apskųstas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Esant apskųstam įsakymui, komisijos išvadoje išdėstyti pažeidimai ir šios išvados pagrindu pareiškėjos atstovei paskirta drausminė nuobauda nėra įgiję teisinės galios. Tuo tarpu viešosios informacijos rengėjas publikacijoje informaciją pateikė taip, kad toks paskelbimas sudaro pagrindą manyti, jog nustatyti pažeidimai yra galiojantys ir pasitvirtinę (neabejotini), o pareiškėja iš tiesų pažeidė teisės aktų, t. y. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo ir Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo, reikalavimus. Paskelbęs informaciją, kad pareiškėja pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus, viešosios informacijos rengėjas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Šiuo atveju darytinas esminis skirtumas tarp paskelbimo apie komisijos išvadas ir jų pagrindu priimtą įsakymą ir konstatavimo, kad pareiškėja padarė pažeidimus.
Vertinant, ar paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio, pažymėtina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie jo padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminančios. Atsižvelgiant į tai, pirmiau išvardintos apie pareiškėją paskleistos žinios, kuriomis jai priskiriami teisei ir moralei priešingi veiksmai, yra žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie pareiškėją sukelia neigiamą nuomonę. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog pareiškėja nepažeidė paminėtų teisės aktų reikalavimų, viešosios informacijos rengėjui kils pareiga paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią pareiškėjos dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ir pranešti apie nepasitvirtinusias komisijos išvadas dėl pareiškėjos veiksmų.
Teiginyje „<...> toks yra Vilniaus rajono savivaldybės merės sudarytos specialios 11 narių komisijos atlikto Veriškių pradinės mokyklos veiklos patikrinimo rezultatas <...>“ paskelbta žinia atitinka tikrovę. Remiantis viešosios informacijos rengėjo pateiktu Vilniaus rajono savivaldybės mero 2010 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu Nr. M22-18 „Dėl Veriškių pradinės mokyklos“, komisija buvo sudaryta iš 11 narių. Todėl paskelbęs minėto turinio žinią viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.
Teiginyje „<...> Pagal įstatymus, kol vyksta teismo procesai, visi su jos reorganizavimu susiję veiksmai sustabdyti <...>“ paskelbtomis žiniomis pažymima, jog visi veiksmai dėl pareiškėjos reorganizavimo yra sustabdyti dėl vykstančių teismo procesų. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS63-632/2010, Vilniaus rajono savivaldybei buvo paskirta 1000 litų bauda dėl to, kad ji nepaisė teismo nutarčių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir tęsė pareiškėjos reorganizavimo procedūras. Todėl viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas apie tai, jog visi su pareiškėjos reorganizavimu susiję veiksmai buvo sustabdyti, pateikė neteisingą ir nepatikrintą informaciją.
Teiginiuose: „<...> Apie Vilniaus rajono mokyklų tinklo reorganizavimą dėl šių metų sausio 1 d. įvesto draudimo perkėlinėti mokinio krepšelio lėšas iš didesnių mokyklų mažesnėms <...>“, „<...> ji pateikė išvadą, kad Vilniaus rajone „lietuviškos mokyklos iš tikrųjų yra uždaromos“ <...>“ paskelbtos žinios nėra susijusios su pareiškėja – šiuose teiginiuose pareiškėja apskritai nėra minima, todėl paskelbta informacija pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu laikytina neutralia.
Teiginyje „<...> Veriškių mokykloje dirba 7 mokytojai kartu su direktore ir 8 asmenys aptarnaujančio personalo <...>“ paskelbta žinia yra netiksli. Remiantis viešosios informacijos rengėjo pateiktu Vilniaus rajono pradinės mokyklos darbuotojų sąrašu, 2009–2010 mokslo metais mokykloje dirbo 7 mokytojos ir 7 pagalbinio personalo asmenys. Bendras pagalbinio personalo, dirbančio šioje mokykloje, skaičius nurodytas ir Bendrojo lavinimo mokyklos 2010/2011 mokslo metų ataskaitoje, kurioje pateikiama, jog 3 pagalbinio personalo darbuotojai dirba visą darbo laiką ir 4 ne visą darbo laiką. Atsižvelgiant į tai, bendras pagalbinio personalo asmenų skaičius yra 7, o ne 8, kaip nurodė viešosios informacijos rengėjas.
Teiginyje „<...> Pagal komisijos nustatytus faktus, šiuo metu pradinėje mokykloje dirbama tik su 13 mokinių <...>“ paskelbta žinia yra netiksli. Remiantis 2010–2011 mokslo metų Vilniaus rajono Veriškių pradinėje mokykloje besimokančių asmenų sąrašu, darytina išvada, jog publikacijos rengimo metu mokykloje mokėsi 17 vaikų. Vienas vaikas išvyko iš mokyklos 2010 m. spalio 13 d., t.y. vieną dieną prieš savaitraščio išleidimą. Be to, kaip matyti iš specialiųjų poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse sąrašo, Veriškių pradinėje mokykloje mokosi vienas vaikas, kuriam tenkantis pedagoginis krūvis dėl specialiųjų poreikių prilygsta dvejų mokinių. Tai reiškia, jog publikacijos paskelbimo metu mokykloje mokėsi 17 mokinių, iš kurių vieno mokymas reikalauja specialiųjų poreikių. Publikacijoje paskelbęs, jog Veriškių pradinę mokyklą lanko 13 mokinių, viešosios informacijos rengėjas paskelbė netikslią (neteisingą) informaciją.
Teiginiuose: „<...> Naujus mokslo metus mokykla pradėjo normaliai <...>“, teiginio „<...> Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai, atlikdami tradicinį švietimo įstaigų patikrinimą <...>“ dalyje „<...> atlikdami tradicinį švietimo įstaigų patikrinimą <...>“, „<...> Pasak J. G. Mincevičiaus, tikras vaizdas, kurį pamatė Švietimo skyriaus darbuotojai, labai skyrėsi nuo aprašyto dokumentuose <...>“, „Melo kojos trumpos“ (skyrelio pavadinimas), „<...> Viena šių mokyklų – nei geresnė, nei blogesnė, nei kaip nors išsiskirianti <...>“, „<...> Direktorė Dalia Peciūnienė užsispyrė, kad jie nėra tokie kaip visi <...>“, „<...> O juk jos vienodai galioja visiems ir ypač tiems, kuriems patikėta mokyti ir auklėti vaikus. Ypač nemoralu išnaudoti vaikus saviems tikslams – vadovaujančioms pareigoms išsaugoti <...>“ paskelbta informacija yra vertinamojo pobūdžio, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskelbta nuomone. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Ginčo teiginiuose paskelbęs nagrinėjamo turinio vertinimus viešosios informacijos rengėjas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėja savo skunde taip pat kelia paskelbtos informacijos objektyvumo ir nešališkumo klausimą. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas pateikė tik vienos iš tarpusavyje nesutariančių šalių – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – poziciją. Šiuo atveju pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus ir (ar) aprašomos situacijos vertinimą. Skelbdamas informaciją apie Vilniaus rajono savivaldybės mero 2010 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu Nr. M22-18 „Dėl Veriškių pradinės mokyklos“ sudarytos komisijos išvadą, viešosios informacijos rengėjas pateikė vienpusišką informaciją: nors perspausdino šios komisijos išvados turinį, tačiau nenurodė, jog du komisijos nariai, nesutikdami su išvados turiniu, jos nepasirašė ir pateikė atskiras nuomones, kuriose buvo atskleistos pačios komisijos veiklos trūkumai. Tokiu būdu paskelbdamas informaciją apie Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą viešosios informacijos rengėjas ne tik neužtikrino nuomonių įvairovės, nesuteikė pareiškėjai teisės pateikti savo poziciją, bet ir neatsižvelgė į pagrindinius visuomenės informavimo principus, kurie įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbęs tikrovės neatitinkančią, pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminančią, netikslią (neteisingą) informaciją, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė aukščiau išvardintų teisės normų reikalavimų.
Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimo
Pareiškėja skunde nurodė, kad straipsnyje paskelbta informacija pažeidžia žmonių teises į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, be tėvų sutikimo paskelbta informacija apie mokinių specialiuosius poreikius, sutrikimus, mokymosi problemas, kurso kartojimą ir pan. Pareiškėjos teigimu, informacijoje pateikti mokinių vardai ir pirmosios pavardžių raidės lengvai leidžia identifikuoti asmenis.
Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Nagrinėjamo įstatymo straipsnio 2 dalyje viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams nustatyta pareiga užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos. Pažymėtina, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai. Siekiant nustatyti, ar skleidžiant informaciją ginčo publikacijoje buvo pažeistos nagrinėjamo įstatymo nuostatos, paskelbtą informaciją pavesta įvertinti prie žurnalistų etikos inspektoriaus sudarytai ekspertų grupei, vertinančiai viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams.
2010 m. spalio 29 d. išvadoje Nr. V5-202 ekspertų grupė nustatė, kad publikacijoje paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai – atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte numatytą kriterijų. Remiantis ekspertų grupės išvada, medicininio pobūdžio informacijos („šešiametis berniukas nekalba“, „vaikas turi kompleksinių vystymosi sutrikimų“), informacijos apie nepažangumą („<...> (duomenys neskelbtini – past.), š. m. rugsėjo 1 d. buvo pakartotinai priimta į priešmokyklinio ugdymo grupę“, „Aštuonmetis <...> (duomenys neskelbtini – past.) jau antrus metus iš eilės lanko pirmą klasę“, „berniukas turi nepatenkinamus pažymius iš lietuvių kalbos ir matematikos“) paskelbimas pažeidžia nepilnamečių interesus. Pagrindo nesutikti su tokia ekspertų grupės pateikta išvada nėra. Todėl konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas, publikacijoje „Manipuliacijos „vaiko gerovės“ vardan“ („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2010 m. spalio 14–20 d., Nr. 41/849) paskleidęs nagrinėjamo turinio informaciją, pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytą draudimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjos skundą pagrįstu iš dalies. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis 1 punktu ir 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Rejspa“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų bei dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimo.
2. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai, UAB „Rejspa“ direktorei E. Vasilkovai ir laikraščio „Vilniaus krašto žinios“ vyriausiajam redaktoriui Z. Ždanovič.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta savaitraštyje „Vilniaus krašto žinios“ ir jo interneto tinklalapyje.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos.