Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL lietuvos Respublikos darbo kodekso 77, 95, 127, 130, 181, 188, 220, 256 straipsnių ir kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-1042
2010 m. birželio 29 d. Nr. 927
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-751 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 77, 95, 127, 130, 181, 188, 220, 256 straipsnių ir kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1042 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-1042) dėl šių priežasčių:
1. Dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 1, 3, 4 straipsniuose siūlomų nuostatų Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. birželio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymą.
2. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 2 straipsnio nuostatos neaiškios. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys gali susitarti dėl išlaidų per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, be to, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka ir terminai. Taigi pasiūlymas suteikti darbuotojui teisę atsisakyti vykti į mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus paneigia nurodytą šalių susitarimo laisvę.
3. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 5 straipsnio nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada įspėjimo terminas pratęsiamas. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nenustatyta teisė darbdaviui įspėjimo terminą pakeisti ar įspėjimą atšaukti, todėl neaišku, kokius teisinius santykius siūloma reguliuoti.
4. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 6 straipsnio nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 6 punkto, pagal kurį į darbo laiką įeina kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. Be to, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 66-1909) įtvirtinta neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyvių teisė į mokamas papildomas atostogas neformaliajam švietimui.
5. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 7 straipsnyje siūloma, kad tuo atveju, kai darbo užmokesčio dalis nustatoma darbdavio tvirtinamu lokaliniu teisės aktu, toks aktas prilyginamas darbo sutarties sąlygai ir negali būti keičiamas be raštiško darbuotojo sutikimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje darbo užmokestis apibrėžiamas kaip apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad keičiant darbo apmokėjimo sąlygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Taigi siūloma nuostata perteklinė.
6. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 8 straipsnio nuostatos yra įstatymo įgyvendinamojo teisės akto reguliavimo dalykas, jos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365
„Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (Žin., 2004, Nr. 162-5905).
7. Įstatymo projekto Nr. XIP-1042 9 straipsnio nuostatos nepagrįstos, o aiškinamajame rašte nenurodyta, kuriuo tikslu jos siūlomos. Pažymėtina, kad siūloma įtvirtinti anksčiau galiojusį reguliavimą, kuris kėlė taikymo problemų.
8. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2010 m. gegužės 4 d. posėdyje, kuriame svarstytas Įstatymo projektas Nr. XIP-1042, socialiniams partneriams susitarti nepavyko.