LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. spalio 10 d. Nr. 468

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 999/2001/EB ir Europos Sąjungos Komisijos reglamentą 1494/2002:

1. Tvirtinu pridedamą Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarką.

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 279 „Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolės“ (Žin., 2000, Nr. 100-3198).

2.2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 280 „Dėl avių ir ožkų skrepi ligos kontrolės“ (Žin., 2000, Nr. 100-3199).

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2002 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 468

 

UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TVARKA

 

Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarka (toliau – Tvarka) paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 999/2001/EB.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Tvarka nustatomos gyvūnų ir gyvūninių produktų gamybos ir tiekimo į rinką bei kai kuriais atvejais eksporto sąlygos.

2. Tvarka netaikoma:

2.1. kosmetikos ar medicinos produktams, medicinos priemonėms bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;

2.2. produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarų ar trąšų gamybai bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;

2.3. gyvūniniams produktams, kurie yra skirti parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialiems tyrimams ar analizei, jeigu jie vėliau nebus skirti žmonių maistui ar gyvūnų, išskyrus tyrimams naudojamus gyvūnus, pašarui;

2.4. mokslo tikslais naudojamiems gyvūnams.

3. Norint išvengti gyvūnų užkrėtimo ar gyvūninių produktų užteršimo ar pakeitimo, jie visą laiką turi būti laikomi atskirai nuo 2 punkte paminėtų gyvūnų ir gyvūninių produktų, išskyrus atvejus, kai gyvūnai ar pagaminti gyvūniniai produktai atitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų.

4. Vartojamos sąvokos:

Alternatyvieji tyrimo metodai – tyrimo metodai, kurie naudojami gyvūnų mėginiams dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų tirti.

Greitojo tyrimo metodai – tyrimo metodai, kurių rezultatai gaunami ne vėliau kaip per 24 valandas.

Gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai, gauti iš gyvūno, kuriam taikomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinti reikalavimai, arba turintys iš jo gautų produktų.

Įtariami, kad užsikrėtę užkrečiamąja spongiformine encefalopatija, gyvūnai – gyvi, paskersti arba nugaišę gyvūnai, kuriems nustatomi arba buvo nustatyti nerviniai ar elgsenos sutrikimai arba progresuojantis bendras sveikatos būklės blogėjimas dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo ir kuriems klinikinio patikrinimo, gydymo ir patologinio morfologinio tyrimo ar priešskerdiminės apžiūros ar poskerdiminio patikrinimo metu negalima diagnozuoti kitokio susirgimo.

Kohortas – grupė galvijų, gimusių toje pačioje bandoje, kurioje nustatyti užsikrėtę galvijai, ir laikytų 12 mėnesių prieš ar nuo gimimo su užsikrėtusiais galvijais arba augintų su užsikrėtusiais galvijais bet kuriuo iš pirmųjų savo gyvenimo metų laikotarpiu, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais galėjo gauti tą patį pašarą kaip ir užsikrėtę galvijai.

Riebalinis audinys – vidiniai ir išoriniai kūno riebalai, atskirti skerdimo ir išpjaustymo metu.

Sąvartynas – buitinių atliekų tvarkymo vieta.

Tiekimas į rinką – siekis parduoti Tvarkoje nurodytus gyvūnus ir gyvūninius produktus kitai šaliai už užmokestį ar nemokamai perduoti kitai šaliai arba saugoti, turint tikslą perduoti kitai šaliai.

Trąšos – medžiagos, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, įterpiamos į dirvožemį augalų augimui skatinti; tokios medžiagos gali būti biologinių dujų ar komposto gamybos atliekos.

Ūkis (laikymo vieta) – vieta, kurioje laikomi, auginami, prižiūrimi ar rodomi žmonėms gyvūnai, kuriems taikoma Tvarka.

Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės. Galvijai serga USE – galvijų spongiformine encefalopatija (toliau – GSE), avys ir ožkos serga USE – skrepi liga (toliau – skrepi liga).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Vietinis GSE atvejis – GSE atvejis, kai aiškiai neįrodoma, kad užkrėsta dėl ankščiau importuotų gyvūnų, embrionų ar kiaušialąsčių.

5. Įgyvendinant gyvūnų apsaugos priemones, taikoma VMVT nustatyta tvarka.

6. Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos dalies statusas dėl GSE gali būti nustatytas tik pagal 54 punkte nurodytus kriterijus. VMVT, siekdama, kad Lietuvos Respublika išliktų sąraše šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES gyvūnus ir Tvarkoje nurodytus produktus, pateikia ES Komisijai paraišką dėl jos GSE statuso nustatymo, prideda atitinkamą informaciją apie 54 punkte nurodytus kriterijus ir apie 55 punkte nurodytus potencialius rizikos veiksnius ir tolesnę jų kontrolės eigą.

7. Sprendimas priskirti Lietuvos Respubliką ar jos teritorijos dalį vienai iš 56 punkte nurodytų kategorijų priimamas atsižvelgiant į 6 punkte išdėstytus kriterijus ir rizikos veiksnius.

8. VMVT nedelsdama praneša ES Komisijai apie bet kokius epizootinius duomenis, ypač apie 12–15 punktuose nurodytos stebėsenos programos rezultatus, kurie įgalintų pakeisti Lietuvos Respublikos statusą dėl GSE.

9. Lietuvos Respublikos išlikimas pagal ES nuostatas sudarytuose leidimo eksportuoti į ES gyvūnus ir gyvūninius produktus, kuriems pagal Tvarką taikomos specialiosios nuostatos, sąrašuose sprendžiamas pagal ES galiojančią tvarką ir nėra nekintamas, o priklauso nuo informacijos apie galimą USE pasireiškimą, kuri teikiama pagal 6 punkto nuostatas, bei kitos informacijos.

10. Sprendimas pakeisti Lietuvos Respublikos ar jos regiono GSE klasifikaciją pagal ES galiojančią tvarką priimamas priklausomai nuo 53 punkte nurodytų tikrinimų rezultatų.

11. 7–10 punktuose nurodyti sprendimai grindžiami rizikos įvertinimu, atsižvelgiant į 54–55 punktuose rekomenduojamus kriterijus.

12. VMVT turi vykdyti metinę GSE ir skrepi ligos stebėsenos programą pagal 57–71 punktų reikalavimus. Programai priklauso ir peržiūros procedūra, naudojant greituosius tyrimo metodus, patvirtintus pagal VMVT nurodytą tvarką.

13. VMVT turi pranešti ES Komisijai ir kitoms šalims informuodamos Nuolatinį veterinarijos komitetą apie kitokių negu GSE USE pasireiškimą.

14. Visi oficialūs tyrimai ir laboratoriniai tyrimai, pateikiami ES Komisijai, registruojami pagal 72 punkto reikalavimus.

15. VMVT turi pateikti ES Komisijai metinę ataskaitą pateikdama tyrimų duomenis pagal 72 punkte nurodytą informaciją. Ataskaita už kiekvienus kalendorinius metus pateikiama iki kitų metų kovo 31 dienos.

16. Draudžiama šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais baltymais.

17. 16 punkte nurodytas draudimas taikomas 75 punkte nurodytais atvejais.

18. 16 ir 17 punktuose nurodyti draudimai taikomi nepažeidžiant 76 punkto nuostatų.

19. 5 kategorijai priklausančioms valstybėms ar jų regionams draudžiama eksportuoti ar sandėliuoti ūkinės paskirties gyvūnams skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų baltymų, ar žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų perdirbtų baltymų.

20. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos pašalinamos ir sunaikinamos pagal 78–81 ir 85 punktų reikalavimus. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos ar iš jų perdirbtos medžiagos gali būti tiekiamos į rinką arba, reikalui esant, eksportuojamos tik galutiniam sunaikinimui pagal 80–81 punktų reikalavimus, o kur tinka – pagal 78–81 ir 85 punktų reikalavimus. Jų negalima importuoti į Lietuvos Respubliką. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją pagal VMVT patvirtintą tvarką.

21. 20 punktas netaikomas gyvūniniams audiniams, gautiems iš gyvūnų, kurie buvo tikrinami tam tikslui patvirtintu alternatyviu tyrimo metodu pagal VMVT nustatytą tvarką, pateiktą 143 punkte, taikomu pagal 82 punkto sąlygas, kai tyrimų rezultatai yra neigiami. Alternatyvų tyrimo metodą naudojančios valstybės turi apie tai informuoti ES Komisiją ir kitas šalis.

22. 56 punkte nurodytoms 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms priklausančiose šalyse ar jų regionuose draudžiama galvijams, avims ar ožkoms po svaiginimo suardyti galvos smegenų vientisumą ilgu virbalu, jį įvedus į galvos smegenų ertmę, jeigu tų gyvūnų mėsa bus skirta žmonių maistui ar gyvūnų pašarui.

23. Duomenys apie gyvulių amžių, nurodyti 77–85 punktuose, yra nuolat tikslinami. Toks tikslinimas turi būti pagrįstas naujai patvirtintais moksliniais faktais dėl statistinės susirgimų USE galimybės tam tikro amžiaus galvijų, avių ir ožkų populiacijose.

24. Išimties 20–23 punktams tvarka VMVT gali priimti sprendimą dėl 16 punkto įsigaliojimo datos tam, kad būtų apribotas 20–23 punktų taikymas tiems gyvūnams, kurie gimė po to, kai buvo įgyvendinti 16 punkte nurodyti reikalavimai.

25. Gyvūniniai produktai, išvardyti 86 punkte, neturi būti gaminami iš atrajotojų gyvūninių medžiagų, gautų iš šalių ar jų regionų, priskirtų 5 kategorijai, jeigu nesilaikoma gamybos būdų, patvirtintų VMVT.

26. Iš 2, 3, 4 ar 5 kategorijai priskirtų šalių kilusių galvijų, avių ir ožkų galvos kaulų ir stuburo slankstelių neleidžiama naudoti mėsos produktų iš iškaulinėtos mėsos gamybai.

27. Atsižvelgiant į 82 punkte nurodytus kriterijus, 25 ir 26 punktai netaikomi atrajotojams gyvuliams, kurie yra tiriami alternatyviuoju tyrimo metodu, pripažintu VMVT, kai tyrimo rezultatai yra neigiami.

28. VMVT užtikrina, kad atsakingų institucijų, diagnostinių laboratorijų, žemės ūkio ir veterinarinės medicinos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų personalas, valstybiniai veterinarijos gydytojai, privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai bei gyvūnų augintojai ir laikytojai būtų apmokyti apie USE klinikinius požymius, epidemiologiją, o atsakingas už tikrinimą personalas mokėtų įvertinti laboratorinių tyrimų rezultatus.

29. Nepažeisdama Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklių (Žin., 2001, Nr. 96-3411) reikalavimų, VMVT turi būti nedelsiant pranešama apie bet kokį įtariamą gyvūnų užsikrėtimą USE. VMVT turi reguliariai informuoti ES šalis ir ES Komisiją apie nustatytus USE atvejus, imtis Tvarkos 30–32 punktuose nurodytų ir visų kitų reikalingų priemonių USE likviduoti.

30. Visiems įtariamiems, kad užsikrėtę USE, gyvūnams taikomas judėjimo apribojimas, kol bus žinomi klinikinio ir epizootinio tyrimų, kuriuos atlieka VMVT, rezultatai arba kol valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant gyvūnai žudomi laboratoriniams tyrimams atlikti. Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikoje esančio ūkio galvijui, visiems kitiems to ūkio galvijams paskelbiami judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai. Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikoje esančio ūkio aviai ar ožkai, remiantis objektyviais įrodymais, tokiais kaip: tyrimų, galinčių diferencijuoti įvairias USE, rezultatai, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms paskelbiami oficialūs judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai. Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo tuo metu, kai jam buvo įtarta GSE, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti, VMVT gali nuspręsti paskelbti oficialius judėjimo apribojimus tik įtariamam, kad užsikrėtęs, gyvūnui. Esant reikalui, VMVT gali, priklausomai nuo turimos epizootinės informacijos, įvesti kontrolę kitiems ūkiams ar tik užkrato paveiktam ūkiui. VMVT šio punkto reikalavimų išimties tvarka gali leisti netaikyti gyvūnų judėjimo apribojimui, jeigu ūkyje ar ūkiuose taikomos lygiavertės apsaugos nuo GSE užtikrinimo priemonės.

31. Jeigu VMVT nusprendžia, kad negalima atmesti užsikrėtimo USE galimybės, gyvūnas, jeigu jis dar gyvas, nužudomas, jo galvos smegenys ir kiti VMVT nurodyti audiniai siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją, nurodytą 50 punkte, ar į 51 punkte nurodytą ES kontrolinę laboratoriją tyrimui 52 punkte nurodytais tyrimo metodais.

32. Visos įtariamo gyvūno kūno dalys ir oda, valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant, sulaikomi, kol bus gauta neigiama diagnozė, arba sunaikinami pagal 80-81 punktų reikalavimus.

33. Oficialiai patvirtinus USE, nedelsiant taikomos šios priemonės:

33.1. visos gyvūno kūno dalys, išskyrus tyrimui reikalingas pagal 74 punkto nuostatas, sunaikinamos pagal 77–85 punktų reikalavimus;

33.2. atliekamas tyrimas, norint nustatyti visus rizikos grupės gyvūnus pagal 87 punkto reikalavimus;

33.3. visi 88.3 punkte nurodyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai, kurie 33 punkte nurodyto tyrimo metu nustatomi, kad yra pavojingi, nužudomi ir visiškai sunaikinami pagal 80–81 punktų reikalavimus. Išimties 33 punktui tvarka VMVT gali taikyti kitas priemones, užtikrinančias lygiavertę apsaugą.

34. Kol bus įgyvendintos 33.2 ir 33.3 punktuose nurodytos priemonės, susirgimo patvirtinimo metu taikomos oficialios USE kontrolės priemonės; bet koks USE imlių gyvūnų ir iš jų gautų gyvūninių produktų judėjimas į ūkį arba iš jo galimas tiktai VMVT leidus ir tik tada, jeigu užtikrinamas greitas tų gyvūnų ir gyvūninių produktų atsekamumas.

35. Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo USE patvirtinimo metu, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, VMVT gali nuspręsti taikyti oficialias USE kontrolės priemones abiem ūkiams arba tik tam ūkiui, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE.

36. Pagal 31, 33.1 ir 33.3 punktų reikalavimus nužudžius gyvūnus ar sunaikinus gyvūninius produktus, savininkams nedelsiant išmokama kompensacija.

37. Patvirtinus kitą negu GSE USE, VMVT, nepriklausomai nuo Pranešimo apie galvijų ligas taisyklių reikalavimų, praneša apie tai ES Komisijai kasmetiniame pranešime.

38. VMVT pagal bendruosius ES gyvūnų ligų kontrolės kriterijus nustato gaires, kuriomis remiamasi taikant nacionalines priemones ir kuriomis nustatoma kompetencija ir atsakomybė patvirtinus USE.

39. Galvijų, avių ir ožkų ir jų spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką bei eksportą reglamentuoja 89–117 punktai, o importą – 119–134 punktai. Gyvūnams, jų embrionams ir kiaušialąstėms išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas.

40. USE įtariamų ar patvirtintų gyvūnų pirmos kartos palikuonių, spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką reglamentuoja 92 punkto sąlygos.

41. Iš sveikų atrajotojų galvijų gautiems gyvūniniams produktams netaikomi 42–47 punktų tiekimo į rinką ar, reikalui esant, eksporto apribojimai:

41.1. 39–40 punktuose išvardytiems gyvūniniams produktams;

41.2. žaliam pienui, pagamintam pagal Veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui (Žin., 2001, Nr. 99-3593);

41.3. pienui, naudojamam pieno produktams gaminti;

41.4. termiškai apdorotam geriamajam pienui;

41.5. dikalcio fosfatui (be baltymų ar riebalų);

41.6. kailiams ir odoms, pagal Gyvūninių produktų prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 3-91);

41.7. želatinai, kuri gaunama iš 41.6 punkte nurodytų kailių ir odų;

41.8. kolagenui, gautam iš 41.6 punkte nurodytų kailių ir odų.

42. Gyvūniniai produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, priskirtų 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms, turi būti gauti iš sveikų galvijų, avių ir ožkų, kuriems centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) audiniai nebuvo suardyti, kaip nurodyta 22 punkte, arba jie nebuvo nužudyti suleidus dujų į kaukolės ertmę.

43. Gyvūninius produktus, kurių sudėtyje yra medžiagų, gautų iš galvijų, kurie buvo kilę iš penktai kategorijai priskirtos valstybės ar jos regiono, galima tiekti į rinką tik tada, jeigu jie gauti iš gyvūnų, kurie:

43.1. buvo gimę po datos, nuo kurios buvo įteisintas draudimas šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais gyvūniniais baltymais;

43.2. buvo gimę, išauginti ir laikomi bandose, kurios ne mažiau kaip septynerius metus oficialiai buvo neapimtos GSE.

44. Gyvūninių produktų negalima siųsti iš 5 kategorijai priskirtos šalies ar regiono į kitą šalį arba importuoti iš penktai kategorijai priskirtos šalies. Šis draudimas netaikomas 116–119 punktuose išvardytiems ir jo reikalavimus atitinkantiems produktams, kuriems turi būti išduotas veterinarijos gydytojo pasirašytas veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad jie buvo pagaminti laikantis Tvarkos.

45. Kai gyvūnas iš šalies ar regiono pervežamas į kitai kategorijai priskirtą šalį ar regioną, kur jis praleido daugiau kaip 24 valandas, jeigu nesuteikiama pakankamų garantijų įrodyti, kad gyvūnas negavo pašarų iš aukštesnei kategorijai priskirtos šalies ar regiono, jis klasifikuojamas kaip priklausantis aukštesnės kategorijos šaliai ar regionui.

46. Gyvūniniams produktams, kuriems 41–48 punktuose nustatyti specifiniai reikalavimai, turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kaip to reikalauja 49 punktas, arba, jeigu tokių veterinarijos sertifikatų trečiosios šalies įstatymai nenumato, veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kurio pavyzdį nustato VMVT.

47. Importuojami į Lietuvos Respubliką gyvūniniai produktai turi atitikti 119, 124–127 ir 133–134 punktų sąlygas.

48. VMVT 41–47 punktų nuostatas gali taikyti kitiems gyvūniniams produktams.

49. Pagal VMVT nurodytą tvarką veterinarijos sertifikatai, reikalui esant, yra papildomi. Atitinkami prekybos dokumentai, skirti prekybai gyvūniniais produktais, reikalui esant, yra papildomi, nurodant 6–11 punktuose ES Komisijos duotą kilmės valstybės ar jos regiono kategoriją.

50. Lietuvos Respublikos USE kontrolinės laboratorijos funkcijos ir pareigos nurodytos 135 punkte.

51. ES kontrolinė laboratorija nurodyta 135.4 punkte.

52. Mėginių ėmimas ir laboratorinis tyrimas dėl USE vykdomas pagal 136–143 punktuose nurodytus metodus ir tvarką.

53. ES Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali rengti patikrinimus vietoje, jeigu to reikia vienodam Tvarkos taikymui. VMVT suteikia ekspertams pagalbą atlikti tikrinimus. ES Komisija informuoja VMVT apie atliktų tikrinimų rezultatus.

 

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

 

I SKIRSNIS

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS STATUSO NUSTATYMO KRITERIJAI

 

54. Šalies ar jos teritorijos dalies GSE statusas nustatomas atsižvelgus į:

54.1. rizikos analizės metu nustatytus ir 55 punkte nurodytus galimus GSE rizikos veiksnius ir tolesnę jų kontrolės eigą;

54.2. veterinarijos gydytojams, augintojams bei asmenims, vežantiems, prekiaujantiems ar skerdžiantiems galvijus, skirtą mokomąją programą, kurios tikslas – paskatinti juos pranešti apie suaugusių galvijų CNS pažeidimo požymius;

54.3. privalomą pranešimą ir visų galvijų, turinčių klinikinių GSE požymių, tyrimą;

54.4. nuolatinę GSE priežiūros ir stebėsenos sistemą, vykdomą pagal 55 punkte išvardytus rizikos veiksnius, atsižvelgiant į 57–71 punktų nuorodas arba tarptautinius standartus; ataskaitos apie atliktų tyrimų skaičių ir jų rezultatus turi būti saugomos ne mažiau kaip septynerius metus;

54.5. patvirtintoje laboratorijoje atliktų smegenų ar kitų audinių mėginių tyrimo rezultatus, vykdant 54.4 punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą.

55. GSE rizikos analizė grindžiama šiais veiksniais:

55.1. galvijų šėrimas iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais;

55.2. potencialiai užkrėstų USE mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, ar gyvūnų pašarų, kurių sudėtyje yra mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, importas;

55.3. potencialiai užkrėstų USE gyvūnų ar kiaušialąsčių arba embrionų importas;

55.4. epizootinis šalies ar regiono statusas dėl USE;

55.5. informacija apie šalies ar regiono galvijų, avių ir ožkų populiacijų struktūrą;

55.6. gyvūninių atliekų šaltiniai, tokių atliekų perdirbimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai.

56. Šalis ar jos regionas, atsižvelgus į 6 punkto nuostatas, įgyja 1–5 kategorijų statusą:

56.1. 1 kategorija – GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose 55 punkte nurodytos informacijos pagrindu buvo atlikta rizikos veiksnių analizė, parodžiusi, kad reikiamą laiko tarpą buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:

56.1.1. nenustatyta nė vieno GSE atvejo bei:

56.1.1.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 54.1–54.5 punktų kriterijų,

56.1.1.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 54.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai;

56.1.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo; visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti ir:

56.1.2.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų,

56.1.2.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 54.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai;

56.1.3. kai paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų ir ne mažiau kaip aštuonerius metus draudžiama atrajotojus šerti iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais; šio draudimo yra griežtai laikomasi.

56.2. 2 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose nenustatyta nė vieno GSE atvejo vietiniams galvijams ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 55 punkte, patvirtinanti, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos atitinkamos priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:

56.2.1. nebuvo nustatyta GSE atvejų bei:

56.2.1.1. laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus, arba

56.2.1.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šerti mėsos ir kaulų miltais, bet nebuvo laikomasi 54.3 punkto kriterijų septynerius metus;

56.2.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo; visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti ir:

56.2.2.1. laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus,

56.2.2.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, bet 54.3 punkto kriterijų nebuvo laikomasi septynerius metus.

56.3. 3 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kur nustatytas bent vienas GSE atvejis vietiniams galvijams ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 55 punkte, rodo, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomas adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu:

56.3.1. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, taikomi 54.2–54.5 punktų kriterijai ir veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, bet:

56.3.1.1. nebuvo septynerius metus laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų,

56.3.1.2. nebuvo aštuonerius metus veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais;

56.3.2. kur paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus ir vietinių GSE atvejų pagrindu paskaičiuotas GSE paplitimas šalyje ar regione vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacijoje paskutinius keturis 12 mėnesių laikotarpius iš eilės buvo mažesnis negu vienas atvejis iš milijono, o kai šalies ar regiono vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacija yra mažesnė negu vienas milijonas – vienas atvejis visai galvijų populiacijai pagal Eurostato statistikos pagrindus, be to:

56.3.2.1. ne mažiau kaip aštuonerius metus buvo veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais,

56.3.2.2. septynerius metus buvo laikomasi 54.2–54.5 punktų kriterijų,

56.3.2.3. GSE užsikrėtę galvijai, taip pat:

56.3.2.3.1. telyčių ar karvių palikuonys, gimę prieš dvejus metus ar po dvejų metų nuo klinikinio ligos pasireiškimo, arba visi kohorto galvijai, jeigu jie yra toje šalyje ar regione, yra nužudyti ir sunaikinti;

56.3.2.4. išimties iš 56.3.2.3 punkto tvarka šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas.

56.4. 4 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra nedidelis GSE paplitimas ir:

56.4.1. laikomasi 54 punkte nurodytų kriterijų, o paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis ar lygus vienam vietiniam GSE atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus šimtui GSE atvejų iš milijono vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų;

56.4.2. laikomasi 54 punkte nurodytų kriterijų, o GSE paplitimas, apskaičiuotas kaip nurodyta 58.4.1 punkte, yra mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis vienam iš milijono galvijų per mažiau kaip keturis 12 mėnesių laikotarpius iš eilės ir nužudomi ir sunaikinami užsikrėtę galvijai:

56.4.2.1. telyčios ar karvės paskutiniai palikuonys, gimę dvejų metų laikotarpiu nuo klinikinio ligos pasireiškimo,

56.4.2.2. visi kohorto galvijai.

56.4.3. Išimties iš 56.4.2 punkto tvarka šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas. Šalys ar regionai, kur apskaičiuotas GSE paplitimas per paskutinius 12 mėnesių buvo mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, bet kur buvo atlikta 54 punkte nurodyta rizikos veiksnių analizė, patvirtinusi, kad neatitinkama bent vieno kriterijaus, leidžiančio šalį ar regioną klasifikuoti kaip priklausantį 2 ar 3 kategorijai, turi būti priskiriami 4 kategorijai.

56.5. 5 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra didelis GSE paplitimas ir:

56.5.1. laikomasi 54 punkte nurodytų kriterijų; per paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis negu vienas šimtas GSE atvejų vienam milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų;

56.5.2. apskaičiuotas GSE paplitimas per paskutinius 12 mėnesių buvo didesnis arba lygus vienam atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus vienam šimtui atvejų milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų, bet nesilaikoma bent vieno 54 punkto kriterijaus.

 

II SKIRSNIS

USE STEBĖSENOS SISTEMA

 

57. Galvijų stebėsena atliekama laboratoriniais metodais, nurodytais 139 punkte.

58. Turi būti tiriami dėl GSE maistui skerdžiami galvijai:

58.1. visi vyresni negu 24 mėnesių amžiaus:

58.1.1. priverstinai skerdžiami – kaip nurodyta Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 16-438),

58.1.2. sergantys galvijai – kaip nurodyta Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse;

58.2. visi vyresni negu 30 mėnesių amžiaus:

58.2.1. sveiki galvijai,

58.2.2. sergantys galvijai – kaip nurodyta Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse.

59. Turi būti tiriami dėl GSE maistui neskerdžiami visi vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus galvijai, kurie nugaišo ar buvo paskersti, bet kurie nebuvo:

59.1. nužudyti sunaikinimui;

59.2. nužudyti pagal ligų likvidavimo programą, pvz., snukio ir nagų ligos.

60. VMVT gali neleisti netaikyti 59 punkto reikalavimų atokiose teritorijose, kuriose laikoma nedaug galvijų ir neorganizuotas nugaišusių galvijų lavonų surinkimas. VMVT turi pranešti ES Komisijai apie 59 punktui taikomas išimtis ir pateikti sąrašą teritorijų, kurioms netaikomi 59 punkto reikalavimai. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % galvijų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje.

61. Galvijų, parduodamų sunaikinti, stebėsena:

61.1. galvijai, kurie priverstinai nužudomi arba priešskerdiminės apžiūros metu turi ligų klinikinių požymių, turi būti tiriami dėl GSE;

61.2. visi galvijai, vyresni kaip 42 mėnesių amžiaus, kurie gimė po 1996 m. rugpjūčio 1 d., turi būti tiriami dėl GSE;

61.3. kasmet iš galvijų, kuriems netaikomi 61.1 ir 61.2 punktai, atrenkama ne mažiau kaip 10 000 galvijų, kurie turi būti tiriami dėl GSE.

62. Be 59 ir 61 punktuose nurodytų tyrimų, VMVT gali nuspręsti tirti kitus galvijus, ypač jeigu jie yra kilę iš šalių, kuriose GSE nustatyta vietiniams galvijams, kai galvijai galėjo būti šeriami užkrėstais pašarais arba buvo gimę ar kilę iš GSE užkrėstų karvių.

63. Priemonės atlikus tyrimą:

63.1. kai maistui paskerstas galvijas tiriamas dėl GSE, sveikumo ženklas ant skerdenos nededamas tol, kol negaunamas neigiamas greitojo tyrimo metodo rezultatas;

63.2. VMVT gali daryti išimtį 63.1 punkto nuostatoms, kai skerdykloje yra įdiegta oficiali sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrintų ir sveikumo ženklu pažymėtų skerdenos dalių nebus iš skerdyklos išgabenta, kol negaunamas neigiamas rezultatas greituoju tyrimo metodu;

63.3. visos galvijo, tirto dėl GSE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal 80 ar 81 punktų reikalavimus, yra oficialiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sulaikomos, kol negaunamas neigiamas rezultatas greituoju tyrimo metodu;

63.4. visos galvijo kūno, kurį tiriant greituoju tyrimo metodu buvo gautas teigiamas rezultatas, dalys turi būti sunaikinamos pagal 80 ar 81 punktų reikalavimus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta 73–74 punktuose;

63.5. jei tiriant greituoju tyrimo metodu maistui paskerstą galviją gaunamas teigiamas rezultatas, bent viena prieš šią skerdeną ir dvi po jos apdorotos skerdenos turi būti sunaikinamos, kaip nurodyta 63.4 punkte, taip pat ir skerdena, kurios rezultatas teigiamas;

63.6. VMVT gali daryti išimtį 63.5 punkto nuostatoms, jeigu skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri apsaugo skerdenas nuo užteršimo.

64. Avių ir ožkų stebėsena turi būti atliekama laboratoriniais tyrimo metodais, nurodytais 141 punkte.

65. Mėginių skaičius, kurį reikia ištirti maistui skerdžiamoms vyresnėms negu 18 mėnesių amžiaus avims, turi sudaryti 25 % per metus skerdžiamų avių skaičius. Mėginiai turi būti reprezentatyvūs kiekvienam regionui ir metų laikui. Mėginiai turi būti imami taip, kad būtų išvengta per didelio grupės atstovavimo kilmės, lyties, amžiaus, veislės, produktyvumo tipo ir kitų savybių atžvilgiu. Avių ir ožkų amžius nustatomas pagal dantis, akivaizdžius subrendimo požymius ir kitą patikimą informaciją.

66. Vyresnių kaip 18 mėnesių amžiaus avių ir ožkų, kurios nugaišo ar buvo nužudytos, bet ne pagal ligų likvidavimo programą, pvz., snukio ir nagų ligos, ar nebuvo paskerstos maistui, turi būti tiriama 50 % visų nugaišusių avių mėginių (paskaičiuotas mirtingumas – 1 %).

67. Reikia vengti imti daug mėginių iš vienos bandos. VMVT gali leisti netaikyti 66 punkto reikalavimų atokiose teritorijose, kuriose laikoma nedaug avių ar ožkų ir neorganizuotas nugaišusių avių arba ožkų lavonų surinkimas. VMVT turi pranešti ES Komisijai apie 66 punktui taikomas išimtis ir pateikti sąrašą teritorijų, kurioms netaikomi 66 punkto reikalavimai. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % avių ir ožkų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje.

68. Be 65–66 punktuose nurodytos stebėsenos, VMVT gali savanoriškai vykdyti kitų gyvūnų stebėseną, ypač:

68.1. avių ir ožkų, naudojamų pienui gauti;

68.2. gyvūnų, kilusių iš šalių, kuriose pasireiškė USE;

68.3. gyvūnų, kurie galėjo būti šerti užkrėstais pašarais;

68.4. iš USE užkrėstų motinų gimusių gyvūnų;

68.5. gyvūnų iš USE užkrėstų bandų.

69. Priemonės atlikus avių ir ožkų USE tyrimą:

69.1. kai maistui paskersta avis arba ožka tiriama dėl USE, sveikumo ženklas ant skerdenos nededamas tol, kol negaunamas neigiamas rezultatas greituoju tyrimo metodu;

69.2. VMVT gali daryti išimtį 69.1 punkto nuostatoms, kai skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrinta ir sveikumo ženklu pažymėta skerdenos dalis nebus iš skerdyklos išgabenta, kol negaunamas neigiamas rezultatas greituoju tyrimo metodu;

69.3. visos avies arba ožkos, tirtos dėl USE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal 80 ar 81 punktų reikalavimus, yra prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sulaikomos, kol negaunamas neigiamas rezultatas greituoju tyrimo metodu;

69.4. visos avies arba ožkos, kurią tiriant greituoju tyrimo metodu buvo gautas teigiamas rezultatas, kūno dalys turi būti sunaikinamos pagal 80 ar 81 punktų reikalavimus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta 73–74 punktuose.

70. Priono baltymo genotipas turi būti nustatomas avims kiekvienu atveju gavus teigiamą USE reakciją. Kai USE nustatoma atsparių genotipų avims (avims genotipai, koduojantys alaniną abiejose alelėse ties 136 kodonu, o argininą – abiejose alelėse ties 154 kodonu ir argininą – abiejose alelėse ties 171 kodonu), turi būti nedelsiant pranešama ES Komisijai. Jeigu įmanoma, mėginiai turi būti pristatomi priono padermės tipui nustatyti. Kai priono padermės tipo nustatyti negalima, turi būti sustiprinta gyvūno kilmės bandos ir visų kitų bandų, kuriose gyvūnas buvo laikomas, stebėsena, siekiant išaiškinti kitus USE atvejus ir tipizuoti priono padermes.

71. Be avių ir ožkų, kurių genotipas buvo tiriamas pagal 70 punkto reikalavimus, turi būti atliekamas 65 punkte nurodytų gyvūnų atsitiktinai atrinktų mėginių tyrimas priono baltymo genotipui nustatyti. Mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1 % tiriamų gyvūnų skaičiaus ir turi būti tiriama ne mažiau kaip 100 gyvūnų. VMVT gali pasirinktinai genotipui nustatyti tirti panašaus amžiaus ekvivalentišką gyvų gyvūnų skaičių.

72. VMVT teikia ES komisijai šią informaciją:

72.1. įtariamų susirgimų atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems įvesti judėjimo apribojimai pagal 30 punktą; įtariamų susirgimų atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems turi būti atliktas laboratorinis tyrimas pagal 31 punktą, ir šio tyrimo rezultatai;

72.2. bandų, kuriose buvo įtarti avių ir ožkų susirgimų atvejai ir buvo atlikti tyrimai, kaip nurodyta 30-31 punktuose, skaičius;

72.3. apytikris visų 59–61 punktuose nurodytų gyvūnų grupių skaičius;

72.4. ištirtas 58–62 punktuose nurodytų grupių galvijų skaičius, mėginių atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;

72.5. 65–66 punktuose nurodytų grupių, kurios buvo atrinktos tyrimui, dydis;

72.6. 65–68 punktuose nurodytų grupių tirtų avių ir ožkų skaičius, naudotas atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;

72.7. teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų skaičius, gyvūnų amžius ir geografinis pasiskirstymas; teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų kilmės šalis, jeigu tai ne ta pati šalis, kuri praneša apie USE; skrepi ligai teigiamų bandų skaičius ir geografinis pasiskirstymas; reikėtų nurodyti kiekvieno GSE užsikrėtusio gyvūno gimimo metus ir, jeigu įmanoma, mėnesį;

72.8. patvirtinti kitų negu galvijų, avių ir ožkų USE atvejai;

72.9. genotipas ir, jeigu įmanoma, tirto, kaip nurodyta 70–71 punktuose, gyvūno veislė;

72.10. 72.1–72.9 punktuose nurodytos informacijos santrauka lentelės forma.

73. Ne mažiau kaip septynerius metus VMVT turi saugoti duomenis:

73.1. gyvūnų, kuriems taikyti judėjimo apribojimai, kaip nurodyta 30 punkte, skaičių ir tipą;

73.2. klinikinių ir epizootinio tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta 30 punkte;

73.3. laboratorinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta 31 punkte;

73.4. pagal stebėsenos programas tirtų gyvūnų skaičių, tapatybę ir kilmę, kaip nurodyta 57–71 punktuose, taip pat, kur yra įmanoma, informaciją apie gyvūnų amžių ir veislę bei anamnezę;

73.5. teigiamų avių dėl USE priono baltymo genotipą.

74. Nacionalinė veterinarijos laboratorija turi 7 metus saugoti visus tyrimų duomenis, ypač darbo žurnalus, ir, jeigu tikslinga, parafininius blokus ir Western blotingo tyrimo nuotraukas.

 

III SKIRSNIS

GYVŪNŲ ŠĖRIMAS

 

75. Penktai kategorijai priskirtose valstybėse ar jų regionuose 16 punkte nurodyti draudimai taikomi ir:

75.1. ūkinės paskirties gyvūnų šėrimui iš žinduolių gautais baltymais;

75.2. bet kokių žinduolių šėrimui iš žinduolių gautais perdirbtais baltymais; šis draudimas netaikomas šunų ir kačių šėrimui bei kačių ir šunų pašaro gamybai;

75.3. bet kokių atrajotojų šėrimui perdirbtais atrajotojų riebalais.

76. 16 ir 17 punktuose nurodyti draudimai netaikomi šiems iš sveikų gyvūnų gautiems produktams:

76.1. pienui ir pieno produktams;

76.2. iš odų ir kailių gautai želatinai;

76.3. hidrolizuotiems baltymams, kurių molekulinis svoris yra mažesnis kaip 10 000 daltonų ir kurie:

76.3.1. buvo gauti iš skerdykloje paskerstų ir valstybinio veterinarijos gydytojo pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių reikalavimus prieš skerdimą patikrintų ir pripažintų tinkamais skersti Taisyklėse nurodytais tikslais gyvūnų kailių ir odų,

76.3.2. buvo pagaminti tokiu gamybos procesu, kuriame naudojamos priemonės odų ir kailių užteršimui sumažinti, odas ir kailius laikant sūryme, apdorojant kalkėmis ir intensyviai plaunant, po to ne mažiau kaip tris valandas laikant medžiagas ne mažiau kaip 11 pH terpėje aukštesnėje negu 80°C temperatūroje, apdorojant termiškai aukštesne negu 140°C temperatūra 30 minučių aukštesniu kaip 3,6 barų slėgiu arba taikant lygiavertį gamybos procesą,

76.3.3. gauti iš įmonių, kurios vykdo savikontrolės programą (RVASVT);

76.4. dikalcio fosfatui (be baltymų ar riebalų likučių);

76.5. sausai kraujo plazmai ir kitiems kraujo produktams, išskyrus galvijų kraujo produktus atrajotojų šėrimui.

 

IV SKIRSNIS

SPECIFINĖS PAVOJINGOS GYVŪNINĖS ATLIEKOS

 

77. Atsižvelgus į gyvūno kilmę ar laikymo vietą, valstybės kategoriją, šie audiniai yra laikomi specifinėmis pavojingomis gyvūninėmis atliekomis:

77.1. 1 ir 2 kategorijos valstybėje:

77.1.1. nėra;

77.2. 3 ir 4 kategorijos valstybėje:

77.2.1. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos,

77.2.2. vyresnių kaip 12 mėnesių ar tų, kuriems yra prasikalę nuolatiniai kapliniai dantys, avių ir ožkų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių avių ir ožkų blužnis;

77.3. 5 kategorijos valstybėje:

77.3.1. vyresnių kaip 6 mėnesių galvijų visa galva (išskyrus liežuvį), galvos smegenys, akys, trišakio nervo ganglijai ir migdolinės liaukos, užkrūčio liauka, blužnis ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos,

77.3.2. vyresnių kaip 30 mėnesių amžiaus galvijų stuburas, įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus,

77.3.3. vyresnių kaip 12 mėnesių ar tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai kapliniai dantys, avių ir ožkų kaukolė su galvos smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių avių ir ožkų blužnis.

78. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos privalo būti šalinamos VMVT patvirtintose:

78.1. skerdyklose;

78.2. išpjaustymo įmonėse, pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse ar patalpose, nurodytose Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 59-2408), prižiūrint VMVT įgaliotam asmeniui.

78.3. VMVT leidus, galvijų stuburas gali būti šalinamas pardavimo vartotojui vietoje.

79. Jeigu specifinės pavojingos gyvūninės atliekos nebuvo pašalintos iš negyvų gyvūnų, kurie nebuvo paskersti maistui, kūno dalys, kuriose yra specifinių pavojingų gyvūninių atliekų, arba visas lavonas laikomas specifine pavojinga gyvūnine atlieka.

80. Visos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos privalo būti dažomos dažais ir, kur tinkama, šalinant iš karto paženklinamos žymikliu ir sunaikinamos:

80.1. be pirminio perdirbimo sudeginant;

80.2. jei dažai ar žymiklis išlieka, sudeginant po pirminio perdirbimo:

80.2.1. taikant pavojingų gyvūninių atliekų alternatyvias terminio apdorojimo sistemas deginant vienas ar su kitomis medžiagomis,

80.2.2. laikantis standartų, kurie patvirtinti VMVT, užkasant patvirtintame sąvartyne.

81. Išimties 78–80 punktams tvarka VMVT gali leisti deginti ar užkasti specifines pavojingas gyvūnines atliekas ar visus lavonus be išankstinio dažymo, jei reikia, pašalinti specifines pavojingas gyvūnines atliekas pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklėse nurodytas sąlygas ir tokiu metodu, kuris pašalina USE pernešimo riziką ir yra valstybinio veterinarijos gydytojo kontroliuojamas, ypač tais atvejais, kai gyvūnai nugaišta ar nužudomi vykdant ligų kontrolės priemones, nepažeidžiant 30–37 punktų reikalavimų.

82. VMVT gyvūnams, kuriems šalinamos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos, gali leisti naudoti alternatyvų tyrimo metodą tokiomis sąlygomis:

82.1. jei visiems gyvūnams turi būti pašalintos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos;

82.2. jeigu kuriam nors gyvūnui buvo nustatyta GSE, iš skerdyklos negalima išgabenti maistui ar pašarui skirtų galvijų, avių ar ožkų produktų, kol VMVT negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galėjusių užsikrėsti gyvūnų tyrimų rezultatų;

82.3. alternatyviu tyrimu gavus teigiamą rezultatą, visos galvijų, avių ir ožkų atliekos, kurios potencialiai galėjo būti užkrėstos skerdyklose, sunaikinamos pagal 80 punkto reikalavimus, jeigu visų užkrėsto gyvūno kūno dalių, įskaitant odą, negalima identifikuoti ir laikyti atskirai.

83. VMVT turi atlikti patikrinimus, siekdama, kad būtų teisingai taikomos 77–85 punktų nuostatos, ir užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių išvengti užteršimo skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse, pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse ar patalpose, nurodytose Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, pardavimo vartotojams vietose, atliekų laikymo bei kitose deginimo ar laikymo vietose.

84. VMVT turi kontroliuoti, kad:

84.1. 2 punkte nurodytų produktų gamybai naudojamos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos būtų naudojamos tik 2 punkte nurodytam tikslui;

84.2. kai galvijai, avys ar ožkos importuojami į Lietuvos Respubliką, kuri priskiriama žemesnei kategorijai nei šalis, iš kurios importuoti gyvūnai, šie gyvūnai iki skerdimo ar išgabenimo iš šalies būtų kontroliuojami valstybinio veterinarijos gydytojo;

84.3. specifinės pavojingos gyvūninės atliekos, ypač kai jos tvarkomos ne skerdykloje, būtų visiškai atskirtos nuo kitų nenumatytų deginti atliekų, atskirai surinktos ir tvarkomos pagal 78–81 punktų reikalavimus. VMVT gali leisti išsiųsti į kitą valstybę ar iš jos priimti galvijų galvas ar skerdenas su specifinėmis pavojingomis gyvūninėmis atliekomis, susitarusi su kita valstybe, o tokių atliekų transportavimui taikyti specialiąsias sąlygas.

85. VMVT gali leisti siųsti į kitas valstybes specifines pavojingas gyvūnines atliekas ar iš jų perdirbtas medžiagas deginti tik pagal VMVT nurodytas sąlygas.

 

V SKIRSNIS

KAI KURIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ ATRAJOTOJŲ

AR TURINČIŲ SAVO SUDĖTYJE JŲ MEDŽIAGŲ, STANDARTAI

 

86. Kaip nurodyta 25 punkte, gyvūnų produktų, gautų iš atrajotojų ar turinčių savo sudėtyje jų medžiagų, gamybai draudžiama naudoti iš atrajotojų gautas medžiagas:

86.1. iškaulinėtą mėsą;

86.2. dikalcio fosfatą ūkinės paskirties gyvūnams šerti;

86.3. želatiną, išskyrus gaminamą iš atrajotojų odų;

86.4. produktus, gautus iš perdirbtų atrajotojų riebalų;

86.5. perdirbtus atrajotojų riebalus, išskyrus pagamintus iš:

86.5.1. maistui tinkamo riebalinio audinio,

86.5.2. žaliavų, kurios buvo perdirbtos pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles.

 

VI SKIRSNIS

UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ LIKVIDAVIMAS

 

87. 33.2 punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatoma:

87.1. tiriant galvijus:

87.1.1. visi kiti atrajotojai, esantys toje laikymo vietoje, kurioje patvirtinta GSE,

87.1.2. jei GSE buvo patvirtinta patelei, visi jos palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų pasireiškimo,

87.1.3. visi kohorto, kuriam priklauso sergantis GSE gyvūnas, gyvūnai,

87.1.4. galima susirgimo kilmė,

87.1.5. kiti gyvūnai, laikomi ūkyje, kuriame patvirtinta GSE, arba kiti ūkiai, kuriuose gali būti USE užkrėstų gyvūnų ar gyvūnų, gavusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių iš to paties šaltinio,

87.1.6. potencialiai užkrėstų pašarų, kitų medžiagų judėjimas arba kiti perdavimo būdai, kuriais USE sukėlėjas gali būti perneštas į laikymo vietą ar iš jos;

87.2. tiriant avis ir ožkas:

87.2.1. visi kiti atrajotojai negu avys ir ožkos, esantys laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga;

87.2.2. kiek įmanoma, gyvūno, kuriam buvo patvirtinta skrepi liga, tėvai, visi embrionai, kiaušialąstės ir paskutiniai palikuonys,

87.2.3. visi kohorto, kuriam priklauso skrepi liga susirgęs gyvūnas, gyvūnai,

87.2.4. visos kitos avys ir ožkos, esančios gyvūnų laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga,

87.2.5. galima susirgimo kilmė bei kitų gyvūnų laikymo vietų nustatymas, kuriose yra gyvūnų, embrionų ar kiaušialąsčių, galėjusių užsikrėsti USE sukėlėju arba naudojusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių iš to paties šaltinio,

87.2.6. potencialiai užkrėstų pašarų, kitų medžiagų judėjimas arba kiti perdavimo būdai, kuriais USE sukėlėjas gali būti perneštas į laikymo vietą ar iš jos.

88. 33.3 punkte nurodytas priemones sudaro:

88.1. patvirtinus GSE galvijui, pagal 87.1.1–87.1.3 punktų reikalavimus identifikuotų galvijų nužudymas bei visiškas sunaikinimas;

88.2. VMVT, atsižvelgus į epizootinę situaciją ir ūkio gyvūnų atsekamumą, sprendimas nežudyti ir nesunaikinti visų ūkio galvijų, kuriems buvo patvirtinta skrepi liga, kaip nurodyta 87.1 punkte;

88.3. patvirtinus GSE aviai ar ožkai, identifikuotų gyvūnų, embrionų ir kiaušialąsčių, nustatytų pagal 87.2.2 punkto reikalavimus, nužudymas ir sunaikinimas.

 

VII SKIRSNIS

TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

 

89. Gyvūnų embrionų ir kiaušialąsčių judėjimui taikomos tokios sąlygos:

89.1. galvijų embrionai ir kiaušialąstės turi būti gauti iš patelių, kurios jų surinkimo metu:

89.1.1. nebuvo įtariamos, kad užsikrėtusios GSE,

89.1.2. atitiko 90–91 punktuose nurodytas sąlygas;

89.2. veislinės avys ir ožkos privalo:

89.2.1. būti iš ūkio, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

89.2.1.1. yra reguliariai tikrinamas valstybinio veterinarijos gydytojo,

89.2.1.2. ūkyje laikomi gyvūnai yra paženklinti,

89.2.1.3. daugiau kaip 3 metus nebuvo patvirtinta skrepi liga,

89.2.1.4. senoms patelėms, prieš jas paskerdžiant, imami mėginiai tyrimui,

89.2.1.5. patelės į ūkį atvežtos tik iš tokį patį statusą turinčio ūkio;

89.2.2. būti nuo gimimo arba paskutinius trejus metus nuolat laikomos ūkyje arba ūkiuose, kurie atitinka 89.2.1 punkto reikalavimus,

89.2.3. jeigu gyvūnai yra skirti ES šaliai ar Lietuvos Respublikai, kurių visai teritorijai ar jos daliai yra naudingos 89.2.2 punkto nuostatos, atitikti šiame punkte numatytų programų garantijas;

89.3. ES šalis ar Lietuvos Respublika, kuri savo šalies teritorijoje ar jos dalyje vykdo privalomą arba savanorišką skrepi ligos kontrolės programą:

89.3.1. gali pateikti šią programą ES Komisijai, nurodydama:

89.3.1.1. susirgimo paplitimą šalyje,

89.3.1.2. programos priežastis, atsižvelgdama į ligos svarbą ir kaštų ir naudos santykį,

89.3.1.3. geografinę programos įgyvendinimo teritoriją,

89.3.1.4. ūkiams taikomo statuso kategorijas, kiekvienai kategorijai taikomus standartus ir naudojamas testavimo procedūras,

89.3.1.5. stebėsenos programos tvarką,

89.3.1.6. kokių veiksmų bus imamasi, jeigu ūkis dėl kokių nors priežasčių neteks savo statuso,

89.3.1.7. kokių priemonių bus imamasi, jeigu bus gauti teigiami pagal programą vykdomų tyrimų rezultatai;

89.4. jeigu VMVT laikosi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos teritorija ar teritorijos dalis yra neapimta skrepi ligos:

89.4.1. ji turi pateikti ES Komisijai atitinkamus pagrindimo dokumentus, nurodydama:

89.4.1.1. susirgimo epizootinės situacijos duomenis savo teritorijoje,

89.4.1.2. serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ar epidemiologiniais tyrimais pagrįstus stebėjimo rezultatus,

89.4.1.3. kiek laiko vykdomas stebėjimas,

89.4.1.4. kaip tikrinama, kad ligos nėra,

89.4.2. ji turi pranešti ES Komisijai apie bet kokius 89.4.1 punkte nurodytų su liga susijusių faktų pasikeitimus.

90. Eksportuojamų galvijų, avių ir ožkų kilmės valstybės USE kategorija turi būti pranešama paskirties valstybei.

91. Šios sąlygos taikomos gabenant galvijus, kurie buvo kilę ar gyveno valstybėse ar jų regionuose, priskirtuose:

91.1. 3 ir 4 kategorijoms:

91.1.1. gyvūnai turi būti gimę, užaugę ir laikyti bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo nustatyta nė vieno USE atvejo,

91.1.2. gyvūnai gimė vėliau, negu buvo efektyviai įdiegtas draudimas šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais;

91.2. 5 kategorijai:

91.2.1. gyvūnai turi būti gimę vėliau, negu buvo efektyviai įdiegtas draudimas šerti ūkinės paskirties gyvūnus iš žinduolių gautais baltymais,

91.2.2. gyvūnai turi būti gimę, užaugę ir laikyti bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo nustatyta nė vieno USE atvejo ir kuriuose yra tik tame ūkyje gimę ar atgabenti iš tokio pat statuso bandos galvijai.

92. Draudžiama tiekti į rinką patelių, užsikrėtusių GSE, arba patvirtintų, kad serga USE, paskutinius dvejus arba po pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo atvestus palikuonis.

93. Šiems gyvūniniams produktams netaikomi 43 punkte nurodyti draudimai, jeigu jie yra gauti iš galvijų, kurie patenkina 94–104 ar 105–117 punktuose nurodytus reikalavimus:

93.1. šviežiai mėsai;

93.2. maltai mėsai;

93.3. mėsos ruošiniams;

93.4. mėsos produktams;

93.5. naminių mėsėdžių gyvūnų pašarui.

 

VIII SKIRSNIS

GALVIJŲ IR GALVIJŲ BANDŲ ATSEKAMUMAS

 

94. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir matomi nervai ir limfiniai audiniai, ir 93 punkte minimi iš jos gauti gyvūniniai produktai, gauti iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar regionų galvijų, gali būti tiekiami į rinką pagal 43.2 punkto reikalavimus, kai jie yra gauti iš galvijų, kurie gimė vėliau negu veiksmingai įsigaliojo
17 punkte nurodyti gyvūnų šėrimo standartai, buvo įvertinti kaip patenkinantys 95.1 punkto sąlygas ir pagaminti įmonėse, kurios atitinka 103 punkto sąlygas. VMVT užtikrina, kad būtų laikomasi 96–102 ir 104 punktuose nurodytų kontrolės sąlygų.

95. Galviją galima atsekti, jeigu jis gimė ir buvo išaugintas laikantis šių sąlygų:

95.1. visą savo gyvenimą jis buvo identifikuojamas, galima atsekti jo motiną ir kilmės bandą; jo unikalus ausies įsago numeris, gimimo data ir vieta bei visi judėjimai po gimimo yra registruojami arba nurodyti (oficialiame pase, oficialioje kompiuterizuotoje identifikacijos ir atsekimo sistemoje); žinoma jo motinos kilmė;

95.2. pagal oficialų kompiuterinį gimimo datos registravimą arba pagal oficialų galvijo pasą, galvijas yra vyresnis negu 6 mėnesių amžiaus, bet jaunesnis negu 30 mėnesių amžiaus;

95.3. VMVT gavo ir patvirtino duomenis, kad po galvijo gimimo jo motina gyveno ne mažiau kaip 6 mėnesius;

95.4. galvijo motina nesirgo GSE ir neįtariama, kad buvo užsikrėtusi GSE.

96. Jeigu pagal atsekamumo sistemą skerstinas gyvūnas ar jo skerdimo sąlygos neatitinka visų šios Tvarkos reikalavimų, galvijas tiriamas kilmei nustatyti, o jo pasas sulaikomas. Jei tokia informacija gaunama paskerdus galviją, VMVT turi nedelsdama sustabdyti Gyvūninio produkto ar žaliavos pažymėjimo ar veterinarijos sertifikato išdavimą bei atšaukti jau išduotus. Jeigu siunta jau išsiųsta, VMVT apie tai turi pranešti paskirties vietos kompetentingai institucijai. Jeigu galvijo kilmės neįmanoma nustatyti, jis sunaikinamas.

97. Pagal atsekamumo sistemą skersti tinkami galvijai turi būti skerdžiami skerdykloje, kuri skirta tik pagal atsekamumo sistemą tinkamiems galvijams skersti.

98. VMVT turi įsitikinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėje pašalinami šie limfiniai mazgai: pakinkliniai, sėdynkaulio, paviršiniai kirkšnies, gilieji kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubiniai, inkstų, šlaunies, juosmens, šonkaulių-kaklo, krūtinkaulio, priešmentiniai, pažastiniai, kaklo kaudaliniai ir gilieji.

99. Iki paskerdimo oficialia atsekimo sistema turi būti atsekama kiekvieno galvijo mėsa, o išpjausčius – tos pačios išpjaustymo partijos galvijų mėsa; po paskerdimo 93 punkte nurodyta šviežia mėsa ir produktai turi būti atsekami pagal produktų žymėjimą, kuris privalo turėti sąsajų su galvijo žymėjimu, kad būtų galima atšaukti siuntą. Naminiams gyvūnams skirtas pašaras turi būti atsekamas pagal kartu siunčiamus dokumentus ir registrus.

100. Visos žmonių maistui tinkamos skerdenos privalo turėti individualius, atitinkančius ausų įsagus, numerius.

101. VMVT privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma:

101.1. galvijų atsekimas ir kontrolė iki skerdimo;

101.2. kontrolė skerdimo metu;

101.3. kontrolė gaminant naminių gyvūnų pašarą;

101.4. visi ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai nuo paskerdimo iki pardavimo.

102. VMVT turi vesti patikrinimų registrą, kad būtų galima įrodyti vykdomą kontrolę.

103. Kad būtų patvirtinta, įmonė turi sukurti ir įgyvendinti sistemą, kuria galima identifikuoti mėsą, gautą iš galvijo, arba po išpjaustymo visą išpjaustytos galvijų partijos mėsą; sistema privalo sudaryti galimybę visose stadijose atsekti galvijo, iš kurio gauta mėsa arba pagamintas mėsos produktas, kilmę, o registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus; įmonės administracija turi VMVT raštu pateikti smulkią informaciją apie įdiegtą sistemą.

104. VMVT turi įvertinti, patvirtinti ir kontroliuoti įmonės įdiegtą sistemą, kad būtų užtikrintas atsekamumas.

105. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir 93 punkte minimi gyvūniniai produktai, gauti iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar regionų galvijų, gali būti tiekiami į rinką pagal 43.2 punktą, kai jie yra gauti iš galvijų, atitinkančių 107 punkto sąlygas ir kilusių iš bandų, kuriose paskutinius septynerius metus nebuvo registruota nė vieno GSE susirgimo ir kurios atitinka 106 punkto reikalavimus, ir pagaminti įmonėse, kurios atitinka 116 punkto sąlygas. VMVT užtikrina, kad būtų laikomasi 108–115 ir 117 punktuose nurodytų sąlygų dėl atsekimo sistemų ir kontrolės.

106. Galvijų banda yra tinkama atsekamumo sistemai, jeigu:

106.1. banda yra atskirą vienetą sudaranti gyvūnų grupė, kuri yra prižiūrima ir laikoma atskirai nuo kitų gyvūnų grupių ir identifikuojama unikaliais bandos gyvūnų numeriais;

106.2. ne mažiau kaip septynerius metus nė vienam esančiam ir buvusiam bandoje galvijui nebuvo patvirtinta GSE, kai nebuvo galima atmesti GSE galimybės;

106.3. išimties 106.2 punktui tvarka trumpiau negu septynerius metus egzistuojanti banda gali būti laikoma tinkama, jeigu VMVT atlieka jos išsamų patikrinimą ir jeigu:

106.3.1. visi bandoje gimę ar į ją perkelti galvijai atitinka 107.1, 107.4–107.5 punktų sąlygas,

106.3.2. per visą savo egzistavimą banda atitinka 106.2 punkto sąlygas;

106.4. banda yra iš naujo sukurta ūkyje, kuriame bet kuriam to ūkio bandos galvijui, esančiam ar buvusiam bandoje, buvo patvirtinta GSE, ir pripažįstama tinkama po to, kai VMVT atlieka išsamų patikrinimą, kurio metu įsitikinama, kad laikomasi visų šių sąlygų:

106.4.1. visi užkrėstos bandos galvijai, laikyti tame pačiame ūkyje, buvo nužudyti ir sunaikinti,

106.4.2. visi pašarai buvo surinkti ir sunaikinti, o visi pašarų konteineriai išvalyti,

106.4.3. visi pastatai ištuštinti ir rūpestingai išvalyti prieš įleidžiant naujus galvijus,

106.4.4. įvykdytos visos 106.3 punkto sąlygos.

107. Galvijas laikomas tinkamu bandai pagal atsekamumo sistemą, jeigu:

107.1. visi duomenys apie galvijo gimimą, tapatybę ir judėjimą yra įtraukti į oficialią kompiuterizuotą atsekamumo sistemą;

107.2. galvijo, vyresnio negu 6 mėnesiai, bet jaunesnio kaip 30 mėnesių, amžius nustatomas pagal oficialų kompiuterinį jo gimimo įrašą;

107.3. galvijo motina gyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius po gyvūno gimimo;

107.4. galvijo motinai nepasireiškė GSE ir ji nebuvo įtariama, kad užsikrėtusi GSE;

107.5. galvijo kilmės bandoje ir visose bandose, kuriose jis buvo, yra įgyvendinta atsekamumo sistema.

108. 107.2 punkte nurodyta oficiali kompiuterizuota atsekamumo sistema gali būti patvirtinta tik po to, kai ji veikia pakankamai ilgai, kad surinktų visą su galvijo gyvenimu ir judėjimu susijusią informaciją, kurios reikia norint nustatyti, kaip laikomasi Tvarkos reikalavimų, ir yra taikoma tik tiems galvijams, kurie gimė po sistemos įdiegimo. Į kompiuterį įvesti istoriniai laikotarpio iki sistemos įdiegimo duomenys šiam tikslui netinka.

109. Jei pagal bandos atsekamumo sistemą skerstinas galvijas ar kuri nors jo skerdimo aplinkybė neatitinka Tvarkos reikalavimų, galvijas turi būti išbrokuojamas. Jeigu informacija gaunama paskerdus galviją, VMVT iš karto nutraukia veterinarijos pažymėjimų išdavimą ir sustabdo išduotus pažymėjimus. Jeigu tokia informacija gaunama po išsiuntimo, VMVT privalo apie tai pranešti paskirties vietos kompetentingai institucijai. Paskirties vietos kompetentinga institucija privalo imtis reikiamų priemonių.

110. Galvijas, kilęs iš bandos, tinkančios bandų atsekamumo sistemai, turi būti skerdžiamas tik tose skerdyklose, kurios naudojamos tik pagal atsekamumo sistemą tinkamiems galvijams skersti.

111. VMVT turi įsitikinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėse naudojamų procedūrų metu pašalinami šie limfiniai mazgai: pakinkliniai, sėdynkaulio, paviršiniai kirkšnies, gilieji kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubiniai, inkstų, šlaunies, juosmens, šonkaulių-kaklo, krūtinkaulio, priešmentiniai, pažastiniai, kaklo kaudaliniai ir gilieji.

112. Kompiuterizuota atsekimo iki skerdimo sistema turi būti atsekama kiekvieno galvijo mėsa, o išpjausčius – tos pačios išpjaustymo partijos galvijų mėsa.

113. Visos skerdenos turi turėti individualius numerius, kurie atitinka ausies įsagų numerius.

114. VMVT privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma:

114.1. galvijų atsekimas ir kontrolė iki skerdimo;

114.2. galvijų kontrolė skerdimo metu;

114.3. kontrolė gaminant naminių gyvūnų pašarą;

114.4. po skerdimo iki pardavimo – visi ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai.

115. VMVT turi vesti patikrinimų registrą, kad būtų galima įrodyti vykdomą kontrolę.

116. Kad būtų patvirtinta, įmonė privalo sukurti ir įgyvendinti sistemą tinkamos mėsos ir/arba tinkamų produktų identifikavimui ir visos mėsos atsekimui iki kilmės bandos arba po išpjaustymo – iki tos pačios išpjaustymo partijos galvijų. Sistema turi padėti visose stadijose atsekti mėsos ar mėsos produkto kilmę, o registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus. Įmonės administracija turi raštu pateikti smulkią informaciją VMVT apie įdiegtą sistemą.

117. VMVT turi įvertinti, patvirtinti ir kontroliuoti įmonės įdiegtą sistemą, kad būtų užtikrinta, jog ji garantuoja galvijų atsekamumą.

118. Eksportuojant į trečiąsias šalis galvijus ir iš jų gautus gyvūninius produktus, taikoma Tvarka.

 

IX SKIRSNIS

GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTAS

 

119. Importuojant iš 1 kategorijai priskirtų šalių ar regionų galvijus ir jų produktus, pagal Tvarkoje numatytus reikalavimus VMVT turi atsižvelgti į veterinarijos sertifikatą, patvirtinantį, kad šalis ar regionas pagrįstai priskiriama šiai kategorijai.

120. Importuojant galvijus iš 2 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

120.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

120.2. eksportui į ES šalis ir Lietuvos Respubliką skirti gyvūnai yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos, ir kad gyvūnai nėra įtariamų, kad serga GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys.

121. Importuojant galvijus iš 3 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

121.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

121.2. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirti galvijai:

121.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra įtariamų, kad serga GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

121.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtintų GSE atvejų,

121.2.3. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas.

122. Importuojant galvijus iš 4 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

122.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

122.2. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirti galvijai:

122.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra įtariamų, kad serga GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

122.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtintų GSE atvejų, arba

122.2.3. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas.

123. Importuojant galvijus iš 5 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

123.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

123.2. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:

123.2.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo,

123.2.2. visi to pačio kohorto galvijai, jeigu šalyje ar regione dar yra tokių gyvų gyvūnų;

123.3. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirti galvijai:

123.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,

123.3.2. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir nustatyti, kad jie nėra įtariamų, kad serga, ar patvirtintų, kad sirgo GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

123.3.3. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose niekada nebuvo nustatyta GSE; buvo laikomi tik toje pačioje fermoje gimę arba iš tokį pat statusą turinčios bandos kilę galvijai,

123.3.4. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE; buvo laikomi tik toje pačioje fermoje gimę arba iš tokį pat statusą turinčios bandos kilę galvijai.

124. Importuojant šviežią galvijieną (su kaulais arba iškaulinėtą) ir galvijienos produktus, gautus iš 2 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas.

125. Importuojant šviežią galvijieną (su kaulais arba iškaulinėtą) ir galvijienos produktus iš 3 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

125.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

125.2. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirtoje šviežioje galvijienoje ir galvijienos produktuose nėra specifinių pavojingų gyvūninių atliekų ar iš jų gautų medžiagų, kurios nurodytos 77–85 punktuose, bei nuo galvos ar stuburo kaulų mechaniškai atskirtos mėsos.

126. Importuojant šviežią galvijieną (su kaulais ar iškaulinėtą) ir galvijienos produktus, gautus iš 4 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

126.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra įgyvendintas;

126.2. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirtoje šviežioje galvijienoje ir galvijienos produktuose nėra specifinių pavojingų gyvūninių atliekų ar iš jų gautų medžiagų, kurios nurodytos 78–85 punktuose, bei nuo galvos ir stuburo kaulų mechaniškai atskirtos mėsos.

127. Importuoti šviežią mėsą (su kaulais ar iškaulinėtą) ir galvijienos produktus, gautus iš 5 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, draudžiama, išskyrus 93 punkte išvardytus gyvūninius produktus, kuriuos importuojant turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

127.1. jie atitinka 42 ir 105 ar 118 punktų sąlygas;

127.2. juose nėra 133 punkte nurodytų ar iš jų pagamintų produktų bei pagal 77–85 punktus apibūdintų specifinių pavojingų gyvūninių atliekų;

127.3. įgyvendinta sistema leidžia atsekti importui į ES ir Lietuvos Respubliką skirtą šviežią galvijieną ir galvijienos produktus iki jų kilmės įmonės;

127.4. galvijai, kurių mėsa ar mėsos produktai skirti eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką:

127.4.1. identifikavimo sistema gali būti atsekami iki motinos ir bandos,

127.4.2. nėra įtariamų, kad sirgo, ar patvirtintų, kad sirgo GSE, moteriškos lyties galvijų palikuonys:

127.4.2.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,

127.4.2.2. gimė, buvo užauginti ir buvo laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE;

127.5. uždrausta ūkinės paskirties gyvūnus šerti iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

127.6. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:

127.6.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo,

127.6.2. visi to pačio kohorto galvijai, jeigu šalyje ar regione dar yra gyvų tokių gyvūnų.

128. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 2 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

128.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

128.2. embrionai ar kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal VMVT nustatytus reikalavimus.

129. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 3 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

129.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

129.2. eksportui į ES šalis ir Lietuvos Respubliką skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

129.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos, ir nėra patvirtintų, kad sirgo GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

129.2.2. nėra įtariamų ar patvirtintų, kad serga GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

129.2.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami, kad užsikrėtę GSE;

129.3. embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal VMVT nustatytus reikalavimus.

130. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 4 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

130.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

123.2. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

130.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos, ir nėra įtariamų, kad serga ar užsikrėtę GSE, moteriškos lyties palikuonys,

130.2.2. nėra užsikrėtę GSE,

130.2.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami, kad užsikrėtę GSE, ir:

130.2.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,

130.2.3.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE;

130.3. kiaušialąstės ir embrionai buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal VMVT nustatytus reikalavimus.

131. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 5 kategorijai priskirtos šalies ar regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

131.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

131.2. užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai yra moteriškos lyties galvijai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų, jeigu buvo gyvi šalyje arba regione, yra nužudyti ir sunaikinti;

131.3. eksportui į ES ir Lietuvos Respubliką skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

131.3.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos, ir nėra įtariamų ar patvirtintų, kad serga GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys,

131.3.2. nėra užsikrėtę GSE,

131.3.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami, kad užsikrėtę GSE, ir:

131.3.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas,

131.3.3.2. niekada nebuvo šerti iš žinduolių gautais baltymais ir gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE ir laikomi iš tokio pat statuso bandų kilę gyvūnai;

131.4. kiaušialąstės ar embrionai buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal VMVT nustatytus reikalavimus.

132. Avys ir ožkos, importuojamos į ES ir Lietuvos Respubliką, privalo atitikti tokius reikalavimus, kurie suteikia sveikatos garantijas, lygiavertes Tvarkoje teikiamoms garantijoms.

133. Importuoti į ES ir Lietuvos Respubliką iš 5 kategorijai priskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų gyvūninius produktus, kurie nurodyti 93 punkte, pagal 43 punktą yra draudžiama, jeigu jų sudėtyje yra arba jie yra gauti iš tokių atrajotojų medžiagų:

133.1. iškaulinėtos mėsos;

133.2. ūkinės paskirties gyvūnų pašarui skirto dikalcio fosfato;

133.3. želatinos, pagamintos ne iš kailių ar odų;

133.4. lydytų atrajotojų riebalų ir iš jų gautų produktų, jeigu jie pagaminti ne iš purių riebalinių audinių, kurie buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui, ar iš žaliavų, kurios buvo perdirbtos pagal GSE kontrolės reikalavimus.

134. Importuojant gyvūninius produktus iš 1 kategorijai nepriskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų, veterinarijos sertifikatuose kilmės šalies kompetentinga institucija patvirtina šią deklaraciją:

„Gyvūniniai produktai savo sudėtyje neturi ir nėra pagamintas iš specifinių pavojingų gyvūninių atliekų, nurodytų ES Tarybos reglamente 999/2001/EB, ir nuo galvijų galvos ar stuburo kaulų iškaulinėtos mėsos. Prieš skerdimą gyvūnai nebuvo svaiginami dujų injekcija į kaukolės ertmę ar tuo pačiu metodu staigiai nužudyti, ar paskersti po svaiginimo suardant centrinės nervų sistemos vientisumą ilgu virbalu“.

 

X SKIRSNIS

KONTROLINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ ĖMIMAS IR LABORATORINIŲ TYRIMŲ METODAI

 

135. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra USE kontrolinė laboratorija Lietuvos Respublikoje. Ji privalo:

135.1. turėti materialinę bazę ir specialistų, kad bet kuriuo metu, ypač kai nustatoma USE, galėtų nustatyti USE sukėlėjo tipą ir padermę ir patvirtinti gautus rezultatus; kai ji negali nustatyti sukėlėjo padermės tipo, turi nustatyti tvarką, pagal kurią mėginys siunčiamas identifikuoti į ES kontrolinę laboratoriją;

135.2. būti atsakinga už diagnostinių standartų ir metodų koordinavimą šalyje:

135.2.1. gali aprūpinti diagnostiniais reagentais kitas laboratorijas,

135.2.2. turi kontroliuoti visų naudojamų diagnostinių reagentų kokybę,

135.2.3. turi reguliariai organizuoti lyginamuosius tyrimus,

135.2.4. turi saugoti Lietuvos Respublikoje išskirtų USE sukėlėjų padermes ar atitinkamus audinius su šiais sukėlėjais,

135.2.5. turi užtikrinti valstybės patvirtintose diagnostinėse laboratorijose gautų rezultatų patvirtinimą;

135.3. bendradarbiauti su ES kontroline laboratorija – Veterinarijos laboratorijų agentūra, Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey KT15 3NB, Didžioji Britanija.

136. Bet kokie mėginiai, kurie skirti tirti dėl USE, turi būti imami vadovaujantis Tarptautinio epizootijų biuro Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo (toliau – Vadovo) vėliausio leidimo metodais ir taisyklėmis. Jeigu tokių metodų ir taisyklių nėra, mėginiai imami taip, kad būtų galima teisingai atlikti tyrimus. Mėginiai turi būti teisingai paženklinti, kad būtų galima identifikuoti gyvūną, iš kurio jie paimti.

137. Visi USE laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami tam tikslui patvirtintose laboratorijose.

138. Pagal 31 punkto nuorodas (įtarus GSE) siunčiami laboratoriniam tyrimui galvijų audiniai turi būti histopatologiškai tiriami pagal paskutinio Vadovo leidinio nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba jei medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš kitų Vadove nurodytų diagnostinių metodų (imunocitocheminiu, imunoblotingo arba specifinių fibrilių nustatymo elektroniniu mikroskopu). Greitieji tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami. Jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai traktuojami kaip užsikrėtę USE.

139. Laboratoriniais tyrimais pagal 57–63 punktų nuostatas (GSE stebėsena) paimti galvijų mėginiai tiriami greituoju tyrimo metodu. Jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatai yra abejotini arba teigiami, audiniai nedelsiant siunčiami patvirtinimo tyrimui į kontrolinę laboratoriją. Patvirtinimo tyrimai pradedami histopatologiniu smegenų kamieno tyrimu, kaip nurodyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi ar dėl kitų priežasčių netinka histopatologiniam tyrimui. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš 138 punkte nurodytų diagnostinių metodų. Galvijai traktuojami užsikrėtę GSE, jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas ir:

139.1. histopatologinio tyrimo rezultatas yra teigiamas,

139.2. kito 138 punkte nurodyto diagnostinio tyrimo metodo rezultatas yra teigiamas.

140. Pagal 31 punkto nuorodas (įtarus skrepi ligą) siunčiami laboratoriniam tyrimui avių ir ožkų audiniai turi būti histopatologiškai tiriami pagal naujausio Vadovo leidinio nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami Vadove nurodytais imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodais. Greitieji tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami. Jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai traktuojami kaip užsikrėtę skrepi liga.

141. Laboratoriniams tyrimams pagal 64–71 punktų nuostatas (skrepi ligos stebėsena) paimti avių ir ožkų mėginiai tiriami greituoju tyrimo metodu. Jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra abejotinas arba teigiamas, galvos smegenų kamienas nedelsiant siunčiamas į kontrolinę laboratoriją patvirtinimo tyrimui imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodu, kaip nurodyta 140 punkte. Jeigu patvirtinimo tyrimo rezultatas yra teigiamas, gyvūnas traktuojamas kaip užsikrėtęs skrepi liga. Kitų negu 138–141 punktuose nurodytų įtariamų USE patvirtinimo tyrimai susideda iš histopatologinio smegenų audinio tyrimo. VMVT taip pat gali pareikalauti atlikti imunocitocheminį, imunoblotingą arba specifinių fibrilių nustatymo elektroniniu mikroskopu tyrimą arba tirti kitais nustatytais tyrimo metodais, kuriais nustatomi su liga susiję prionų baltymai. Bet kuriuo atveju, kai pirminis histopatologinio tyrimo rezultatas yra neigiamas arba abejotinas, turi būti atliktas bent vienas kitas laboratorinis tyrimas. Esant pirmiesiems ligos požymiams, turi būti atlikti ne mažiau kaip trys skirtingi tyrimai. Jeigu GSE įtariama kitų negu galvijų rūšių gyvūnams, esant galimybei, mėginiai turi būti pristatyti sukėlėjo padermės tipui nustatyti.

142. Norint atlikti tyrimus pagal 12 ir 15 punktus, Tvarka nustatomi tokie greitojo tyrimo metodai:

142.1. imunoblotingo tyrimas, pagrįstas western blotingo procedūra, kuria nustatomas proteazei atsparus fragmentas PrPRes (Prionics Check testas);

142.2. chemiliuminescencinės imunofermentinės analizės (IFA) tyrimo metodas, kurį sudaro ekstrakcijos procedūra ir IFA technika, naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer testas);

142.3. sluoksninis imunoanalizės tyrimo metodas PrPRes nustatyti, kuris atliekamas po denatūracijos ir koncentracijos etapų (Bio Rad Platelia testas).

143. Alternatyvūs tyrimo metodai gali būti naudojami juos patvirtinus VMVT.

 

III SKYRIUS

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

 

144. 144–161 punktų nuostatos galioja ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 d. ir nustos galioti iš karto po to, kai pagal 7 punktą bus priimtas sprendimas ir įsigalios 20–24 punktų reikalavimai.

145. Pereinamasis laikotarpis priimamas ne ilgiau kaip dvejiems metams, kad būtų galima pereiti nuo dabar esančios tvarkos prie Tvarka reglamentuojamos.

146. VMVT užtikrina, kad 147 punkte nurodytos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos būtų pašalintos ir sunaikintos pagal 153, 156 ir 160 punktų reikalavimus.

147. Pereinamuoju laikotarpiu šie audiniai yra laikomi specifinėmis pavojingomis gyvūninėmis atliekomis:

147.1. vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos, stuburas, neįskaitant uodegos slankstelių ir skersinių krūtinės ir juosmens slankstelių ataugų, kryžkaulio sparnų, bet įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus ir stuburo smegenis, visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios ir žarnų pasaitas;

147.2. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus arba tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai priešakiniai dantys, avių ir ožkų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys ir visų amžiaus grupių avių ir ožkų blužnis;

147.3. VMVT gali priimti sprendimą patikslinti, kokio amžiaus galvijams turi būti pašalinamas stuburas, atsižvelgusi į statistinę galvijų populiacijos įvairių amžiaus grupių tikimybę susirgti GSE, pagrįstą GSE stebėsenos rezultatais, visų pirma tiriant galvijus, kaip nurodyta 57–63 ir 162 punktuose.

148. Be 147 punkte nurodytų specifinių pavojingų gyvūninių atliekų Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, išskyrus Azorų autonominį regioną, išaugintų vyresnių kaip 6 mėnesių galvijų visa galva, išskyrus liežuvį, bet įskaitant smegenis, akis, trišakio nervo ganglijus ir migdolines liaukas, čiobrialiaukę, blužnį ir stuburo smegenis turi būti laikomi specifinėmis pavojingomis gyvūninėmis atliekomis.

149. VMVT gali priimti sprendimą leisti naudoti galvijų stuburą ir dorsalinius kamieno ganglijus, kurie:

149.1. gimė, buvo nuolat laikomi ir paskersti šalyje, kurioje moksliškai nustatyta, kad GSE susirgimo tikimybė vietinėje galvijų populiacijoje yra labai maža arba maža, tačiau neatmetama;

149.2. gimė po datos, nuo kurios šalyje veiksmingai įsigaliojo draudimas šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais, ir šalis praneša apie vietinius GSE atvejus gyvūnų populiacijoje arba moksliškai nustatyta, kad vietinio GSE susirgimo tikimybė galvijų populiacijoje yra reali.

150. Priimdama 149 punkte nurodytą sprendimą, VMVT turi užtikrinti, kad vienas iš 142 punkte nurodytų greitųjų tyrimo metodų būtų taikomas visiems vyresniems kaip 30 mėnesių amžiaus galvijams, kurie:

150.1. nugaišo ūkyje ar pervežimo metu, bet nebuvo paskersti maistui, išskyrus atokiose šalies teritorijose su maža gyvūnų populiacija, kuriose GSE susirgimo galimybė yra nedidelė, nugaišusius gyvūnus;

150.2. buvo paskersti maistui.

151. VMVT užtikrina, kad iš galvijų, avių ir ožkų nebūtų gaunama iškaulinėta mėsa.

152. VMVT užtikrina, kad galvijams, avims ar ožkoms po svaiginimo nebūtų taikomas CNS vientisumo suardymas ilgu virbalu įvedant jį į kaukolės ertmę, jeigu jų mėsa skiriama maistui ar pašarui.

153. VMVT užtikrina, kad specifinės pavojingos gyvūninės atliekos būtų šalinamos:

153.1. skerdyklose arba, kur tinka, kitose skerdimo vietose;

153.2. išpjaustymo įmonėse, kai šalinamas galvijų stuburas;

153.3. pavojingų atliekų perdirbimo įmonėse valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint.

VMVT turi patvirtinti įmones, kuriose būtų leidžiama šalinti specifines pavojingas gyvūnines atliekas. Kai specifinės pavojingos gyvūninės atliekos nepašalinamos iš nugaišusių gyvūnų lavonų, kūno dalys, kuriose jų yra, arba visas lavonas turi būti apdorotas kaip specifinės pavojingos gyvūninės atliekos. Tačiau gyvūno lavono nebūtina dažyti, kaip tai nurodyta 155 punkte.

154. Nepažeisdama 153 punkto, VMVT gali leisti:

154.1. galvijams, avims ir ožkoms nuo galvos pašalinti žandų mėsą ir liežuvį patvirtintose išpjaustymo įmonėse;

154.2. avims ir ožkoms pašalinti stuburo smegenis patvirtintose išpjaustymo įmonėse;

154.3. nuo skerdenos arba skerdenos dalių pašalinti stuburą patvirtintose ir kontroliuojamose mėsinėse.

155. VMVT privalo užtikrinti, kad visos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos iš karto po jų pašalinimo būtų atitinkamai nudažomos, paženklinamos ir visiškai sunaikinamos:

155.1. sudeginant be išankstinio apdorojimo;

155.2. jeigu dažai ar ženklinimas išlieka, po išankstinio apdorojimo:

155.2.1. sudeginant,

155.2.2. sudeginant su kitomis medžiagomis,

155.2.3. užkasant kompetentingos institucijos patvirtintame sąvartyne.

Pavojingos gyvūninės atliekos, jeigu dažai arba ženklinimas neišlieka, turi būti nudažomos arba paženklinamos.

156. VMVT išimties 153 ir 155 punktams tvarka gali leisti deginti ar užkasti specifines pavojingas gyvūnines atliekas ar visą lavoną be išankstinio nudažymo ar, jei reikia, nepašalinus specifinių pavojingų gyvūninių atliekų VMVT nurodytomis aplinkybėmis ir naudojant tokį metodą, kuris pašalina bet kokią USE užsikrėtimo riziką ir yra VMVT patvirtintas ir patikrintas, ypač kai gyvūnai nugaišta ar yra nužudomi vykdant ligų kontrolės priemones.

157. VMVT gali leisti išsiųsti specifines pavojingas gyvūnines atliekas ar iš jų perdirbtas medžiagas į kitas valstybes sudeginti.

158. 159 punkte nurodytus reikalavimus turi atitikti šie į Lietuvos Respubliką importuojami gyvūniniai produktai:

158.1. specifinės pavojingos gyvūninės atliekos, numatytos 147.1–147.2 punktuose;

158.2. mėsa;

158.3. malta mėsa ir mėsos pusgaminiai;

158.4. kiti gyvūniniai produktai;

158.5. lydyti riebalai;

158.6. želatina;

158.7. gyvūnų pašaras;

158.8. perdirbti gyvūnų baltymai;

158.9. kaulai ir kaulų produktai;

158.10. žaliavos gyvūnų pašarui gaminti.

Bet kokia nuoroda į gyvūninius produktus reiškia 158 punkte nurodytus gyvūninius produktus ir netaikoma kitiems gyvūniniams produktams, kurių sudėtyje yra ar kurie pagaminti iš šių produktų.

159. Kai aukščiau išvardinti gyvūniniai produktai, gauti iš galvijų, avių ar ožkų, importuojami į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar jų regionų, prie veterinarijos sertifikato turi būti pridėta šalies kompetentingos institucijos patvirtinta tokio turinio deklaracija:

„Gyvūninių produktų sudėtyje nėra specifinių pavojingų gyvūninių atliekų ir jie nėra gauti iš specifinių pavojingų gyvūninių atliekų, nurodytų ES Tarybos reglamente 999/2001/EB, pagamintų po 2001 m. kovo 31 dienos, ar iš galvijų, avių ar ožkų gautos iškaulinėtos mėsos, pagamintos po 2001 m. kovo 31 dienos. Po 2001 m. kovo 31 dienos gyvūnai nesvaiginami dujų injekcija į kaukolės ertmę bei tuo pačiu metodu nežudomi ir neskerdžiami po svaiginimo suardant centrinės nervų sistemos vientisumą ilgu virbalu, kuris įvedamas į kaukolės ertmę. Importuojant skerdenose, jų pusėse ir ketvirčiuose gali būti paliktas stuburas arba jis gali būti paliekamas galvijų, avių ir ožkų gyvūninėse medžiagose, kurios gautos iš gyvūnų, kurie gimė, buvo auginti ir paskersti šiose šalyse: Argentinoje, Australijoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Čilėje, Islandijoje, Kosta Rikoje, Namibijoje, Naujojoje Zelandijoje, Nikaragvoje, Panamoje, Paragvajuje, Salvadore, Singapūre ir Svazilande, Urugvajuje, Vanuatu.“.

160. VMVT privalo dažnai tikrinti, ar teisingai taikomi 146–168 punktų reikalavimai, ir užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių skerdenų užteršimui išvengti skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse, pavojingų ir nepavojingų atliekų perdirbimo įmonėse, patvirtintose pagal VMVT reikalavimus, pardavimo vartotojams vietose, sąvartynuose ir kitose laikymo ar sudeginimo vietose. VMVT turi kontroliuoti, kad:

160.1. 2 punkte nurodytų produktų gamybai naudojamos specifinės pavojingos gyvūninės atliekos būtų naudojamos tik nurodytais tikslais;

160.2. specifinės pavojingos gyvūninės atliekos, ypač kai jos pašalinamos ne skerdyklose, būtų visiškai atskiriamos nuo kitų deginti neskirtų atliekų, atskirai surenkamos ir sutvarkomos pagal 146 ir 153–157 punktų reikalavimus. VMVT gali nuspręsti leisti įvežti galvas ar skerdenas su specifinėmis pavojingomis gyvūninėmis atliekomis į kitą valstybę po to, kai ta valstybė sutinka priimti tas medžiagas ir patvirtina specialias tokiam transportavimui sąlygas. Tačiau skerdenos, skerdenų pusės ir ketvirčiai, kuriuose nėra kitų specifinių pavojingų gyvūninių atliekų, išskyrus stuburą su dorsalinio kamieno ganglijais, gali būti importuojami į šalį ar gabenami į kitą šalį be jos kompetentingos institucijos išankstinio sutikimo.

161. Stuburo pašalinimui kontroliuoti turi būti:

161.1. pažymėtos mėlyna juosta etiketės ant galvijų skerdenos arba skerdenų dalių, iš kurių nereikia šalinti stuburo;

161.2. veterinarijos ir prekybos dokumentuose, saugomuose 1 metus įmonėje, nurodytas galvijų skerdenų arba skerdenų, iš kurių reikia šalinti stuburą ir iš kurių nereikia šalinti stuburo, skaičius;

161.3. dokumentai, nurodyti 161.2 punkte, saugomi mėsinėse ne mažiau kaip metus.

162. Importuojant galvijus, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

162.1. uždrausta šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

162.2. eksportui skirti galvijai yra identifikuojami identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti galvijų kilmę iki motinos ir kilmės bandos, galvijai nėra įtariamų, kad sirgo GSE, moteriškos lyties gyvūnų palikuonys.

163. Importuojant galvijų embrionus ir kiaušialąstes, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad uždrausta šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas.

164. 162 ir 163 punktai netaikomi importui iš šių šalių: Argentinos, Australijos, Botsvanos, Brazilijos, Čilės, Islandijos, Kosta Rikos, Namibijos, Naujosios Zelandijos, Nikaragvos, Panamos, Paragvajaus, Salvadoro, Singapūro, Svazilando, Urugvajaus, Vanuatu.

______________