LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 22 d. Nr. 554
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 554
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika nenumato prašyti pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
ES institucijų acquis apima:
steigiamųjų sutarčių (sutarčių) nuostatas dėl institucijų ir kitų organų sudarymo ir veiklos;
antrinės teisės aktus dėl organų, agentūrų ir tarnybų, taip pat dėl santykių tarp institucijų, skaidrumo, kalbų, statutų ir kitų administracinių nuostatų dėl Europos viešosios tarnybos acquis.
Plėtrai reikalingos institucijų reformos buvo nustatytos Nicos tarpvyriausybinėje konferencijoje (TVK). Nicoje pasiekto susitarimo turinys dabar turi būti įtrauktas į stojimo derybas, siekiant integruoti jį į Stojimo sutartį.
Dėl to ši pozicija taip pat remiasi Nicos tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) išvadomis, iš jų:
Nicos sutartyje ir jos protokole dėl ES plėtros išdėstytomis nuostatomis, ypač nuostatomis dėl institucijų pertvarkymo plėtros perspektyvoje;
Nicos tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) deklaracijose, aptariančiose padidėjusią ES (27 valstybių narių), išdėstytomis nuostatomis, ypač deklaracija Nr. 20 dėl Europos Sąjungos plėtros, nustatančią bendrąsias pozicijas, kurios turės būti priimtos stojimo derybose dėl klausimų, susijusių su vietų Europos Parlamente pasidalijimu, balsų skaičiaus ES Taryboje nustatymu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto sudėtimi, taip pat deklaracija Nr. 21 dėl kvalifikuotos balsų daugumos ribinio skaičiaus ir mažiausio balsų skaičiaus, reikalingo, kad padidėjusioje ES būtų galima neleisti priimti sprendimo.
Ne visos ES valstybės narės yra ratifikavusios Nicos sutartį. 2002 metų kovo mėnesį įvykusiame Barselonos viršūnių tarybos susitikime nuspręsta, jog Nicos sutartis visose ES valstybėse narėse turi būti ratifikuota iki 2002 metų pabaigos, kad ES plėtra vyktų pagal planą. Dėl to derybos „Institucijų“ skyriuje priklauso nuo Nicos sutarties ratifikavimo.
Derybos „Institucijų“ skyriuje yra susijusios su Bendrijos institucinės architektūros pritaikymu plėtrai. Skirtingai negu kitų skyrių, „Institucijų“ skyriaus acquis nereikalauja, kad ES valstybės kandidatės naudotų specifines teisės derinimo ir įgyvendinimo priemones iki įstojimo. Jis leis naujosioms ES valstybėms narėms įgyvendinti savo teises tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, dalyvaujančioms ES institucijų veikloje.
Prognozuojant, kad ES plėtra įvyks anksčiau, negu įsigalios kai kurios Nicos sutarties nuostatos (pavyzdžiui, 2005 metai – dėl balsų skaičiaus ES Taryboje, kitos Europos Parlamento kadencijos pradžia – dėl naujo vietų Europos Parlamente pasiskirstymo), turės būti nustatyti pereinamieji mechanizmai. Tai bus galima padaryti pačioje derybų pabaigoje, kai paaiškės, kurios valstybės ir kada įstos į ES.
Be to, pagal Nicos sprendimus ši pozicija remiasi prognoze, kad padidėjusią ES sudarys 27 valstybės narės. Tačiau, kadangi pirmasis plėtros etapas apims mažiau kaip 12 valstybių, klausimą dėl balsų skaičiaus ES Taryboje reikės persvarstyti pačioje derybų pabaigoje, kai paaiškės, kurios valstybės ir kada įstos į ES.
Parlamentas
Nicos sutarties deklaracijoje Nr. 20 teigiama, kad Europos Parlamento kadencijoje po 2004 metų rinkimų Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 narių iš bendro 732 vietų, paskirstytų 27 ES valstybėms narėms, skaičiaus.
Vietų Europos Parlamente paskirstymas pateiktas šios derybinės pozicijos 1 priede.
Atsižvelgiant į tai, kad iki 2004 m. sausio 1 d. Stojimo sutartis bus pasirašyta su mažiau kaip 12 valstybių, tiek naujose, tiek dabartinėse ES valstybėse narėse renkamų Europos Parlamento narių 2004-2009 metų kadencijoje laikinai bus daugiau, negu numatyta Nicos sutartyje. Remiantis Nicos sutarties protokolo dėl ES plėtros 2 straipsnio 3 dalimi, ES valstybėse narėse renkamų Europos Parlamento narių skaičius bus nustatytas taikant proporcingą pataisą. Dėl šios pataisos nuspręs ES Taryba taip, kad bendras narių skaičius būtų kuo artimesnis 732, tačiau dėl to kiekvienoje ES valstybėje narėje išrenkamų atstovų neturėtų būti daugiau, negu dabar galiojančiose sutartyse nustatyta 1999-2004 metų kadencijai. Sprendimas tuo tikslu turės būti priimtas, kai paaiškės, kurios šalys ratifikavo Stojimo sutartį.
Remiantis Nicos sutarties protokolo dėl ES plėtros 2 straipsnio 4 dalimi, tokia pat kaip jau minėta pataisa bus taikoma ir naujų ES valstybių narių, su kuriomis Stojimo sutartis bus pasirašyta po 2004 m. sausio 1 d., atstovų skaičiui. Šiuo atveju Europos Parlamento narių 2004-2009 metų kadencijoje išimties tvarka laikinai galės būti daugiau kaip 732.
Prognozuojant, kad ES plėtra įvyks nepasibaigus 1999-2004 metų kadencijai, pereinamasis mechanizmas dėl Europos Parlamento narių skaičiaus likusiam šios kadencijos laikotarpiui turės būti nustatytas, kai paaiškės, kurios valstybės ir kada įstos į ES.
Taryba
Remiantis Nicos sutarties deklaracija Nr. 20, nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvai ES Taryboje bus skiriami 7 balsai. Bendras balsų skaičius 27 valstybių narių ES Taryboje bus 345. Esant 27 valstybėms narėms, kvalifikuotą daugumą sudarys 255 balsai.
Balsų ES Taryboje paskirstymas pateiktas šios derybinės pozicijos 2 priede.
Kadangi 2005 metais ne visos iš 12 derybose dalyvaujančių valstybių bus įstojusios į ES, į Stojimo sutartį, remiantis Nicos sutartyje numatytais principais, turės būti įtrauktas naujas kvalifikuotos balsų daugumos ribinio skaičiaus apibrėžimas. Tai galės būti padaryta tik tuomet, kai paaiškės, kurios valstybės ir kada įstos į ES.
Prognozuojant, kad ES plėtra įvyks prieš 2005 metus, pereinamasis mechanizmas iki 2005 m. sausio 1 d. dėl individualaus balsų skaičiaus ir kvalifikuotos balsų daugumos ribinio skaičiaus turės būti nustatytas, kai paaiškės, kurios valstybės ir kada įstos į ES.
Komisija
Remiantis Nicos sutarties protokolu dėl ES plėtros, Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES valstybės narės, įstojusi įgis teisę, kad vienas jos pilietis būtų Komisijos nariu. Naujieji komisarai išplės dabartinę Komisiją iki jos kadencijos pabaigos. Naują bendrą likusios kadencijos dalies komisarų skaičių, remdamasi Europos Bendrijų (toliau vadinama – EB) sutarties 213 straipsnio 1 dalimi, ES Taryba nustatys vienbalsiai tada, kai bus ratifikuota Stojimo sutartis. Nuo naujos Komisijos darbo pradžios 2005 metais iki tol, kol ES sudarys 27 narės, į Komisijos sudėtį įeis po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį.
Europos Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas
Remiantis Nicos sutarties nuostatomis, keičiančiomis sutarčių nuostatas, Lietuva, įstojusi į ES, turės teisę būti atstovaujama vieno teisėjo Europos Teisingumo Teisme ir mažiausiai vieno teisėjo – Pirmosios instancijos teisme. Jie bus paskirti bendru ES valstybių narių vyriausybių sutarimu 6 metų kadencijai.
Europos Teisingumo Teismo prašymu ES Taryba, remdamasi EB sutarties 222 straipsniu ir Euratomo sutarties 138 straipsniu, vieningai balsuodama, gali padidinti generalinių advokatų skaičių (jų dabar yra 8). Kitaip Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES valstybės narės, turės būti integruota į dabar esantį jų skyrimo rotacijos mechanizmą (Europos Teisingumo Teismo statuto 9 straipsnis).
Europos Teisingumo Teismo statuto nuostatos, reglamentuojančios teisėjų skaičių Pirmosios instancijos teisme (48 straipsnis) ir rotacijos sistemą (9 straipsnis dėl teisėjų ir generalinių advokatų, keičiamų kas treji metai, skaičiaus), turės būti atitinkamai pakeistos.
ES Taryba nuspręs dėl teisminių kolegijų, kai šios bus įkurtos, sudėties ir asmenų iš Lietuvos bei kitų stojančiųjų valstybių paskyrimo į jas.
Audito rūmai
Remiantis Nicos sutarties nuostatomis, keičiančiomis sutarčių nuostatas, Lietuva, įstojusi į ES, turės teisę būti atstovaujama vieno savo piliečio kaip Audito rūmų nario. Remiantis Nicos sutarties nuostatomis, keičiančiomis sutarčių nuostatas, naujasis Audito rūmų narys bus paskirtas ES Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, 6 metų laikotarpiui
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Remiantis Nicos sutarties deklaracija Nr. 20, Lietuva, įstojusi į ES, turės teisę būti atstovaujama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete 9 narių iš įvairių ekonominių ir socialinių organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnių. Esant 27 valstybėms narėms, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudarys 344 nariai, kaip nurodyta šios derybinės pozicijos 3 priede.
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas perims Europos anglies ir plieno bendrijos Konsultacinio komiteto, kuris nustos egzistuoti 2002 m. liepos 27 d., pasibaigus Europos anglies ir plieno bendrijos sutarties galiojimo laikui, užduotis.
Regionų komitetas
Remiantis Nicos sutarties deklaracija Nr. 20, Lietuva, įstojusi į ES, turės teisę būti atstovaujama Regionų komitete 9 narių, turinčių regioninių ar vietinių rinkimų mandatą arba politiškai atskaitingų išrinktam organui. Esant 27 valstybėms narėms, Regionų komitetą sudarys 344 nariai, kaip nurodyta šios derybinės pozicijos 4 priede.
Euratomo mokslo ir technikos komitetas
Atsižvelgiant į ES plėtrą, komiteto narių atitinkamai pagausės, kad ES Taryba, pasikonsultavusi su Komisija, galėtų skirti „ad personam“ papildomų narių iš naujų ES valstybių narių.
Europos centrinis bankas
Lietuva, įstojusi į ES, atsižvelgiant į jos, kaip ES valstybės narės, kuriai taikoma EB sutarties 122 straipsnio 1 dalies išimtis, statusą, turės teisę būti atstovaujama Europos centrinio banko Generalinėje taryboje jos nacionalinio centrinio banko valdytojo. Kai Lietuva įsives bendrą ES valiutą – eurą, – jos nacionalinio centrinio banko valdytojas taip pat taps Valdytojų tarybos nariu.
Europos investicijų bankas
Lietuva, įstojusi į ES, taps Europos investicijų banko akcininke, ji turės teisę būti vieno nario atstovaujama Valdytojų taryboje ir atitinkamo skaičiaus direktorių bei jų pavaduotojų – Direktorių taryboje, kurios sudėtį ir veiklą, remiantis Nicos sutarties nuostatomis, keičiančiomis EB sutarties 266 straipsnį, ES Taryba gali keisti.
Komitetai
Įstojus į ES, Lietuvai bus atstovaujama visuose pagal sutartis įsteigtuose komitetuose, laikantis dabar taikomų taisyklių. Tai bus užtikrinama per techninį nuostatų, steigiančių komitetus ir nustatančių jų veiklos taisykles, pritaikymą.
Euratomo tiekimo agentūra
Įstojus į ES, Lietuvai bus atstovaujama Euratomo tiekimo agentūroje, laikantis dabar taikomų taisyklių. Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą šios agentūros kapitale ir Patariamajame komitete, reikės agentūros statutų techninių pakeitimų.
Komitetai
Įstojus į ES, Lietuvai bus atstovaujama visuose pagal antrinės teisės aktus įsteigtuose komitetuose, laikantis dabar taikomų taisyklių. Tai bus užtikrinama per techninį teisės aktų, steigiančių komitetus ir nustatančių jų veiklos taisykles, pritaikymą.
Agentūros
Įstojus į ES, Lietuvai bus atstovaujama įvairiose iki jos įstojimo įkurtose EB agentūrose, laikantis dabar taikomų taisyklių.
Sustiprintas bendradarbiavimas
Atsižvelgiant į Nicos tarpvyriausybinėje konferencijoje (TVK) pakeistas sutarčių nuostatas dėl sustiprinto bendradarbiavimo, esant 27 valstybėms narėms, minimalus valstybių narių skaičius, kurio reikia sustiprintam bendradarbiavimui pradėti, liks 8.
Geografinė apimtis
EB sutarties 299 straipsnis turės būti pakeistas siekiant įtraukti Lietuvą į ES geografinę apimtį.
Kalbos statusas
Lietuvai įstojus į ES, lietuvių kalba bus pripažinta autentiška sutarčių kalba, taip pat oficialia ir darbo kalba, vartojama Europos institucijų. EB sutarties 314 straipsnis, EAEB 225 straipsnis ir abu 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentai Nr. 1, nustatantys Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos vartojamas kalbas, bus atitinkamai pakeisti. Atitinkamai turės būti pakeistos Europos Teisingumo Teismo darbo taisyklės.
Lietuvos Respublikos derybinės
pozicijos „Institucijos“ (30 derybinis skyrius)
1 priedas
VIETŲ EUROPOS PARLAMENTE PASKIRSTYMAS
| Vokietija |
99 |
| Jungtinė Karalystė |
72 |
| Prancūzija |
72 |
| Italija |
72 |
| Ispanija |
50 |
| Lenkija |
50 |
| Rumunija |
33 |
| Olandija |
25 |
| Graikija |
22 |
| Čekija |
20 |
| Belgija |
22 |
| Vengrija |
20 |
| Portugalija |
22 |
| Švedija |
18 |
| Bulgarija |
17 |
| Austrija |
17 |
| Slovakija |
13 |
| Danija |
13 |
| Suomija |
13 |
| Airija |
12 |
| Lietuva |
12 |
| Latvija |
8 |
| Slovėnija |
7 |
| Estija |
6 |
| Kipras |
6 |
| Liuksemburgas |
6 |
| Malta |
5 |
| Iš viso |
732 |
______________
Lietuvos Respublikos derybinės
pozicijos „Institucijos“ (30 derybinis skyrius)
2 priedas
BALSŲ EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOJE PASKIRSTYMAS
| Vokietija |
29 |
| Jungtinė Karalystė |
29 |
| Prancūzija |
29 |
| Italija |
29 |
| Ispanija |
27 |
| Lenkija |
27 |
| Rumunija |
14 |
| Olandija |
13 |
| Graikija |
12 |
| Čekija |
12 |
| Belgija |
12 |
| Vengrija |
12 |
| Portugalija |
12 |
| Švedija |
10 |
| Bulgarija |
10 |
| Austrija |
10 |
| Slovakija |
7 |
| Danija |
7 |
| Suomija |
7 |
| Airija |
7 |
| Lietuva |
7 |
| Latvija |
4 |
| Slovėnija |
4 |
| Estija |
4 |
| Kipras |
4 |
| Liuksemburgas |
4 |
| Malta |
3 |
| Iš viso |
345 |
______________
Lietuvos Respublikos derybinės
pozicijos „Institucijos“ (30 derybinis skyrius)
3 priedas
VIETŲ SKAIČIUS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETE
| Vokietija |
24 |
| Jungtinė Karalystė |
24 |
| Prancūzija |
24 |
| Italija |
24 |
| Ispanija |
21 |
| Lenkija |
21 |
| Rumunija |
15 |
| Olandija |
12 |
| Graikija |
12 |
| Čekija |
12 |
| Belgija |
12 |
| Vengrija |
12 |
| Portugalija |
12 |
| Švedija |
12 |
| Bulgarija |
12 |
| Austrija |
12 |
| Slovakija |
9 |
| Danija |
9 |
| Suomija |
9 |
| Airija |
9 |
| Lietuva |
9 |
| Latvija |
7 |
| Slovėnija |
7 |
| Estija |
7 |
| Kipras |
6 |
| Liuksemburgas |
6 |
| Malta |
5 |
| Iš viso |
344 |
______________
Lietuvos Respublikos derybinės
pozicijos „Institucijos“ (30 derybinis skyrius)
4 priedas
VIETŲ SKAIČIUS REGIONŲ KOMITETE
| Vokietija |
24 |
| Jungtinė Karalystė |
24 |
| Prancūzija |
24 |
| Italija |
24 |
| Ispanija |
21 |
| Lenkija |
21 |
| Rumunija |
15 |
| Olandija |
12 |
| Graikija |
12 |
| Čekija |
12 |
| Belgija |
12 |
| Vengrija |
12 |
| Portugalija |
12 |
| Švedija |
12 |
| Bulgarija |
12 |
| Austrija |
12 |
| Slovakija |
9 |
| Danija |
9 |
| Suomija |
9 |
| Airija |
9 |
| Lietuva |
9 |
| Latvija |
7 |
| Slovėnija |
7 |
| Estija |
7 |
| Kipras |
6 |
| Liuksemburgas |
6 |
| Malta |
5 |
| Iš viso |
344 |
______________