VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL VARTOJIMO KREDITO GAVĖJŲ MOKUMO VERTINIMO PRINCIPŲ PATVIRTINIMO

 

2011 m. kovo 14 d. Nr. 1-33

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (Žin., 2011, Nr. 1-1) 8 straipsnio 4 dalimi:

Tvirtinu Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principus (pridedama).

 

 

Direktorius                                                                             Feliksas Petrauskas

 

_________________


PATVIRTINTA

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d.

įsakymu Nr. 1-33

 

VARTOJIMO KREDITO GAVĖJŲ MOKUMO VERTINIMO PRINCIPAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principai (toliau – Principai) įtvirtina pagrindines nuostatas ir kriterijus, kuriais vartojimo kredito davėjai turi vadovautis, tvirtindami mokumo vertinimo taisykles ir vertindami vartojimo kredito gavėjų mokumą.

2. Principuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (Žin., 2011, Nr. 1-1) apibrėžtas sąvokas.

3. Jeigu kiti teisės aktai nustato griežtesnius reikalavimus vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimui negu šie Principai, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

4. Vartojimo kredito davėjas prieš suteikdamas vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą arba padidindamas esamą bendrą vartojimo kredito sumą, remdamasis pakankama informacija, turi įvertinti esamas bei būsimas, jeigu jas buvo galima ar turėjo būti galima nustatyti, vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą sutarties galiojimo laikotarpį.

5. Vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti.

6. Vartojimo kredito davėjas turi informuoti vartojimo kredito gavėją apie jo pareigą suteikti teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo mokumui įvertinti. Vartojimo kredito davėjas neatsako tais atvejais, kai vartojimo kredito gavėjas suklaidina vartojimo kredito davėją.

7. Vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, jog vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį.

8. Jeigu vertinant vartojimo kredito gavėjo mokumą nustatoma, jog remiantis tuo metu turima informacija, vartojimo kredito gavėjas nėra pajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, vartojimo kreditas vartojimo kredito gavėjui neturi būti suteiktas.

 

II. VARTOJIMO KREDITO GAVĖJŲ MOKUMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

9. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo tikslu tvarkomi asmens duomenys turi būti tik tokios apimties, kuri būtina šio asmens mokumui vertinti.

10. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jei tokio sutikimo reikia pagal įstatymus.

11. Vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo mokumą, atsižvelgdamas į vartojimo kredito rūšį, bendrą vartojimo kredito sumą, vartojimo kredito kainą ir kitas reikšmingas aplinkybes turi įvertinti:

11.1. vartojimo kredito gavėjo finansinę situaciją;

11.2. vartojimo kredito gavėjo kredito istoriją ir informaciją apie vartojimo kredito gavėjo esamą ir buvusį finansinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą;

11.3. vartojimo kredito gavėjo esamus ir planuojamus įsipareigojimus, jeigu vartojimo kredito davėjas apie juos žinojo ar turėjo žinoti) (tiek susijusius su paskolų vykdymų, tiek nesusijusius su paskolų vykdymu);

11.4. vartojimo kredito gavėjo nurodytų ar vartojimo kredito davėjui žinomų aplinkybių įtaką vartojimo kredito gavėjo ekonominei ir finansinei situacijai bei vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.

12. Vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo mokumą, gali vertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

13. Vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo pajamas, turi įvertinti tiek esamas pajamas, tiek pajamas ateityje, jeigu vartojimo kredito gavėjas apie numatomą pajamų pasikeitimą informavo vartojimo kredito davėją arba vartojimo kredito davėjas žinojo ar turėjo žinoti apie tokį pajamų pasikeitimą ateityje.

14. Vartojimo kredito davėjas, nereikalaujantis, jog vartojimo kredito gavėjas pateiktų įrodymus dėl gaunamų pajamų, arba vertindamas vartojimo kredito gavėjo mokumą nevertinantis jo gaunamų pajamų, turi užtikrinti, kad kita vertinama informacija būtų pakankama tinkamam sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo priimti.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Laikoma, jog vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą, jeigu vartojimo kredito davėjas neįvertino pakankamos informacijos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

16. Laikoma, jog vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą, jeigu vartojimo kredito davėjas vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti sutartį, neatsižvelgiant į jau turimus vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus.

17. Vartojimo kredito davėjas turi išsaugoti mokumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją reikiamą laiką, kad būtų galima pateikti įrodymus apie atliktą vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimą.

18. Vartojimo kredito davėjas, tinkamai neįvertinęs vartojimo kredito gavėjo mokumo, atsako Vartojimo kredito įstatyme nustatyta tvarka.

 

_________________