LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠTO

Į S T A T Y M A S

 

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pašto veiklos pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teises ir pareigas bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmenys – fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.

2. Dokumentų siunta – siunta, kuria siunčiama bet kokia informacija arba dokumentai, nepriskirta universaliųjų pašto paslaugų rūšiai.

3. Filatelinė produkcija – įvairių šalių neantspauduoti ir antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų rinkiniais.

4. Greitojo pašto paslaugos – pašto siuntų ir siuntinių, dokumentų siuntų surinkimas ir pristatymas per labai trumpą laiką.

5. Išpirktinė pašto siunta ar siuntinys – siunta ar siuntinys, įteikiamas gavėjui, kai jis sumoka siuntėjo nurodytą sumą.

6. Įvertintoji pašto siunta ar siuntinys – siunta ar siuntinys, kurį siuntėjas įvertino.

7. Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti mokėjimo spaudai.

8. Pašto paslaugos – pašto siuntų, pašto siuntinių ir pašto perlaidų surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas).

9. Pašto paslaugų naudotojas – bet kuris fizinis, juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kurie, būdami siuntėju arba gavėju, naudojasi universaliosiomis ir kitomis pašto paslaugomis.

10. Gavėjas – asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo išsiųstą pašto siuntą ar siuntinį.

11. Siuntėjas – asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti, išmokėti) nurodytam gavėjui pašto siuntą ar siuntinį, pašto perlaidą ir yra atsakingas už jų turinį.

12. Pašto paslaugų teikėjas – juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, teikiantys vidaus ir tarptautinio pašto paslaugas.

13. Pasiuntiniai (kurjeriai) – įmonės, teikiančios pasiuntinių (kurjerių), greitojo pašto paslaugas šalyje ir tarptautiniu mastu.

14. Valstybės paštas – valstybės įmonė, kurią valstybė įpareigoja teikti universaliąsias ir kitas pašto paslaugas jos buveinėje ar aptarnaujamoje šalies teritorijoje bei siųsti pašto siuntas ir siuntinius užsienio paštams.

15. Pašto perlaida – pinigų siuntimas paštu.

16. Pašto siunta – laiškas, atvirukas (atvirlaiškis), aerograma, sekograma, smulkusis paketas, spaudinys.

17. Laiškas – paštu siunčiamas įdėtas į voką rašytinis ar nerašytinis pranešimas.

18. Atvirukas (atvirlaiškis) – lapelis (dažnai su vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

19. Aerograma – oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

20. Sekograma – rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašų kasetės bei specialus popierius akliesiems, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą.

21. Analogiškasis atvirukas (kartmaksimumas) – atvirukas su kurią nors sukaktį žyminčiu vaizdu ir prilipdytu (išspausdintu) pašto ženklu su tokiu pat vaizdu.

22. Smulkusis paketas – smulkių daiktų siunta, siunčiama medinėje, kartono dėžėje ar įpakuota į kitą patvarią medžiagą.

23. Spaudinys – spausdintas leidinys, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą.

24. Pašto siuntinys – mokslo, meno kūriniai, įvairūs dirbiniai, maisto produktai ir kiti daiktai, siunčiami medinėje, kartono dėžėje ar įpakuoti į kitą patvarią medžiagą.

25. Universaliosios pašto paslaugos pašto paslaugos, į kurias įeina pašto siuntų, ne sunkesnių kaip 2 kg, pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kg, registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų ir siuntinių surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas.

26. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – įmonė, teikianti universaliąsias pašto paslaugas.

 

3 straipsnis. Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

 

4 straipsnis. Valstybinis pašto veiklos administravimas

Valstybės politiką pašto srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) nustato pašto paslaugų teikėjams pašto paslaugų teikimo reikalavimus;

2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikimo tvarką, teikiamų pašto paslaugų kokybės reikalavimus, pašto bei kitas taisykles, reglamentuojančias pašto paslaugų teikimą;

3) įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, didelio masto ar gaivalinių nelaimių atvejais leidžia specialius teisės aktus, privalomus pašto paslaugų teikėjams;

4) nustato pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

5) užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams;

6) vykdo kitas pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

5 straipsnis. Valstybės pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto paslaugas

1. Valstybės pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

2. Valstybės paštas, teikdamas šias paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų naudotojų poreikius, privalo užtikrinti:

1) kad universaliosios pašto paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo dėl politinių, religinių, ideologinių motyvų, visiems pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2) kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinama informacija apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės standartus;

3) atskirą kiekvienos pašto paslaugos, kuri yra priskirta universaliosioms pašto paslaugoms ir kuri joms nėra priskirta, finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra priskirtos pašto universaliosioms paslaugoms, apskaitą, turi būti apskaitoma atskirai ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais kaštų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą.

3. Valstybės paštas, teikdamas universaliąsias pašto paslaugas, privalo:

1) įrengti viešose vietose laiškų dėžutes siunčiamiems laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti;

2) leisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus;

3) nustatyti teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoti ir leisti naudoti bei platinti kitiems.

4. Valstybės paštas turi teisę turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Lietuvos valstybės herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

 

6 straipsnis. Kitų paslaugų teikimas

1. Valstybės paštas gali teikti ir kitas pašto paslaugas: surinkti, skirstyti, vežti ir pristatyti pašto siuntas, sunkesnes kaip 2 kg, pašto siuntinius, sunkesnius kaip 10 kg, ir pašto perlaidas.

2. Valstybės paštas ir kiti pašto paslaugų teikėjai gali teikti greitojo pašto, pasiuntinių (kurjerių), dokumentų siuntimo ir kitas paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su pašto paslaugų teikimu, jeigu to nedraudžia kiti įstatymai.

 

7 straipsnis. Valstybės pašto pajamos

1. Valstybės pašto pajamas sudaro pajamos, gautos teikiant universaliąsias pašto ir kitas paslaugas bei parduodant pašto ženklus ir filatelinę produkciją šalyje ir užsienyje.

2. Jeigu Vyriausybės nustatyti valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai mažesni už realias kainas, suderintas su konkurencijos priežiūrą atliekančia valstybės institucija, skirtumas dengiamas iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Visais kitais atvejais tarifai privalo atitikti teikiamų paslaugų realias kainas.

3. Valstybės paštas iš savo pajamų dengia siunčiamų pašto siuntų ir siuntinių, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytų siųsti nemokamai, išlaidas.

 

8 straipsnis. Pašto ir kitų paslaugų kainos ir tarifai

1. Universaliųjų pašto paslaugų didžiausias kainas ir didžiausius tarifus nustato Vyriausybė.

2. Pašto paslaugų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, kainas ir tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas.

3. Paslaugų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, kainas ir tarifus nustato paslaugų teikėjas arba tai nustatoma sutartyse su paslaugų naudotojais.

 

9 straipsnis. Universaliųjų pašto paslaugų kainų ir tarifų nustatymo principai

Universaliųjų pašto paslaugų kainos ir tarifai nustatomi vadovaujantis šiais principais:

1) kainos privalo būti susietos su teikiamų paslaugų kaštais, bet turi būti prieinamos pašto paslaugų naudotojams;

2) nustatomi tarifai privalo būti aiškūs, visoje šalies teritorijoje visiems paslaugų naudotojams turi būti taikomi vienodi tarifai;

3) vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų kainų, kurios neviršytų Vyriausybės nustatytų dydžių.

 

10 straipsnis. Draudžiami siųsti pašto siuntose ir siuntiniuose daiktai

Pašto siuntose ir siuntiniuose draudžiama siųsti daiktus, kurių įvežimas ar naudojimas pašto siuntos ar siuntinio gavimo šalyje uždraustas, jeigu yra priimančios valstybės ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas.

 

11 straipsnis. Pašto siuntų ir siuntinių kontrolė ir slaptumas

1. Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą ar siuntinį, gali patikrinti, ar juose nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa, siuntos arba siuntinio nepriimti.

2. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje ar siuntinyje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jei pašto siunta ar siuntinys su draudžiamais siųsti daiktais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojamas, apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui. Pranešant išvardijami konfiskuoti daiktai.

4. Valstybės institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto siuntas ar siuntinius ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatyta tvarka.

5. Pašto paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims arba sudaryti sąlygas jiems gauti bet kokią informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis.

 

12 straipsnis. Pašto siuntų ir siuntinių vežimas

1. Pašto siuntos ir siuntiniai vežami pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos sutartys, transporto priemonėmis.

2. Pašto siuntas ir siuntinius vežančioms transporto priemonėms, pašto siuntų ir siuntinių lydėtojams per valstybės sienos kontrolės postus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

 

13 straipsnis. Pašto siuntų ir siuntinių priėmimas ir pristatymas

1. Universaliųjų pašto paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Pašto taisyklės. Kitos pašto paslaugos teikiamos sutartyse su paslaugų naudotojais arba paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.

2. Pašto siunta ar siuntinys pristatomas (įteikiamas) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui. Pašto siunta ar siuntinys, adresuotas asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatomas (įteikiamas) jo buvimo vietos administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.

3. Pašto siuntos ar siuntiniai, kurių neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui (kai siuntėjas (gavėjas) atsisako paimti pašto siuntą ar siuntinį, kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena ir kt.), perduodami valstybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, įrengtas daugiabučių namų butų savininkų, bendrijų, įmonių, įstaigų, organizacijų kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose, o sodininkų bendrijų – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų) į sodą.

5. Pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, įrengtas individualiųjų namų savininkų prie įėjimų į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Šios dėžutės turi būti lengvai prieinamos nuo gatvės ar kelių, šaligatvių ir šalikelių.

6. Pašto paslaugų teikėjai gali įrengti gaunamųjų laiškų dėžučių spintas individualiųjų namų rajonuose. Tokios gaunamųjų laiškų dėžučių spintos įrengiamos prie šaligatvių ar šalikelėse miestuose – nuo pašto siuntų gavėjų gyvenamosios vietos ne toliau kaip 300 m, kaimuose – ne toliau kaip 500 m.

7. Tais atvejais, kai gaunamųjų laiškų dėžutės neįrengtos, pašto siuntos gavėjams nepristatomos. Gavėjai pašto siuntas turi pasiimti juos aptarnaujančiuose paštuose.

 

14 straipsnis. Nemokamas pašto siuntų ir siuntinių siuntimas

1. Valstybės paštas dengia valstybės pašto ir jo padalinių tarnybinių pašto siuntų ir siuntinių, karo belaisvių ir internuotų asmenų pašto siuntų ir siuntinių bei sekogramų siuntimo išlaidas.

2. Privalomąją karo tarnybą atliekančių karių pašto siuntų ir krašto apsaugos sistemos tarnybinės korespondencijos siuntimo išlaidos dengiamos iš valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai numatytų asignavimų.

 

15 straipsnis. Pretenzijų pateikimas

1. Siuntėjas arba jo įgaliotas asmuo dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą ar siuntinį, juose siųstų daiktų dingimą, trūkumą ar apgadinimą gali pareikšti pretenziją:

1) valstybės paštui dėl pašto siuntos ar siuntinio, siųsto šalyje ar į užsienį, – per šešis mėnesius nuo išsiuntimo dienos;

2) kitiems pašto paslaugų teikėjams – per sutartyje su pašto paslaugų naudotojais numatytą laiką, bet ne trumpesnį, negu numatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.

2. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam laikui, nenagrinėjamos.

 

16 straipsnis. Pašto paslaugų teikėjų atsakomybė

1. Pašto paslaugų teikėjai už pašto siuntas ir siuntinius (nuo jų priėmimo iki įteikimo gavėjui) atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

1) pašto siuntas ir siuntinius, kurie pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta tvarka perduodami valstybės nuosavybėn arba konfiskuojami;

2) prarastus teisės aktais draudžiamus siųsti pašto siuntose ir siuntiniuose daiktus.

 

17 straipsnis. Žalos atlyginimo dydis ir tvarka

1. Valstybės paštas, jeigu dėl jo kaltės prarastos arba sugadintos pašto siuntos ir siuntiniai, juose trūksta daiktų ar jie apgadinti, atlygina:

1) už prarastą registruotą pašto siuntą ir paprastąjį siuntinį, taip pat, kai juose sugadinti visi daiktai, – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dalį prarastų ar apgadintų daiktų registruotoje pašto siuntoje ar paprastame siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje ar siuntinyje prarastų (apgadintų) daiktų vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už prarastą įvertintąją pašto siuntą ar siuntinį – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms, ir įvertinimo sumą;

4) už dalį prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje ar siuntinyje su daiktų aprašu – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir daiktų apraše nurodytai prarasto ar apgadinto daikto vertei, tačiau ne didesne negu visas pašto siuntos ar siuntinio įvertinimas;

5) už dalį prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje ar siuntinyje be daiktų aprašo – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir prarastų daiktų vertei, tačiau ne didesne negu pašto siuntos ar siuntinio įvertinimas.

2. Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos ar siuntinio mokesčio dėl valstybės pašto kaltės, valstybės paštas sumoka siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

3. Valstybės paštas už neišmokėtą pašto perlaidą (jeigu siųstų pinigų nebuvo galima išmokėti gavėjui) siuntėjui grąžina neišmokėtus pinigus ir apmoka siuntimo išlaidas.

4. Valstybės paštas už dėl jo kaltės grąžintą siuntėjui registruotą pašto siuntą ar siuntinį atlygina siuntėjui dvigubas siuntimo išlaidas.

5. Valstybės paštas žalą atlygina siuntėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Gavėjui išmokama siuntėjui atlyginamos žalos suma tik tuo atveju, kai siuntėjas žalos atlyginimo atsisako ir raštu pasiūlo tą sumą išmokėti gavėjui.

6. Valstybės paštas, gavęs šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą pretenziją, žalą atlygina:

1) dėl pašto siuntos ar siuntinio, siųsto šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) dėl pašto siuntos ar siuntinio, siųsto į užsienį, – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

7. Valstybės pašto darbuotojai, su kuriais sudarytos sutartys dėl visiškos materialinės atsakomybės, atsako už prarastas pašto siuntas ir siuntinius, juose esančių daiktų trūkumą ar apgadinimą, jei žala padaryta dėl jų kaltės.

8. Kiti pašto paslaugų teikėjai žalą už dėl jų kaltės prarastas (sugadintas) pašto siuntas ar siuntinius atlygina sutartyje su paslaugų naudotojais numatytomis sąlygomis, bet ne mažesne suma, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, jei šalys nesusitaria kitaip.

9. Valstybės paštas neatlygina žalos, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas ir siuntinius atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių pašto siunta ar siuntinys prarastas, jame trūksta daiktų ar jie sugadinti; negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta ar siuntiniu, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė Pašto taisyklių reikalavimus dėl taros ar daiktų įpakavimo ir dėl ypatingų siunčiamojo daikto savybių;

3) pašto siunta ar siuntinys, jame siunčiami daiktai ar jų dalis, siųsti pinigai išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka konfiskuoti;

4) gavėjui įteikiant registruotą pašto siuntą ar siuntinį, jo apvalkalas (tara) bei ant jo esantys išsiuntimo pašto antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir siuntos ar siuntinio svoris atitinka išsiuntimo pašte nurodytąjį;

5) gavėjas priėmė pašto siuntą ar siuntinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka ir pasirašė, kad jį gavo;

6) pašto siunta ar siuntinys negautas dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo jį paimti, kaltės;

7) pašto siunta ar siuntinys prarandamas ar sugadinamas šalyje, kurioje už tai nenumatytas žalos atlyginimas.

 

18 straipsnis. Atsakomybė už Pašto įstatymo pažeidimus

Už šio įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai tarp pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ryšių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 102-2280; 1997, Nr. 64-1506, Nr. 98-2476; 1998, Nr. 56-1541).

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________