LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ČERNOBYLIO AE AVARIJOS PADARINIŲ LIKVIDUOTOJŲ SVEIKATOS PALAIKYMO 2006–2010 METŲ PROGRAMOS
2006 m. birželio 1 d. Nr. V-457
Vilnius
Atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 1/5,
tvirtinu Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006–2010 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-457
ČERNOBYLIO AE AVARIJOS PADARINIŲ LIKVIDUOTOJŲ SVEIKATOS PALAIKYMO 2006–2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mažų jonizuojančiosios Spinduliuotės (toliau – JS) dozių sukeliami efektai vertinami diametraliai priešingai. Vieni mokslininkai teigia, kad mažos JS dozės yra naudingos žmogaus sveikatai, t. y. ilgina žmogaus gyvenimo trukmę, stiprina imuninę sistemą, mažina navikinių ligų atsiradimą. Kiti mokslininkai įrodinėja, kad mažos JS dozės santykiškai efektyvesnės negu didelės, t. y. vienas dozės vienetas, esant mažoms dozėms, sukelia daugiau pakenkimų, negu esant didelėms. Tik ilgalaikis žmonių, paveiktų mažomis JS dozėmis, sveikatos rodiklių stebėjimas gali padėti aiškiau suvokti jų poveikį ne tik žmogaus organizmui, bet ir visai gyvajai gamtai ir taip pat perspėti žmoniją apie jai gresiantį pavojų tuo atveju, jeigu nebus užkirstas kelias JS paplitimui aplinkoje.
2. Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006–2010 metų programa (toliau – Programa) turi glaudų ryšį su Lietuvos sveikatos programa (LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. VIII-833), Radiacinės saugos programa (LR Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 764), Vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 programa (LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 1593), Savižudybių prevencijos 2003–2005 programa (LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 451).
3. Programa apima visas svarbiausias Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos priežiūros organizavimo grandis, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos nacionalinės sveikatos, Pasaulio sveikatos organizacijos programų nuostatas. Ji atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
II. SITUACIJA
4. Didžiausia žmonijos istorijoje atominio reaktoriaus avarija, įvykusi 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje (toliau – ČAE) Ukrainoje, iškėlė daug problemų, susijusių su apšvitintų žmonių sveikata. Nemaža JS poveikio žmonių sveikatai dalis pasireiškia tik praėjus keliems dešimtmečiams po apšvitinimo. Todėl mokslinių tyrimų ir šių asmenų stebėjimo rezultatus būtina kaupti, vertinti įvairiapusiškai ir dinamiškai. Tai buvo pažymėta ir tarptautinėje konferencijoje, įvykusioje Vienoje 1996 m. balandžio 8–12 d. ČAE avarijos 10 metų sukakčiai paminėti ir jos sukeltiems žmonių sveikatos sutrikimams analizuoti. Nors nuo ČAE avarijos praėjo daugiau kaip 19 metų, ČAE avarijos padariniai mažai ištirti ir aprašyti. Literatūros duomenimis, biologinis jonizuojančiosios Spinduliuotės veikimas yra gilus ir įvairiapusis, paveikiantis visas apšvitinto organizmo struktūras. Gyvybiškai svarbių makromolekulių pažeidimai sutrikdo daugelį homeostazės grandžių, pakeičia laisvųjų deguonies radikalų peroksidacijos procesų ir antioksidacinės sistemos pusiausvyrą, sutrikdo imuninės sistemos reguliaciją, lėtina ir stabdo audinių augimą. Ląstelinių struktūrų pakenkimai tiesiogiai priklauso nuo jų pažeidimo, o ląstelių dalinimosi (mitozės) pažeidimai sutrikdo tokius gyvybiškai svarbius procesus kaip diferenciacija, regeneracija ir proliferacija. Šių procesų sutrikimai nulemia daugumą galutinių JS efektų žmogaus organizme. Paveldėjimo struktūrų (chromosomų) pažeidimas nulemia homeostazės ir spermatogenezės sutrikimus, imuninio reaktyvumo inhibiciją. JS poveikis organų lygiu nulemia kraujodaros, periferinės ir centrinės nervų sistemos pakitimus, endokrininių liaukų ir daugelio kitų organizmo sistemų diskoreliaciją. Jo indikuotos pažaidos, organizmo pokyčiai gali pasireikšti ne tik po tiesioginio JS poveikio, bet ir po daugelio dešimtmečių bei persiduoti ateinančioms kartoms.
5. Lietuvoje užregistruoti 5966 ČAE avarijos padarinių likviduotojai (toliau – APL), nors manoma, kad jų turėtų būti per 7000 asmenų. ČAE avarija palietė vieną iš šimto Lietuvos vyrų, kuriems tada buvo nuo 18 iki 45 metų. Tyrimų duomenimis, pagal gautą apšvitos dozę (vidutiniškai apie 114 mSv) APL būtų galima priskirti asmenims, gavusiems reliatyviai nedideles JS dozes, ir jų poveikį sveikatai reikėtų vertinti pagal šią apšvitos kategoriją.
6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1990 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 369 įkurtas Lietuvos Respublikos Černobylio medicinos centras (toliau – ČMC), priklausantis VšĮ Sapiegos ligoninei ir įpareigotas atlikti tokias funkcijas:
– sudaryti ČAE APL respublikinę duomenų bazę;
– organizuoti ČAE APL sveikatos priežiūrą ir konsultacinę medicinos pagalbą;
– pagal ČMC parengtą metodologiją reguliariai papildyti ČAE APL respublikinę duomenų bazę (bendrų duomenų, ligų ir mirčių sąsajų, mirčių priežasčių, asmenų, kurie gydėsi stacionare);
– ČAE APL konsultuoti VšĮ Sapiegos ligoninės Antrinės asmens sveikatos priežiūros centre, gydyti VšĮ Sapiegos ligoninės stacionare, prireikus siųsti specialistų konsultacijoms ir gydymui į tretinio paslaugų lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ);
– tvarkyti dokumentus, pildyti bylas, perduodamas specialistų komisijai, kuri nustato APL ligų sąsają su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius, bei dalyvauti šios komisijos veikloje;
– analizuoti APL sergamumą ir mirčių priežastis;
– gautus duomenis apibendrinti moksliniuose pranešimuose, skirtuose metodologiniams seminarams – konferencijoms ASPĮ darbuotojams, publikuoti spaudoje;
– VšĮ Sapiegos ligoninėje organizuoti konferencijas – seminarus ASPĮ darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms;
– palaikyti glaudžius ryšius su organizacijomis, sprendžiančiomis JS poveikio problemas ne tik Lietuvoje (Fizikos institutas, Radiacinės saugos centras, Vaikų ČMC, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas), bet ir užsienyje (Baltarusija, Danija, Estija, Izraelis, Japonija, JAV, Latvija, Rusijos Federacija), skaityti pranešimus šių organizacijų rengiamose konferencijose ir kviesti dalyvauti paties ČMC organizuojamuose renginiuose.
7. ČAE APL sveikatos būklės stebėjimai, jų susirgimų ir mirties priežasčių analizė parodė, jog darbai, likviduojant ČAE avarijos padarinius, paveikė likviduotojų sveikatą. 2004 metais ČMC buvo išanalizuota 319 akluoju metodu pasirinktų 165 VšĮ Sapiegos ligoninės pacientų – ČAE avarijos padarinių likviduotojų – ligos istorijų. Analizė parodė, kad kiekvienas jų vidutiniškai serga 5,6 ligomis. Vyravo:
– kraujotakos sistemos ligos – 38,9 %;
– jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos – 11,3 %;
– psichikos ir elgesio sutrikimai – 8,3 %;
– endokrininės sistemos ligos – 7,6 %;
– nervų sistemos ligos – 6,1 %;
– virškinimo sistemos ligos – 5,3 %;
– lėtinės kvėpavimo sistemos ligos – 4,7 %.
8. Panašus susirgimų išsidėstymas tarp ligų, susietų su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius (duomenys iki 2005 m. imtinai):
– kraujotakos sistemos ligos – 22,8 %; iš jų hipertenzinės ligos – 69,7 %;
– psichikos ir elgesio sutrikimai – 16,7 %;
– endokrininės sistemos ligos – 12,6 %; iš jų skydliaukės mazgai – 89 %;
– nervų sistemos ligos – 10,6 %;
iš jų autonominės nervų sistemos ligos – 75,5 %;
– virškinimo sistemos ligos – 10,5 %;
iš jų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės – 73,4 %;
– piktybiniai navikai – 8,4 %;
– lėtinės kvėpavimo sistemos ligos – 4,4 %; iš jų LOPL – 71,4%.
9. ČAE APL sergamumo palyginimas su Lietuvos atitinkamų amžiaus grupių vyrų sergamumu suteikia pagrindą teigti, kad likviduotojų sergamumas yra didesnis. Ypač tai susiję su sergamumu skydliaukės mazgais, psichikos ir elgesio sutrikimais, autonominėmis nervų sistemos ligomis, piktybiniais navikais (toliau – PN).
1986-2004 metais ČAE avarijos padarinių likviduotojams diagnozuota 214 vėžio atvejų (ČMC duomenimis).
10. ČMC duomenų bazėje yra duomenų apie 507 mirusius ČAE avarijos padarinių likviduotojus. Gana įdomi jų mirčių priežasčių dinamika. Jeigu 1986-1990 metais vyravo mirtys nuo išorinių priežasčių – 56,9 %, kraujotakos sistemos ligų – 18 %, o mirtys nuo PN sudarė 13,9 %, tai 1996-2000 metais vyravo mirtys nuo PN – 35,8 %, mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų siekė 30 %, o mirtys nuo išorinių priežasčių sumažėjo iki 21,7 %. Panaši situacija buvo 2001-2005 metais. Daugiausia užfiksuota mirčių nuo PN – 37 %, kraujotakos sistemos ligų – 30,7 % ir nuo išorinių priežasčių, kurių rodiklis sumažėjo iki 12,6 %.
11. 1991 metų pabaigoje LR Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 325 ligų, dėl kurių įvyko mirtys, sąsajai su ČAE avarijos padarinių likvidavimu nustatyti buvo įsteigta Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Respublikinė ekspertų komisija, kurios posėdžiai vyksta VšĮ Sapiegos ligoninės bazėje, o dokumentus komisijai rengia ČMC gydytojai. Šios paslaugos neapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nepaisant to, kad ČMC finansavimas 1999–2000 metais buvo nutrauktas, darbas jame vyko visu pajėgumu.
12. Per 14 metų (nuo 1991-11-02 iki 2005-12-31) įvyko 111 SK posėdžių. Komisija išnagrinėjo 2473 bylas, 87,2 %, kurių sudarė ligų ir 12,8 % mirčių atvejai. Posėdžiuose buvo priimti sprendimai dėl 2163 – 36,2 % ČAE APL. Su ČAE avarijos padarinių likvidavimo darbais buvo susieta 88,2 % atvejų, 91,5 % ligų ir 65,6 % ligų, dėl kurių įvyko mirtys. Nustačius sąsają su ČAE avarijos padarinių likvidavimu arba Slavutičio statybos darbais, likviduotojams arba (jų mirties atveju) jų šeimos nariams išmokamos valstybės numatytos išmokos.
Nagrinėjimų bylų skaičius svyravo nuo 294 (1993 m.) iki 77 (2005 m.) per metus. Nuo 2000 m. pastebimas bylų dėl ligų skaičiaus mažėjimas, nors bylų dėl mirčių skaičius neturi tendencijos mažėti. Nemanome, kad bendras bylų skaičiaus mažėjimas yra susijęs su likviduotojų sergamumo mažėjimu. Tai susiję su tuo, kad su likvidavimo darbais siejamas tik vienos ligos atsiradimas, vėliau – kitos ligos, dėl kurių likviduotojas tapo neįgaliuoju.
Nepaisant to, kad turime duomenis apie 507 mirusius ČAE avarijos padarinių likviduotojus, SK buvo pateikta tik 317 bylų dėl ligų, kurios sukėlė 310 ČAE APL mirtis. Taigi ši komisija išnagrinėja tik 61,1% visų mirčių atvejų. Be jau minėtų priežasčių, kurios trikdo bylų pristatymą SK, galima paminėti dar keletą, susijusių su mirties fakto nustatymu. Ilgą laiką, susiejus likviduotojų ligas su likvidavimo darbais, išmokos už jų mirtis dėl tų pačių ligų buvo mokamos šeimoms be papildomos sąsajos. Ne paslaptis, kad tam tikra ČAE APL dalis – vieniši ir jiems mirus nelieka paveldėtojų, kurie spręstų minėtas problemas.
III. PROGRAMOS PRIORITETAI
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
14. Šios programos tikslas – siekti prisidėti prie tarptautinio tikslo – mažų JS dozių poveikio gyvajai gamtai įvertinimo.
15. Nustatomi tokie uždaviniai šios Programos tikslui įgyvendinti:
15.1. būtina toliau reguliariai papildyti ČAE APL respublikinę duomenų bazę, rinkti ir analizuoti duomenis apie ČAE APL, konsultuojamų ir gydomų VšĮ Sapiegos ligoninėje sergamumą, mirčių priežastis, tvarkyti likviduotojų dokumentus ir pildyti bylas, perduodamas SK bei dalyvauti šios komisijos veikloje;
V. LAUKIAMI REZULTATAI
16. Įvykdžius šioje Programoje numatytus uždavinius, tikimasi gautais rezultatais atkreipti Seimo, LR Vyriausybės ir LR sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį į likviduotojų sveikatos problemas, bendradarbiaujant su ASPĮ pagerinti ČAE APL sveikatą ir gyvenimo kokybę, sumažinti jų sergamumo, invalidumo ir mirtingumo rodiklius ir, sumažinant išmokas sveikatos priežiūrai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kompensacijoms iš Valstybės biudžeto, gauti socialinę ir ekonominę naudą.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
17. Programos įgyvendinimą organizuoja VšĮ Sapiegos ligoninei priklausantis ir patenkinamai techniškai aprūpintas ČMC. ČMC organizacinė veikla privalo būti finansuojama papildomai, tikimasi, kad iš šios Programos lėšų.
18. Kadangi mažų JS dozių padariniai gali pasireikšti žmogaus organizme ne tik po tiesioginio poveikio, daugelio dešimtmečių, bet ir persiduoti ateinančioms kartoms, manome, kad Programa turi būti tęsiamą ir po 2010 m. Todėl galutinės Programos įgyvendinimo datos numatyti neįmanoma. 2006–2010 metų etapas bus įgyvendinamas kiekvienais metais ir apie darbo rezultatus bus pranešama ataskaitose.
PRIEDAS
ČERNOBYLIO AE AVARIJOS PADARINIŲ LIKVIDUOTOJŲ
SVEIKATOS PALAIKYMO 2006–2010 METŲ
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR SĄMATA |
|||||||||
| PRIEMONĖS |
|||||||||
| Priemonių pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Vykdytojai |
Finansavimo šaltinis |
||||||
| 1. Tobulinti ČMC veiklą Lietuvos Respublikoje |
2006–2010 metais |
VšĮ Sapiegos ligoninė |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 2. Užtikrinti reguliarų specialistų komisijos darbą (kartą per mėnesį) esant finansavimui |
2006–2010 metais |
LR sveikatos apsaugos ministerija |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 3. Organizuoti Černobylio AE avarijos 20 metų sukakties paminėjimo konferenciją |
2006 metų balandis |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 4. Organizuoti metodines išvykas į šalies apskritis Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos priežiūros kokybei įvertinti |
2006–2010 metai |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 5. Pagal Registro metodologiją tvarkyti Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų duomenų bazę |
2006–2010 metai |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 6. Įsigyti kompiuterį ir programinę įrangą Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų duomenų bazei kaupti |
2006 metais I pusmetis |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 7. Įsigyti kopijavimo įrangą respublikinės specialistų komisijos dokumentams rengti |
2006 metais I pusmetis |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 8. Įsigyti keletą nešiojamųjų kompiuterių ir multimedijos priemonių mokslinėms-praktinėms konferencijoms ir seminarams, skirtiems ČMC ir respublikinės ekspertų komisijos darbo analizei, organizuoti |
2006 metais I pusmetis |
LR sveikatos apsaugos ministerija |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 9. Organizuoti Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojams sociologinę pagalbą ČMC |
2006–2010 metais |
VšĮ Sapiegos ligoninės ČMC |
Iš programos asignavimų |
||||||
| 10. Teikti Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojams pirminio, antrinio ir tretinio lygmens asmens sveikatos priežiūros paslaugas |
2006–2010 metais |
Lietuvos nacionalinės asmens sveikatos sistemos įstaigos |
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų per ligonių kasas |
||||||
| SĄMATA (tūkst. litų) |
|||||||||
| Išlaidų pavadinimas |
Bendras išlaidų poreikis metams |
||||||||
| 2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
Iš viso |
||||
| Iš viso išlaidų |
65,1 |
19,7 |
24,6 |
32,2 |
32,2 |
173,8 |
|||
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|||
| Paprastosios išlaidos |
43,1 |
19,7 |
24,6 |
32,2 |
32,2 |
151,8 |
|||
| Darbo užmokesčio |
10,0 |
12,0 |
15,0 |
20,0 |
20,0 |
77,0 |
|||
| Soc. draudimui |
3,1 |
3,7 |
4,6 |
6,2 |
6,2 |
23,8 |
|||
| Kitos išlaidos |
30,0 |
4,0 |
5,0 |
6,0 |
6,0 |
51,0 |
|||
| Nepaprastosios išlaidos |
22,0 |
- |
- |
- |
- |
22,0 |
|||
______________