LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl berčiūnų pilkapyno, vad. švedkapiais, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 5 d. Nr. ĮV-603
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034 ) 1.2. punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-08-19 teikimą Nr. (13.1)2-2273:
1. T v i r t i n u pridedamą Berčiūnų pilkapyno, vad. Švedkapiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 5409; buvęs kodas: A260P), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (Teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (Teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto) skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (Teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
|
|
VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“
Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. (8 5) 272 40 95. Faks. (8 5) 272 40 54
Aplinkos apsaugos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2004-06-11
|
| PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys
|
| KOMPLEKSAS: |
Berčiūnų pilkapynas (unikalus kodas 5409, buvęs kodas A260P)
|
|
|
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
|
|
|
TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS
|
| BYLA: |
SP – 5(2007) – P |
| Direktorius |
Vydmantas Drumsta |
| Projekto vadovė |
Giedrė Filipavičienė (AM A032, KPD atest. Nr. 0682) |
| Autoriai |
Zenonas Baubonis (KPD atest. Nr. 0184) |
|
|
Elena Kazlauskaitė (KPD atest. Nr. 0463) |
|
|
Darius Bagdonavičius |
Vilnius, 2008 m.
1. ĮVADAS
Berčiūnų pilkapynas yra vienas žinomiausių senojo geležies amžiaus Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapynų kultūrą reprezentuojančių objektų. Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapių sritis iš kitų šalies teritorijoje buvusių kultūrų ima skirtis jau 10–70 m. e. metais. Gerokai daugiau aptikta 70–150 m. e. metais įrengtų pilkapynų, kai, matyt, ir formuojasi svarbiausia jos teritorija. Šios srities ribos vakaruose – Jūros ir Minijos aukštupiai, pietuose – Jūros, Dubysos ir Nevėžio vidurupio baseinas, rytuose – Šventosios aukštupys. Šiaurėje pilkapių sritis baigiasi pietų ir vidurio Latvijoje. Šioje teritorijoje yra maždaug 140 pilkapynų. Vakarinėje dalyje (Žemaitijoje) pilkapiai išnyksta apie 400 m. e. metus, kai juos pakeičia plokštiniai kapinynai. Centrinėje kultūrinės srities dalyje ir šiaurės bei šiaurės rytų rajonuose laidojimo pilkapiuose paprotys išlieka dar vidurinio geležies amžiaus pradžioje. Pilkapių kultūrinė sritis skiriama žemaičiams ir žiemgaliams, kurių genčių junginiai pradėjo formuotis tik 350–450 m. e. metais. Žemaičiams reikėtų skirti vakarinę pilkapių arealo dalį (Jūros aukštupio ir vidurupio kairysis krantas–Ventos aukštupys – Dubysos aukštupys ir vidurupys). Čia rasta ankstyviausių 10–70 m. e. metais datuojamų kapų, pilkapių pagrinde nėra ryškesnio degėsių bei angliukų sluoksnio. Kitais laidosenos bruožais atskirų sričių pilkapiai beveik nesiskiria. Tai rodo, kad I–IV a. žemaičių ir žiemgalių genčių materialinė ir dvasinė kultūra buvo labai panaši. Kai kurie kalbininkai žemaičių ir žiemgalių etnonimus sieja su žeme, o žiemgalių etnonimas rodo, kad jie turėjo gyventi už žemaičių (-gala galėjo reikšti pakraštį, ribą, kraštą). Taigi senajame geležies amžiuje pilkapių teritorijoje gyveno dar neišsiskyrusios žemaičių, žiemgalių ir tikriausiai sėlių gentys.
Berčiūnų pilkapyne inventorizuota 73 pilkapiai ir jų liekanos su daugiausia griautiniais ir pavieniais degintiniais II–V amžių palaidojimais. Pilkapių sampilai 7–13 m skersmens ir iki 1,2 m aukščio. Tai didžiausias išlikęs pilkapynas rytų Žiemgaloje.
Mūsų laikus pilkapiai pasiekė apardyti. Dalis pilkapyno teritorijos dar XX a. pradžioje naudota žemdirbystei, arimais sunaikinant pilkapių sampilus, kitų ir palaidojimus. Kitose pilkapyno vietose pastatyti trijų sodybų pastatai, kur statant bei vykdant ūkinę veiklą taip pat suardytos pilkapių dalys arba visas pilkapis. Daugelyje pilkapių sampilų matyti greičiausiai lobių ieškotojų seniai iškastų duobių kontūrai. Didžioji dalis pilkapyno teritorijos ir dalis vizualinės apsaugos zonos apaugę tankiu spygliuočių mišku – neprašviečiamu ir nepraeinamu, dėl ko sunku suvokti jo pirminę funkciją ir pritaikyti jį viešajam pažinimui.
Siekiant apsaugoti šį vieną iš žymiausių Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapynų kultūros objektų, būtinas aiškus tvarkymo veiksmų planas. Vienas iš tvarkymo darbų programos elementų – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. Į-279 „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 72-2741).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Berčiūnų pilkapyno (A260P) ir jo teritorijos išsaugojimą, nustatyti taikytinus paveldosaugos reikalavimus.
Planavimo uždaviniai:
nustatyti (patikslinti) Berčiūnų pilkapyno (A260P) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;
nustatyti paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Berčiūnų pilkapyno (A260P) teritorijoje bei apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių, įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
Planavimo lygmuo ir dokumento tipas: pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Berčiūnų pilkapyno (A260P) teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: UAB „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.
Projektavimo eiga
Vadovaujantis KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006-06-21 d. įsakymu Nr. Į-279 pradėtas rengti – Berčiūnų pilkapyno (A260P, unikalus kodas 5409), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Panevėžio teritorinis padalinys pateikė:
3. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti.
4. LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti.
Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais:
I. Esamos būklės analizės stadija:
Remiantis istoriografijoje paskelbtų ir natūroje atliktų archeologinių tyrimų duomenimis apibūdinta laidosena Lietuvoje esančiuose tyrinėtuose pilkapiuose bei su pilkapiais susietos laidojimo apeigos. Taip pat apibūdintos pilkapių formos, dydžiai, elementai, laidojimams pasirinkta vieta ir plotas.
Aiškinamojo rašto istorinės raidos apžvalgoje pateiktas archeologinių tyrimų, atliktų Berčiūnų pilkapyne, duomenų apibendrinimas.
Parengtame esamos būklės analizės brėžinyje rodomos Berčiūnų pilkapyno, vadinamo Švedkapiais, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribos, patvirtintos KPC 1998 02 08 d. Brėžinyje taip pat rodomi ištirti ir dar netyrinėti pilkapyno pilkapiai. Nubrėžtos Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Sanžilės kraštovaizdžio draustinio, Berčiūnų miško ribos, Panevėžio m. bendrajame plane parodytos esamos mažaukštės gyvenamos statybos teritorijos.
VĮ „Registrų centras“ pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus.
II. Koncepcijos rengimo stadija:
Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas, pasiūlyta patikslinti Berčiūnų pilkapyno, vadinamo Švedkapiais, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir apsaugos zonų ribas. Parengti trys kultūros vertybės teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano pasiūlymų variantai. Saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių, želdinių tvarkymui pateikti paveldotvarkos projekte.
Koncepcija aptarta KPD Panevėžio teritoriniame padalinyje. Koncepcijos rengimo stadijoje pasiūlytam vertybės teritorijos ribų variantui Nr. 2 pritarta 2008-07-29???.
Po teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto koncepcijos aptarimo KPD Panevėžio teritoriniame padalinyje, siūlomos vertybės teritorijos ribos peržiūrėtos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje ir patikslintos 2008-09-10 d. aktu Nr. KPD-RM-850.
Esamos būklės brėžinys papildytas parodant patikslintas vertybės teritorijos ribas.
Patvirtintos koncepcijos pagrindu sprendinių rengimo stadijoje konkretizuojamos vertybės teritorijos ir apsaugos zonų, apsaugos zonų pozonių ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatomi kultūros vertybės saugojimo tikslo prioritetai bei konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymui.
2. ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ.
2.1. SITUACIJA
Administracinė priklausomybė: Kultūros vertybių registre nurodyta Berčiūnų pilkapyno priklausomybė – Berčiūnų k., Panevėžio sen., Panevėžio r., Panevėžio aps.
Praplėtus Panevėžio miesto ribas dalis Berčiūnų pilkapyno pateko į Panevėžio miesto teritoriją, o dalis liko Panevėžio rajone.
Geografinė padėtis. Dešiniajame Nevėžio krante, Nevėžio ir Sanžilės upių santakoje, pušyno apsuptyje yra II–V amžių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais. Kadangi pilkapynas buvo kelių kaimų ribų, archeologinėje literatūroje jis ir vadinamas net keturių kaimų vardais: Berčiūnų, Maletiškių, Nausodės ir Navaršonių.
Kultūros paminklų registre pilkapyno situacija apibūdinta taip: pilkapynas yra 1 km į šiaurės rytus nuo Sanžilės ir Nevėžio santakos, 0,4 km į šiaurę nuo Panevėžio–Šiaulių kelio, 0,35 km į pietus nuo Šiaulių–Daugpilio geležinkelio ir 0,1 km į šiaurės rytus nuo Nevėžio dešinio kranto.
Pilkapyno apylinkėse plyti Nevėžio moreninė žemuma , priklausanti Lietuvos vidurio žemumai. Jos kraštovaizdyje vyrauja monotoniškos sukultūrintos, intensyviai naudojamos žemdirbystei ir gyvulininkystei lygumos. Kraštovaizdžio paviršius formavosi tirpstant ir traukiantis pleistoceno (prieš 1,87–0,01 mln. m. paskutinio ledynmečio ledyno) Nevėžio plaštakai. Pilkapynas įrengtas lygumos iškyšulyje. Jam įrengti parinkta aplinka išsiskiria iš monotoniško apylinkių peizažo. Nevėžio upės ir jo intako Sanžilės lėtai tekančio vandens vagos, jų lėkštų slėnių pievos ir miškais apaugę šlaitai pasižymi gražiausiais regiono peizažais į Nevėžio slėnį. Pilkapyno teritorija lygi, nežymiai žemėjanti pietų link. Jau XX a. 3–4 dešimtmečiais Berčiūnų miestelis susiformavo kaip Panevėžio miesto kurortinė zona, jo teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje esančių miškų rekreacinės galimybės įvertintos Panevėžio rajono bendrajame plane. Į šiaurę nuo pilkapyno upių pakrantėje plytinčiame pušyno parke pastatyta ateitininkų bažnyčia, stovyklos pastatai.
Vertybės apimtis.
Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Berčiūnų pilkapynas Kultūros paveldo departamento įsakymu Nr. 317 įrašytas 1997 11 12.
1998 02 08 Kultūros paveldo centras nustatė 4,1 ha ploto pilkapyno teritoriją ir patvirtino 42,40 ha ploto Berčiūnų pilkapyno vizualinės apsaugos zonos plotą.
Berčiūnų pilkapynas susideda iš 73 pilkapių ir jų liekanų dauguma su griautiniais ir pavieniais degintiniais palaidojimais. Pilkapiai įrengti II–V m.e. amžiais. Pilkapių sampilai 7 – 13 m skersmens ir iki 1,2 m aukščio, apjuosti akmenų vainikais. Pilkapyną sudarančių pilkapių dauguma yra vienas šalia kito, kiti iki 15 m atstumu vienas nuo kito. Pilkapynas puslankio formos šiaurės vakarų ir pietryčių kryptimi ištęstais kraštais. Šiaurės–pietų kryptimi teritorija vidutiniškai tęsiasi 250 m, o rytų–vakarų kryptimi – 220 m.
2.2 APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA
Berčiūnų pilkapyno (A260P, unikalus kodas 5409) apskaitos dokumentai yra Kultūros vertybės dosje, parengtoje 1997- 1999.
1998-05-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 612 Berčiūnų pilkapynas (A260P, unikalus kodas 5409) paskelbtas Kultūros paminklu.
2005 m. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 Berčiūnų pilkapynas (A260P, unikalus kodas 5409) paskelbtas saugomu moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-09-10 d. aktu Nr. KPD-RM-850 patikslintos Berčiūnų pilkapyno teritorijos ribos, nustatytos objekto vertingosios savybės: žemių sampilai, akmenų vainikai, kapai su jų įranga ir konstrukcijomis, pilkapyną supantis kraštovaizdis.
Panevėžio rajono bendrasis planas.
Patvirtintas Panevėžio rajono Tarybos 2008-07-03 d. sprendimu Nr. T-154. Plano rengėjas: UAB „Panprojektas“.
Panevėžio rajono bendrojo plano sprendiniuose aptariama saugomų teritorijų sistema, kurią sudaro konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, kompleksinės saugomos teritorijos ir Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 teritorijos.
Berčiūnų pilkapyno, vadinamo Švedkapiais, teritorija yra Sanžilės kraštovaizdžio draustinyje.
Kaip minėta, Sanžilės kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas 1993 m. vasario 18 d. Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 65V. Nustačius naujas Panevėžio miesto teritorijos ribas (1995.06.01) dalis draustinio, kartu su Berčiūnų pilkapynu, pateko į miesto teritoriją. Bendros Sanžilės kraštovaizdžio draustinio ribos liko nepakeistos, nustatytieji apsaugos reglamentai – taip pat. Panevėžio miestas plėsdamas savąją teritoriją, tuo pačiu prisiėmė prieš tai nustatytus įpareigojimus.
Panevėžio rajono bendrojo plano sprendiniai nedaro neigiamos įtakos nagrinėjamai teritorijai.
Panevėžio miesto bendrasis planas
Panevėžio miesto tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintas Panevėžio miesto bendrasis planas.
Vienintelė Panevėžio miesto saugoma teritorija – Panevėžio rajono valdybos 1993-02-18 potvarkiu Nr. 65V įsteigtas Sanžilės kraštovaizdžio draustinis. Tai konservacinio prioriteto saugoma teritorija, kurioje saugomas unikalus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas – Sanžilės upelio kraštovaizdis su šiai vietovei būdinga miškų ir pievų augmenija.
Sanžilės kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas 1993 m. vasario 18 d. Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 65V. Nustačius naujas Panevėžio miesto teritorijos ribas (1995.06.01) dalis draustinio pateko į miesto teritoriją. Bendros viso draustinio ribos liko nepakeistos, nustatytieji apsaugos reglamentai – taip pat. Panevėžio miestas plėsdamas savąją teritoriją, tuo pačiu prisiėmė prieš tai nustatytus įpareigojimus. Viso Sanžilės kraštovaizdžio draustinio plotas – 805,24 ha. Į Panevėžio miesto teritoriją patenka 55,44 ha draustinio ploto.
Didesnę Sanžilės kraštovaizdžio draustinio dalį – 512 ha, užima miškai. Pietinėje draustinio dalyje, Panevėžio miesto teritorijoje, yra Berčiūnų miško (plotas 314 ha) parko dalis ir Berčiūnų pilkapynas.
Pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą Sanžilės kraštovaizdžio draustinio dalis su Berčiūnų pilkapynu patenka į rekreacinės paskirties teritoriją su mažaaukšte gyvenamąja statyba esamų sodybų vietoje.
Nepageidaujamas Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių poveikis mieste esančiai Sanžilės kraštovaizdžio draustinio teritorijai nenumatomas.
Panevėžio apskrities bendrasis planas
Rengiamas Panevėžio apskrities bendrasis planas.
2008-07-31 teikiami pataisyti ir pakoreguoti apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniai.
Pagal bendrojo plano sprendinius nagrinėjama Berčiūnų pilkapyno teritorija patenka į rekreacinę zoną, kurioje palaikomas ir didinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas, saugomi kultūros paveldo objektai. Zonoje numatoma plėtoti turizmo ir poilsio infrastruktūrą.
Bendrojo plano sprendiniuose nenumatomas neigiamas poveikis Sanžilės kraštovaizdžio draustinio ir Berčiūnų pilkapyno teritorijai.
Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose schema (specialusis planas)
Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Statybos strategija“ parengė Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose specialųjį planą (schemą). Planas patvirtintas Panevėžio miesto tarybos sprendimu 2006 metais.
Specialiojo plano rengimo uždaviniai yra:
1) įvertinti turizmo ir rekreacijos išteklius (gamtos, kultūros, žmogiškųjų), teritorinį išsidėstymą ir galimybes Panevėžio mieste;
3) nustatyti turizmo ir rekreacijos plėtros prioritetus bei rekreacinių teritorijų tvarkymo principus analizuojamoje teritorijoje;
4) suformuluoti uždavinius įvardintoms plėtros kryptims ir rekreacinių teritorijų tvarkymui įgyvendinti bei problemoms spręsti.
Siūlomos pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo priemonės yra:
7) dviračių, pėsčiųjų takų horizontalus ir vertikalus ženklinimas, takų rekonstrukcija.
Įvertinus esamą situaciją siūloma plėtoti tiek ekstensyvios, tiek intensyvios rekreacijos rūšis, daugiausia dėmesio skiriant Nevėžio upės išvalymui, pramoginio turizmo plėtrai ir sąlygų poilsio rekreacijai užtikrinti, alternatyvia veikla laikant sporto ir verslo turizmą.
Pagal Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose schemą Berčiūnų miško parkas patenka į ekstensyvios veiklos rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, kurioje plėtojamas pažintinis, poilsinis, sportinis, pramoginis turizmas ir rekreacija. J. Janonio gatve vystoma dviračių trasa Pajuostis – Berčiūnai.
Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose schemoje pateikti sprendiniai neturi neigiamos įtakos Berčiūnų pilkapynui.
2.4 ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA
Pilkapiai – tai senoviniai kapai. Jie atsirado supylus žemių sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Manoma, kad jis susijęs su būsto, kuriame apsigyvena mirusiojo siela, sukūrimo idėja.
Kai kuriose Europos vietose pilkapiuose laidota nuo VI tūkstantmečio prieš Kristų. Į baltų kraštus šį laidojimo paprotį III tūkstantmetyje prieš Kristų atnešė indoeuropiečių gentys. Baltų gyventoje teritorijoje Lietuvos pajūryje ankstyviausi pilkapiai datuojami II tūkstantmečio prieš Kristų viduriu.
Pirmaisiais amžiais po Kristaus pilkapiai tapo pagrindine laidojimo forma Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje ir Pietų Latvijoje. Rytų Lietuvoje pilkapiuose pradėta laidoti nuo III amžiaus.
Pilkapių grupėje – pilkapyne – esama nuo kelių iki kelių šimtų pilkapių. Dalyje pilkapynų pilkapiai išsidėstę atskiromis grupelėmis, kuriose laidota skirtingais laikotarpiais. Paprastai pilkapyną stengtasi įrengti netoli upių ar ežerų, aukštesnėse vietose ant kalvų, iš kur matyti apylinkės ar netoli upės. Atrodo, kad dalis pilkapynų būdavo įrengiami netoli to meto gyvenviečių.
Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai. Pagal senovės žmonių tikėjimą, jie turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių, simboliškai atriboti mirusiojo buveinę nuo aplinkinio gyvųjų pasaulio. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų. Laidojant mirusįjį būsimo pilkapio vietoje būdavo atliekamos apeigos su ugnimi.
Nuo I tūkstantmečio antrosios pusės paprotys pilkapius apjuosti akmenų vainikais pamažu išnyko. Ritualinę prasmę įgavo aplink sampilą iškasti grioviai ar duobės.
Mirusiajam į kapą sudėdavo įkapes: ginklus, darbo įrankius, papuošalus. Tikėta, kad šių daiktų jam prireiks pomirtiniame gyvenime. Kartais mirusieji laidoti net su žirgais.
Archeologiniai tyrinėjimai Berčiūnų pilkapyne
Nemaža Berčiūnų pilkapių dalis yra tyrinėta archeologų. Laidosena neišsiskiria iš kitų Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapių kultūrinės srities pilkapynų. Dar 1909 m. archeologas I. Abramovas ištyrė 1 pilkapį, tačiau jo tyrimų medžiaga nepublikuota saugoma Peterburgo Ermitaže, todėl sunkiai prieinama. 1989 m. P. Tebelškis ištyrė 5 pilkapius, 1992 m. – I. Vaškevičiūtė 6 pilkapius ir 1993–1996 m. S. Urbanavičienė – 14 pilkapių. (minėtų autorių tyrinėtų pilkapių žymėjimo schemos pateiktos priede – 3). Pilkapiuose aptikti griautiniai kapai (dauguma jų apardyti ar suardyti).
Nemažai apie šį pilkapyną rašyta periodinėje spaudoje, enciklopedijose, archeologinėje literatūroje. XIX a. pilkapiais domėjosi Dubois de Montpereux. 1948 ir 1968 m. pilkapius žvalgė MA Istorijos institutas, 1975 ir 1982 m. MMT. Keletas atsitiktinai rastų radinių iš šių pilkapių saugoma Kauno istorijos muziejuje, iki karo Panevėžio kraštotyros muziejuje buvo antkaklė kūginiais galais ir smeigtukas profiliuota galvute.
1989 m. PRPI sudarė tikslesnį Berčiūnų pilkapių planą. Patikslintas ir pilkapių skaičius. Ankstesnėje literatūroje buvo minima čia esant apie 40 pilkapių, o 1989 m. nustatyta, kad yra išlikę 73 pilkapiai arba jų dalys.
Archeologinių tyrinėjimų etapai ir radiniai pilkapiuose
A. 1989 m. archeologas P. Tebelškis ištyrė 4 pilkapių (Nr. 53, 55, 56, 71), esančių paminklo pietrytinėje dalyje, liekanas.
Pilkapio Nr. 53 buvo išlikęs tik 3 m pločio ir 0,6 m aukščio šiaurinis kraštas prie medinio sandėliuko. Ištyrus 10x10 m plotą, rastas akmenų vainiko fragmentas, išlikęs pilkapio šiaurės rytuose ir šiaurės vakaruose. Jis sukrautas iš gana stambių akmenų (55x55, 40x30, 53x32, 47x30 cm), sudėtų viena eile. Vainiko skersmuo siekė apie 8 m. Keli rasti kauliukų fragmentai rodo čia buvus griautinį kapą.
Pilkapis Nr. 55 yra sodybos kieme. Ant jo auga 8 įvairaus storio pušys, pietvakarinėje dalyje įrengtas nedidelis rūsys. Pilkapis smarkiai apardytas, kiek geriau jo sampilas matomas šiaurinėje ir iš dalies rytinėje pusėje. Ištirtas 9x8 m plotas. Įvairiame duobes gylyje (pradedant nuo 0,9 m) rasti pavieniai žmogaus kaulai, žalvarinės įvijos gabaliukas. Akmenų vainiko neaptikta -jis greičiausiai nuardytas.
Pilkapis Nr. 56 yra tos pačios sodybos kieme. Sampilo viršus nulygintas. Šiuo metu pilkapio aukštis neviršija 0,5 m, skersmuo – apie 9 m. Pilkapio šiaurės vakaruose matyti kelių akmenų viršus. Ištirtas 9x9 m plotas. Pilkapio centre atidengti du kapai.
Kapas Nr. 1 aptiktas 0,28 m gylyje nuo žemės paviršiaus, po vėlyva laužaviete. Kape rasti kaulų fragmentai, padėtas 11 cm ilgio žalvarinis smeigtukas su grandele.
Kapas Nr. 2 atidengtas 0,1–0,22 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Rasti apdegę, apardyti kaulai. Kairėje griaučių pusėje gulėjo lankinė žieduotoji segė.
Pilkapis buvęs apdėtas akmenų vainiku. Akmenys dėti viena eile, jų dydis 54x43, 58x40, 50x43, 52x45, 45x40, 35x24 cm.
Pagal radinius pilkapio Nr. 56 kapai datuojami IV m. e. a.
Pilkapio Nr. 71, buvusio pilkapyno pietrytinėje dalyje, sampilas pastebimas tik pietinėje dalyje kaip 0,3 – 0,4 m pakilimas. Ištirtas 9x7 m plotas. Jo pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse 0,l – 0,15 m gylyje, rastas akmenų vainikas. Akmenys kai kur dėti dviem eilėmis viena šalia kitos ir viena ant kitos. Pilkapio viduryje aptikta didelė 1,3- 1,45 m gylio duobė. Rasti pavieniai kaulai. 1,0 m gylyje – žalvarinės įvijos fragmentas.
B. 1992–1993 m. LII archeologinė ekspedicija pratęsė Berčiūnų, Panevėžio raj., pilkapyno PR dalies tyrimus. 1992 m. ištirti šeši (vadovė I. Vaškevičiūtė), 1993 m. – keturi pilkapiai (vadovė S. Urbanavičienė).
Pilkapis Nr. 34 – tik 0,5 m aukščio, 13x13 m dydžio, jo viduryje iškasta 4x4,5 m dydžio duobė. Pilkapis suardytas pokario metais kasant apkasus. Akmenų vainiko likučius galima įžvelgti tik PV pilkapio pakraštyje. Akmenys 60x30x40 cm, 50x60x40 cm ir mažesni. Akmenų vainiko dydis neaiškus. Kapų nerasta.
Pilkapis Nr. 51 – pats didžiausias šioje pilkapių grupėje (15,5 m skersmens ir 1,3 m aukščio). Sampilas apaugęs pušimis, iškasinėtas, P dalyje beveik nukastas, jame neišlikęs ir akmenų vainikas. Sprendžiant iš išlikusios akmenų vainiko dalies jis krautas nevienodo dydžio akmenų – R bei ŠV pusėje iš labai didelių 100x80x100 cm, 90x80x100 cm ir pan. dydžio, Š pakraštyje – iš 40x30x40 cm dydžio akmenų. Vainikas buvęs apie 12 m skersmens. R pilkapio pusėje, įvairiose sampilo vietose, rasti netvarkingai sumesti kaulai.
Pilkapis Nr. 54 – 11,3 m skersmens, 1,1 m aukščio, apaugęs pušimis. V pilkapio dalis labai suardyta, neišlikęs net akmenų vainikas. R dalyje akmenų vainikas krautas iš 40x30x30 cm, 40x40x30 cm ir pan. didumo akmenų vienu aukštu. Vainiko skersmuo – 7,5 m. ŠR pilkapio pusėje atidengta 80x70 cm dydžio akmenų krūsnis. Akmenys krauti 4 aukštais, jų apatinė pusė plokščia. Krūsnies aukštis – 50 cm.
Pilkapio centre rastas kapas Nr. 1. Griaučiai apardyti, guli ant pilkapio pagrindo 85 cm gylyje. Kape rastas geležinis peiliukas lenkta nugarėle ir to paties peilio įkotė.
Be šio kapo, pilkapyje dar aptikta mažiausiai 3 asmenų pavienių kaulų.
Pilkapis Nr. 60 apaugęs vaismedžiais ir pušimis, 13 m skersmens, 1,3 m aukščio. Jis buvęs apdėtas akmenų vainiku. Akmenys dėti viena eile iš nedidelių 30x30x40 cm, 25x25x40cm, 40x30x30 cm dydžio akmenų. Iš išlikusios dalies matyti, kad vainikas buvęs apie 8 m skersmens. Pilkapio centre, 30 cm gylyje, po pušies šaknimis, rasti suardyti žmonių griaučiai. PR pilkapio dalyje, 40 cm gylyje, atsidengė tarsi 2x1,7 m dydžio akmenų grindinys. Kapuose rasta: sidabrinė antkaklė su kabliuku ir kilpele galuose, žalvarinė lankinė segė trikampe kojele, dvi grandelės, geležinis peilis.
Sprendžiant iš atskirų kaulų, pilkapyje turėjo būti palaidoti mažiausiai 4 asmenys.
Pilkapis Nr. 62 – apie 15 m skersmens, 1,1 m aukščio, apaugęs pušimis. Šio pilkapio vainikas gerai išlikęs. Jo skersmuo- 9 m, aukštis – 0,7 m, pilkapis krautas iš 70x70x60 cm, 70x100x80 cm akmenų vienu aukštu. Tik pačioje Š pilkapio pusėje akmenys mažesni, apie 40 cm dydžio. P pilkapio dalyje, 30 cm gylyje, rasti netvarkingai sumesti žmogaus kaulai. Š pilkapio dalyje rasti du kapai:
Kapas Nr. 1 aptiktas 50 cm gylyje nuo žemės paviršiaus. Kape šalia kaulų gulėjo žalvarinė grandelė, kriauklelė.
Kapas Nr. 2 aptiktas 70 cm gylyje. Jis apardytas. Įkapių nerasta.
Pilkapis Nr. 63 – 11,5 m skersmens ir 0,6 m aukščio, apaugęs pušimis, per jį nuolat važinėja transportas. Pilkapis apjuostas akmenų vainiku, kuris sukrautas iš vienos eilės akmenų. Jų dydis 40x40x35 cm, 40x20x20 cm, yra ir mažesnių. Akmenų vainiko skersmuo- 8,5 m. Pilkapis apnaikintas. Įvairiose pilkapio vietose rasta pavienių žmonių kaulų. Sprendžiant iš jų turėjo būti palaidoti mažiausiai trys asmenys. Rasta geležinė yla nulūžusiu galu.
Pilkapis Nr. 59 yra R pilkapyno dalyje. ŠV pilkapio aukštis – apie 0,9 m, o PR pusėje – apie 0,1 m, skersmuo apie 12 m. Pilkapio viršuje ŠV bei PR dalyse matyti iškastų duobių žymės. Pilkapis apjuostas akmenų vainiku. Akmenys 30x40x60 cm, 60x 70x100 cm ir pan. dydžio, krauti vienas šalia kito, viena eile. P bei PR dalyje akmenų vainikas visai suardytas anksčiau stovėjusio ūkinio pastato. Pilkapyje iškasinėtos duobės suardė buvusius kapus. PR pilkapio dalyje, 45 cm gylyje, rasti netvarkingai sumesti žmogaus kaulai. Pilkapis buvo 6,5 m skersmens.
Pilkapis Nr. 58 yra PR sodo dalyje, apie 10 m skersmens, 0,9 m aukščio, apsodintas želdiniais. Pilkapio viduryje buvo iškastas rūsys. Tiriant aptikta duobė, pripildyta įvairių buitinių atliekų. Duobės dugne rasta suaugusio žmogaus kaulai. R pilkapio dalyje, pačiame sampilo viršuje 20 cm gylyje, rasti kūdikio kaukolės fragmentai bei žalvarinė lankinė žiedinė segė lenkta kojele, du gintariniai karoliai ir žalvarinės įvijėlės fragmentas. Pilkapis buvęs apjuostas akmenų vainiku, kuris išlikęs Š pilkapio dalyje. Akmenys- nuo 20x30 cm iki 120x90 cm dydžio, nuo 10-40 cm iki 100 cm aukščio. Sprendžiant iš vainiko dalies, P pilkapio dalyje vainiko skersmuo buvo apie 6 m.
Pilkapis Nr. 52 yra pilkapyno PR dalyje, jo dydis apie 10x10 m, aukštis 0,8x0,9 m. Ant pilkapio auga trys pušys, matyti duobių žymės. Pilkapio centre 50 cm gylyje rastas suardytas kapas, kuriame aptiktas žalvarinis įvijinis žiedas. Pilkapis buvęs apjuostas akmenų vainiku, kuris išliko tik R ir ŠR pilkapio dalyje. Vainikas dėtas iš 50x50x60 cm, 30x40x50 cm dydžio akmenų vienu aukštu ir viena eile. P ir PV akmenų vainiko dalis nuardyta prieškarinių statybų metu.
Pilkapis Nr. 64 apie 0,9–1,1 m aukščio, 10 m skersmens, apaugęs pušimis. Apardytas. Akmenų vainikas nesuardytas. Vainiko akmenys – nuo 20-30 cm iki 60x70 cm dydžio ir nuo 30 iki 60 cm aukščio, krauti viena eile ir vienu aukštu. Vainiko dydis R-V kryptimi – 7 m, Š-P kryptimi apie 8 m. Pilkapyje būta bent dviejų žmonių kapų. Kitų radinių nėra.
Pilkapis Nr. 73 pilkapyno plane pažymėtas kaip spėjamas, ir yra pilkapyno PR kampe. Jį žymi vos 0,4 m pakiluma. Pakilumos Š dalyje iškastas šulinys. Pakilumoje iškasta 3x10 m dydžio perkasa. V perkasos gale aptikta pavienių akmenų. Perkasos viduryje, 45–90 cm gylyje, duobėje, rastas suardytas kapas. Sprendžiant iš kapuose rastų įkapių, pilkapiai datuotini V a.
C. LII 1994–1995 m. tęsė Berčiūnų (Panevėžio r.) pilkapyno PR dalies tyrimus. Tyrinėjimai vyko pagal LKPC programą „Ardomų archeologijos paminklų ištyrimas“.
1994 metais buvo numatyta ištirti pilkapių Nr. 61, 69, 70, 72, 37 liekanas. Be minėtų pilkapių dar ištirtas pilkapis Nr. 50. 1995 metais ištirti pilkapiai Nr. 33, 35, 57.
Pilkapis Nr. 69 išorinių pilkapiams būdingų požymių neturėjo. Jo sampilas neišlikęs. Pilkapis buvo tiriamas bandomąja 2x5 m dydžio perkasa, orientuota Š-P kryptimi. Perkasos Š dalyje, 45 cm gylyje, aptiktas suardytas kapas. Kitų radinių nerasta, akmenų vainiko pėdsakų nepastebėta.
Pilkapis Nr. 70 suplokštėjęs, sampilas neišlikęs. Jis tirtas 3x7 m dydžio perkasa, orientuota Š-P kryptimi. Tiriant atsidengė pavieniai akmenys. Perkasos P gale rasti žmogaus kaulų fragmentai.
Pilkapis Nr. 50 yra 8 m aukščio, 10 m skersmens, apaugęs aukšta žole, iškasinėtas ūkininkaujant. Jo viduje iškasta 1,5x2,5 m dydžio duobė. Pilkapis buvęs apdėtas akmenų vainiku, kuris geriau išliko ŠV dalyje. Akmenys krauti vienas šalia kito dviem eilėmis. Jų dydis nuo apie 35x20x20 cm iki 40x45x30 cm. Akmenys prigludę vienas prie kito. Iš išlikusios akmenų vainiko dalies matyti, kad jis buvęs apie 7 m skersmens. Pilkapyje buvo palaidojimai, tačiau kapai suardyti.
Pilkapis Nr. 61 yra apie 1 m aukščio, 10 m skersmens. Visa pilkapio V dalis suardyta iškasus rūsį. Ant pilkapio viršaus pastatyta medinė rūkykla. Ant pilkapio auga kelios pušys. Pilkapį juosė akmenų vainikas, kurio skersmuo apie 7 m. Akmenys 25x30x30 cm ir panašaus dydžio, glausti vienas prie kito viena eile. Sampilo žemėse rasta visai suardyto kapo pėdsakų.
Pilkapis Nr. 37 suardytas per jį iškasus griovį. Ant pilkapio R dalies auga dvi pušys. Sampilas apie 6x7 m dydžio, 70 cm aukščio. Buvo tiriama pilkapio P dalis, apimant ir griovį. Joje rasta akmenų vainiko pėdsakų. Akmenys šiame vainike siekia iki 85x63x60 cm, 75x60x45 cm ir panašaus dydžio. Jie sudėti viena eile, vos žymiu puslankiu R-V kryptimis. Pilkapyje aptikta kapo liekanų.
Pilkapis Nr. 33 yra 90 cm aukščio, apie 10 m skersmens, apaugęs pušimis. Pilkapis apjuostas akmenų vainiku, kurio skersmuo 8 m. Akmenų vainikas sukrautas iš didelių (70x60x30 cm, 100x45x25 cm) pailgų akmenų, kurių nuožulnios plokštumos nukreiptos į vainiko vidų. Akmenys dėti vienas šalia kito viena eile. Kitose pilkapio dalyse akmenų vainikas krautas iš mažesnių – 30x40x50 cm, 30x40x60 cm dydžio akmenų. ŠV dalyje vainiko akmenys krauti dviem aukštais. Apačioje akmenys didesni – iki 30x40x60 cm dydžio, viršuje mažesni – 20x30x10 cm, 15x25x15 cm, 15x18x15 cm dydžio. Pilkapis apnaikintas, iškasinėtas. Rasta pavienių nedegintų žmonių kaulų, žalvarinė 3,5 apvijos įvija bei smarkiai aprūdijusios geležinės lankinės segės dalis.
Pilkapis Nr. 35 yra apie 12x13 m dydžio, 1,1 m aukščio, apaugęs pušimis. Pilkapio akmenų vainikas suardytas, neišjudinta iš vietos buvo tik keletas akmenų pilkapio PR dalyje. Pilkapio centre, 75 cm gylyje, aptikti 80x200 cm dydžio kapo duobės kontūrai, orientuoti R-V kryptimi. Rasti apardyti žmogaus griaučiai. Kape rasta žalvarinio įvijinio žiedo dalis, dvi vaikiškos žalvarinės įvijinės apyrankės.
Pilkapis Nr. 57 buvo sodybos kieme. Aplink sampilą apsodinta vikmedžiais, o ant paties pilkapio auga kelios pušys. Pilkapis apie 10 m skersmens, 80 cm aukščio. Akmenų vainikas suardytas. Pilkapyje būta kapų, bet visi jie suardyti. Pilkapio centre, 70 cm gylyje, rasti žmonių kaulai, geležinis 16 cm ilgio peilis, geležinis siauraašmenis pentinis kirvis, kurio aukštis 22,5 cm, ašmenų plotis 7 cm, penties aukštis 6,5 cm, žalvarinė 37 cm ilgio grandinėlė, sunerta iš 6 mm skersmens grandinių.
Taigi nuo 1989 metų (su pertrauka) Berčiūnų pilkapyje ištirti labiausiai suardyti ar buvę gyventojų kiemuose pilkapiai. Pagal rastus radinius pilkapiai datuojami IV- Va.
D. 1996 m. LII pratęsė pilkapyno tyrinėjimus moksliniais tikslais. Buvo tiriami nesuardyti pilkapiai Nr. 32 ir 19.
Pilkapis Nr. 32 yra pilkapyno R dalyje. Ant pilkapio augo trys pušys. Pilkapio P dalyje kyšojo sampilo akmenys.
Ištyrus pilkapį Nr. 32, paaiškėjo, kad sampilas buvo apie 10x10 m dydžio, akmenų vainiko dydis vidinėje pusėje – 8x8 m. Akmenų vainikas beveik nesuardytas, tik akmenys, esantys po pušies šaknimis, išstumdyti. Pilkapyje laidoti nedeginti mirusieji. Kape rasta: moters galvos danga, puošta žalvarinėmis 0,5 cm skersmens įvijomis, žalvarinis įvijinis žiedas ir titnaginis peiliukas.
Kitas ištirtas pilkapis (Nr. 19) buvo pilkapyno ŠR dalyje, apie 160 m į P nuo dviračių tako, nutiesto iš Panevėžio iki stovyklavietės Berčiūnuose. Pilkapis apie 8 m skersmens, jo aukštis – apie 1 m. Tyrinėjimų metu nustatyta, kad pilkapį juosė 6,5 m skersmens akmenų vainikas. Akmenys vainike, atrodo, buvo krauti dviem aukštais. Pilkapio sampile ir ant pagrindo, rasta pavienių nedegintų kaulų iš suardytų kapų. Pirmą kartą Berčiūnų pilkapyno tyrinėjimų istorijoje pilkapio Nr. 19 sampile rastas sudeginto mirusiojo kapas be įkapių. Kapo chronolonologija neaiški.
Nedegintų mirusiųjų kapai, rasti pilkapiuose Nr. 32 ir 19, datuojami IV-V a.
IŠVADA: Nuo1989 m. per 7 tyrinėjimų sezonus iš 73 užregistruotų Berčiūnų pilkapių ištirti 25 pilkapiai.
2.4. XIX–XX A. PAKEITIMŲ POVEIKIS PILKAPYNO TERITORIJAI
Berčiūnų pilkapyne inventorizuota 73 pilkapiai ir jų liekanos su daugiausia griautiniais ir pavieniais degintiniais II–V amžių palaidojimais.
Mūsų laikus pilkapiai pasiekė apardyti.
Pietrytinė pilkapyno teritorijos dalis dar XX a. pradžioje naudota žemdirbystei, arimais sunaikinant pilkapių sampilus, kitų ir palaidojimus. Šioje pilkapyno dalyje XIX–XX a. pastatyti trijų sodybų pastatai, kur statant bei vykdant ūkinę veiklą taip pat suardytos pilkapių dalys, kitur ir visas pilkapis.
Daugelio pilkapių sampilai apardyti bulviarūsių, kitur – lobių ieškotojų seniai iškastų duobių ir griovių.
Pavieniai pilkapiai sužaloti ir tebežalojami mechaninės erozijos, važinėjant per sampilus nutiestu keliuku, einančiu link sodybų.
1. Berčiūnų pilkapynas yra vienas žinomiausių senojo geležies amžiaus Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapynų kultūrą reprezentuojančių objektų. Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapių sritis iš kitų šalies teritorijoje buvusių kultūrų ima skirtis jau 10–70 m. e. metais. Gerokai daugiau aptikta 70–150 m. e. metais įrengtų pilkapynų, kai, matyt, ir formuojasi svarbiausia jos teritorija. Vakarinėje dalyje (Žemaitijoje) pilkapiai išnyksta apie 400 m.e. metus, kai juos pakeičia plokštiniai kapinynai.
2. Berčiūnų pilkapyne inventorizuota 73 pilkapiai ir jų liekanos su daugiausia griautiniais ir pavieniais degintiniais II–V amžių palaidojimais. Pilkapių sampilai 7–13 m skersmens ir iki 1,2 m aukščio. Tai didžiausias išlikęs pilkapynas rytų Žiemgaloje.
3. Nuo1989 m. per 7 tyrinėjimų sezonus iš 73 užregistruotų Berčiūnų pilkapių ištirti 25 labiausiai suardyti ar buvę gyventojų kiemuose pilkapiai. Pagal radinius pilkapiai datuojami IV–V a.
4. Lyginant su kitais Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapiais, šis pilkapynas pasiekė mūsų dienas sąlyginai gerai išlikęs. Nors XIX–XX a. ūkinės veiklos metu sunaikintas ketvirtadalis buvusių pilkapių.
5. Didžioji dalis pilkapyno teritorijos ir vizualinės apsaugos zona apaugusi tankiu spygliuočių mišku – neprašviečiamu ir nepraeinamu. Dėl saulės trūkumo pilkapių sampilai nepasidengę velėnine danga, vyksta jų paviršinė erozija. Augantys medžiai ir krūmai dengia pilkapius, todėl sunku suvokti pilkapyno pirminę funkciją ir pritaikyti jį viešajam pažinimui.
6. Pilkapyno būklė bei ribota galimybė jį apžvelgti, pilkapyne ir šalia jo įsikūrusių gyventojų ūkinė veikla, norai plėsti statybas šalia pilkapyno įpareigoja numatyti veiksmingas priemones šio pilkapyno išsaugojimui.
Veiksmai, įtakoję vertybės teritorijos tikslinimą – tai:
a) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatos, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis;
c) dvidešimt penkių pilkapių archeologinių tyrinėjimų rezultatai pilkapius supančios autentiškos aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio (reljefo) išlikimas.
Tuo vadovaujantis Kultūros paveldo centro 1998-02-08 patvirtintos vertybės teritorijos ribos patikslintos. Iš vertybės teritorijos išimta suformuoto sklypo (kadastro Nr. 270100350039 dalis, kur pilkapių liekanos archeologiškai ištirtos. Prijungtas prie vertybės teritorijos sklypas kadastro Nr. 270100100082, nes į sklypą įeina trijų išlikusių pilkapių ir vieno ištirto, bet paveldotvarkos projekte pritaikomo visuomenės pažinimui pilkapio dalys.
Į šiaurę, vakarus ir rytus nuo pilkapių sampilų įtraukta į teritoriją artimiausia autentiško kultūrinio kraštovaizdžio aplinka, kaip lygiavertė pilkapių sampilams, akmenų vainikams ir kapams su įranga ir konstrukcijomis objekto vertingoji savybė.
Suprojektuotas Berčiūnų pilkapyno užimamos ir jam naudoti reikalingos teritorijos plotas – 51712 kv. m 2008-09-10 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPS-RM-850 aprobuotas.
Vertybės – Berčiūnų pilkapyno apsaugos zonų ir apsaugos zonų pozonių nustatymas.
Kultūros paveldo apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 486.
Taisyklėse sakoma, kad kultūros paveldo apsaugos zonos nustatomos surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, jų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apsaugos bei apskaitos dokumentus, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, atsižvelgus į nustatomus kultūros paveldo objektų planuojamoje teritorijoje saugojimo prioritetus, taikytinus paveldosaugos reikalavimus. Taip pat įvertinama dabartinė teritorijos situacija bei miesto plėtros tendencijų įtaka Berčiūnų pilkapyno vertingųjų savybių fizinei būklei, jų atskleidimui ir suvokimui bei apžvalgai. Todėl nustatyta apsaugos zona su fizinės ir vizualinės apsaugos pozoniais.
A. Fizinės apsaugos pozonio nustatymo kriterijai:
a) iš rytų prie saugomos teritorijos labiausiai priartėję gyvenamosios sodybos, kurių aplinkoje vykdant ūkinę veiklą buvo sunaikinti, kitur sužaloti pilkapiai, o ateityje ši veikla turi neigiamą tendenciją plėstis;
b) nagrinėjamoje aplinkoje, į rytus nuo saugomos teritorijos, didžiausia tikimybė, kad yra išlikę pilkapių liekanų-akmenų vainikų, kapų su jų įranga ir konstrukcijomis, įkapių bei atsitiktinių archeologinių radinių, kurie gali būti sunaikinti vykdant sodybose veiklą, susijusią su žemės judinimo darbais;
B. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo kriterijai:
a) pilkapyno vertingosios savybės – autentiško kultūrinio kraštovaizdžio apsaugojimas nuo galimo neigiamo statybų plėtros poveikio;
b) vertybės lokalizacija – t. y. Nevėžio žemumos lygumos iškyšulys, nežymiai žemėjantis į upės slėnį, leidžia pilkapyną apžvelgti iš visų pusių;
c) pilkapyno vizualinė raiška – pilkapiai yra foniniai kraštovaizdžio formavimo elementai. Jų apžvalgai trukdo net ir sąlyginai nedideli kiti kraštovaizdžio elementai;
Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos plotas – 51712 m2.
Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio teritorijos plotas – 14498 m2.
Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas – 428245 m2.
3.2 PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI
Berčiūnų pilkapyno (unikalus kodas 5409, buvęs kodas A260P) teritorijos ir apsaugos zonos tvarkymo principai nustatomi tikslu:
1. išsaugoti unikalų kultūros paveldo objektą – Berčiūnų pilkapyną, kurį sudaro Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-850 (2008-09-10) nustatytos vertingosios savybės:
– žemės ir jos paviršiaus elementai: žemių sampilai, akmenų vainikai, kapai su jų įranga ir jų konstrukcijomis;
– artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio (reljefo)autentiškumas – pilkapyną supantis kraštovaizdis (į PR ir PV yra Nevėžio slėnio daubos, į V, Š ir ŠR – mišku apaugę lygumos);
Įstatymai ir kiti dokumentai, kuriais vadovautasi ruošiant paveldotvarkos projektą, nustatant paveldosaugos reikalavimus:
3. LR aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49);
4. LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902);
5. Panevėžio rajono valdybos 1993-02-18 potvarkiu Nr. 65V „Dėl Sanžilės kraštovaizdžio draustinio įsteigimo ir įstatų patvirtinimo“;
8. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
9. Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojimus atlyginimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 45-1603, Nr. 10-285; 2004, Nr. 127-4577);
10. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 95-3372; 2002, Nr. 105-4732).
Planuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į vertingųjų savybių pobūdį, nustatomi skirtingi saugojimo režimai bei nustatomi skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai.
I. KULTŪROS VERTYBĖS TERITORIJA – 51712 m2
Teritorija 1.1 (pilkapyno teritorija valstybiniame miške) – 27624 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
A |
0 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
a |
– |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c1 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Teritorija neužstatoma
a, c1 – reikalavimai saugomiems objektams, teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant pilkapių ir pilkapyno reljefo formų;
– užpilamos pilkapiuose ir teritorijoje iškastos duobės ir grioviai, keliukai;
– formuojamas pažintinis takų tinklas;
– valomi užpelkėję vandens telkiniai;
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– riboženkliai, mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens;
– nuo pilkapių sampilų ir griovų šalinami želdiniai, suformuojama velėna pilkapių sampilų paviršiaus erozijai sustabdyti;
– visoje teritorijoje šalinami pomiškis ir trakas, retinami brandūs medžiai (iki 0,3 skalsumo).
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus, būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 1.2 (pilkapyno teritorijos pietinė dalis) – 24088 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
A |
e |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
e |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
a |
b1 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c1 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Saugojimo režimas:
AUTENTIŠKOS PASKIRTIES
SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS
• Leistinas pastatų aukštis – esamas pastatų aukštis nekeičiamas
Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas
Užstatymo intensyvumas – esamas užstatymo intensyvumas nekeičiamas
Perspektyvoje pastatai išperkami ir demontuojami.
a, c1 – reikalavimai saugomiems objektams, teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant pilkapių ir pilkapyno autentiškų reljefo formų;
– užpilamos netirtuose pilkapiuose ir teritorijoje iškastos duobės, grioviai, keliukai;
– restauruojamos ištirtų pilkapių ir teritorijos vertingosios savybės;
– įrengiama Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapių kultūrą reprezentuojanti ekspozicija;
– valomi užpelkėję vandens telkiniai;
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– informaciniai stendai, riboženkliai, mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens;
– nuo pilkapių sampilų ir griovų šalinami želdiniai;
– visoje teritorijoje šalinami pomiškis ir trakas, retinami brandūs medžiai (iki 0,3 skalsumo)
– įrengiamas privažiavimo kelias, danga gruntinė.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b1 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas,
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba neleistina.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 1.3 (pilkapynas, sklypas kad. Nr. 270100350006, J. Janonio g. 57) – 1596 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
A |
e |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
e |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
a |
b1 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c1 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO
• Leistinas pastatų aukštis – esamas pastatų aukštis nekeičiamas
Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis (15 %) nekeičiamas
Užstatymo intensyvumas – esamas užstatymo intensyvumas nekeičiamas
a, c1 – reikalavimai saugomiems objektams, teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant pilkapių ir pilkapyno reljefo formų;
– užpilamos pilkapiuose iškastos duobės ir grioviai;
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis – 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis, metalas;
– nuo pilkapių sampilų ir griovų šalinami želdiniai;
– formuojama visžalių želdinių juosta, vizualiai atskirianti užstatytą teritoriją nuo pilkapyno.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b1 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas,
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas (pietinėje sklypo dalyje);
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba neleistina.
II. APSAUGOS ZONOS APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIS – 14498 m2
APSAUGOS ZONOS VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIS – 413747 m2
Teritorija 2.1 ( sklypo kad. Nr. 270100350039 vakarinė dalis, J. Janonio g. 53) – 5883 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis |
e |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
e |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b1 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
• Leistinas pastatų aukštis – esamas pastatų aukštis nekeičiamas
Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis (5 %) nekeičiamas
Užstatymo intensyvumas – esamas užstatymo intensyvumas (0,1) nekeičiamas
b – reikalavimai kitiems statiniams
b1 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas,
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba neleistina.
c2 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis – 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis;
– saugomos natūralios pievos;
– formuojama visžalių želdinių juosta, vizualiai atskirianti užstatytą teritoriją nuo pilkapyno.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 2.2 (sklypo kad. Nr. 270100350039 rytinė dalis, J. Janonio g. 53) – 4100 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
8 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
10% |
0,2 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b1 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c5 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
b – reikalavimai kitiems statiniams
b 2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas, rekonstravimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba (max 2 aukštų).
c5 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis- 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis, metalas;
– formuojama visžalių želdinių juosta, vizualiai atskirianti užstatytą teritoriją nuo pilkapyno.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 3.1 (sklypo kad. Nr. 270100350112 vakarinė dalis, J. Janonio g. 53B) – 4367 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis |
0 |
leistinas statinių aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
– |
– |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c2 |
– |
reikalavimai žemės darbams |
c2 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant susiklosčiusių reljefo formų;
– kelių ir takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų (vejų) santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis – 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis;
Teritorija 3.2. (sklypo kad. Nr. 270100350112 rytinė dalis, J. Janonio g. 53B) – 9061 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
8 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
10% |
0,2 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b2 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c5 |
– |
reikalavimai žemės darbams |
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas, rekonstravimas;
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba (max 2 aukštų).
c5 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis – 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis, metalas.
Teritorija 4.1 – 2012 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis |
0 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
– |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
c2 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant susiklosčiusių reljefo formų;
– saugomos natūralios pakrantės pievos;
– kelių ir takų dangos gruntinės.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 4.2 – 2235 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis |
0 |
leistinas statinių aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
– |
– |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c5 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
c5 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant susiklosčiusių reljefo formų;
– kelių ir takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens;
– siūloma įrengti automobilių parkavimo aikštelę (iki 10 automobilių).
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 5 (sklypo kad. Nr. 270100350007, J. Janonio g. 50) – 2000 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
8 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
10 % |
0,2 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b2 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c5 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas, rekonstravimas;
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba (max 2 aukštų).
c5 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis- 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis, metalas;
– formuojama visžalių želdinių juosta, vizualiai atskirianti užstatytą teritoriją nuo pilkapyno.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 6 (sklypo kad. Nr. 270100350113, J. Janonio g. 48) – 2000 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
8 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
10 % |
0,2 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b2 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c5 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas, rekonstravimas;
– menkaverčių statinių ir pastatų griovimas;
– galimos fasadų apdailos medžiagos – tinkas, medis, lauko akmuo;
– galimos stogo dangos medžiagos – čerpės, skarda, kitos neryškių spalvų, neblizgios medžiagos;
– naujų pastatų statyba (max 2aukštų).
c5 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– maksimalus leistinas kietų dangų ir žalių plotų santykis 1:20;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo lauko akmens;
– leistinas maksimalus tvorų aukštis – 1,2 m., tvoros ažūrinės, rekomenduojamos medžiagos – medis, metalas;
– formuojama visžalių želdinių juosta, vizualiai atskirianti užstatytą teritoriją nuo pilkapyno.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 7 (Nevėžio slėnis ) – 84095 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
0 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
– |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c4 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Vertingosios savybės – artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio (reljefo) autentiškumas – pilkapyną supantis kraštovaizdis (į PR ir PV yra Nevėžio slėnio daubos).
c4 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– teritorija tvarkoma nepažeidžiant susiklosčiusių reljefo formų;
– saugotini vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose augantys želdiniai, natūralios pakrančių pievos;
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens;
– valomi užpelkėję vandens telkiniai.
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija 8 (Berčiūnų miško teritorija ) – 312491 m2
| brėžinys SPRENDINIAI SP-5(2007)-P |
saugojimo režimas |
Vizualinės apsaugos pozonis |
– |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
– |
– |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
– |
b3 |
reikalavimai kitiems pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c3 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Vertingosios savybės – artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio (reljefo) autentiškumas – pilkapyną supantis kraštovaizdis (į V, Š ir ŠR – mišku apaugę lygumos).
b3 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– naujų statinių statyba galima teritorijose, numatytose Sanžilęs kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane ir Panevėžio miesto bendrajame plane.
c3 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą;
– saugomos į LR Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys ir gyvūnai;
– leidžiami medžių rūšių ugdymo, sanitariniai, kraštovaizdžio formavimo kirtimai, biotinių veiksnių sudarkytų medynų šalinimas;
– takų dangos gruntinės, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas;
d – reikalavimai žemės darbams:
prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus.
3.3. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ EISMO ORGANIZAVIMO SPRENDINIAI
Berčiūnų pilkapynas yra 0,4 km į šiaurę nuo europinės magistralės E272 (A9) (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga–Klaipėda), Panevėžio–Šiaulių ruože, Panevėžio miesto vakariniame pakraštyje už Nevėžio upės.
Pilkapynas yra 2,5 km į vakarus nuo Panevėžio miesto vakarinio apvažiavimo, europinės magistralės kelyje E67 (A17).
Nacionalinio autoturizmo trasų specialiajame plane numatyta, kad kelių E272 ir E67 ruožai ties Berčiūnų pilkapynu yra autoturizmo trasos „Vidurio Lietuvos keliais“ dalis.
Ties Berčiūnų pilkapynu aukščiau nurodyta magistrale E272 praeina nacionalinė Vidurio Lietuvos T1, T2 tranzitinė trasa Luokė–Šiauliai–Panevėžys–Dusetos (ateinanti nuo Palangos), susisiekianti su tranzitine trasa T3, Panevėžys–Kaunas (Nevėžio rajono), dviračių trasos.
Pilkapyno aplinkoje esančios dvi turistinės trasos ir trys sodybos sąlygoja automobilių, motociklų, keturračių motociklų ir dviračių transporto srautus prie jo.
Automobilių eismas:
Pagrindinis transporto srautas į planuojamą teritoriją numatomas iš magistralės E272 esamu asfaltuotu keliu Berčiūnų gyvenvietės rytiniame pakraštyje, Kurorto gatve, ir J. Janonio gatve iki projektuojamos transporto stovėjimo aikštelės pilkapyno apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonio šiaurrytiniame pakraštyje. Nedidelis transporto srautas tikėtinas ir iš Panevėžio miesto pro Viktorinės gyvenvietę dešiniuoju Nevėžio krantu einančiu keliu į Berčiūnus ir J. Janonio gatve iki anksčiau minėtos transporto stovėjimo aikštelės.
Eismas teritorijoje:
Turistinio transporto eismą teritorijoje planuojama uždrausti, pastatant eismą ribojančius kelio ženklus ir barjerus.
Privažiavimui prie pilkapyno teritorijoje esančių sodybų ir pilkapyno priežiūrai projektuojamas kelias saugomos teritorijos rytine riba ir tarp ištirtų pilkapių iki sodybos J. Janonio g. Nr. 57. Senąjį kelią, žalojantį pilkapių sampilus, planuojama naikinti.
Vertybės teritorijoje, išskyrus suprojektuotu keliu, eismas draudžiamas.
ŠALTINIAI IR MEDŽIAGA:
15. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 152
15.2. ELISONAS, Jurgis. Archeologijos ir šiaip įdomių tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai. Švietimo darbas. 1925, Nr. 5, p. 434-436.
15.4. KULIKAUSKAS, Pranas; KULIKAUSKIENĖ Regina; ir TAUTAVIČIUS, Adolfas. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 14, 164, 165, 210,257,535.
15.5. KULIKAUSKAS, Pranas. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos Kauno, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Telšių apskrityse dienoraštis 1948 07 20 – 1948 08 26. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 1, p. 4-5.
15.6. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: Berčiūnų pilkapynas, vad. Švedkapiais, A260P. Vilnius, 1998. Kultūros paveldo centro duomenų skyriaus vietų poskyris.
15.9. MARKELEVIČIUS, Juozas. Panevėžio rajono archeologijos paminklų žvalgymo ataskaita, 1975. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 50, p. 2.
15.10. Respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR 723) Panevėžio raj. Berčiūnų pilkapiai. Atraminis planas M 1:500. Vilnius, 1989. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 5, ap. 6, b. 82.
15.11. Senovės milžinkapių ir piliakalnių tyrinėjimai Panevėžio ir Ukmergės apskrityse. Viltis. 1909 liepos 29 (rugpjūčio 11), p. 3.
15.12. TARASENKA, Petras. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 105 (Berčiūnai), 187 (Moliatiškės), 191 (Nausoda, Navaržonys).
15.13. TAUTAVIČIUS, Adolfas. 1968 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių rajonai). Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 124, p. 46.
15.14. TEBELŠKIS, Povilas. Panevėžio rajono Berčiūnų pilkapyno 1989 metų kasinėjimų ataskaita. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 144.
15.15. TEBELŠKIS, Povilas. Berčiūnų pilkapiai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, p. 68-71.
15.17. URBANAVIČIENĖ, Saulė; ir VAŠKEVIČIŪTĖ, Ilona. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 113-119.
15.18. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 86-89.
15.19. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Panevėžio rajono Berčiūnų pilkapių 1993 metų tyrinėjimų ataskaita. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 444.
15.20. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapyno (Panevėžio raj.) 1994 m. tyrinėjimų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 2373.
15.21. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapių, Panevėžio raj. (AR 723) 1995 m. tyrinėjimų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 2516.
15.22. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapių, Panevėžio raj. (AR 723) 1996 m. tyrinėjimų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 2723.
15.23. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1996 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 168-169.
15.24. URBANAVIČIENĖ, Saulė. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai. Iš Panevėžio kraštotyros muziejus: konferencijos, skirtos muziejaus 70 metų sukakčiai paminėti, tezės. Panevėžys, 1995, p. 5-6.
15.25. VAŠKEVIČIŪTĖ, Ilona; ir JUKNEVIČIUS, Petras. Panevėžio rajono Berčiūnų pilkapyno tyrinėjimų ataskaita, 1992. Kultūros paveldo centro aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 425.
SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
| 1. |
Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys. |
||
| 2. |
Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius. |
||
|
|
Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Berčiūnų pilkapyno, vad. Švedkapiais (unikalus kodas 5409, buvęs kodas A260P) Panevėžio r. sav., Berčiūnų k. (Panevėžio sen.), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. |
||
| 4. |
Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: a) Bendrieji planai: Panevėžio m. bendrasis planas 1995 m., Panevėžio m., bendrojo plano korektūra ( patvirtinta Panevėžio m. tarybos 1999 07 08 sprendimu Nr. 24-16). b) Specialieji planai: Bevariklio transporto trasų, aikštelių, reklamos stendų išdėstymo specialusis planas Reg. Nr. 0052000552; Panevėžio miesto šilumos ūkio specialusis planas; Reg., Nr. 005272000700; Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose specialusis planas (rengiamas); c) Detalieji planai: Teritorijos prie pastatų (J. Janonio g. 53) detalusis planas. Reg. Nr. 005273000586. |
||
| 5. |
Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais: a) Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas; b) Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas; c) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; d) Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas; e) Vertinimo tarybos aktas 2008-09-10; Nr. : KPD-RM-850; |
||
| 6. |
Status quo situacija: Nekilnojamosios kultūros vertybės Berčiūnų pilkapyno, vad. švedkapiais apskaitos dokumentai yra 2008-09-10 Vertinimo tarybos aktas Nr. : KPD-RM-850. Berčiūnų pilkapynas įrašytas į kultūros vertybių registrą 1997 11 12, paskelbtas kultūros paminklu LR Vyriausybės 1998 05 19 nutarimu Nr. 612. LR Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 šis paveldo objektas pripažintas saugomu valstybės moksliniam pažinimui bei viešam pažinimui ir naudojimui, siekiama sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis. Kompleksas turi archeologinę, kraštovaizdinę vertę. |
||
| 7. |
Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius – užtikrinti kultūros paveldo objekto – Berčiūnų pilkapyno, vad. Švedkapiais – ir jo teritorijos išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. |
||
| 8. |
Galimo sprendinių poveikio vertinimas – (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) |
||
|
|
Vertinimo aspektai |
Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
| 9. |
Sprendinio poveikis: |
||
| 9.1. |
teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai) |
Įgyvendinus specialiojo plano sprendinius tikimasi Berčiūnų pilkapyno ir jo teritorijos atgaivinimo, kultūrinės vertės išryškinimo ir atskleidimo, išsaugant unikalų archeologinį objektą. Specialiojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį teritorijos vystymo darnai, nes numatomas sunaikintų pilkapių formų atkūrimas, vieningos teritorijos tvarkymo priemonės. Tikimasi ilgalaikio teigiamo poveikio kultūros vertybių apsaugai, nes specialiajame plane tikslinamos vertybės teritorijos ribos suvedamos su nekilnojamojo turto kadastre registruotų sklypų ribomis, nustatomos apsaugos zonų ribos, konkrečios teritorinės apsaugos priemonės, reglamentuojama veikla pilkapyno teritorijoje ir apsaugos zonose. |
Neigiamo poveikio teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatoma. |
| 9.2. |
ekonominei aplinkai |
Paveldosaugos reikalavimų konkretizavimas turės teigiamą poveikį ekonominei aplinkai, nes bus nustatytos aiškios teritorijos ir statinių tvarkybos darbų kryptys, pritaikymo galimybės. Numatomas pilkapyno teritorijos autentiškos paskirties saugojimo režimas, teritorijos pritaikymas lankymui. Tuo skatinamos investicijos plečiant šios miesto dalies pritaikymą turizmui. |
Neigiamo poveikio ekonominei aplinkai nenumatoma. |
| 9.3. |
socialinei aplinkai |
Numatomas teigiamas poveikis vietos bendruomenės raidai, švietimui, kultūrai, nes paveldotvarkos projekte siūlomas apleistų kultūros paveldo objektų sutvarkymas, jų kultūrinės vertės išryškinimas, nevertingų statinių šalinimas. Planuojamas bendro naudojimo žalios erdvės vystymas teigiamai veiks tiek jaunas šeimas, vaikus, tiek ir pagyvenusius asmenis. Galimas teigiamas poveikis planuojamos teritorijos aplinkoje gyvenančių žmonių sveikatai, nes nustatomi griežti statybinės veiklos ir transporto apribojimai vertybės teritorijoje bei apsaugos zonoje. |
Neigiamo poveikio socialinei aplinkai nenumatoma. |
| 9.4. |
gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui ( urbanistikai, aplinkosaugai) |
Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, nes planuojamas vieningas pilkapyno teritorijos ir jo aplinkos teritorijos tvarkymas. Planuojamas istorinės pilkapių struktūros atkūrimas, aplinkinių žaliųjų erdvių tvarkymas, teigiamai paveiks ekosistemas bei biologinę įvairovę, gamtos vertybes, estetinę kraštovaizdžio kokybę. Statybos darbų reglamentavimas, užstatymo plėtros apribojimai apsaugos zonose taip pat turės teigiamą poveikį, nes bus užtikrinta šios Panevėžio rajono dalies kraštovaizdžio apsauga. |
Neigiamo poveikio gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai nenumatoma. |
| 9.5. |
Inžinerinei infrastruktūrai |
Specialusis planas nesprendžia inžinerinės infrastruktūros klausimų, todėl šiai sričiai tiesioginio poveikio nebus. |
Neigiamo poveikio inžinerinei infrastruktūrai nenumatoma. |
| 9.6. |
Transporto infrastruktūrai |
Specialiajame plane numatomos konkrečios vietos automobilių transporto aikštelėms, nurodomos galimos privažiavimų trasos, galimos kelių ir takų dangų medžiagos, nustatomi apribojimai transporto eismui turės netiesioginę teigiamą įtaką eismo formavimui, nes rengiant šios teritorijos eismo plėtojimo schemas, bus aiškūs paveldosaugos reikalavimai, užtikrinantys kultūros paveldo objekto išsaugojimą. |
Neigiamo poveikio transporto infrastruktūrai nenumatoma. |
Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920.
tvirtinu
Viršininko pavaduotoja
.............. Eglė Kuklierienė
2009 m. birželio 15 d.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO
PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-81
| Tikrinanti institucija – |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis dokumentas – |
Berčiūnų pilkapyno (unikalus kodas 5409, buvęs kodas A260P) Berčiūnų k., Panevėžio r., Panevėžio aps., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybes; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. |
| Planavimo organizatorius – |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys, Laisves a. 1, LT-35175 Panevėžys. |
| Dokumento rengėjas – |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. |
| Tikrinimui pateikti dokumentai – |
Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžinys) ir planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo apibendrinimas – |
Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada – |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai – |
Berčiūnų pilkapyno (unikalus kodas 5409, buvęs kodas A260P) Berčiūnų k., Panevėžio r., Panevėžio aps., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą ir paveldotvarkos projektą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Aidas Valys, tel. (8 5) 272 8186
