LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 843
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 3.21 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. pagal šiuo nutarimu patvirtintą programą atnaujinami tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiai;
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:
3.1. iki 2006 m. lapkričio 1 d. patvirtinti 2007 metams šiuo nutarimu patvirtintai programai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai numatomų valstybės lėšų paskirstymą programos vykdytojams;
3.2. kasmet iki liepos 1 d. tvirtinti kitiems metams šiuo nutarimu patvirtintai programai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai numatomų valstybės lėšų paskirstymą programos vykdytojams;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą (toliau vadinama – ši Programa) bus atnaujinami – rekonstruojami ir remontuojami – valstybei nuosavybės teise priklausantys ir valstybinių aukštųjų universitetinių mokyklų (toliau vadinama – universitetai) ir neuniversitetinių mokyklų (toliau vadinama – kolegijos) patikėjimo teise ar panaudos sutarties pagrindu valdomi studentų bendrabučiai.
2. Ši Programa įgyvendinama 2006–2009 metais. Jos įgyvendinimo laikotarpis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir šiai Programai įgyvendinti skiriamas lėšas.
II. BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau kaip 159 tūkst. studentų. Atnaujintinuose valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiuose (toliau vadinama – bendrabučiai) gyvena daugiau kaip 27 tūkst. studentų. Bendrabučiai apgyvendinti vidutiniškai apie 80 procentų. Kai kurie studentai, turintys teisę gauti vietą bendrabutyje, atsisako juose gyventi dėl prastos jų būklės ir nepatenkinamų gyvenimo sąlygų.
5. Bendrabučių pastatai statyti labai skirtingu laiku (1905, 1931–1940, 1953–1989, 1996 metais), laikantis tada galiojusių statybos normų ir taisyklių. Pakito norminiai statybos reikalavimai, fiziškai ir morališkai susidėvėjo ir paseno optimalų mikroklimatą pastatuose palaikantys įrenginiai ir sistemos. Dalis universitetų bendrabučių atnaujinta 2003 metais. Valstybės investicijų 2003–2005 metų programoje numatytų 2003 metams kapitalo investicijų paskirstyme pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 131 (Žin., 2003, Nr. 13-495; Nr. 73-3367) dvidešimt keturiems keturiolikos universitetų bendrabučiams rekonstruoti numatyta 5 mln. litų, už kuriuos pakeisti bendrabučių šilumos punktai, suremontuoti stogai, pakeisti langai. Lėšų kolegijų bendrabučiams atnaujinti Valstybės investicijų programoje nenumatyta. Lėšų bendrabučiams prižiūrėti ir paprastajam remontui atlikti skiria pačios aukštosios mokyklos iš pajamų už apgyvendinimo paslaugas ir kitų lėšų, tačiau bendrabučiams atnaujinti iš esmės šių išteklių nepakanka. Už apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugas aukštosios mokyklos 2005 metais gavo per 27 mln. litų pajamų, 83 procentai minėtų lėšų panaudota bendrabučių administravimo, naudojimo išlaidoms apmokėti, 16 procentų – paprastajam remontui atlikti, 1 procentas – kitoms reikmėms.
6. Visas atnaujintinų bendrabučių plotas – 435 tūkst. kv. metrų, iš jų universitetų bendrabučių – 288 tūkst. kv. metrų, kolegijų bendrabučių – 147 tūkst. kv. metrų (atnaujintinų bendrabučių sąrašas pateiktas 1 priede). Norminis energijos poreikis patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti – apie 84000 MWh per metus. Šių pastatų energijos sąnaudų išlaidoms padengti universitetai kasmet išleidžia per 8 mln. litų, kolegijos – apie 3 mln. litų.
7. Esama bendrabučių techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų: būtina pakeisti apie 52 tūkst. kv. metrų senų langų; suremontuoti ir apšiltinti apie 72 tūkst. kv. metrų bendrabučių stogų; suremontuoti ir apšiltinti apie 2,4 tūkst. metrų lauko šilumos tiekimo tinklų trasų; modernizuoti 62 senus šilumos punktus; pakeisti per 4 tūkst. kv. metrų lauko durų; apšiltinti per 69 tūkst. kv. metrų išorinių sienų; suremontuoti apie 2500 kv. metrų bendrabučių vidaus patalpų, apie 7652 kv. metrus tualetų ir dušų; penkių universitetų bendrabučiuose įrengti naujas šildymo sistemas; atnaujinti karšto, šalto vandens tiekimo, cirkuliacijos ir nuotekų sistemas devynių universitetų bendrabučiuose; iš dalies atnaujinti elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemas septynių universitetų bendrabučiuose; atnaujinti oro tiekimo ir šalinimo sistemas trijų universitetų bendrabučiuose.
8. Šiuo metu bendrabučiai valdomi dvejopai: didžiumą jų valdo patys universitetai ir kolegijos, o dalis Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučių perduota pagal panaudos sutartis valdyti universitetų ir studentų atstovybių įsteigtoms viešosioms įstaigoms.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 777 „Dėl turto perdavimo“ (Žin., 2003, Nr. 59-2671) viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto būstas“ 5 metams pagal panaudos sutartį perduota 18 Vilniaus universiteto bendrabučių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1096 „Dėl patalpų perdavimo viešajai įstaigai „Saulėtekio būstas“ pagal panaudos sutartį“ (Žin., 2005, Nr. 126-4483) viešajai įstaigai „Saulėtekio būstas“ pagal panaudos sutartį perduoti 4 Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiai. Universitetai, atsisakę jiems nebūdingų studentų apgyvendinimo, bendrabučių naudojimo ir administravimo funkcijų, daugiau dėmesio gali skirti mokslinių tyrimų ir studijų proceso gerinimui. Bendrabučius perdavus viešosioms įstaigoms, sumažėjo darbuotojų. Atsiradus naujoms motyvavimo ir skatinimo galimybėms, pakito darbuotojų darbo kokybė, pagerėjo teikiamos paslaugos. Kaip rodo praktika, administruojančių darbuotojų sumažinimas ir telkimas vienoje vietoje leidžia operatyviau planuoti ir atlikti bendrabučių priežiūros ir remonto darbus. Sukurta veikli visuomeninė savivaldos struktūra leidžia kur kas taupiau vartoti šilumos energiją, vandenį ir kitus išteklius. Operatyviau sprendžiami atlyginimo už sugadintą bendrabučių turtą klausimai. Keičiasi bendrabučių gyventojų požiūris į turto priežiūrą ir energijos išteklių taupymą. Viešosios įstaigos – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, todėl visas lėšas, gautas už apgyvendinimą, skiria bendrabučiams administruoti, prižiūrėti ir remontuoti (pvz., viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ 2005 metais už apgyvendinimo paslaugas gavo 8,1 mln. litų, iš jų 6,1 mln. litų (arba 74 procentus) skyrė bendrabučių administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms apmokėti, 1,9 mln. litų (arba 24 procentus) – paprastajam remontui atlikti, 0,2 mln. litų (arba 2 procentus) – kaupiamajam likučiui 2006 metais bendrabučiams remontuoti). Užtikrinusios veiksmingesnį bendrabučių valdymą, viešosios įstaigos daugiau pajamų gali skirti apgyvendinimo paslaugų kokybei gerinti, tačiau bendrabučiams rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti šių lėšų nepakanka.
10. Studentų mokesčiai už gyvenimą bendrabutyje priklauso nuo gyventojų skaičiaus kambaryje ir buitinių patogumų kokybės. Pavyzdžiui, mokestis už apgyvendinimo Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujesnės statybos bendrabučiuose, kuriuose buitiniai patogumai geresni, paslaugas 8,3 procento didesnis; gyvenantieji dviviečiuose kambariuose moka 7,7 procento daugiau nei gyvenantieji triviečiuose kambariuose. Vilniaus universiteto ir viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ valdomuose bendrabučiuose gyvenamosios vietos kainos vienodos. Nuo 2003 metų jos nekeistos: vieta dviviečiame kambaryje kainuoja 125 litus, triviečiame – 115 litų per mėnesį. Bendrabutyje Vilniuje, Saulėtekio al. 39, kuriame pakeisti langai, kapitališkai suremontuoti kambariai, dviejų kambarių bloke įrengtas dušas, sustatyti nauji baldai, keičiama patalynė ir valytoja valo kambarius, kainos 1,5 karto didesnės.
11. Siekiant į bendrabučių atnaujinimą investuoti daugiau lėšų, reikėtų dar labiau padidinti patalpų nuomos kainą, tačiau galimybės tai padaryti labai ribotos, nes bendrabučių nuomos kaina negali viršyti rinkos kainos. Be to, nustatydamos mokesčių už bendrabutį dydžius aukštosios mokyklos turi atsižvelgti į studentų mokumą.
12. Kaip rodo praktika, atnaujinus bendrabučius sutaupoma vidutiniškai apie 30 procentų šilumos, 50 procentų sumažėjo šildymo išlaidos. Pavyzdžiui, 2003–2004 metais atnaujinti 3 Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabučiai Vilniuje, Studentų gatvėje. Prieš juos atnaujinant, už šildymą mokėta vidutiniškai po 3 litus už 1 kv. metrą, atnaujinus – vidutiniškai po 1,5 lito už 1 kv. metrą. Šildymo sezoną per mėnesį sutaupoma apie 1,5 lito už 1 kv. metrą. Į 1 kv. metrą investuota apie 148–150 litų. Apskaičiuota, kad investicijos į minėtus bendrabučius turėtų atsipirkti per 14 metų. Duomenys, rodantys šilumos sąnaudų skirtumą trijuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiuose, kuriuose pakeisti langai, ir bendrabutyje su senais nesandariais langais, pateikiami 1 ir 2 lentelėse.
| 1 lentelė. Vidutinė šildymo kaina bendrabučiuose (litais už kv. metrą per mėnesį) |
|||
| Bendrabutis, adresas |
2004 metais |
2005 metais |
Sutaupyta |
| Nr. 1, Saulėtekio al. 25 |
1,52 |
1,22 |
0,3 |
| Nr. 3, Saulėtekio al. 16 |
2,59 |
1,66 |
0,93 |
| Nr. 4, Saulėtekio al. 18 |
2,29 |
1,66 |
0,63 |
| Nr. 5, Saulėtekio al. 19 (nekeisti langai) |
1,99 |
2,04 |
–0,05 |
2 lentelė. Šilumos sąnaudos bendrabučiuose |
|||||
| Bendrabutis, adresas |
2004 metais |
2005 metais |
Sutaupyta, litais |
||
| MWh |
litais |
MWh |
litais |
||
| Nr. 1, Saulėtekio al. 25 |
865,48 |
95873,55 |
695,52 |
77046,23 |
18827,32 |
| Nr. 3, Saulėtekio al. 16 |
948,52 |
105072,3 |
608,11 |
67363,39 |
37708,91 |
| Nr. 4, Saulėtekio al. 18 |
843,99 |
93492,99 |
611,79 |
67771,04 |
25721,95 |
| Nr. 5, Saulėtekio al. 19 (nekeisti langai) |
1062,02 |
117645,27 |
1088,39 |
120566,4 |
–2921,13 |
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
13. Šios Programos tikslas – atnaujinti bendrabučių pastatus, užtikrinti jų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, padidinti energinį naudingumą ir pagerinti studentų gyvenimo bendrabučiuose, higienos, patalpų naudojimo sąlygas.
14. Šios Programos uždaviniai:
15. Šios Programos įgyvendinimo priemonės:
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
16. Šioje Programoje numatytos priemonės pradedamos įgyvendinti:
17. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti 2006–2009 metais – 44 mln. litų, iš jų: 40 mln. litų – Švietimo ir mokslo ministerijai šiai Programai įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje skirtos lėšos (toliau vadinama – valstybės lėšos), ir 4 mln. litų – aukštųjų mokyklų lėšos (t. y. aukštųjų mokyklų specialiųjų programų ir kitos teisėtai gautos lėšos). Preliminarus lėšų poreikis pagal metus nurodytas 2 priede.
18. Švietimo ir mokslo ministerijai šiai Programai įgyvendinti skirtos valstybės lėšos 2006 metais paskirstomos valstybinėms aukštosioms universitetinėms mokykloms proporcingai jų renovuotinų bendrabučių plotų ir valstybės finansuojamų dieninės studijų formos studentų skaičiaus procentų vidurkiui. Šių lėšų paskirstymą valstybinėms aukštosioms universitetinėms mokykloms tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Aukštosios mokyklos šiai Programai įgyvendinti 2006 metais skiria savo lėšų ne mažiau kaip 10 procentų skiriamų valstybės lėšų.
19. Aukštoji mokykla, siekianti gauti valstybės lėšų bendrabučiui atnaujinti 2007 metais, ne vėliau kaip iki 2006 m. spalio 1 d., o 2008-aisiais ir vėlesniais metais – ne vėliau kaip iki
2007-ųjų ir vėlesnių metų gegužės 1 d., turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai investicijų projektą, kuriame turi būti numatyta:
19.1. per biudžetinius metus vykdant šios Programos priemones, atitinkamame bendrabutyje arba jo dalyje įgyvendinti šios Programos 13 punkte nurodytą tikslą;
20. Komisija, švietimo ir mokslo ministro sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų ir kolegijų atstovų ir veikianti pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus komisijos nuostatus, iš investicijų projektų, pateiktų šios Programos 19 punkte nurodytu laiku ir atitinkančių šios Programos 19 punkte nurodytus reikalavimus, atrenka kitais biudžetiniais metais finansuotinus investicijų projektus ir iki 2006 m. lapkričio 1 d., o 2007-aisiais ir vėlesniais metais – iki liepos 1 d. teikia švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti kitiems metams šiai Programai įgyvendinti numatomų valstybės lėšų paskirstymą šios Programos vykdytojams.
21. Atrenkant finansuotinus investicijų projektus, jie vertinami pagal šiuos kriterijus, kurių reikšmės turi būti nurodytos investicijų projektuose:
21.1. sutaupyta lėšų energijos išlaidoms (pirmenybė teikiama tiems investicijų projektams, pagal kuriuos numatoma sutaupyti daugiausia lėšų);
21.2. pastatų avaringumas (pirmenybė teikiama tiems investicijų projektams, pagal kuriuos būtina likviduoti pastatų avarinę būklę, atsižvelgiant į pastato reikalingumo pagrindimą);
21.3. investicijų atsipirkimo laikas (pirmenybė teikiama investicijų projektams, kurių atsipirkimo laikas trumpesnis);
21.4. aukštosios mokyklos indėlis į investicijų projekto finansavimą (pirmenybė teikiama investicijų projektams, kuriuose numatytas didesnis aukštosios mokyklos indėlis);
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Valstybės investicijų programoje atitinkamiems metams numatytų kapitalo investicijų paskirstymą pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus, Švietimo ir mokslo ministerija su šios Programos vykdytojais sudaro lėšų naudojimo sutartis.
V. PROGRAMOS REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
VI. NUMATOMI REZULTATAI
25. Pagal šią Programą bus įgyvendinta ne mažiau kaip 20 bendrabučių atnaujinimo investicijų projektų. Atnaujintų bendrabučių plotas ir gyvenamųjų vietų skaičius juose priklausys nuo įgyvendintų konkrečių atnaujinimo priemonių. Atnaujintuose bendrabučiuose bus modernizuotos energijos sistemos, padidės bendrabučių pastatų energinis naudingumas, bus sumažintas energijos vartojimas, pastatų konstrukcijų techninė būklė ir patalpos atitiks statybos techninių reglamentų ir atitinkamų higienos normų reikalavimus, pagerės studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygos, sumažės patalpų naudojimo išlaidos.
26. Planuojama, kad rekonstravus ir suremontavus bendrabučius aukštosios mokyklos galės sutaupyti vidutiniškai apie 30 procentų šilumos, suvartojamos iki bendrabučių atnaujinimo, taigi bus sutaupyta 10–30 procentų lėšų energijos išlaidoms (atsižvelgiant į šilumos energijos kainų pokyčius).
Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos
1 priedas
ATNAUJINTINI BENDRABUČIAI
| Aukštosios mokyklos pavadinimas |
Atnaujintino bendrabučio numeris, adresas |
| UNIVERSITETAI |
|
| Kauno medicinos universitetas |
Nr. 1, Dainavos g. 3, Kaunas |
|
|
Nr. 2, Jankaus g. 2, Kaunas |
|
|
Nr. 3, V. Kudirkos g. 19, Kaunas |
|
|
Nr. 4, Lukšos–Daumanto g. 6, Kaunas |
|
|
Nr. 5, Sukilėlių pr. 53, Kaunas |
| Kauno technologijos universitetas |
Studentų g. 67, Kaunas |
|
|
Studentų g. 69, Kaunas |
|
|
Studentų g. 71, Kaunas |
|
|
Gričiupio g. 9, Kaunas |
|
|
A. Purėno g. 20, Kaunas |
|
|
Gričiupio g. 13, Kaunas |
|
|
Pašilės g. 37, Kaunas |
|
|
Vydūno al. 25B, Kaunas |
|
|
Vydūno al. 25, Kaunas |
|
|
Vydūno al. 25A, Kaunas |
|
|
Pašilės g. 39, Kaunas |
| Klaipėdos universitetas |
Malūnininkų g. 4, Klaipėda |
|
|
Statybininkų pr. 43, Klaipėda |
|
|
Taikos pr. 30, Klaipėda |
| Lietuvos kūno kultūros akademija |
Perkūno al. 3, Kaunas |
| Lietuvos veterinarijos akademija |
Nr. 4, Sąjungos aikštė 5A, Kaunas |
|
|
Nr. 5, Radvilų dvaro g. 33, Kaunas |
|
|
Nr. 6, Lampėdžių g. 17, Kaunas |
|
|
Nr. 7, Lampėdžių g. 15, Kaunas |
| Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Giedraičių g. 57, Vilnius |
| Lietuvos žemės ūkio universitetas |
Nr. 1, Studentų g. 7, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 2, Studentų g. 5, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 3, Studentų g. 3, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 4, Studentų g. 1, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 5, Studentų g. 8, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 6, Studentų g. 4, Kauno r., Akademija |
|
|
Nr. 7, Studentų g. 6, Kauno r., Akademija |
| Mykolo Romerio universitetas |
V. Putvinskio g. 68, Kaunas |
|
|
Maironio g. 27A, Kaunas |
|
|
Maironio g. 29, Kaunas |
| Šiaulių universitetas |
Nr. 1, P. Višinskio g. 15, Šiauliai |
|
|
Nr. 2, P. Višinskio g. 15A, Šiauliai |
|
|
Nr. 3, Dubijos g. 1A, Šiauliai |
|
|
Nr. 4, Dubijos g. 1B, Šiauliai |
| Vilniaus dailės akademija |
Latako g. 2, Vilnius |
|
|
Muziejaus g. 29 A, Telšiai |
| Vytauto Didžiojo universitetas |
Taikos pr. 119, Kaunas |
|
|
Vytauto pr. 71, Kaunas |
|
|
Muitinės g. 7, Kaunas |
| Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
Saulėtekio al. 25, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 16, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 18, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 19, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 39A, Vilnius |
|
|
Rodūnios kelio 32, Vilnius |
| Vilniaus pedagoginis universitetas |
Nr. 6, D. Poškos g. 18, Vilnius |
|
|
Nr. 7, A. Vivulskio g. 36, Vilnius |
|
|
Nr. 8, Švitrigailos g. 4, Vilnius |
| Vilniaus universitetas |
Saulėtekio al. 4, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 6, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 8, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 12, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 29, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 31, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 33, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 35, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 37, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 39, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 41, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 47, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 49, Vilnius |
|
|
Saulėtekio al. 51, Vilnius |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 23, Vilnius |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 25, Vilnius |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 27, Vilnius |
|
|
Olandų g. 51, Vilnius |
|
|
Didlaukio g. 59, Vilnius |
|
|
Tauro g. 5, Vilnius |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 1/2, Vilnius |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 25A, Vilnius |
| KOLEGIJOS |
|
| Alytaus kolegija |
Merkinės g. 2B, Alytus |
| Kauno kolegija |
Taikos pr. 121, Kaunas |
|
|
V. Krėvės pr. 90, Kaunas |
|
|
V. Krėvės pr. 92, Kaunas |
|
|
Kalniečių g. 126, Kaunas |
|
|
Mokslo g. 4, Mastaičiai, Kauno r. |
|
|
Mokslo g. 6, Mastaičiai, Kauno r. |
|
|
J. Basanavičiaus g. 9, Kėdainiai |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija |
Liepų g. 3, Girionys, Kauno r. |
|
|
Liepų g. 5, Girionys, Kauno r. |
|
|
Liepų g. 22, Girionys, Kauno r. |
| Kauno technikos kolegija |
Kalniečių g. 126B, Kaunas |
| Klaipėdos kolegija |
Debreceno g. 25, Klaipėda |
| Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija |
Taikos pr. 16, Klaipėda |
|
|
Taikos pr. 20, Klaipėda |
|
|
Jaunystės g. 4, Klaipėda |
| Lietuvos jūreivystės kolegija |
Karklų g. 2/8, Klaipėda |
| Marijampolės kolegija |
V. Jablonskio g. 2A, Marijampolė |
|
|
Vytauto g. 49, Marijampolė |
|
|
P. Armino g. 94, Marijampolė |
| Panevėžio kolegija |
Klaipėdos g. 29, Panevėžys |
|
|
Klaipėdos g. 31, Panevėžys |
|
|
Kauno g. 31, Rokiškis |
| Šiaulių kolegija |
M. K. Čiurlionio g. 18, Šiauliai |
|
|
M. K. Čiurlionio g. 20, Šiauliai |
| Utenos kolegija |
Maironio g. 18, Utena |
|
|
Aukštaičių g. 18, Utena |
|
|
Aušros g. 73, Utena |
| Vilniaus kolegija |
Verkių g. 45, Vilnius |
|
|
Šaltkalvių g. 14, Vilnius |
|
|
Didlaukio g. 61, Vilnius |
|
|
Beržų g. 4, Buivydiškės |
|
|
Genių g. 13A, Vilnius |
|
|
Giedraičių g. 81, Vilnius |
|
|
Didlaukio g. 63, Vilnius |
|
|
Didlaukio g. 65, Vilnius |
|
|
Parko g. 9, Vilnius |
|
|
Gerosios Vilties g. 23, Vilnius |
| Vilniaus statybos ir dizaino kolegija |
Antakalnio g. 52, Vilnius |
|
|
Antakalnio g. 56, Vilnius |
|
|
P. Vileišio g. 20, Vilnius |
|
|
Statybininkų g. 3, Vilnius |
| Vilniaus technikos kolegija |
V. Grybo g. 39, Vilnius |
| Žemaitijos kolegija |
Plungės g. 18, Rietavas |
|
|
I. Ivinskio g. 3, Rietavas |
|
|
Muziejaus g. 29A, Telšiai |
______________
Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos
2 priedas
PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL METUS
(tūkst. litų)
| Finansavimo šaltiniai |
2006 metais |
2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
Iš viso |
| Valstybės lėšos |
7000 |
9000 |
11000 |
13000 |
40000 |
| Aukštųjų mokyklų lėšos |
700 |
900 |
1100 |
1300 |
4000 |
| Iš viso |
7700 |
9900 |
12100 |
14300 |
44000 |
______________