LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL 2000 METAIS ĮSIGYTŲ VEISLINIŲ GYVULIŲ IR PAUKŠČIŲ SUBSIDIJAVIMO TVARKOS

2000 m. kovo 20 d. Nr. 94

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 213 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo“,

1. Tvirtinu veislinių gyvulių ir paukščių 2000 metais subsidijavimo tvarką pagal priedą.

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Žemės ūkio ministerijos viceministrui V. Grušauskui.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS EDVARDAS MAKELIS

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2000 03 20 įsakymu Nr. 94

VEISLINIŲ GYVULIŲ IR PAUKŠČIŲ 2000 METAIS SUBSIDIJAVIMO TVARKA

i. Bendrosios nuostatos

1. Siekiant skatinti ūkininkus, žemės ūkio įmones ir kitus ūkio subjektus laikyti, auginti produktyvius gyvulius bei didinti jų produktyvumą, Nacionalinėje žemės ūkio plėtojimo programoje numatyta skirti subsidijas už veislinių gyvulių veislinę vertę.

2. Atsižvelgiant į veislinių gyvulių išauginimo sudėtingumą, pašarų, darbo sąnaudas, veislę ir veislinių gyvulių produktyvumą, prie pagrindinės kainos nustatoma veislinė vertė, kuri susideda iš pradinės veislinės vertės ir priedo prie veislinės vertės.

3. Parduodami veisliniai gyvuliai turi turėti veislinio gyvulio kilmės pažymėjimą.

4. Subsidijos už veislinių gyvulių veislinę vertę mokamos tik už Lietuvos Respublikoje gimusius ir išaugintus ūkiuose, įrašytuose į gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislinių ir reprodukcinių ūkių sąrašą, taip pat grynaveislių mėsinių galvijų ir kontroliuojamų galvijų palikuonis.

5. Subsidijos už veislinių gyvulių veislinę vertę išmokamos veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams) 80 proc. veislinės vertės, o likusią veislinės vertės dalį privalo sumokėti pirkėjas.

6. Už pakartotinai pirkto arba parduoto veislinio gyvulio veislinę vertę subsidijos nemokamos.

7. Asmuo, neteisėtai gavęs subsidijas už veislinių gyvulių veislinę vertę arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvuliai faktiškai nenupirkti, be rimtos priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos pirkėjo dvejus metus neišlaikyti arba perparduoti), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8. Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys prekiauti veisliniais gyvuliais su užsienio partneriais, turi turėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išduotas licencijas.

ii. Veislinių galvijų prieaugliai

9. Veislinių veršingų (nuo 3 veršingumo mėn.) telyčių pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos taikoma veislinė vertė.

10. Veislinių veršingų telyčių veislinė vertė – 500 Lt – nustatoma priskaičiuojant veislinės vertės priedą už labai gerai (80–100 balų) įvertintas telyčias.

11. Veislei gali būti perkamos tik tos veršingos telyčios, kurių motinų produktyvumas apskaitomas valstybės įmonėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, yra ne mažiau kaip dvejų metų produktyvumo duomenys, o jų tėvai – aprobuoti buliai.

12. Subsidijos mokamos tik už labai gerai (80–100 balų) įvertintas telyčias.

13. Iš eleverų parduodamų buliukų, gimusių iš rinktinių karvių bei grynaveislių mėsinių buliukų, gimusių iš grynaveislių mėsinių veislių karvių, pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą, bet ne didesnė kaip 3,5 Lt už 1 kg gyvojo svorio. Prie pagrindinės kainos taikomas 300 procentų veislinės vertės priedas.

14. Grynaveislių mėsinių veislių telyčių ir buliukų nuo 12 mėn. amžiaus pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos taikomas 700 Lt veislinės vertės priedas.

15. Nustelbiamuoju kryžminimu gautų mėsinių veislių mišrūnių veršingų telyčių (tėvai – mėsinių veislių buliai) pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos taikomas veislinės vertės priedas:

15.1. I kartos mišrūnėms (tėvai – vienos iš mėsinių veislių buliai) – 80 Lt;

15.2. II kartos mišrūnėms (tėvai ir motinų tėvai – vienos iš mėsinių veislių buliai) – 300 Lt;

15.3. III ir IV kartos mišrūnėms – 600 Lt.

iii. Veislinių kiaulių prieaugliai

16. Subsidijos mokamos už parduodamą veislinių kiaulių prieauglį.

17. Pagrindinė veislinių kuiliukų ir kiaulaičių kaina už gyvąjį svorį nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė už praėjusį mėnesį Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pateiktą vidutinę kainą.

18. Grynaveislių Lietuvos baltųjų, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų, Lietuvos vietinių, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų veislių kuiliukų ir šių veislių I kartos mišrūnų (hibridų), taip pat šių veislių I kartos mišrūnų su specializuotomis mėsinėmis veislėmis ir specializuotų mėsinių veislių (hemšyrų, pjetrenų, diurokų) kuiliukų bei šių veislių I kartos mišrūnų kuiliukams priskaičiuojama veislinė vertė po 260 Lt, kai kuiliukų raumeningumas, nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra ne mažesnis kaip:

18.1. Lietuvos baltųjų veislės – 51 proc.;

18.2. Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52 proc.;

18.3. jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53 proc.;

18.4. Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52 proc.;

18.5. Lietuvos vietinių – 45 proc.;

18.6. specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc.

19. Veislinė vertė už veislinius kuiliukus didinama 50 Lt, kai vienas iš tėvų yra įvertintas kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, ir 100 Lt, jei įvertinti abu tėvai pagal Žemės ūkio ministerijos 1998 11 11 įsakymu Nr. 246 patvirtintas kiaulių vertinimo taisykles ir už kontrolinį penėjimą gautas ne mažesnis kaip 60 balų įvertinimas.

20. Grynaveislėms ir I kartos mišrūnėms (hibridinėms) veislinėms kiaulaitėms priskaičiuojama veislinė vertė po 80 Lt, kai kiaulaičių raumeningumas, nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra ne mažesnis kaip:

20.1. Lietuvos baltųjų veislės – 50 proc.;

20.2. Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 51 proc.;

20.3. jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 52 proc.;

20.4. Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnių – 51 proc.;

20.5. Lietuvos vietinių – 43 proc.;

20.6. specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnių – 55 proc.

21. Veislinė vertė už veislines kiaulaites didinama 30 Lt, kai vienas arba abu tėvai yra įvertinti kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos 1998 11 11 įsakymu Nr. 246 patvirtintomis kiaulių vertinimo taisyklėmis ir už kontrolinį penėjimą tėvas gavo ne mažiau kaip 60 balų įvertinimą.

22. Subsidijos už parduotą veislinių kiaulių prieauglį mokamos, kai veislynuose pagrindinė banda ir prieauglis suženklinti nesikartojančiais numeriais ir apskaityti Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje LIKIS, kai prieauglis parduodamas iš veislynų ne jaunesnis kaip 5 mėn. amžiaus ir už bendrą įvertinimą gauna ne mažiau kaip 65 balus.

iv. Veisliniai arkliai

23. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažiau kaip 3 Lt/kg.

24. Pradinė Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, ristūnų, trakėnų, arabų, grynakraujų jojamųjų, hanoverių veislių arklių veislinė vertė – 700 Lt/vnt.

25. Pradinė arklio veislinė vertė didinama elito klasės arkliams nuo 1,5 metų amžiaus 50 procentų.

26. Subsidijos mokamos už identifikuotus arklius ir arklių prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus, įrašytus į kilmės knygas, jų papildymą arba registrą ir turinčius nustatyto pavyzdžio kilmės pažymėjimus.

v. Veislinių avių prieaugliai

27. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 2,0 Lt/kg.

28. Pradinė veislinių avių prieauglio veislinė vertė – 120 Lt/vnt.

29. Pradinė veislinė vertė didinama, kai:

29.1. motina pagal produktyvumą įvertinta elito klase (4,6-5,0 balo) – 50%;

29.2. motina pagal produktyvumą įvertinta I klase (3,6-4,5 balo) – 40%;

29.3. tėvas pagal produktyvumą įvertintas elito klase (4,6-5,0 balo) – 50%;

29.4. tėvas pagal produktyvumą įvertintas I klase (3,6-4,5 balo) – 40%;

29.5. prieauglis už bendrą įvertinimą gavęs 4,6-5,0 balo – 50%;

29.6. prieauglis už bendrą įvertinimą gavęs 3,6-4,5 balo – 40%.

30. Subsidijos mokamos:

30.1. už avinukus nuo 4 mėn. iki 2 metų amžiaus;

30.2. už avytes nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus.

vi. Veislinių ožkų prieaugliai

31. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 3,0 Lt/kg.

32. Pradinė ožkų prieauglio veislinė vertė – 120 Lt/vnt.

33. Pradinė veislinė vertė didinama už:

33.1. motinos pieno riebalus, kai per motinos vidutinę laktaciją jų gauta:

20-24,9 kg – 20 proc.;

25 ir daugiau – 30 proc.;

33.2. tėvo motinos pieno riebalus, kai per aukščiausią laktaciją gauta daugiau kaip 30 kg pieno riebalų – 40 proc.;

33.3. prieauglio bendrą įvertinimą, kai surenkama 4,6–5 balai – 50 proc., kai surenkama 3,6–4,5 balo – 40 proc.

34. Subsidijos mokamos už nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus prieauglį.

35. Veislinės vertės priedas mokamas tik už iš veislynų ir veislinių bandų parduotą ožkų prieauglį.

vii. Vienadieniai viščiukai

36. Siekdama didinti Lietuvoje veisiamų paukščių tėvų pulkų genetinį potencialą, atnaujinti veisiamas veisles, Žemės ūkio ministerija skelbia konkursą įsigijimo iš užsienio grynaveislių paukščių, veislinių kiaušinių kiekiui nustatyti. Skelbto konkurso rezultatus susumuoja ir sprendimus dėl leidimų išdavimo veislynams, reprodukciniams ūkiams įvežti iš užsienio šalių aukšto produktyvumo paukščius, jų veislinius kiaušinius tėvų pulkų komplektavimui ir subsidijų skyrimą priima žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija.

37. Ūkio subjektai, norintys įvežti iš užsienio veislinius paukščius, kiaušinius tėvų pulkams komplektuoti, turi gauti rajono valstybinio veislininkystės inspektoriaus ir Valstybinės veterinarijos tarnybos bendrą išvadą, kaip pirkėjas pasiruošęs įsigytus veislinius paukščius, inkubuotą veislinį prieauglį laikyti, panaudoti ir užtikrinti jų aukštą produktyvumą, taip pat turi pateikti Lietuvos paukštininkystės asociacijos rekomendaciją.

38. Už įvežamas iš užsienio mėsinių veislių vienadienes vištaites tėvų pulkams komplektuoti, kai jas perka veisliniai ar reprodukciniai ūkiai, mokama 1 Lt/vnt., dėsliųjų veislių vienadienes vištaites tėvų pulkams komplektuoti – 1,1 Lt/vnt., bet ne daugiau kaip 50 proc. pirkimo kainos.

39. Už įvežamus iš užsienio kalakučių veislinius kiaušinius tėvų pulkams komplektuoti mokama 2 Lt/vnt., bet ne daugiau kaip 50 proc. pirkimo kainos.

40. Subsidijos už įvežtus iš užsienio veislinius paukščius, kiaušinius mokamos pirkėjams. Pirkėjas rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pateikia:

40.1. paukščių, kiaušinių veislinės kilmės pažymėjimų originalus ir kopijas;

40.2. muitinės deklaracijos originalą ir kopiją;

40.3. veterinarinės pažymos originalą ir kopiją;

40.4. pirkimo iš užsienio sąskaitas.

41. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, patikrinęs dokumentų originalus, patvirtina kopijas.

42. Dokumentus subsidijoms už įvežtus iš užsienio veislinius paukščius, kiaušinius išmokėti rajono valstybinis veislininkystės inspektorius pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

viii. Subsidijų išmokėjimo tvarka

43. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai) gyvulių pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:

43.1. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje abi šalys nustato savo teises ir prisiima įsipareigojimus, atsiskaitymo tvarką, atsakomybę už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitas sąlygas;

43.2. veislinių gyvulių kilmės pažymėjimus;

43.3. sąskaitas-faktūras arba PVM sąskaitas-faktūras, kuriose, be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvulių rūšis, kiekis, veislė, svoris, inventorinis numeris, pagrindinė kaina, pradinė veislinės vertės kaina, veislinės vertės priedas, visa kaina su veisline verte ir priklausanti mokėti suma (atskaičiavus subsidiją);

43.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų-faktūrų, bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinę medžiagą, veislinių gyvulių nustatytos formos (tris egzempliorius) pirkimo-pardavimo aktus, kuriuos sudaro gyvulių produktyvumo kontrolę atliekantys kontrolės asistentai, o parduodant arklius – vyresnieji arklių veislininkystės specialistai.

44. Veislinių gyvulių ir paukščių augintojai (pardavėjai), pardavę gyvulius ir paukščius, atskaičiavę iš kainos subsidijuojamos veislinės vertės dalį ir norintys gauti subsidijas, rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pateikia šiuos dokumentus:

44.1. vieną pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių;

44.2. vieną sąskaitų-faktūrų arba PVM sąskaitų-faktūrų egzempliorių arba vieną pirkimo-pardavimo aktą;

44.3. juridiniai ir fiziniai asmenys, pardavę veislinius gyvulius ir paukščius į užsienį, papildomai pateikia muitinės deklaracijos originalą ir kopiją (kopiją pasilieka rajono valstybinis veislininkystės inspektorius).

45. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius pirkimo-pardavimo sutartį, gautą iš pardavėjo, persiunčia to rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui, kuriame yra veislinių gyvulių pirkėjas. Sutartys saugomos dvejus metus.

46. Visi pirkti subsidijuoti veisliniai gyvuliai turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (užregistruoti), o telyčios, ožkos papildomai apskaitytos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre, kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje pagal pirkėjo gyvenamąją vietą.

47. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, patikrinęs parduotų veislinių gyvulių pardavimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, kiekvieno mėnesio 5 d. pateikia pažymą (priedas) Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o kiaulių – Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai dėl subsidijų už veislinę vertę skyrimo.

48. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi pažymas iš rajonų ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (šios tvarkos 40 ir 47 punktai), išanalizuoja jas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Ekonomikos ir finansų departamentui apie lėšų poreikį subsidijoms išmokėti.

49. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi iš Ekonomikos ir finansų departamento lėšas veislinės vertės subsidijoms išmokėti, privalo jas per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo pervesti veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams), o už veislines kiaules – Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis subsidijas už kiaulių veislinę vertę pardavėjams perveda per 3 darbo dienas. Prieš pervedant subsidiją su subsidijos gavėju turi būti sudaroma sutartis, kurioje subsidijos gavėjas įsipareigoja dvejus metus neparduoti, nedovanoti ar kitu būdu neperleisti kitiems asmenims gyvulio ar paukščio, už kurio veislinę vertę skiriama subsidija, o pažeidus šį įsipareigojimą – grąžinti gautą subsidiją.

______________

Priedas

Tvirtinu

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas

PAŽYMA Nr.............

apie............................ rajone įsigytus arba parduotus veislinius gyvulius bei paukščius

ir sumokėtą veislinę vertę per 2000 m......................... mėnesį

Eilės Nr.

Pirkėjo pavadinimas arba pavardė, vardas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Pardavėjo pavadinimas arba pavardė, vardas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Gyvulio inv. Nr.

Pirkimo data

Lytis

Veislė

Svoris, kg

Pagrindinė sutartinė kaina, Lt/kg

Kaina už svorį, Lt

20 proc. veislinės vertės priedo, Lt

Iš viso sumokėjo pirkėjas, Lt

Visas veislinės vertės priedas, Lt

Pardavėjui išmokama subsidija,Lt

Pastabos

Iš viso:

Iš viso gyvulių:

Vidurkis

Suma

Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius....................................................... A. V..............................

(vardas, pavardė) (parašas)

Pastaba. Pažymos sudaromos pagal kiekvieną gyvulių rūšį.

______________