LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BALTYMINGŲ PAŠARINIŲ MEDŽIAGŲ IR NEBALTYMINIŲ AZOTINIŲ MEDŽIAGŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 20 d. Nr. 357

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) 9 straipsniu ir siekdamas užtikrinti tikslų pašarų kokybės įvertinimą:

1. Tvirtinu Baltymingų pašarinių žaliavų ir nebaltyminių azotinių žaliavų, skirtų gyvūnų mitybai, vertinimo taisykles (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. lapkričio 30 d.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 357

Baltymingų pašarinių Medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų, skirtų gyvūnų mitybai, vertinimo taisyklės

Taisyklės parengtos pagal Europos Bendrijos 1983 m. balandžio 18 d. Tarybos direktyvą 83/228/EEB, nustatančią produktų, naudojamų gyvūnų mitybai, vertinimo reikalavimus, ir kitus Lietuvos Respublikos pašarus reglamentuojančius teisės aktus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų, skirtų gyvūnų mitybai, vertinimo taisyklių (toliau – taisyklės) nuostatos reglamentuoja baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų, skirtų gyvūnų mitybai (toliau – pašariniai produktai) tapatumo, veiksmingumo ir saugaus naudojimo tyrimų bendruosius įvertinimo principus ir sąrankos dokumentų sudarymo tvarką.

2. Ūkio subjektas, pradedantis gaminti šių taisyklių 1 punkte nurodytus pašarinius produktus ir/ar norintis pakeisti (išplėsti) registruotų produktų naudojimo paskirtį, atlieka jų tapatumo, veiksmingumo ir saugaus naudojimo tyrimus, nurodytus šių taisyklių IV, V ir VI skyriuose. Gauti tyrimų rezultatai su palyginimais ir išvadomis kaupiami dokumentų sąrankoje.

3. Šių taisyklių 1 punkte nurodytų pašarinių produktų grupės ir produkto pavadinimas, kodas, sudėtis, kultūros substratas ir kiti rodikliai nurodyti Pašarų klasifikatoriuje patvirtintame žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064).

4. Šių taisyklių reikalavimai taikomi nepažeidžiant geros laboratorijos praktikos reikalavimų cheminiams produktams, naudojamiems tyrimams ar kitiems moksliniams tikslams gyvūnų saugai užtikrinti.

II. SĄVOKOS

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952) ir Pašarų klasifikatoriuje.

III. SĄRANKOS DOKUMENTAI IR JŲ EKSPERTIZĖ

6. Sąrankos dokumentus sudaro išsamios ataskaitos apie pašarinių produktų savybes, įvertintas pagal šiose taisyklėse IV, V, VI skyrių nustatytus tyrimus, bei detalūs tyrimo vykdymo ir tyrimams taikytų metodų aprašai. Dokumentai į sąranką sudedami pagal skyriuose išdėstytą tyrimų eiliškumo tvarką.

IV. PAŠARINIŲ PRODUKTŲ TAPATUMAS, APIBŪDINIMAS, NAUDOJIMO SĄLYGOS IR TYRIMO METODAI

7. Ūkio subjektas pašariniam produktui aprobuoti nurodo:

7.1. mikroorganizmą:

7.1.1. klasifikaciją, kilmę, morfologiją, biologines savybes, genetinį valdymą;

7.1.2. nekenksmingumą, galimą išgyvenimą po fermentacijos ir bet kokioje aplinkoje;

7.1.3. išaugintų biotipų (štamų) pastovumą ir grynumą. Šių kriterijų patikrinimo metodus;

7.2. maitinamąją terpę ir gamybos procesą:

7.2.1. substrato sudėtį, pridėtines medžiagas ir kt.;

7.2.2. gamybos, džiovinimo ir gryninimo procesus;

7.2.3. mikroorganizmų gyvybiškumo naikinimo procesą;

7.2.4. kultūros produkto sudėties pastovumo patikrinimo metodus;

7.2.5. cheminio, fizinio ir biologinio užterštumo gamybos metu nustatymą;

7.2.6. paruošimo naudojimui techninius procesus;

7.3. pašarinio produkto požymius:

7.3.1. fizines ir fizikines-chemines savybes: makro- ir mikromorfologiją, dalelių dydį, tankumą, specifinį svorį, higroskopiškumą, tirpstamumą, elektrostatines savybes ir kt.;

7.3.2. cheminę sudėtį ir požymius:

7.3.2.1. drėgnį, žalius baltymus, žalius riebalus, žalią ląstelieną, žalius pelenus, angliavandenius. Šių medžiagų leidžiamų kiekių svyravimo ribas;

7.3.2.2. bendrojo amonio, amido, azoto nitrato ir azoto nitrito kiekį, nukleinines rūgštis, baltymus. Kokybinę ir kiekybinę visų ir atskirai laisvųjų amino rūgščių sudėtį bei purino ir pirimidino bazes;

7.3.2.3. kokybinę ir kiekybinę visų lipidų (riebalų) sudėtį: riebiąsias rūgštis, medžiagas, iš kurių nesusidaro muilai, riebaluose tirpius pigmentus, fosfolipidus;

7.3.2.4. angliavandenių frakcijų sudėtį;

7.3.2.5. kokybinę ir kiekybinę neorganinių komponentų sudėtį;

7.3.2.6. kokybinę ir kiekybinę vitaminų sudėtį;

7.3.2.7. kokybinę ir kiekybinę kitų sudedamųjų dalių sudėtį: priedus, substratų ir tirpiklių likučius, kitus potencialiai kenksmingus likučius, susidariusias substrate, maitinamojoje terpėje ir gamybos procese;

7.3.3. mikrobiologinį užterštumą;

7.3.4. atskirai paimto ir sumaišyto su tuo metu naudojamu pašaru sąveiką ir stabilumą sandėliavimo metu;

7.4. tapatumą ir naudojimo sąlygas;

7.4.1. pavadinimą, kuriuo siūloma pateikti pašarinį produktą rinkai;

7.4.2. ženklinimo nuorodas, kuriomis siūloma pateikti pašarinį produktą rinkai;

7.4.3. naudojimo gyvūnų mitybai rekomendaciją, rekomenduojamą jo koncentraciją pašare ir tam tikrų gyvūnų paros pašarų davinyje (racione);

7.5. kokybinius ir kiekybinius metodus pašarų mišinyje nustatyti;

7.6 informaciją apie tyrimų metodų specifiškumą, jautrumą, nustatymo ribas, paklaidos tikimybę, kitų medžiagų įmaišymo galimybę bei pateikia įvairius pašarinių produktų pavyzdžių aprašymus.

V. PAŠARINIŲ PRODUKTŲ MAISTINIŲ SAVYBIŲ IR VEIKSMINGUMO TYRIMAI

8. Pašarinių produktų maistinės savybės įvertinamos pagal baltymų vertingumą, kuris nustatomas taikant tokius tyrimus:

8.1. cheminius, biocheminius ir mikrobiologinius;

8.2. su gyvūnais, lyginant su kontrolinėmis gyvūnų grupėmis, kurioms skiriamos kitos nei pašarinių produktų baltyminės žaliavos.

9. Pašarinių produktų azotinių nebaltyminių žaliavų tyrimai atliekami su atrajojančių gyvūnų rūšių grupėmis, lyginant jas su kontroline gyvūnų grupe, kuriai, esant vienodoms maistingumo sąlygoms, skiriamas pašaro davinys, turintis ekvivalentinį viso azoto kiekį.

10. Atliekant tyrimus su gyvūnais, nustatoma:

10.1. pašariniame produkte esančių baltymų ir energiją teikiančių medžiagų vertingumas įvairiais gyvūnų fiziologiniais tarpsniais (pvz.: augimo, nėštumo, kiaušinių dėjimo metu), naudojant jį nurodytomis sąlygomis;

10. 2. pašarinių produktų įtaka gyvūnų augimui, pašaro pasisavinimui, sergamumui, kritimui, naudojant jį nurodytomis sąlygomis;

10. 3. optimalus pašarinių produktų maistinių medžiagų kiekis pašaro davinyje;

10.4. pašarinių produktų poveikis technologinėms, organoleptinėms ir kitoms valgomų gyvūninių produktų savybėms, naudojant jį nurodytomis sąlygomis.

11. Atliekant tyrimus su gyvūnais, pateikiamas smulkus atliktų tyrimų aprašymas ir šie duomenys:

11.1. gyvūnų rūšis, veislė, amžius ir lytis, gyvūnų tapatumo nustatymo procedūra;

11.2. tiriamų ir kontrolinių gyvūnų grupių skaičius, gyvūnų kiekis kiekvienoje grupėje (šio kiekio turi pakakti statistinei analizei atlikti, taikant atitinkamus statistinius dydžius);

11.3. pašarinių produktų įdėjimo kiekis, kokybinė ir kiekybinė pašaro davinio sudėtis ir jo analizė;

11.4. visų tyrimų atlikimo vieta, fiziologinė gyvūnų būklė ir jų sveikata, auginimo sąlygos;

11.5. tiksli tyrimo trukmė ir atlikimo data;

11.6. šalutinės pasekmės, atsiradusios tyrimo metu, jų atsiradimo laikas.

VI. PAŠARINIŲ PRODUKTŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TYRIMAI

12. Šiais tyrimais įvertinamas pašarinių produktų saugumas tiriamoms gyvūnų rūšims bei pavojai žmogui ir aplinkai, kylantys dėl pašarinių produktų tiesioginio ir netiesioginio naudojimo.

13. Šiuo tikslu atliekami toksikologiniai tyrimai priklauso nuo pašarinių produktų kilmės, tiriamų gyvūnų rūšies ir šių produktų apykaitos gyvūnų organizme.

14. Atliekant tyrimus su atrajojančių gyvūnų rūšių grupėmis, lyginant jas su kontroline gyvūnų grupe, kuriai, esant vienodoms maistingumo sąlygoms, skiriamas pašaro davinys, turintis ekvivalentinį baltyminio azoto kiekį, nustatoma:

14.1. maksimalus pašarinių produktų kiekis paros davinyje, nesukeliantis šalutinių pasekmių;

14.2. pašarinių produktų poveikis vaisingumui ir reprodukcijai, jei tikslinga;

14.3. pašarinių produktų, patekusio į organizmą nurodytomis sąlygomis, poveikis virškinamojo trakto floros mikroorganizmams bei patogenų kolonijų susidarymui virškinamajame trakte;

14.4. pašarinių produktų likučiai (substratai, maitinamoji terpė, tirpikliai, užkratai) valgomuose gyvūniniuose produktuose ir jų tyrimas nurodytomis sąlygomis;

14.5. pašarinio produkto likučiai (substratai, maitinamoji terpė, tirpikliai, užkratai) išmatose ir likučių tyrimas nurodytomis sąlygomis.

15. Atliekant tyrimus su gyvūnais, tiriama:

15.1. medžiagų apykaita – pašarinių produktų, patekusių į gyvūno organizmą, kaita: absorbcija, kaupimasis, biotransformacija, šalinimas;

15.2. galimos mutacijos dėl pašarinio produkto užkratų (ypač mikotoksinų ir bakterijų) bei likučių (substratų, maitinamosios terpės, tirpiklių) tyrimai, iš jų in vitro pirminės atrankos mėginiai, naudojant medžiagų apykaitos suaktyvinimo sistemas;

15.3. įvairūs toksikologiniai poveikiai, jų procesai, atsiradimo priežastys: dėl mitybos disbalanso ar dėl pašarinių produktų, esančio pašaro davinyje, perdozavimo:

15.3.1. pusiau lėtinis toksiškumas (ne mažiau kaip 90 dienų):

15.3.1.1. tyrimai atliekami su dviem gyvūnų rūšimis, iš kurių viena – graužikai. Pašariniai produktai į kasdieninį pašaro davinį įmaišomi mažiausiai dviem skirtingais kiekiais. Šie kiekiai parenkami taip, kad būtų galima nustatyti šalutinį poveikį arba nebuvimą. Tiriamų gyvūnų grupėse turi būti atitinkamas skirtingų lyčių gyvūnų kiekis bei kontrolinė grupė;

15.3.1.2. tam tikrais laiko tarpais žymimi visi svarbūs biologiniai duomenys, ypač augimo intensyvumo, pašarų sąnaudų, hematologijos, šlapimo analizės, biocheminių parametrų, mirtingumo, organų svorio, pagrindinių organų ir audinių bendrosios patologijos ir histopatologijos;

15.3.1.3. nurodytus biologinius tyrimus per visą tyrimo laikotarpį tam tikrais laiko tarpais pageidautina atlikti su nedidele gretutine gyvūnų grupe (gretutinė gyvūnų grupė atskiriama nuo pagrindinės tiriamosios grupės, tačiau yra nuo jos priklausoma) ir su gyvūnais, likusiais gyvais pasibaigus tyrimui;

15.3.1.4. tyrimų rezultatai smulkiai aprašomi ir, esant galimybei, pateikiamas jų statistinis įvertinimas;

15.3.2. bendras lėtinis toksiškumas nustatomas tyrimuose su dviem gyvūnų rūšimis, iš kurių viena yra graužikai. Pašarinius produktus į kasdieninį davinį įmaišoma dviem lygiais. Su žiurkėmis tyrimai atliekami mažiausiai dvejus metus, su pelėmis – 80 savaičių. Tiriamosiose gyvūnų grupėse turi būti atitinkamas skirtingų lyčių gyvūnų kiekis ir kontrolinė grupė;

15.3.3. kancerogeniškumas nustatomas pagal visų pastebėtų auglių pasireiškimo laiką, histopatologinį tipą, jų išplitimą. Bet kokie poveikiai, dėl kurių atsiranda augliai ir/ar susergama arba liga paūmėja, nustatomi lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Rezultatai smulkiai aprašomi ir, esant galimybei, pateikiamas jų statistinis įvertinimas;

15.4. reprodukcijos tyrimai atliekami mažiausiai su dviem gyvūnų giminingomis kartomis; kartu gali būti atliekami embriono toksiškumo, iš jų teratogeniškumo, tyrimai. Ypatingas dėmesys kreipiamas į vaisingumą, vislumą ir postnatalinį palikuonių vystymąsi. Gali būti panaudoti kiti moksliškai pagrįsti ir duodantys patikimų rezultatų metodai (pvz., sąlyginis toksiškumas).

16. Atliekant tyrimus su gyvūnais, pateikiamas smulkus atliktų tyrimų aprašymas ir šie duomenys:

16.1. gyvūnų rūšis, veislė, gentis (linija) ir lytis;

16.2. tiriamų ir kontrolinių grupių skaičius, gyvūnų kiekis kiekvienoje grupėje (šio kiekio turi pakakti statistinei analizei atlikti, taikant atitinkamus statistinius dydžius);

16.3. pašarinių produktų įdėtas kiekis, kokybinė ir kiekybinė pašarų davinio sudėtis ir jo analizė;

16.4. bendros auginimo sąlygos tyrimo metu;

16.5. tiksli tyrimų trukmė ir atliktų tyrimų data;

16.6. mirčių kiekis ir laikas įvairiose tiriamose grupėse;

16.7. klinikiniai simptomai ir patologiniai pakitimai, atsidarę tyrimo metu, jų pasirodymo laikas.

17. Kiti tyrimai:

17.1. aplinkos tyrimai gali būti atliekami atsižvelgiant į pašarinių produktų likučių tiriamų rūšių gyvūnų išmatose kilmę (substratai, maitinamoji terpė, tirpikliai, užkratai), duomenis apie šių likučių išlikimą mėšle, dirvožemyje ir vandenyje, jų poveikį dirvožemio biologijai, augalų auginimui, vandens augmenijai ir gyvūnijai;

17.2. įvertinus pašarinių produktų kilmę ir jų naudojimo sąlygas, pateikiami duomenys apie alergines reakcijas, odos ir akių gleivinės dirginimą, kvėpavimo arba virškinimo traktą, kurių gali prireikti galimiems rizikos faktoriams nustatyti ir jiems išvengti.

SUDERINTA                                                           SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos             Lietuvos gyvulininkystės instituto

direktorius                                                                 direktoriaus pavaduotojas

Kazimieras Lukauskas                                              Virginijus Uchockis

2002 m. rugsėjo 17 d.                                               2002 m. rugsėjo 16 d.

______________