LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO MOKYKLOSE PROGRAMOS 2009–2010 MOKSLO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2009 m. gegužės 29 d. Nr. 3D-396

Vilnius

 

Įgyvendindamas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 13/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), siekiant nustatyti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (OL, 2009, L 5, p. 1) 103 ga straipsnio ir 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) 288/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (OL, 2009, L 94, p. 38), nuostatas,

tvirtinu Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos 2009–2010 mokslo metų strategiją (pridedama).

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                            KAZYS STARKEVIČIUS

 

_________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 3D-396

 

VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO MOKYKLOSE PROGRAMOS 2000–2010 MOKSLO METŲ STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos 2009–2010 mokslo metų strategija (toliau – Strategija) parengta vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 13/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), siekiant nustatyti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą 103 ga straipsnio ir 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) 288/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (OL, 2009, L 94, p. 38), nuostatomis.

 

II. STRATEGIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

2. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje, iš jos ir Lietuvoje, 22 mln. vaikų turi antsvorį. Iš jų daugiau kaip 5 mln. yra nutukę. Nustatyta, kad kasmet jų padaugės 400 000. Sveika mityba gali tapti svarbia priemone užtikrinant, kad mažėtų nutukimų ir vėliau gyvenime kylančių rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kraujagyslių ligos ir susirgimai 2 tipo diabetu. Tuo tikslu svarbiausia pasiekti, kad būtų vartojama pakankamai vaisų ir daržovių. Tyrimai rodo, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Daug vaisių bei daržovių vaikystėje valgę asmenys ir toliau jų vartoja pakankamai. Tie, kurie jų valgo nedaug, savo įpročių dažniausiai nekeičia ir juos perduoda savo vaikams. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui yra 400 gramų. Dauguma europiečių, ypač jaunuolių, šios rekomendacijos nepaiso ir vaisių bei daržovių suvartoja vis mažiau.

3. Daugumoje ES valstybių Pasaulio prekybos organizacijos rekomenduojamos 400 gramų vaisių ir daržovių suvartojimo normos per dieną vienam gyventojui nesiekia. Lietuvoje tai sudaro tik apie 260 gramų.

4. Lietuvoje nebuvo atliekami tyrimai apie vaisių ir daržovių suvartojimą, tačiau ES finansuojamas Pro-Children projektas atliko tyrimą apie vaikų vaisių ir daržovių vartojimą keliose ES valstybėse ir nustatė, kad vidutiniškai tik 17,6 proc. 11 metų vaikų pasiekia rekomenduotiną 400 gramų per dieną normą.

5. Pastaraisiais metais bendras vaisių ir daržovių suvartojimas ES ir Lietuvoje stipriai mažėja. Realų vaisių ir daržovių suvartojimą vienam gyventojui sudėtinga nustatyti, kadangi yra didelė produktų įvairovė, kai kurie greit gendantys ir dėl to susidaro daug atliekų.

Lentelė. Žemės ūkio produkcijos suvartojimas vienam gyventojui per metus Lietuvoje

Produktų grupės

2003

2004

2005

2006

2007

Daržovės, arbūzai, melionai, kg

95

97

104

99

83

Vaisiai ir uogos, kg

68

71

77

79

62

Lietuvos statistikos departamento duomenys

 

III. STRATEGIJOS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ EKONOMINĖ ANALIZĖ

 

6. Stiprybės:

6.1. Lietuvos klimato sąlygos ir natūralus dirvos derlingumas palankūs vaisių ir daržovių auginimui.

6.2. Žemas cheminių medžiagų naudojimo lygis vaisių ir daržovių auginimo technologijose.

6.3. Visuomenė vis didesnį dėmesį skiria sveikam gyvenimo būdui.

6.4. Vartotojai labiau domisi maisto produktų kokybe ir sauga.

7. Silpnybės:

7.1. Netolygus Lietuvoje pagamintų vaisių ir daržovių pateikimas į rinką per metus.

7.2. Nepakankamas tausojančios žemdirbystės lygis.

7.3. Neracionalus mitybos mokslo populiarinimo, visuomenės mokymo ir švietimo darbas.

7.4. Neskiriama pakankamai lėšų sveikai ir saugiai mitybai propaguoti.

7.5. Šalies vaikams ir mokiniams nesuformuoti sveikos mitybos įpročiai ir įgūdžiai.

8. Galimybės:

8.1. Didėja geros kokybės, sveikų, ekologiškų produktų vartojimo poreikis.

8.2. Ekologinė ir tausojanti žemdirbystė skatina saugaus, geros kokybės ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančio maisto gamybą bei vartojimą.

8.3. Programos glaudus susiejimas su švietimu sudarys sąlygas ankstyvame amžiuje keisti gyvenimo būdą, požiūrį į sveiką mitybą, kasdieniniame racione sumažinti nesveiko maisto dalį dėl padidėjusio vaisių ir daržovių suvartojimo.

9. Grėsmės.

9.1. Nepakankamas mokyklų, tiekėjų ar gamintojų aktyvumas dalyvaujant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje.

9.2. Dideli transportavimo logistikos kaštai gali padaryti programą nepatrauklią produkcijos tiekėjams ir gamintojams.

 

IV. STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, SUDERINAMUMAS SU KITAIS STRATEGINIAIS DOKUMENTAIS

 

10. Strategijos vizija yra paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves ir pratinti juos vartoti ateityje, taip prisidedant prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo. Įprasminti sveiką gyvenseną, kuri palaipsniui tampa įpročiu, gyvenimo norma, nes ateityje tai įtakos mažesnį susirgimų lėtinėmis neužkrečiamosiomis ligomis, susijusiomis su nesaugia ar nesveika mityba ar nutukimu skaičių.

11. Strategijos tikslas – įdiegti vaikams supratimą apie vaisių ir daržovių vartojimo teigiamą poveikį sveikatai. Įgyvendinant šį tikslą, keliamas uždavinys – padidinti vaisių ir daržovių dalį vaikų mityboje jų mitybos įpročių formavimosi etape.

12. Vaisių vartojimo skatinimo programos strategija yra susijusi su Valstybine maisto ir mitybos strategija, patvirtinta 2003 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1325 (Žin., 2003, Nr. 101-4556), ir padeda įgyvendinti joje numatytą strateginį tikslą – saugoti ir stiprinti žmonių sveikatą, mažinti su nesveika mityba susijusių ligų plitimą.

13. Strategija parengta atsižvelgiant į Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemos spręsti pagrindines nuostatas, kuriomis siekiama sumažinti netinkamos mitybos, antsvorio ir nutukimo sukeltas sveikatos problemas.

 

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

14. Šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais ir uždaviniais, leidžiantys reguliariai vertinti siekiamą pažangą:

14.1. Programoje dalyvaujančių mokyklų skaičius;

14.2. Programoje dalyvaujančių mokinių skaičius;

14.3. Nemokamai vaikams išdalintų produktų kiekis.

 

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

 

15. Įgyvendinant strategijos tikslus Lietuvos mokyklose, pageidaujančiose dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje, pradinių klasių mokiniams (6–10 metų amžiaus) bus nemokamai dalijai vaisiai ir daržovės.

16. Dalijami produktai – morkos, obuoliai, nesaldintos šviežios obuolių ir daržovių sultys. Dalijamų morkų kokybė turi atitikti bendruosius prekybos standartus. Obuolių kokybė turi būti ne žemesnės kaip II klasės. Dėl klimato sąlygų Lietuvos žemės ūkyje mažiau sunaudojama cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių, todėl daugelis mūsų šalyje pagamintos žemės ūkio produkcijos mažai kuo skiriasi nuo ekologiškos. Atsižvelgiant į tai, prioritetas yra teikiamas Lietuvoje užaugintiems produktams.

17. Produktai mokiniams dalijami 4 kartus per savaitę. Vaikui skiriama viena porcija per dieną. Porciją sudaro vienas iš produktų – obuolys, morka, 200 ml sulčių.

18. Šios Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Už šios Strategijos įgyvendinimą atsakinga VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.

19. VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra iki 2010 m. rugsėjo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai informaciją apie Strategijos įgyvendinimo vykdymą.

20. Strategijos įgyvendinimui lėšos skiriamos:

20.1. iš Europos žemės ūkio garantijų fondo – 1 050 000 litų;

20.2. iš Lietuvos valstybės biudžeto – 350 000 litų.

 

_________________