LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO
1. Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 dienos.
2. Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai keičiami ir papildomi nustačius mokesčius už Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nenurodytas teršimo rūšis, apmokestinus naujas teršiančiąsias medžiagas ir teršimo šaltinius, keičiantis ekologinei ekonominei situacijai Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius ekologinius normatyvus.
3. Pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui iki 1991 m. birželio 1 dienos:
1) kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengti mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo instrukciją;
2) nustatyti didžiausios leistinos taršos (DLT) ir laikinai leistos taršos (LLT) normatyvus aplinkos teršėjams;
3) parengti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl ekonominių sankcijų už teršalų avarinį išmetimą į aplinką, vandenų išskaidytą taršą, viršnormatyvinius vienkartinius teršalų išmetimus į atmosferą, taip pat atliekų išmetimą ne tam skirtoje vietoje arba be leidimo“ projektus;
4. Nustatyti, kad mokesčiai pagal pagrindinį ir lengvatinį tarifus įskaitomi į gamybos kaštus. Šių mokesčių 70 procentų mokama į savivaldybių gamtos apsaugos fondus, o 30 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Susivienijimas „Akmencementas“, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Jonavos „Azotas“, Kėdainių chemijos gamykla moka į savivaldybių gamtos apsaugos fondus 50 procentų ir 50 procentų – į valstybės biudžetą.
Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė atitinkamai – 10 procentų ir 90 procentų.
6. Lėšos, gautos taikant ekonomines sankcijas, išieškomos iš mokėtojui liekančio pelno į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.