LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 15 D. NUTARIMU NR. 470 PATVIRTINTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO TVARKOS DALINIO PAKEITIMO

1994 m. sausio 26 d. Nr. 55

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. I-229 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 32-725) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188) bei vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-236 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 32-728), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr.; 1993, Nr. 17-440):

1.1. skyrių „Bendroji dalis“ išdėstyti taip:

„Bendroji dalis

1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo) nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1.1. buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvoje;

1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams bei vaikaičiams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti;

1.3. asmenims, kuriems buvusieji turto savininkai arba šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleido notariškai patvirtinta sutartimi, – savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams (toliau vadinama – nuosavybės teisių perėmėjai). Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą šiems nuosavybės teisių perėmėjams atstatoma ta pačia tvarka, kaip ir šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiems asmenims.

2. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:

2.1. žemę;

2.2. miškus;

2.3. ūkinius-komercinius pastatus su priklausiniais;

2.4. gyvenamuosius namus su priklausiniais.

3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma šiais būdais:

3.1. grąžinamas nusavintas turtas natūra;

3.2. grąžinamas nusavintas turtas jam lygiaverte (ekvivalentine) arba kita natūra;

3.3. šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims suteikiamos valstybės vienkartinės išmokos, įgalinančios perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodamos valstybinio kapitalo akcijos;

3.4. už žemės ūkio paskirties žemę ir mišką šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims kompensuojama pinigais“;

1.2. skyrių „Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas“ išdėstyti taip:

„Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas

4. Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“ (Žin., 1991, Nr. 22-558, Nr. 28-777) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką – iki 1992 m. gegužės 31 d., o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis – iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos.

Piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės susigrąžinti turtą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).

Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau.

Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:

žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, ipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginti ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalinimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, reikalingų žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vietoj originalų prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio patvirtinti tų dokumentų nuorašai;

dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441).

Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytiesiems asmenims, pridedami (kai apylinkės agrarinės reformos tarnyba negali kitaip nustatyti asmens tapatumo) giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai ir kt.).

Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai. Jeigu šie pretendentai įstatymo nustatytu laiku nepateikė prašymų, laikoma, kad šie asmenys (asmuo) atsisakė savo teisės susigrąžinti turto dalį kitų pretendentų naudai.

5. Kai pretendentai į tą pačią žemės ar miško valdą pageidauja mažesnės arba didesnės negu jam priklauso pagal įstatymą turto dalies, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma vadovaujantis pretendentų tarpusavio susitarimu pagal Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 28-777; 1992, Nr. 12-324) 5 priede pateiktą formą.

6. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę ar mišką nagrinėja ir sprendimus priima rajonų, kuriuose yra turėtoji žemė ar miškas, arba kuriuose žemė ar miškas sugrąžinama ekvivalentine natūra, valdybos, atsižvelgdamos į šių valdybų žemėtvarkos tarnybų išvadas, o kai grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra žemė ar miškas (išskyrus buvusių žemės ūkio įmonių sistemos miškus) yra miškų urėdijų ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sferoje esančių nacionalinių parkų teritorijose – Miškų ūkio ministerija, atsižvelgdama į rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų išvadas.

Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse arba šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, nagrinėja ir sprendimus priima miestų, rajonų valdybos, atsižvelgdamos į šių miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų pasiūlymus.

Piliečių prašymus grąžinti gyvenamuosius namus, ūkinius- komercinius pastatus, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja ir sprendimus priima miesto, rajono valdyba arba institucija, kurios reguliavimo sferai priskirti šie objektai.

Piliečių prašymus grąžinti ūkinius-komercinius pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sferai priskirti šie objektai.

Piliečiai gali prašyti pakeisti nuosavybės teisės atstatymo į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką būdą ne vėliau negu apylinkės agrarinės reformos tarnyba padaro išvadą dėl šių piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę ir mišką tenkinimo.

7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytosios institucijos (toliau vadinama – institucijos) turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimą) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos, o dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo – per 3 mėnesius nuo to laiko, kai rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba padaro išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo.

Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia nurodytosios institucijos.

Nuosavybės teisės atstatomos asmenims, kurie nepasibaigus šios tvarkos 4 punkte nurodytiems terminams paduoti prašymus pateikė dokumentus, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje.

Prireikus institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje.

Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas tik asmenims, nurodytiems šios tvarkos 1.2 punkto antrojoje pastraipoje.

8. Sprendimai dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priimami šia tvarka:

8.1. rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos parengia (pagal pridedamą pavyzdį) išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką atstatymo, remdamosi:

8.1.1. apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktomis išvadomis dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo. Prireikus apylinkės agrarinės reformos tarnyba pateikia piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką patvirtinančius dokumentus bei piliečių giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus, taip pat rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus ir išvadas (jeigu nėra šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų);

8.1.2. apylinkės, kurioje gyvena arba dirba (dirbo) susigrąžinantis žemę asmuo, agrarinės reformos tarnybos išduota pažyma apie praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba rajono valdybos žemės ūkio skyriaus išduota pažyma apie kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11; Nr. 12-308; Nr. 62-1178), kai piliečiai susigrąžina žemę ūkininko ūkiui kurti arba plėsti, arba notariškai patvirtintu susitarimu dėl žemės išnuomojimo žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

8.1.3. žemės reformos žemėtvarkos projektu, apsvarstytu rajono valdyboje.

Rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada parengiama dalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotam atstovui). Savo sutikimą su rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada šis asmuo patvirtina parašu. Jeigu asmuo su rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada nesutinka, joje nurodomos iškeltos pretenzijos.

Rajono valdybai arba Miškų ūkio ministerijai priimant sprendimą, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), bet tik tuo atveju, jeigu jis nesutinka su rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada. Posėdžio vietą ir laiką šiam asmeniui raštu praneša apylinkės agrarinės reformos tarnyba.

Rajono valdyba ir Miškų ūkio ministerija atstato nuosavybės teises į visą piliečiui priklausantį turėtosios žemės ar miško plotą, išskyrus atvejus, kai žemės grąžinimo metu negalima suformuoti asmeninio ūkio arba miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų. Suformuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, šie žemės sklypai gali būti grąžinami ne tuo pačiu metu, kaip likusi žemės valdos dalis. Tuomet sprendime nurodomi sugrąžintos ir nesugrąžintos žemės valdos plotai bei likusios žemės valdos dalies grąžinimo sąlygos;

8.2. miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos pasiūlymus dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančią žemę ir mišką atstatymo parengia, remdamosi:

8.2.1. šios tvarkos 4 punkte nurodytais dokumentais, o jeigu jų nėra – miesto, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo klausimams nagrinėti pateiktais pasiūlymais bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančiais dokumentais;

8.2.2. valstybinio žemės kadastro informacija apie asmenims, pageidaujantiems atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus naudoti žemės sklypus miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (asmenims, kurie prašo suteikti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai);

8.2.3. miesto, rajono valdybos pateiktais detaliais planais apie individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotus bei galimus privatizuoti žemės sklypus miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse;

8.2.4. miestų, rajonų valdybų parengtais sąrašais asmenų, turinčių teisę įsigyti neatlygintinai žemės sklypus individualiai statybai bei kitai paskirčiai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse.

Miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos pasiūlymus miestų, rajonų valdyboms dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtąją žemę ir mišką atstatymo pateikia per mėnesį nuo piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką įrodančių dokumentų pripažinimo pakankamais, kad būtų patvirtintas žemės ir miško valdymo nuosavybės teise faktas. Miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų pasiūlymuose turi būti nurodyta turėtosios žemės valdos plotas ir naudojimo paskirtis, siūlomas suteikti neatlygintinai žemės sklypo plotas ir jo naudojimo paskirtis, jo vieta ir ribos, valstybės išperkamos žemės sklypo plotas ir jo kaina. Turi būti ir įrašas, jog pasiūlymai suderinti su asmeniu, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką.

Priimant miesto, rajono valdybos sprendimą dėl nuosavybės teisės į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtąją žemę ar mišką atstatymo, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, arba turėtąją žemę ar mišką išperkant, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), jeigu jis nesutinka su miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pasiūlymu arba nori pareikšti savo pastabas;

8.3. institucijos, rengdamosi nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus ir ūkinius- komercinius pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjant prašymą, kiekvienu atveju dalyvauja suinteresuotas asmuo (arba jo įgaliotas atstovas), taip pat dabartinis turto valdytojas (arba jo įgaliotas atstovas). Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas.

9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą). Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena.

Kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemę ir mišką), pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus – atskirai kiekvieno asmens vardu.

Jeigu nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma grąžinant arba suteikiant neatlygintinai žemės ar miško sklypą bendrojon nuosavybėn, sprendimas priimamas visų bendrasavininkių vardu, nurodant jų dalį bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma už visą arba dalį turėtosios žemės valdos kompensuojant įstatymų numatytais išpirkimo būdais, prie sprendimo pridedama miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pažyma apie valstybės išperkamą žemę (mišką) – pagal pridedamą pavyzdį.

Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės atstatymo būdo. Pagal piliečių prašymus šiuos ginčus nagrinėja teismas.

Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – dabartiniam turto valdytojui.

10. Institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisės atstatymo per 20 dienų gali būti apskųstas teismui.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinės rinkliavos“;

1.3. skyrių „Žemės ūkio paskirties žemės grąžinimas“ pavadinti „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ ir išdėstyti jį taip:

„Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas

11. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant ją natūra arba ekvivalentine natūra pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemės ūkio paskirties žemę ir mišką natūra, ir asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra savo asmeniniam ūkiui naudojamą žemę, nuosavybės teisė atstatoma pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka. Kitiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką atstatoma pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami, svarstomi ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, 6-126, 14-398, 27-786; 1993, Nr.) nustatyta tvarka.

Asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti kitą kaimo vietovėje esančią žemę natūra, nuosavybės teisė atstatoma suformavus sugrąžinamo žemės sklypo ribas pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą arba kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Asmenims, pageidaujantiems gauti kompensaciją už visą turėtąją žemę ir (ar) mišką arba šios žemės ir (ar) miško dalį, nuosavybės teisė atstatoma kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362) nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 80 ha turėtosios žemės valdos ir (ar) miško ploto.

Formuojant racionalią žemėnaudą, grąžinamo natūra žemės sklypo vieta gali būti keičiama tik to kaimo, kur buvo turėtoji žemė, teritorijoje. Grąžinamas ekvivalentine natūra žemės sklypas suprojektuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje ir turi būti lygiavertis turėtajai žemei. Laisva valstybinio fondo žeme laikomi tie plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys ir kuriuos galima parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą. Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėtosios žemės ūkio paskirties žemės plotą gali būti kompensuojama miško plotu.

Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, buvusioje teritorijoje žemė grąžinama tik pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinusių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą.

12. Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama:

12.1. asmenims ūkininko ūkiui kurti arba plėsti;

12.2. asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra, – jeigu jie susigrąžintą žemę, būtiną žemės ūkio įmonių gamybiniams pastatams eksploatuoti arba užimtą specializuotų žemės ūkio įmonių sodų, uogynų, medelynų, daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis, nustatytąja tvarka priskirtą valstybės išperkamai žemei, išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą. Šios žemės ūkio įmonės neturi teisės atsisakyti išsinuomoti susigrąžinamą privatinėn nuosavybėn žemę, jeigu būsimo žemės nuomotojo pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos mokestį, įrašytą su buvusiu šios žemės nuomotoju sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus tą žemės mokestį, kurį jos savininkas turi mokėti valstybei. Likusi nesugrąžinta žemė šiems asmenims gali būti grąžinama ekvivalentine natūra, nustatytąja tvarka suformavus grąžinamos žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte;

12.3. žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių nariams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra žemę, kurios kiti pretendentai nepageidauja susigrąžinti natūra plote, reikalingame žemės ūkio įmonių gamybiniams pastatams eksploatuoti arba užimtame specializuotų žemės ūkio įmonių sodų, uogynų, medelynų, daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis, nustatytąja tvarka priskirtame valstybės išperkamai žemei, jeigu jie šią žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą;

12.4. asmenims, kurie susigrąžintą žemę arba jos dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išnuomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (ūkininkams, pasirengusiems ūkininkauti asmenims arba žemės ūkio bendrovėms ir kt.). Pirmumą išsinuomoti šią žemę turi dabartinis jos naudotojas;

12.5. asmenims, kurie susigrąžintą žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams.

Šios tvarkos 12.2-12.4 punktuose nurodytieji asmenys žemę gali susigrąžinti tik tuo atveju, jeigu su būsimaisiais tos žemės nuomininkais pasirašomas notariškai patvirtintas susitarimas.

Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, gali naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.

Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo, žemė, kurios reikia jiems eksploatuoti, gali būti grąžinta jam natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti.

Į grąžinamą žemės ūkio paskirties žemę įtraukiami pretendentui nustatytąja tvarka skirti asmeniniam ūkiui žemės plotai arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) kaimo vietovėje privačių namų valdos žemės sklypas.

Grąžinamas natūra buvusios valdos sklypas gali būti padalintas pretendentams, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį žemės ar miško sklypą, jeigu šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 20 ha, arba šie asmenys pagal notariškai patvirtintą susitarimą žemę susigrąžina vienam ūkininko ūkiui steigti, ją valdydami bendrosios nuosavybės teise.

13. Grąžinant natūra arba ekvivalentine natūra kaimo vietovėje esančią žemę, laikomasi šios tvarkos: grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 ha bendro ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų. Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės plotas neturi būti didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio naudmenų. Jeigu grąžinama kitoje vietoje (ekvivalentine natūra) prastesnė žemė, maksimalus jos plotas gali būti ekvivalentiškai padidintas.

14. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose žemės ūkio paskirties žemė grąžinama tik asmenims, kurie nuolat gyvena šiose teritorijose, ir buvusių savininkų valdos neskaidomos į dalis.

Valstybiniuose parkuose žemė grąžinama tik nustatytąja tvarka parengus ir patvirtinus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Saugomose teritorijose žemė grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nustatytomis sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis.

15. Sugrąžinama asmenims ekvivalentine natūra žemė projektuojama žemės reformos žemėtvarkos projekte, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarkos. Jeigu projektuojamą sugrąžinti ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja įsigyti keli pretendentai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemė jiems parduodama aukcione, neįskaitant į jos kainą nominalios vertės.

16. Kaimo vietovėje turėta ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemė grąžinama natūra, jeigu ji nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribos suformuojamos žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorinio planavimo dokumentus.

17. Grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypai formuojami laikantis privačių žemėnaudų išdėstymo ir jų ribų nustatymo metodinių reikalavimų. Kartu su šiais žemės sklypais grąžinami į juos įsiterpę ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti ne didesni kaip 5 ha ploto paviršinio vandens telkiniai. Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.

18. Suinteresuoto asmens pageidavimu galima grąžinti mažesnį žemės plotą, o likusią grąžintinos žemės dalį išpirkti, arba išpirkti visą turėtąją žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 nustatyta tvarka. Jeigu iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, nustatytos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą šių projektų rengimo grafiką, asmuo neapsisprendė dėl žemės, įeinančios į valstybės išperkamos žemės ribas, susigrąžinimo ekvivalentine natūra, jo prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl turėtosios žemės išpirkimo.

19. Grąžinta kaimo vietovėje žemė turi būti naudojama pagal jai nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį. Žemės ūkio paskirties žemėje už nenaudojamas, apleistas bei nualintas žemės ūkio naudmenas (tai nustatoma laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos tvarkos) žemės savininkams taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir administracinės sankcijos. Jeigu asmenys, susigrąžinę žemės ūkio paskirties žemę, daugiau kaip dvejus metus nenaudojo jos pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, žemė iš jų išperkama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“;

1.4. skyrių „Miško grąžinimas“ pavadinti „Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka“ ir išdėstyti jį taip:

„Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

20. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai grąžinama iki 25 ha miško natūra arba ekvivalentine natūra (suteikiamas neatlygintinai lygiavertis miško plotas kitoje vietoje), formuojant privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų masyvus.

Grąžinamame žemės sklype esantys miškai, kurie Miškų ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento leisti įsavinti į žemės ūkio naudmenas ar kitaip panaudoti ne miškų ūkio veiklai, laikomi žemės ūkio paskirties žeme.

Vietoj turėtų privatinės nuosavybės teise miško plotų, kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims jų pageidavimu gali būti grąžinama ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemė arba miško plotas kitoje vietoje.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėto miško plotą gali būti kompensuojama žemės ūkio paskirties žemės plotu.

Miško plotų bei miško ir žemės ūkio paskirties žemės plotų lygiavertiškumas nustatomas pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

21. Urėdijų ir nacionalinių parkų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas gali būti grąžinamas tik asmenims, kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise, išskyrus toje vietoje nuolat gyvenančius asmenis, susigrąžinančius žemę ir mišką. Kai kuriais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio ministerija, jie gali būti grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

Toje vietovėje gyvenančiais laikomi asmenys, gyvenantys toje pačioje apylinkėje, kurioje grąžinamas miško sklypas, arba gyvenantys gretimoje apylinkėje, arba gyvenantys mieste (išskyrus respublikos pavaldumo miestus) ar miesto tipo gyvenvietėje, besiribojančiuose su apylinke, kurioje yra grąžinamas miško sklypas.

22. Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose miškai grąžinami natūra iki 25 ha ploto tik asmenims, nuolat gyvenantiems šiose teritorijose, ir buvusių savininkų valdos neskaidomos į dalis.

Valstybiniuose parkuose miškas grąžinamas tik nustatytąja tvarka parengus ir patvirtinus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Saugomose teritorijose miškas grąžinamas tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nustatytomis sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatytomis miško naudojimo sąlygomis.

23. Sugrąžintas natūra arba ekvivalentine natūra miško sklypas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą.

24. Miškai, nurodytieji šios tvarkos 59 punkte, bei miškų sklypai arba jų dalys, kurių šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti, išperkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 nustatyta tvarka“;

1.5. skyrių „Žemės sklypų suteikimas individualiai statybai miestuose (miesteliuose) ir kaimo vietovėse. Prie gyvenamųjų namų esančių žemės sklypų, anksčiau nepriklausiusių namų savininkams privatinės nuosavybės teise, suteikimas (įsigijimas)“ pavadinti „Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo gyvenviečių žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ ir išdėstyti jį taip:

„Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo gyvenviečių žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

25. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijose bei šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma taip:

25.1. asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti turėtąją žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra, nuosavybės teisė atstatoma suteikiant lygiavertį žemės sklypą norimoje kaimo vietovėje šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju mieste žemės sklypas neatlygintinai nesuteikiamas;

25.2. kitiems asmenims:

25.2.1. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste ar miesto tipo gyvenvietėje žemės sklypą (jo dalį), nenumatytą panaudoti miesto ūkio, valstybės ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai;

25.2.2. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, kur buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu pagal jų gyvenamąją vietą tame mieste (išskyrus respublikos pavaldumo miestus).

Minimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha. Maksimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse. Ši nuostata netaikoma Neringoje.

Kai šios tvarkos 25.2.1 ir šiame punktuose nurodytu būdu suteikiamas neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje žemės plotą, už trūkstamą jo dalį (jeigu turėtoji žemės valda nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai) kiekvienam pretendentui kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka.

Suteikiamo neatlygintinai naudojamo arba naujo žemės sklypo individualiai statybai ar kitai paskirčiai (daržui, sodui, ganyklai, želdynams, rekreacijai ir kt.) dydį miesto ar miesto tipo gyvenvietės administracinėje teritorijoje nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimą individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirtinos žemės plotą ir poreikį.

Pretendentų pageidavimu nustatyto dydžio sklypai gali būti suteikiami ir miestui priskirtose teritorijose;

25.2.3. piliečio pageidavimu, išperkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka.

26. Suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti nustatytos, paženklintos vietoje, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, parengti sklypų ribų planai ir šie sklypai įbraižyti žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodami žemės sklypai.

27. Trūkstant individualiai statybai skirtinos žemės, miesto, rajono tarybos sprendimu gali būti nuspręsta naujus žemės sklypus individualiai statybai suteikti tik tiems asmenims, turintiems teisę į nuosavybės atstatymą, kurie gyvena tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, arba pirmiausia tenkinti prašymus asmenų, turinčių teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, taip pat prašymus asmenų, iškeliamų iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, ir prašymus buvusių gyvenamųjų namų savininkų, kai jiems namai negrąžinami.

28. Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę, naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jam suteikiamas neatlygintinai, likusi žemės sklypo dalis (viršplotis) miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti paimta į valstybinį žemės fondą ir panaudota miesto reikmėms arba išnuomota žemę naudojusiam asmeniui laikotarpiui, iki ji bus panaudota pagal naują paskirtį, numatytą statybos projekte.

29. Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose, turi teisę gauti nuosavybėn tai gyvenamajai vietovei nustatyto dydžio sklypą individualiai statybai arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos (savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose) bendriją bei gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Šiais atvejais nuomininkai raštu įsipareigoja patuštinti nuomojamą namą ar butą per terminą, nurodytą įsipareigojime.

30. Nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose ir pareiškusiems norą statyti individualų namą ar įstoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją, suteikiama teisė gauti lengvatinėmis sąlygomis ilgalaikius kreditus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

31. Jeigu prie sugrąžinto namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (arba jo dalių) savininkui, jis miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti parduotas namo (arba jo dalių) savininkui, neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomotas“;

1.6. skyriuje „Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba valstybinių popierių (akcijų) išdavimas“:

1.6.1. išdėstyti 33 punktą taip:

„33. Tuo atveju, kai ūkiniai-komerciniai pastatai buvusiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) bei apyvartinį turtą leidžiama išpirkti už Lietuvos Respublikos pinigus iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai.

Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų ir apyvartinio turto įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus ir apyvartinį turtą duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar kita valstybinė tarnyba (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos bei kitų vėliau priimtų sprendimų dėl pagrindinių priemonių ir įrengimų indeksavimo.

Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinį- komercinį pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).

Perimamuose pastatuose esantis apyvartinis turtas, kuris įsigytas iš banko kredito, turi būti perduodamas šalių susitarimu.

Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. I- 1544 „Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr.) patvirtintais Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatais.

Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas. Ginčus ir nesutarimus dėl išsimokėtinai įsigyjamo valstybinio turto apmokėjimo būdų ir terminų sprendžia Finansų ministerija.

Jeigu asmuo atsisako ūkinių-komercinių pastatų grąžinimo natūra per mėnesį po įrengimų įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkiniam-komerciniam pastatui taikomos šios tvarkos 32 punkte nurodytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis)“;

1.6.2. išbraukti 35 punkto paskutinį sakinį;

1.7. skyrių „Sąlygos, kuriomis išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė“:

1.7.1. pavadinti skyriumi „Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė“;

1.7.2. išdėstyti 58 punktą taip:

„58. Valstybės reikmėms bei kitiems tikslams žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama grąžinant ją ekvivalentine natūra arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka, jeigu:

58.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, uostų ir jų įrenginių arba šios žemės reikia valstybės sienos apsaugai;

58.2. ji yra užimta požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų. Ši žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;

58.3. joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra užveisti sodininkų bendrijų sodai, įsteigti arba steigiami valstybinių įmonių pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir medelynai, privatizuojami pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą;

58.4. pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas; joje yra žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; ji suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės dalims, arba numatyta gyventojų asmeninio ūkio poreikiams pagal rajonų valdybose iki 1993 m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, arba iki šios datos suteikta ir paženklinta vietovėje;

58.5. ji 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo miesto ir miesto tipo gyvenvietės administracinėje teritorijoje arba miesto ar miesto tipo gyvenvietės poreikiams priskirtoje teritorijoje;

58.6. ji 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo numatyta priskirti miestų ir miesto tipo gyvenvietėms plėsti pagal nustatytąja tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detalius planus, tačiau miestams ir miesto tipo gyvenvietėms priskirta po 1991 m. rugpjūčio 1 dienos.

Už šią žemę kompensuojama suteikiant kiekvienam pretendentui neatlygintinai jų esamų namų valdų žemės sklypus arba naujus žemės sklypus individualiai statybai, o už ploto skirtumą tarp turėtosios žemės ploto (į kurį atstatoma nuosavybės teisė) ir suteikiamo neatlygintinai žemės ploto (arba piliečio pageidavimu – už visą valstybės išperkamą plotą) kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka;

58.7. ji buvo numatyta priskirti miestui ar miesto tipo gyvenvietei plėsti ir detalūs planai nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti po 1991 m. rugpjūčio 1 d. bet ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 31 dienos.

Už šią žemę kompensuojama po to, kai ji priskiriama miestui ar miesto tipo gyvenvietei ir tokiomis pat sąlygomis bei tvarka, kaip ir už žemę, nurodytą šios tvarkos 58.6 punkte;

58.8. ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto gyventojų rekreaciniams poreikiams.

Nuosavybės teisę į šią žemę atstato rajono valdyba pagal žemės buvimo vietą, suteikdama neatlygintinai esamos namų valdos žemės sklypą, o už skirtumą tarp ploto, į kurį atstatoma nuosavybės teisė, ir suteikiamo neatlygintinai žemės ploto (arba piliečio pageidavimu – už visą valstybės išperkamą plotą) kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka;

58.9. ji nustatytąja tvarka yra suteikta naudotis mokslo ir mokymo įstaigoms arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje;

58.10. ji yra ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų telkinių teritorijoje.

Tokie sklypai, suderinus su Valstybine geologijos tarnyba, gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;

58.11. ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje;

58.12. ji yra valstybinių draustinių, valstybinių parkų žemė, išskyrus žemę, grąžinamą asmenims, kurie nuolat gyvena šioje teritorijoje.

saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;

58.13. ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, bei žemė, suteikta valstybinėms įmonėms ir įstaigoms. Žemė, kuri 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatytąja tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta ir nebuvo kitaip panaudota pagal paskirtį, taip pat žemė, kurią buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal suderintą su rajono savivaldybe vietos parinkimo brėžinį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik po to, kai Žemės ūkio ministerija parengia išvadą apie šios žemės skyrimo ne žemės ūkio veiklai tikslingumą. Vadovaudamasi šia išvada, miesto, rajono valdyba priima sprendimą dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir pasiūlo žemę suteikusiai institucijai perduoti likusį suteiktos ne žemės ūkio paskirties žemės plotą į valstybinį žemės fondą;

58.14. sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių technologinis komplektas negali funkcionuoti, ir šiems pastatams eksploatuoti reikia žemės ūkio naudmenų plotų pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Buvusiems sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybiniams pastatams, kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio bendrovės, eksploatuoti reikalingas plotas nustatomas atsižvelgiant į šiuose pastatuose laikomų gyvulių aprūpinimą visų rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės produkcijai išauginti pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus. Kitų žemės ūkio įmonių pastatams eksploatuoti reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Šie žemės sklypai išperkami, išskyrus atvejus, kai žemė grąžinama šios tvarkos 12.2 punkte nurodytomis sąlygomis;

58.15. žemė, kurioje yra specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, daržai su įrengtomis drėkinimo sistemomis. Šie žemės sklypai išperkami, išskyrus atvejus, kai žemė grąžinama šios tvarkos 12.2 punkte nurodytomis sąlygomis;

58.16. žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašariniams plotams lietinti gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais vandenimis;

58.17. miškų urėdijų ir nacionalinių parkų žemė, naudotina miškų ūkio reikmėms, nustatyta pagal Miškų ūkio ministerijos parengtus normatyvus;

58.18. žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamųjų namų statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių generalinius planus ir jų išplėtimo projektus, parengtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 740 „Dėl Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, esančios miestams ir gyvenvietėms plėsti bei rekreacijai numatytose teritorijose, nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 52-1013) nustatyta tvarka;

58.19. valstybiniam ir savivaldybių vandenų fondui priklausančios upės ir ežerai, jeigu jie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 377 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės vandens telkiniuose“ (Žin., 1993, Nr. 19-478) nustatyta tvarka ir pagal miesto, rajono valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašus yra priskirti valstybinio vandenų fondo žemei;

58.20. žemė, paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės susigrąžinti natūra“;

1.7.3. išdėstyti 59 punktą taip:

„59. Miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ nustatyta tvarka, jeigu jie yra priskirti:

59.1. valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų zonoms;

59.2. valstybiniams draustiniams, valstybinių parkų miškams, išskyrus miškus, grąžinamus asmenims, kurie nuolat gyvena šiose teritorijose;

59.3. kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;

59.4. miestų miškams ir miško parkams;

59.5. miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

59.6. Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“;

1.8. skyrių „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ išdėstyti taip:

„Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas

63. Nustatyti, kad išlikęs nekilnojamasis turtas išperkamas šiais būdais:

63.1. tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra);

63.2. išduodant akcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

63.3. suteikiant valstybės vienkartines išmokas (išskyrus žemę ar mišką).

Sprendimą dėl valstybės vienkartinių išmokų skyrimo priima šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos. Kai turtas išperkamas piliečių prašymu, šios institucijos, priėmusios sprendimą, išduoda šiems piliečiams valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą pažymas (pagal šios tvarkos 2 priedą).

Pažyma išrašoma dviem egzemplioriais, abu jie išduodami piliečiui, kuris vieną egzempliorių pateikia banko įstaigai. Banko įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos banko, Lietuvos agropramoninio banko bei Lietuvos taupomojo banko 1991 m. balandžio 11 d. patvirtintomis Investicinių sąskaitų tvarkymo bei apmokėjimo už įsigyjamus privatizavimo objektus taisyklėmis, apskaito vienkartines išmokas piliečio investicinės sąskaitos nebalansinėje dalyje.

Piliečiui, kuriam skirta valstybės vienkartinė išmoka už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, didinama pinigų, kuriuos jis gali panaudoti privatizuojamiems objektams įsigyti, kvota. Didinamos kvotos suma yra lygi 5 procentams suteiktos valstybės vienkartinės išmokos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą nekilnojamąjį turtą gali būti panaudojamos privatizuojamiems objektams įsigyti Lietuvos Respublikos įstatymų (Valstybinio turto pirminio privatizavimo, Butų privatizavimo ir Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo) nustatyta tvarka;

63.4. įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto (išskyrus žemę ir mišką) paėmimo.

Jeigu pilietis to pageidauja, išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybė išperka įskaitymu, panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo dienos.

Pinigine prievole laikoma negrąžinta paskola, kurią bankas yra skyręs piliečiui iš valstybės lėšų.

Šios piliečio piniginės prievolės priskiriamos valstybės vidaus skolai ir padengiamos nustatytąja tvarka iš Respublikinio privatizavimo fondo lėšų;

63.5. žemė ir miškas išperkami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatytos tvarkos.

64. Nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka pilietis (išskyrus ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų išpirkimo atvejus). Jeigu pilietis neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdų iki teritorijos, kur buvo turėtoji žemė ar miškas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.

65. Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.

Vienkartinių valstybės išmokų dydis, išduodamų akcijų rūšys ir skaičius nustatomi atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.

Nustatant išmokų dydį bei perduodant nuosavybėn neatlygintinai turtą natūra, turi būti gautas šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų sutikimas“;

1.9. išdėstyti pridedamus:

1.9.1. rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvados pavyzdį;

1.9.2. institucijos sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą);

1.9.3. pažymos apie valstybės išperkamą žemę (mišką) pavyzdį.

2. Nustatyti, kad:

2.1. asmenims, kurie pateikė prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką po 1992 m. kovo 31 d. (kai turėtoji žemė ir miškas yra miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) arba po 1992 m. gegužės 31 d. (kai turėtoji žemė ir miškas yra kaimo vietovėje), bet ne vėliau kaip iki 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisė atstatoma:

2.1.1. jeigu nė vienas pretendentas nebuvo padavęs prašymo atstatyti nuosavybės teisę į buvusią žemės ar miško valdą;

2.1.2. jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos (imtinai) apylinkių agrarinės reformos tarnybos nėra padariusios išvadų dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę atstatymo kitiems pretendentams;

2.1.3. jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos (imtinai) apylinkių agrarinės reformos tarnybos yra padariusios išvadas dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo kitiems pretendentams, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos dar nepriėmė sprendimų dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo šiems pretendentams ir jie sutinka, kad apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvados būtų pakeistos pagal visų pretendentų į turėtą žemės ar miško valdą tarpusavio susitarimą;

2.1.4. jeigu kitiems pretendentams atstatyta nuosavybės teisė į turėtąją žemę ar mišką miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, tačiau buvusios žemės ar miško valdos plotas yra didesnis, negu įstatymo leistas suteikti neatlygintinai maksimalus plotas. Šiais atvejais piliečiams, padavusiems prašymus po 1992 m. kovo 31 d. iki 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisė atstatoma į likusį turėtosios žemės ar miško plotą;

2.2. nauji žemės sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai ir kitai paskirčiai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse pirmiausia suteikiami asmenims, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtąją žemę. Jeigu žemės individualiai statybai stokojama, nauji žemės sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse neparduodami aukciono tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr.), iki nebus patenkinti asmenų, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į šiuose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtąją žemę, prašymai gauti neatlygintinai žemės sklypus individualiai statybai.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 229 „Dėl miestų plėtimo teritorijų“ (Žin., 1992, Nr. 17-476);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 24-719);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 727 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo miestų plėtimo teritorijų klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-946).

MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS KARAZIJA

Pavyzdys

__________ rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada

dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui(-tei) ..................

....................................................... , gyvenančiam(-ai) ..............................................................

(vardas, pavardė, tėvo vardas) (rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė,

....................................................................................................................................................

namo ir buto numeris)

Rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, išnagrinėjusi piliečio(-tės) ............................................

prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką atstatymo bei kitus ........................................ apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktus dokumentus, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus, pažymą apie piliečio(-tės) ................................................. praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti (jeigu žemė susigrąžinama ūkininko ūkiui steigti arba plėsti), 199 ..... m. ............................ mėn. ....... ___ d. apsvarsčiusi ...................................................................................

................................................................................................................................................................

instituto parengtą buvusios ........................................ žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos projektą, siūlo:

1. Piliečio(-tės) ............................................................ prašymą patenkinti, atstatant jam(jai) nuosavybės teisę į .................. ha žemės ūkio paskirties žemę, .................... ha mišką taip:

1.1. iš turėtųjų ............................. rajono ........................... apylinkės ..................... kaime .............. ha žemės, ........... ha miško grąžinti natūra ............. ha bendrą žemės plotą, iš jo ............... ha miško, ................ ha mišku apaugusios žemės, .............. ha žemės ūkio naudmenų, .............. ha kitos žemės;

1.2. vietoj turėtųjų ...................... rajono .................... apylinkės .......................... kaime .............. ha žemės, ............... ha miško grąžinti ekvivalentine natūra ................... ha bendrą žemės plotą, iš jo ................ ha miško ir mišku apaugusios žemės, ................ ha žemės ūkio naudmenų, .................. ha kitos žemės ................... rajono ....................... apylinkės ........................ kaime;

1.3. .............. ha žemės, turėtos ...................... rajono ...................... apylinkės .......................... kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius šios valstybės išperkamos žemės kainą (.............................. Lt);

1.4. .................. ha miško, turėto ......................... rajono ............................... apylinkės ............................... kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius šios valstybės išperkamo miško kainą ( .................................. Lt);

1.5. nuosavybės teisę į ................ ha žemės, ................. ha miško atstatyti vėliau dėl šių priežasčių:

................................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................... .

2. Nuosavybės teisė į dalį turėtos žemės valdos ( ............. ha žemės, ................ ha miško) atstatyta anksčiau ................................................................................................................................................................

(institucijos pavadinimas, sprendimo numeris ir priėmimo data)

3. Piliečiui(-tei) suformuotą privačią žemėnaudą sudarys:

3.1. žemė, susigrąžinama ūkininko ūkiui kurti arba plėsti: .............. ha bendro ploto, iš jo ................. ha žemės ūkio naudmenų, ................ ha miško;

3.2. žemė, susigrąžinama išnuomojant ją ...................................................................................

(būsimojo ūkininko vardas, pavardė, tėvo vardas)

.................. ha bendro ploto;

3.3. žemė, susigrąžinama asmeniniam (šeimos) ūkiui ar kitai žemės ūkio veiklai: ....................... ha bendro ploto, iš jo .............. ha žemės ūkio naudmenų, ............. ha miško.

4. Suprojektuotos privačios žemėnaudos pagrindinis masyvas yra .............................. apylinkės ................................. kaime, sodyba .............................. kaime.

5. Žemė, kuri sugrąžinama bendrosios nuosavybės teise vienam ūkininko ūkiui steigti, sudaro ..................... ha. Ūkininko ūkis, registruojamas ..........................................................................................................

(vardas, pavardė, tėvo vardas)

vardu, sudaro .............. ha bendro ploto, iš jo ................ ha žemės ūkio naudmenų, ............. ha miško.

Su išvada ir suprojektuotu žemėnaudos išdėstymu bei ribomis sutinku ir sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo nurodytuoju būdu prašau priimti man nedalyvaujant:

................................................................................................................................................................

(piliečio(-tės) arba jo(jos) įgalioto atstovo vardas, pavardė, tėvo vardas, parašas ir data)

Su valdybos išvada pilietis(-tė) nesutiko ....................................................................................

(nurodoma priežastis)

................................................................................................................................................................

Rajono valdybos žemėtvarkos

tarnybos vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)

A. V.

199 _ m. ___________ mėn. __ d.

______________

Lietuvos Respublikos įstatymo

„Dėl piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų“

įgyvendinimo tvarkos

1 priedas

.........................................................................................................

institucijos pavadinimas

Sprendimas

199 .... m. ........................ mėn. ....... d. Nr. ............

dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui(-tei) ........................................................................

(vardas, pavardė, tėvo vardas)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir apsvarsčiusi piliečio(-tės) ......................................................................

........................................................ prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į ....................................

................................................................................................................................................................

(objektų pavadinimas)

.....................................................................................................................................................................................................................

(institucijos pavadinimas)

nusprendė:

1. Atstatyti piliečio(-tės) ........................................................................................................... ,

(vardas, pavardė, tėvo vardas) gyvenančio(-os)

................................................................................................................................................................

(rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)

................................................................................................................................................................

nuosavybės teisę į jo(jos) turėtą(-us) ......................................................................................................

(nurodyti nuosavybės objektus, esančius mieste,

rajone, kaime, ir jų adresą, žemės (miško) plotą ir kainą)

2. Turto grąžinimo data ................................................

3. Nuosavybės atstatymo būdai:

3.1. atstatant nuosavybės teisę į žemę ar mišką:

3.1.1. grąžinti natūra .................. ha;

3.1.2. grąžinti ekvivalentine natūra .............. ha;

3.1.3. suteikti neatlygintinai ................ ha žemės sklypą bendros ......................... Lt vertės ................................... mieste (miesto tipo gyvenvietėje);

3.1.4. išpirkti .................. ha bendros ............... Lt vertės turėtos žemės plotą ir ................ ha bendros .................. Lt vertės turėto miško plotą šiais būdais:

3.2. atstatant nuosavybės teisę į kitą turtą .................................................................................

4. Apribojimai: ...........................................................................................................................

5. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį .............. ha žemės, ................ ha miško) bus atstatyta vėliau, esant šioms sąlygoms:

6. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį ............... ha žemės, ............... ha miško) yra atstatyta anksčiau .................................................................................................................................................

(institucijos pavadinimas ir sprendimo data)

sprendimu Nr. ................... .

7. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas piliečiui(-tei) ............................................................, o kitas saugomas ..................................................................... .

(nurodyti institucijos pavadinimą)

Institucijos vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)

A. V.

______________

Pavyzdys

Pažyma Nr. ....................

apie valstybės išperkamą žemę (mišką)

Pil. .......................................................................................... , gyvenančiam(-ai) ....................

(vardas, pavardė, tėvo vardas)

................................................................ valstybės išperkamos žemės (miško) plotas ................. ha, į

(namų adresas)

kurį atstatyta nuosavybės teisė, .............................................................................................................

(institucijos

................................................................................................................................................................

pavadinimas, sprendimo (protokolo) numeris ir data)

įvertintas: žemė – .................... Lt, miškas – .................... Lt, iš viso .................... Lt. Iš jų žemės (miško), įeinančios į ....................miesto (miesto tipo gyvenvietės) teritoriją arba priskirtos miestui (miesto tipo gyvenvietei) iki 1991 m. rugpjūčio 1 d., – .................... Lt; žemės (miško), įeinančios į miestui ir miesto tipo gyvenvietei plėsti reikalingą teritoriją, – .................... Lt, kitos žemės ūkio paskirties žemės – .................... Lt, kitos žemės – .................... Lt, miško – .................... Lt.

Pil. ....................................................................... byla apie nuosavybės teisės į žemę (mišką)

(vardas, pavardė, tėvo vardas)

atstatymą bus saugoma ........................................................ valdybos žemėtvarkos tarnyboje.

(miesto, rajono pavadinimas)

........................ instituto

darbuotojo pareigos (parašas) (vardo raidė ir pavardė)

.......................... miesto (rajono)

valdybos žemėtvarkos tarnybos

vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)

A. V.

Įrašai apie žemės (miško) išpirkimą (nurodant kompensavimo būdus ir kompensuotą sumą):

................................................................................................................................................................

Pastaba. Įrašus padarę pareigūnai nurodo savo įstaigos pavadinimą, pareigas, pavardę, vardą bei datą, pasirašo ir patvirtina įstaigos antspaudu.

______________