LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VAIKŲ SUGRĄŽINIMO Į MOKYKLAS GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 14 d. Nr. ISAK-2571
Vilnius
Įgyvendindamas Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), priedo 3.2.1.3 priemonę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu
Nr. ISAK-2571
VAIKŲ SUGRĄŽINIMO Į MOKYKLAS GAIRĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų sugrąžinimo į mokyklą gairių (toliau vadinama Gairės) paskirtis – numatyti veiksmų kryptis, grąžinant į mokyklas jas palikusius vaikus ir numatant prevencines priemones problemai išvengti.
2. Šios Gairės parengtos įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), ir susijusios su Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Vaiko gerovės valstybės politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802).
II. VAIKŲ GRĄŽINIMO Į MOKYKLAS GAIRIŲ PRIORITETAI
3. Gairių tikslas – kurti vaikų sugrąžinimo į mokyklas sistemą, mažinant nesimokančių pagal privalomo švietimo programas vaikų skaičių.
4. Gairių uždaviniai:
4.1. skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės tarpusavio bendradarbiavimą;
4.2. siekti, kad mokymosi aplinka būtų pritaikyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, ir plėtoti švietimo formų įvairovę;
4.3. plėtoti pagalbos teikimą vaikams ir šeimoms tobulinant pagalbos sistemą ir didinti jos prieinamumą;
4.4. didinti tėvų atsakomybę už privalomą savo vaikų mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas derinant materialinę paramą su socialinėmis paslaugomis šeimai;
III. SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Mokyklos nelankymas yra kompleksinis, daugiaveiksmis reiškinys, reikalaujantis skirtingų žinybų ir kvalifikacijų specialistų kompetencijos ir bendro požiūrio.
6. Informaciją apie mokyklos nelankančių vaikų skaičių teikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerija.
7. Per pastaruosius penkerius metus mokyklos nelankančių vaikų skaičius mažėjo: 1999 m. buvo registruoti 824 bendrojo lavinimo mokyklos nelankantys mokiniai, 2000 m. – 789 mokiniai, 2001 m. – 684 mokiniai, 2002 m. – 550 mokinių, 2003 m. – 572 mokiniai, 2004 m. – 505 mokiniai. 2005 m. spalio 1 d. bendras mokyklos nelankančių mokinių skaičius išaugo – buvo 631 vaikas, iš jų – 97 neįgalūs.
8. Mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 889, „Dėl Mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo“(Žin., 1997, Nr. 75-1946). Pagal šią tvarką į apskaitą patenka vaikai, kurie nustojo lankyti mokyklą ar dėl sunkios negalios negali lankyti bendrojo lavinimo mokyklų.
9. Šalyje sukurta centrinė mokinių duomenų bazė, joje fiksuojami duomenys apie visus mokyklas lankančius mokinius.
10. Nesukurta mokyklos nelankančių vaikų duomenų bazė, kuri leistų ilgesnį laiką stebėti vaiką, kaupti duomenis, naudingus grąžinant jį į švietimo sistemą.
11. Lietuvoje atliktų tyrimų analizė rodo, kad vaikai mokyklos nelanko dėl šių priežasčių:
11.1. psichologinių asmenybės ypatumų: pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių siekių, fiksacijų ties nesėkmėmis, palyginti aukšto nerimo lygio, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę veiklą;
11.2. mokymosi turinio neįsisavinimo, žinių „spragų“, dažnai susijusių su vaikų įvairiomis problemomis ir specialiaisiais poreikiais;
12. Apie trečdalį mokyklos nelankančių mokinių sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, todėl ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama šių mokinių ugdymui ir darbui su jų šeimomis.
13. Lietuvoje nėra sukurtos vaikų grąžinimo į mokyklą sistemos, kuri numatytų tarpinę grandį ar instituciją, kurioje mokyklos nelankantys vaikai galėtų atgauti prarastą gebėjimą mokytis, mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius ir galėtų toliau tęsti mokslus pagal privalomo švietimo programas.
14. Siekiant spręsti mokyklos nelankymo problemą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ją šalyje įgyvendinamos tokios priemonės:
14.1. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja akciją „Mokyklon? Pakeliui!“, kurios tikslas – paskatinti visuomenę prisidėti pritraukiant į mokyklą jos nelankančius arba ne nuolat lankančius vaikus;
14.2. Nuo 1993 m. šalyje veikia jaunimo mokyklos, skirtos praradusių mokymosi motyvaciją ir nelankančių mokyklos vaikų problemoms spręsti. Paskutiniuosius trejus metus jaunimo mokyklose kasmet mokosi daugiau kaip 2000 mokinių;
14.3. įgyvendinant Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2001, Nr. 36-1220), daugelyje šalies mokyklų įdarbinti socialiniai pedagogai, kurių pagrindinis profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti, įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo, nesimokymo, netinkamo elgesio, bendravimo ir kitas problemas;
14.4. įgyvendinama Specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo 2005–2008 metų programa „Geltonasis autobusas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 (Žin., 2004, Nr. 179-6627);
14.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1110 (Žin., 2005, Nr. 126-4497) patvirtinta „Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2006-2008 metų programa“, kurios tikslas – pasiekti, kad didžiuma vaikų į mokyklas būtų vežama mokykliniu transportu ir kad kaimo vaikai saugiai pasiektų mokyklas bei pagerėtų jų ugdymo kokybė;
14.6. įgyvendinant Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelį, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-897, šalyje šiuo metu įsteigta 51 pedagoginė psichologinė tarnyba. Tai pagerina pedagoginės ir psichologinės pagalbos vaikams prieinamumą, tačiau neužtikrina pedagoginės psichologinės pagalbos veiksmingumo ir kokybės – nėra pakankama šių tarnybų materialinė, techninė, metodinė bazė, mažesnėse savivaldybėse trūksta reikiamos kvalifikacijos specialistų;
14.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl Teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281) siekiama užtikrinti mokiniams mokyklose saugią ir sveiką aplinką, sudaryti tinkamas sąlygas vaiko gerovei ir šalinti mokyklos nelankymo priežastis;
14.8. Švietimo ir mokslo ministerija nuolat vykdo švietimo būklės tyrimus: tiriamos mokyklos nelankymo priežastys ir mastai, mokinių krūviai bendrojo lavinimo mokyklose, popamokinės veiklos veiksmingumas, specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikis ir problemos ir kt.;
14.9. per pastaruosius trejus metus nemokamai buvo maitinama per 27 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių (apie 160 tūkst.), nemokamam vaikų maitinimui išleista 61 mln. litų;
14.10. iš mokinio krepšelio neformaliajam vaikų švietimui šalyje per 2004 metus buvo skirta 95,7 mln. Lt – po 144 Lt vienam mokiniui per metus. Per 2004 metus bendrojo lavinimo mokyklose popamokinėje veikloje dalyvavo daugiau kaip 385 tūkst. mokinių. Tai sudaro 68 proc. visų mokinių. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų programose dalyvavo daugiau nei 112 tūkst. mokinių, tai sudaro 23 proc. visų mokinių.
IV. GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
15. Skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimą:
15.1. kurti vaiko sugrąžinimo į mokyklą sistemą mokyklos, savivaldybės ir šalies lygmeniu numatant jo „suradimo“, motyvavimo, resocializacijos ir kitas priemones;
15.2. skatinti įvairių institucijų ir žinybų komandinį darbą dirbant su mokyklos nelankančiais vaikais;
15.3. siekti atkreipti visuomenės ir bendruomenių dėmesį į mokyklos nelankymo problemą, keisti neigiamą nuostatą į mokyklos nelankančius vaikus;
16. Didinti tėvų atsakomybę už privalomą savo vaikų mokymąsi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas derinant materialinę paramą su socialinėmis paslaugomis šeimai;
16.1. tobulinti teisės aktus ir parengti naujus siekiant įtvirtinti tėvų atsakomybę už vaikų mokymąsi;
17. Skatinti ugdymo formų ir metodų įvairovę įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams sukuriant „tarpinę grandį“ tarp „gatvės“ ir mokyklos, pritaikyti mokymosi aplinką įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
18. Koordinuoti pagalbos teikimą vaikams ir šeimoms, didinti jos prieinamumą:
18.1. didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams pedagoginės ir psichologinės pagalbos prieinamumą gerinant savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų materialinę ir metodinę bazę, plečiant jų infrastruktūrą, didinant specialistų etatų skaičių;
18.2. kurti bendruomenėse socialinių paslaugų infrastruktūrą, skirtą darbui su socialinės rizikos šeimomis, rūpintis, kad pagalba pasiektų kuo daugiau rizikos grupės šeimų, o skurstančių šeimų vaikai galėtų įgyti išsilavinimą;
18.3. siekti, kad mokymosi sunkumų turinčiam vaikui būtų laiku suteikiama pedagoginė, socialinė, specialioji pedagoginė, psichologinė ir kita pagalba;
18.4 siekti, kad mokyklos nelankymo, mokymosi motyvacijos praradimo priežastys būtų nustatytos kuo anksčiau;
19. Telkti žmogiškuosius išteklius darbui su rizikos grupės, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ir jų šeimomis ir tobulinti specialistų kompetenciją:
19.1. siekti, kad mokytojas būtų pasirengęs dirbti žinių visuomenės sąlygomis su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais. Keisti mokytojo vaidmenį: mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keisti mokytoju – mokymosi organizatoriumi, mokymosi galimybių kūrėju, mokymosi talkininku, patarėju, partneriu, tarpininku tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių žinių šaltinių;
V. LAUKIAMI REZULTATAI
20. Bus sukurta vaiko grąžinimo į mokyklą sistema: numatytos jo „suradimo“, motyvavimo, resocializacijos ir kitos priemonės.
21. Bus išplėsta mokyklų ir ugdymo formų įvairovė, sukurta „tarpinė grandis“ tarp gatvės ir ugdymo įstaigos, kuriose vaikas saugioje ir tausojančioje aplinkoje atnaujins prarastus mokymosi, bendravimo, socialinius įgūdžius.
22. Bus išplėstas socialinę pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai teikiančių institucijų tinklas, pagerėjusi pagalbos kokybė.
23. Pagerėjęs valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės tarpusavio bendradarbiavimas dirbant su mokyklos nelankančiais mokiniais.