Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 19 d. Nr. 585
Vilnius
Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendintų 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 3 tomas, p. 19), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti Energetikos ministerijai per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo, laikantis šiuo nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo koncepcijoje išdėstytų principų, parengti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 585
LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta siekiant įgyvendinti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 3 tomas, p. 19) (toliau – Patikimumo direktyva), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) (toliau – Dujų direktyva).
2. Koncepcijos tikslas – įtvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir struktūrą. Koncepcija numato ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) pagrindinius principus.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
3. Įstatymo tikslas – taip nustatyti bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, dujų įmonių veiklą, jų tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas, kad būtų:
3.2. perdavimo veikla efektyviai atskirta nuo gavybos ir tiekimo veiklos, užtikrintas tiekimo saugumas ir solidarumas dujų sektoriuje (įgyvendinant Dujų direktyvą);
3.3. sustiprinta vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, inter alia sukuriant konkurencingą dujų rinką (įgyvendinant Dujų direktyvą);
3.4. išplėstos nacionalinį energetikos sektorių reguliuojančios institucijos (toliau – Nacionalinis reguliuotojas) funkcijos, užtikrintas jo nepriklausomumas, suderinta veiklos praktika ir sudarytos sąlygos bendradarbiauti Europos energetikos sektorių reguliuojančioms institucijoms (reguliuotojams) regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis (įgyvendinant Dujų direktyvą);
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
5. Šiuo metu visuomeninius santykius, susijusius su dujų gavyba, tiekimu, laikymu, skystinimu, perdavimu, skirstymu ir vartojimu, specialiai reglamentuoja Įstatymas. Kiti teisės aktai šią visuomeninių santykių sritį reguliuoja tik iš dalies arba yra skirti Įstatymui įgyvendinti:
5.1. Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), pateikia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis energetikos srityje iki 2025 metų, šias nuostatas ir kryptis ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo požiūriais visapusiškai derindama su didėjančiais valstybės poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais, taip pat nustato būdus ir priemones, kaip užtikrinti energijos tiekimo strateginį patikimumą, sumažinti arba neutralizuoti neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką;
5.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224) reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą, tačiau pavienių energetikos sektorių veiklos, energetikos įmonių ir vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai;
5.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę; dujų sektoriui šis įstatymas svarbus dėl to, kad dujos – vienas iš šilumos generavimo šaltinių;
5.4. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius ir sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros energetikos sektoriuje; dujų sektoriui šis įstatymas svarbus dėl to, kad dujos – vienas iš elektros generavimo šaltinių;
5.5. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (Žin., 2002, Nr. 109-4819), reglamentuoja energetikos įmonių (įskaitant dujų įmones) reguliuotojo veiklą ir kompetenciją;
5.6. Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2008, Nr. 27-966), skirtas gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti ir nustato minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, jų finansavimo principus, taip pat dujų įmonių ir kitų dujų rinkos dalyvių ir valstybės institucijų pareigas įgyvendinant šio aprašo reikalavimus;
5.7. Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3-104 (Žin., 2009, Nr. 93-4010), reglamentuoja duomenų ir ataskaitų apie energetikos įmonių reguliuojamą veiklą gamtinių dujų, elektros energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose pateikimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nustato teikiamos informacijos apimtį ir formą;
5.8. Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-132, nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus skiriamų piniginių baudų ir jų dydžių nustatymo tvarką;
5.9. Pavojingų darbų su dujomis taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-382 (Žin., 2005, Nr. 134-4823), nustato pavojingų darbų su dujomis parengimo, atlikimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;
5.10. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598), nustato gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo tvarką ir sąlygas, naudojimosi gamtinių dujų sistema tvarką;
5.11. Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-348 (Žin., 2008, Nr. 93-3688), nustato gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių ir tiekimo įmonių teikiamų paslaugų, tiesiogiai susijusių su jų licencijose nustatyta veikla, kokybės vertinimo ir kontrolės tvarką;
5.12. Naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-266 (Žin., 2008, Nr. 75-2972), nustato naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo organizavimo ir naujų vartotojų dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų organizavimo tvarką;
5.13. Gamtinių dujų pirkimo– pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4‑89 (Žin., 2008, Nr. 33-1194), reglamentuoja gamtinių dujų tiekimo licenciją turinčių ir tiekimą vykdančių įmonių ir buitinių vartotojų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę;
5.14. Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2008, Nr. 27-966), skirtas gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, nustato minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, jų finansavimo principus, dujų įmonių ir kitų dujų rinkos dalyvių (sistemos naudotojų ir vartotojų), valstybės institucijų pareigas įgyvendinant šio aprašo reikalavimus;
5.15. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320), nustato dujų skirstymo sistemos ne daugiau kaip 16 bar (? 16 bar) darbinio slėgio skirstomųjų plieninių dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais skirstomos (transportuojamos) gamtinės dujos, projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus;
5.16. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1304 (Žin., 2007, Nr. 132-5379), reglamentuoja gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo veiklos licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą dujų įmonėms, taip pat nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo sistemų operatorių ar dujų tiekimo veikla besiverčiančios įmonės, ir licencijuojamos veiklos sąlygas;
6. Įstatymas ir kiti Koncepcijos 5 punkte nurodyti teisės aktai skirti įgyvendinti 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL 2003 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 230) ir ją iš esmės įgyvendina tinkamai, tačiau šis reguliavimas turi būti keičiamas siekiant įgyvendinti naująją Dujų direktyvą.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
7. Patikimumo direktyvos įgyvendinimo analizė atskleidė, kad:
7.1. Šiuo metu pagrindinis šį Europos Sąjungos teisės aktą Lietuvos Respublikoje įgyvendinantis dokumentas yra Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 (toliau – Aprašas).
7.2. Galiojantis Įstatymas išsamiai nereguliuoja dujų tiekimo patikimo įvertinimo procedūros, taigi neužtikrina tinkamo dujų tiekimo patikimumo lygmens.
7.3. Siekiant suteikti Patikimumo direktyvą įgyvendinančioms nuostatoms didesnę juridinę galią, įgyvendinančias nuostatas iš Aprašo derėtų perkelti į Įstatymą. Taip būtų pasirengta įgyvendinti ir būsimąją į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo bus panaikinta Patikimumo direktyva (KOM(2009) 363 galutinis) (OL 2009 L 111 p. 5) (toliau – Reglamentas).
8. Dujų direktyvos įgyvendinimo analizė atskleidė, kad:
8.1. Šiuo metu galiojantis Įstatymas įgyvendina 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL 2003 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 230), tačiau į jį neperkeltos Dujų direktyvos nuostatos, pakeitusios minėtąją direktyvą, t. y. Dujų direktyvos nuostatos dėl dujų perdavimo veiklos tinkamo atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo; vartotojų teisių apsaugos, inter alia sukuriant konkurencingą dujų rinką; Nacionalinio reguliuotojo kompetencijos, nepriklausomumo, tarptautinio bendradarbiavimo ir veiksmų, užtikrinančių tinkamą dujų tiekimo patikimumo lygmenį; perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis.
8.2. Nors galiojantis Įstatymas iš esmės tinkamai perkėlė direktyvą 2003/55/EB ir sudarė sąlygas kurti gamtinių dujų rinką, tačiau net ir ją įgyvendinus vartotojų laisvė rinktis tiekėjus ir tiekėjų teisės laisvai aprūpinti savo vartotojus užtikrinamos nevisiškai.
8.3. Galiojančiame Įstatyme numatytos teisinio, organizacinio ir funkcinio atskyrimo dujų įmonėse taisyklės, įtvirtintos įgyvendinant direktyvą 2003/55/EB, neužtikrina veiksmingo gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gamtinių dujų gavybos, skirstymo ir tiekimo veiklos.
8.4. Esamas Įstatymo reguliavimas neužtikrina, kad tiekimo veikla būtų veiksmingai atskirta nuo perdavimo veiklos, ir neskatina pakankamų vertikalios integracijos įmonių investicijų į savo tinklus, taip pat neužtikrina dujų rinkos likvidumo ir skaidrumo, per mažai gina vartotojų teises ir teisėtus interesus.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
9. Patikimumo direktyvos įgyvendinimo analizė atskleidė, kad:
9.1. Europos Sąjungos institucijose šiuo metu priimtas sprendimas, kad Patikimumo direktyva neužtikrina pakankamo dujų tiekimo patikimumo.
9.2. Siekdama šiuo požiūriu tobulinti Patikimumo direktyvą, Europos Komisija yra pateikusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Patikimumo direktyva, projektą. Projekte aiškiai nustatoma ir padalijama atsakomybė, numatoma koordinuoti valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmens atsakomąsias priemones, t. y. prevencijos priemones ir priemones, kurių imamasi konkrečiais tiekimo sutrikimo atvejais, kad būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas ir nenutrūkstamas tinkamas dujų vidaus rinkos veikimas.
10. Dujų direktyvos įgyvendinimo kitose valstybėse narėse analizė atskleidė, kad:
10.1. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini Dujų direktyvai įgyvendinti, įsigaliotų iki 2011 m. kovo 3 d., o veiklų atskyrimą reguliuojančios nuostatos – iki 2012 m. kovo 3 dienos. Europos Sąjungos valstybės narės šiuo metu dar tik rengia nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius Dujų direktyvą.
10.2. Pradėjus rengti Dujų direktyvą, skirtą rinkai liberalizuoti, daugiausia dėmesio skirta nuosavybės atskyrimo koncepcijai, t. y. modeliui, numatančiam visišką dujų gavybos ir tiekimo atskyrimą nuo perdavimo veiklos. Aštuonios Europos Sąjungos valstybės narės – Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija – kartu su didžiosiomis narėmis Vokietija ir Prancūzija pateikė alternatyvius pasiūlymus. Dėl to galutinėje Dujų direktyvos redakcijoje pateikti 3 Dujų direktyvos įgyvendinimo modeliai.
10.3. Dujų direktyvai įsigaliojus, valstybės narės turi galimybę, atsižvelgdamos į Dujų direktyvoje numatytus objektyvius kriterijus, pasirinkti vieną iš 3 alternatyvų: nuosavybės atskyrimą; nepriklausomo sistemos operatoriaus modelį; nepriklausomo perdavimo operatoriaus modelį. Konkrečių valstybių pasirinkimas, kurią iš 3 alternatyvų įgyvendinti, priklauso nuo faktinės situacijos, t.y. nuo to, ar 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklausė vertikalios integracijos įmonei. Valstybės, kuriose 2009 m. rugsėjo 3 d. veikė vertikaliai integruotos elektros energijos bendrovės, gali pasirinkti vieną iš 3 Dujų direktyvoje numatytų alternatyvų, o tos valstybės, kuriose 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema nepriklausė vertikalios integracijos įmonei, privalo taikyti visiško nuosavybės atskyrimo būdą.
10.4. Europos Parlamento 2007 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų nurodyta, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu – veiksmingiausias būdas, kaip nediskriminuojant skatinti investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Dėl šios Europos Parlamento pozicijos toks Dujų direktyvos įgyvendinimo būdas, kai atskiriama nuosavybė, laikomas (ir Koncepcijoje) pagrindiniu Dujų direktyvos įgyvendinimo būdu. Nuosavybės atskyrimo efektyvumas ir šios alternatyvos įgyvendinant veiklų atskyrimą prioritetas pažymėtas ir Europos Komisijos 2007 m. sausio 1 d. komunikate dėl Europos energetikos politikos. Be to, Europos Komisijos komunikate dėl Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo (KOM(2006) 851 galutinis), pažymėta, kad ekonominiai faktai rodo – visiškas nuosavybės atskyrimas veiksmingiausias būdas, kaip užtikrinti pasirinkimo galimybes ir skatinti investicijas, nes atskirtos tinklo įmonės, priimdamos investicinius sprendimus, nėra veikiamos beveik sutampančių tiekimo ir (arba) gamybos sektoriaus interesų, taip pat išvengiama pernelyg išsamaus ir sudėtingo reguliavimo ir neproporcingos administracinės naštos. Nuosavybės atskyrimo alternatyvos efektyvumo ir tvarumo principas įtvirtintas ir Dujų direktyvos preambulėje. Taigi nuosavybės atskyrimo alternatyva, įgyvendinant atskyrimo reikalavimus, Europos Sąjungos lygiu laikoma pagrindiniu ir prioritetiniu Dujų direktyvos įgyvendinimo būdu.
10.5. Olandija visišką nuosavybės atskyrimo modelį įdiegė dar 2007 metais. Perdavimo sistemos operatorių nuosavybę yra atskyrusios 12 valstybių narių, tarp jų Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Švedija. Latvija ir Estija šiuo metu dar nėra įgyvendinusios Dujų direktyvos.
10.6. Nors Dujų direktyvos 49 straipsnio 1 dalis suteikia teisę Baltijos valstybėms (ir Suomijai) nukrypti nuo direktyvos nuostatų taikymo, iki šiol nė viena Baltijos valstybė (ar Suomija) nėra pareiškusi oficialios pozicijos dėl Dujų direktyvos išimties taikymo. Atvirkščiai, Estija jau yra oficialiai pareiškusi, kad nesinaudos išimtimi ir įgyvendins Dujų direktyvą nuosavybės atskyrimo būdu. Lietuvos Respublika taip pat neturi pagrindo nukrypti nuo pagrindinio Dujų direktyvos įgyvendinimo modelio (t.y. nuosavybės atskyrimo būdo).
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, Europos Sąjungos TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
11. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisei įgyvendinti, Koncepcijai tarptautinės teisės normos (išskyrus Lietuvos Respublikos sudarytas dvišales užsienio investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos sutartis) neaktualios. Kiek tai susiję su užsienio investicijų skatinimu ir abipuse apsauga, Lietuvos Respublika, įgyvendindama Dujų direktyvą pasirinktu pagrindiniu (t. y. nuosavybės atskyrimo) būdu, niekaip nepažeidžia užsienio (tarptautinių) investuotojų teisių, nes:
11.1. Lietuvos Respublikos vykdoma dujų sektoriaus reforma inicijuota ne Lietuvos Respublikos, o lemta Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublika negali rinktis – įgyvendinti Dujų direktyvą, ar jos neįgyvendinti. Lietuvos Respublika – Europos Sąjungos narė, taigi negali nevykdyti įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, vadovaudamasi susitarimais su trečiosiomis valstybėmis ar kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Jeigu susidarytų situacija, kad Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos teisę tariamai prieštarautų dvišalių Lietuvos Respublikos susitarimų nuostatoms, Lietuvos Respublika turėtų pakeisti šiuos dvišalius susitarimus arba net juos denonsuoti (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnis), tačiau bet kuriuo atveju Lietuvos Respublika turėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę.
11.2. Dujų direktyvos 49 straipsnis numato galimybę taikyti išimtis (t. y. neatskirti integruotų bendrovių turto), tačiau jų taikyti neprivaloma. Atvirkščiai, esant galimybei, Lietuvos Respublika privalo Europos Sąjungos teisę įgyvendinti taip, kad maksimaliai būtų pasiekti Europos Sąjungos tikslai. Kaip nurodyta Europos Parlamento 2007 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų, nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu yra veiksmingiausias būdas nediskriminuojant skatinti investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Dėl to Lietuvos Respublika pagrįstai pasirinko Dujų direktyvą įgyvendinti nuosavybės atskyrimo būdu ir būtent taip geriausiai pasieks Dujų direktyvos tikslus. Lietuvos Respublikoje bus sukurtas reguliavimas, garantuojantis laisvą prieigą prie perdavimo sistemos ir investicijas į perdavimo infrastruktūrą ilgalaikėje perspektyvoje.
11.3. Siūlomo priimti Įstatymo reikalavimai būtų taikomi ne konkretiems užsienio investuotojams, o visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms ir įstatymų reikalavimų neatitinkančioms dujų įmonėms. Dujų įmonė, neatitinkanti reikalavimų, privalės atlikti veiksmus, skirtus Dujų direktyvoje nurodytiems tikslams pasiekti. Reikalavimai bus taikomi kiekvienam subjektui, nesvarbu, kas bus to subjekto akcininkais.
12. Patikimumo direktyvos esmę apibūdina pagrindiniai šio Europos Sąjungos teisės akto principai:
12.1. Daugiau nei 40 procentų šiuo metu Europos Sąjungos suvartojamų gamtinių dujų importuojama iš trečiųjų valstybių. Planuojama, kad 2020 metais šis skaičius gali padidėti iki 70 procentų. Tokia Europos Sąjungos priklausomybė nuo trečiųjų valstybių rodo, kad būtina užtikrinti tinkamą dujų tiekimo patikimumo lygmenį. Menkiausias nesklandumas, galintis sumažinti dujų tiekimą, gali labai sutrikdyti Europos Sąjungos ekonominę veiklą.
12.2. Siekdama užtikrinti patikimą dujų tiekimą, direktyva įpareigoja valstybes nares nustatyti įvairių dujų rinkos dalyvių vaidmenis ir pareigas įgyvendinant tinkamo dujų tiekimo patikimumo lygio užtikrinimo politikos kryptis, taip pat reikiamus minimalius tiekimo patikimumo standartus, kurie privalo būti suderinti su konkrečios valstybės narės dujų rinkos dalyviais. Standartai turi būti nediskriminaciniai ir skaidrūs, skelbiami viešai.
12.3. Papildomai Patikimumo direktyva įpareigoja valstybes nares imtis reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad Patikimumo direktyvoje nustatytos priemonės netaptų pernelyg didele ir neproporcinga našta dujų rinkos dalyviams ir neprieštarautų konkurencingos dujų vidaus rinkos reikalavimams.
12.5. Dideliems dujų tiekimo sutrikimams šalinti Patikimumo direktyvoje numatytas 3 žingsnių mechanizmas. Pirmas žingsnis – dujų pramonės šakos reakcija į tiekimo sutrikimą. Jeigu to nepakanka, valstybės narės privalo imtis priemonių tiekimo sutrikimui pašalinti. Jeigu pirmu ir antru etapu taikytų priemonių neužtenka, imamasi priemonių Europos Sąjungos lygiu.
12.6. Siekdama tobulinti Patikimumo direktyvą, Europos Komisija yra pateikusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Patikimumo direktyva, projektą.
12.7. Reglamento projektas pagrįstas N-1 rodiklio apskaičiavimu. N-1 rodiklis apibūdina dujų infrastruktūros pajėgumą tiekti dujas didžiausiam dujų poreikiui apskaičiuoto rodiklio teritorijoje (t.y. geografinėje vietovėje, kurios N-1 rodiklis apskaičiuotas) patenkinti, kai sutrinka didžiausios infrastruktūros veikla. Sutrikus didžiausios infrastruktūros veiklai, visų kitų turimų dujų tiekimo infrastruktūros objektų techniniai pajėgumai (t. y. didžiausi nuolatiniai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius gali siūlyti tinklo naudotojams, atsižvelgdamas į sistemos vientisumą ir perdavimo tinklo eksploatacijos reikalavimus) turėtų atitikti bent visą apskaičiuotojo rodiklio teritorijai reikalingą dujų kiekį 60 dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu šalčiausiu metu, kuris, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kas 10 metų.
12.8. Pagrindinis Reglamento projekto tikslas – padidinti dujų tiekimo saugumą skatinant investuoti į reikiamas jungtis, kad būtų pasiektas N-1 rodiklis, taip pat dujų transportavimą priešinga kryptimi. Be to, jungčių reikia ir tinkamai dujų vidaus rinkos veiklai užtikrinti. Reglamente daugiausia dėmesio skiriama dujų vidaus rinkos vaidmeniui užtikrinant dujų tiekimo saugumą. Siekiama gamtinių dujų įmonėms suteikti galimybę visoje Europos Sąjungoje aprūpinti vartotojus dujomis kuo ilgiau ir netaikant apribojimų nacionaliniu lygmeniu. Siūloma leisti naudotis ne rinka grindžiamomis priemonėmis: kompetentinga institucija leistų naudotis šiomis priemonėmis tik esant ekstremaliai situacijai, kai jau pasinaudota visomis rinka grindžiamomis priemonėmis ir gamtinių dujų įmonės nebegali užtikrinti tiekimo. Be to, Europos Komisija galės užtikrinti kuo ilgesnę vidaus rinkos veiklą ir nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių atitiktį šiam principui.
13. Dujų direktyvos esmę apibūdina Trečiojo energetikos paketo (toliau – III energetikos paketas), apimančio 5 konkrečius Europos Sąjungos teisės aktus – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 248, p. 38), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) (Koncepcijoje vadinamą Dujų direktyva), – principai ir normos:
13.1. III energetikos paketas – tai visuma teisinių priemonių, kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui užtikrinančių galimybę pasinaudoti daugeliu konkurencingos energetikos rinkos privalumų. Šiuo paketu siekiama užtikrinti vartotojų pasirinkimo teisę, sąžiningas kainas, švarią energiją ir energijos tiekimo saugumą. Siekiant šių tikslų, nuspręsta: atskirti energijos gavybos ir tiekimo veiklas nuo perdavimo tinklų veiklos; skatinti energijos prekybą visos Europos Sąjungos lygmeniu; sukurti efektyvią nacionalinių reguliuotojų sistemą; skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir investavimą; užtikrinti didesnį tinklų operatorių ir tiekimo rinkos skaidrumą; didinti Europos Sąjungos valstybių solidarumą.
13.2. III energetikos paketas pakeitė II energetikos paketą, kuris irgi reikalavo atskirti įvairias dujų sektoriaus veiklas, tačiau ne nuosavybės atskyrimo, o teisiniu ir funkciniu atskyrimo būdu. Teisinio ir funkcinio veiklos atskyrimo būdu valstybėse narėse nepavyko veiksmingai atskirti perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių. Tai paskatino parengti ir priimti III energetikos paketą.
VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
14. Siekiant Koncepcijoje nustatyti tikslų, Įstatymas tobulins šias dujų rinkos sritis: dujų perdavimo veiklos tinkamas atskyrimas nuo gavybos ir tiekimo; vartotojų teisių apsauga, inter alia sukuriant konkurencingą dujų rinką; Nacionalinio reguliuotojo kompetencija, nepriklausomumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir veiksmai, užtikrinantys tinkamą dujų tiekimo patikimumo lygmenį; perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis.
15. Dujų perdavimo veikla bus tinkamai atskirta nuo gavybos ir tiekimo vadovaujantis šiais Įstatyme nustatytais principais:
15.1. Įstatyme bus pareikštas Lietuvos Respublikos ryžtas įgyvendinti Dujų direktyvą pagrindiniu būdu – visiškai atskirti perdavimo sistemos ir veiklos nuosavybę nuo dujų gavybos ir tiekimo veiklų.
15.2. Remiantis Dujų direktyvos preambulės 15 konstatuojamąja dalimi, perdavimo sistemos ir veiklos nuosavybei atskirti nuo gavybos ir tiekimo veiklų Įgyvendinimo įstatymas inter alia numatys Įstatymo nuostatų neatitinkančių juridinių asmenų reorganizavimo procedūrą. Neatsižvelgiant į rekomenduojamą modelį, Įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys pirmuosius 6 mėnesius nuo Įstatymo įsigaliojimo galės vykdyti bet kokius kitokius sandorius, kurių pagrindu būtų pasiekta atitiktis Įstatymo reikalavimams. Vis dėlto tokiu atveju atitiktis Įstatymo reikalavimams turės būti pasiekta per minėtą 6 mėnesių terminą. Pažeidusi šį terminą, Įstatymo reikalavimų neatitinkanti dujų įmonė privalės vykdyti reorganizavimo procedūrą.
15.3. Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais asmenimis bus laikomi: kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų atliekančios dujų įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuos Europos Sąjungos ar trečiųjų valstybių subjektai, kartu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą arba turintys kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu; arba perdavimo sistemos operatoriai ar perdavimo sistemą valdančios įmonės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuos Europos Sąjungos ar trečiųjų valstybių subjektai, kartu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojantys įmonę, atliekančią kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų, arba turintys kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu. Šiame Koncepcijos punkte vartojama sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų“ apima sąvoką „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL 2009 L 211, p. 55), o sąvokos „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ apima sąvokas „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“, kaip apibrėžta toje direktyvoje. Įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys bus nurodyti Įgyvendinimo įstatymo priede.
15.4. Vadovaujantis 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 3 tomas, p. 40) (EB Susijungimų reglamentas), Įstatyme kontrolė bus suprantama kaip visos teisės, sutartys arba kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas fakto ar teisės aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, visų pirma naudojantis: nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi; teisėmis arba sutartimis, kurios leidžia daryti lemiamą poveikį įmonės organų formavimui, jų balsavimui arba sprendimų priėmimui. Kontrolę turinčiais subjektais bus laikomi asmenys, kurie: yra teisių turėtojai arba turi teisių pagal konkrečias sutartis; arba nebūdami teisių turėtojais arba neturėdami jų pagal tokias sutartis, turi galią naudotis iš jų išplaukiančiomis teisėmis.
15.5. Nuo 2012 m. kovo 3 d. tas pats asmuo ar asmenys neturės teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonei atstovaujančių organų narių ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonės, atliekančios kurią nors iš dujų gavybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu. Šiuo tikslu Įstatymas nustatys Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 ir 17 straipsnių išimtį ir nurodys, kad asmenys, tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojantys įmonę, atliekančią kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų, arba turintys kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu, neturės teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dėl perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonei atstovaujančių organų narių paskyrimo ar dėl kokio nors kito sprendimo, kuriuo būtų ar galėtų būti įgyvendinama konkrečios dujų įmonės kontrolė. Visi šie klausimai privalės būti išspręsti kitų (t. y. atitinkamos dujų įmonės kontrolės neturinčių) akcininkų balsais. Įstatymas pateiks baigtinį sąrašą tų klausimų, dėl kurių dujų įmonę kontroliuojantis subjektas turės teisę balsuoti dujų įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.
15.6. Nuo 2012 m. kovo 3 d. tas pats asmuo neturės teisės būti ir įmonės, atliekančios kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų, ir perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonei atstovaujančių organų nariu.
15.7. Dujų įmonėms tinkamai ir laiku nepasiekus atitikties Įstatymo reikalavimams (pavyzdžiui, laiku nepateikus Nacionaliniam reguliuotojui reorganizavimo sąlygų, neužbaigus reorganizavimo procedūros ir panašiai), Nacionalinis reguliuotojas turės teisę taikyti Įstatymą pažeidžiantiems subjektams sankcijas, sudarančias iki 10 procentų atitinkamos bendrovės metinės apyvartos, ir (ar) paskirti nepriklausomą sistemos operatorių, veiksiantį, iki Įstatymo reikalavimų neatitinkanti bendrovė įvykdys Įstatymo ir Įgyvendinimo įstatymo reikalavimus. Bus laikoma, kad nepriklausomas sistemos operatorius konkrečios dujų įmonės turtą administruoja Įstatymo pagrindu.
15.8. Įstatymas nustatys, kad kiekvienas (t. y. turto perleidimo, akcijų perleidimo, teisių suteikimo, akcininkų teisių perleidimo, akcininkų sutarties, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo ar kitoks) sandoris, kurio pagrindu pasikeičia ar gali pasikeisti perdavimo ir gavybos ir tiekimo sistemų kontrolė, privalės būti iš anksto patvirtintas Nacionalinio reguliuotojo. Be Nacionalinio reguliuotojo patvirtinimo sudarytas sandoris bus laikomas niekiniu ir negalios nuo jo sudarymo momento (ab initio).
15.9. Kiekvienas dujų gavybos, tiekimo ar perdavimo sistemos įmonę kontroliuojantis asmuo turės teisę perleisti dalį kontrolę užtikrinančių priemonių trečiajam asmeniui ir kreiptis į Nacionalinį reguliuotoją su prašymu pateikti išvadą dėl kontrolės praradimo. Nacionaliniam reguliuotojui pripažinus, kad įvykdžius aptariamą sandorį tam tikras subjektas prarado dujų gavybos, tiekimo ar perdavimo sistemos įmonės kontrolę, šiam asmeniui nebus taikomi Koncepcijos 15.5 punkte nurodyti apribojimai.
16. Siekdamas didinti vartotojų teisių apsaugos efektyvumą, Įstatymas inter alia nustatys:
16.1. papildomas nuostatas, susijusias su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumo ir viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymu;
16.2. nuostatas, užtikrinančias realią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti naują tiekėją, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje narėje tiekėjas registruotas, ir nuostatas, užtikrinančias tokio dujų tiekėjo pakeitimą per 3 savaites;
16.3. draudimą kritiniu metu nutraukti dujų tiekimą, kitas pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones, priemones prie dujų sistemos prisijungusiems galutiniams vartotojams atokiose vietovėse apsaugoti ir galimybę paskirti tiekėją, kuris kraštutiniu atveju aprūpins prie dujų sistemos prisijungusius vartotojus;
16.4. būtinybę įsteigti bendrus informacijos centrus, teiksiančius vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui jiems prieinamus ginčo sprendimo būdus;
17. Įstatymas praplės nacionalinį energetikos sektorių reguliuojančios institucijos (Nacionalinio reguliuotojo) funkcijas:
17.1. Nacionalinis reguliuotojas, siekdamas jam pavestų (III energetikos pakete numatytų) tikslų, inter alia privalės: vadovaudamasis skaidrumo kriterijais, nustatyti ar patvirtinti perdavimo ar skirstymo tarifus arba jų metodikas; užtikrinti, kad visos gamtinių dujų įmonės laikytųsi nustatytų įpareigojimų; užtikrinti, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ir paskelbtos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių infrastruktūrų, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras; užtikrinti, kad nebūtų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo; atlikti Dujų direktyvoje nustatytas stebėsenos pareigas; bent kartą per metus skelbti rekomendacijas, susijusias su tiekimo kainų atitiktimi nustatytiems reikalavimams.
17.2. Kad galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti pirmiau nurodytas pareigas, Nacionalinis reguliuotojas inter alia bus įgaliotas: priimti privalomus spendimus dėl gamtinių dujų įmonių; reikalauti, kad perdavimo, laikymo, SGD ir skirstymo sistemos operatoriai prireikus pakeistų sąlygas, taip pat tarifus ir metodikas, kad jie būtų proporcingi ir nediskriminaciniai; atlikti dujų rinkų veiklos tyrimą ir nuspręsti, kokių reikia imtis Įstatymo nustatytų būtinų ir proporcingų priemonių veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamai rinkos veiklai užtikrinti, taikyti šias priemones; reikalauti informacijos iš gamtinių dujų įmonių; įpareigojimų nevykdančioms gamtinių dujų įmonėms skirti Įstatymo numatytas sankcijas; atlikti tyrimus ir rengti nurodymus, kaip spręsti ginčus, kai šalis, turinti nusiskundimų dėl perdavimo, laikymo, SGD ar skirstymo sistemos operatoriaus veiksmų, susijusių su to operatoriaus įpareigojimais, pateikia skundą Nacionaliniam reguliuotojui, kuris veikia kaip ginčų sprendimo institucija.
17.3. Nacionalinio reguliuotojo statusą, funkcijas, finansavimą, teises, pareigas ir atskaitomybę išsamiai nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 466 ir Koncepcijos įgyvendinamieji teisės aktai.
17.4. Įstatymas taip pat nustatys Nacionalinio reguliuotojo pareigas: tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra); prisidėti prie keitimosi duomenimis procesų derinimo su svarbiausiais rinkos procesais regioniniu lygmeniu; teikti valstybių narių reguliavimo institucijoms ir Agentūrai visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal Dujų direktyvą vykdyti; glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių reguliavimo institucijomis bent regionų lygmeniu, inter alia siekiant skatinti rengti eksploatacijos priemones, bendras dujų biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas užtikrinti regione ir tarp regionų tinkamą sujungimo pajėgumų lygį, siekiant plėtoti veiksmingą konkurenciją ir didinti tiekimo saugumą.
17.5. Įstatymas nustatys Nacionalinio reguliuotojo pareigą įgyvendinti šias dujų tiekimo saugumo priemones: kas dvejus metus atlikti rizikos vertinimą, rengti prevencijos veiksmų planus (taip pat N-1 standarto vykdymo planus), ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, nuolat stebėti nacionalinio lygmens dujų tiekimo saugumą. Dalis su dujų tiekimo saugumo užtikrinimu susijusių nuostatų į Įstatymą bus perkelta iš Aprašo.
18. Įstatyme bus papildomų nuostatų dėl perdavimo sistemos operatorių pareigos bendradarbiauti regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis:
18.1. užtikrinančių, kad perdavimo sistemos operatoriai turėtų vieną ar daugiau regionų lygmeniu integruotų pajėgumų paskirstymo ir tinklo saugumo patikrinimo sistemų, apimančių dvi ar daugiau valstybių narių;
18.2. įpareigojančių perdavimo sistemos operatorių ekonomikos sąlygomis eksploatuoti, prižiūrėti ir plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius perdavimo įrenginius, skirtus atvirai rinkai užtikrinti, deramai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, užtikrinant atitinkamas priemones paslaugų teikimo įpareigojimams vykdyti;
18.3. įpareigojančių kiekvieną perdavimo sistemos operatorių pastatyti pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus, skirtus Europos Sąjungos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgiant į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumų paklausą ir dujų tiekimo saugumą;
19. Įgyvendinimo įstatymas nustatys, kad Nacionalinis reguliuotojas visais klausimais, susijusiais su Dujų direktyvos įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje, konsultuojasi su Europos Komisija. Kiek tai leidžia Dujų direktyva ir Europos Sąjungos teisė, Nacionalinis reguliuotojas visus veiksmus, susijusius su Dujų direktyvos įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje, atliks tik gavęs Europos Komisijos pritarimą.
VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
21. Manoma, kad Koncepcijos nuostatų įgyvendinimas teigiamai veiks Lietuvos teisinę dujų sektoriaus reguliavimo sistemą ir pačią gamtinių dujų rinką:
21.2. Tinkamo dujų tiekimo patikimumo lygmens užtikrinimas neleis atsirasti žalai visuomenei, visų pirma pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Būtiniausi dujų tiekimo saugumo kriterijai turėtų skatinti kurti reikiamą infrastruktūrą ir gerinti pasirengimą galimiems dujų tiekimo sutrikimams.
21.3. Įstatyme numatyta veiklos rūšių atskyrimo sistema veiksmingai šalins gamintojų, tiekėjų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktus, skatins daryti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems rinkos dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą. Drauge nebus sukurtas pernelyg sudėtingas reguliavimo režimas Nacionaliniam reguliuotojui. Be to, atskiriant nuosavybę, bus užtikrintas visiškas tinklo eksploatavimo nepriklausomumas nuo nesusijusių su tiekimu ir gavyba interesų, užkirstas kelias keitimuisi bet kuria konfidencialia informacija.
21.4. Siekiant plėtoti konkurenciją dujų vidaus rinkoje, stambiems ne namų ūkio vartotojams bus suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti dujų tiekimo sutartis su keliais tiekėjais, kad būtų užtikrinti jų dujų poreikiai. Tokie vartotojai bus apsaugoti nuo įtraukiamų į sutartis sąlygų dėl išimtinių teisių neatsižvelgti į konkuruojančius arba papildomus pasiūlymus.
21.5. Sudarius sąlygas veikti atvirai dujų rinkai, bus užtikrintas visuomenės saugumas, ekonomikos konkurencingumas ir piliečių gerovė.
21.6. Bus užtikrintas prieigos prie transportavimo sistemos tarifų skaidrumas ir nediskriminacinis pobūdis.
21.7. Bus užtikrintas laikymo sistemos operatorių nepriklausomumas, kad trečiosios valstybės turėtų geresnes galimybes naudotis saugyklomis, kurios techniškai ir (arba) ekonomiškai būtinos siekiant užtikrinti teisę veiksmingai naudotis sistema vartotojams aprūpinti. Skaidresnė bus teisės naudotis saugyklomis tvarka.
21.8. Nustatyta nediskriminacinė prieiga prie skirstymo tinklo užtikrins galimybę pasiekti vartotojus mažmeniniu lygiu.
21.9. Bus sudaryta galimybė išvengti neproporcingos finansinės ir administracinės naštos mažiems skirstymo sistemos operatoriams.
21.10. Bus sukurti skaidrūs, rinkos pagrindu veikiantys dujų tiekimo ir pirkimo mechanizmai, atsižvelgiant į subalansavimo reikalavimus.
21.11. Bus geriau apsaugoti vartotojų interesai: stiprinamos ir užtikrinamos skaidresnės jų teisės, prie svarbiausių gamtinių dujų įmonių pareigų numatyta paslaugų kokybė.
IX. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
22. Už Įstatymo įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą bus atsakinga šiuo metu priežiūrą vykdanti institucija. Taigi naujoms Įstatymo nuostatoms, susijusioms su Nacionaliniu reguliuotoju, įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Nacionalinio reguliuotojo finansavimo sandarą ir tvarką išsamiai nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 466 ir Koncepcijos įgyvendinamieji teisės aktai.
23. Nauji Įstatymo reikalavimai (išskyrus Dujų direktyvos reikalavimą įsteigti bendrus informacijos centrus, teiksiančius vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui jiems prieinamus ginčo sprendimo būdus) bus skirti privatiems asmenims, todėl jiems vykdyti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
25. Siekiant aiškiai įgyvendinti Dujų direktyvos ir III energetikos paketo tikslus, šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos struktūra bus papildyta skirsniais, skirtais naujoms Įstatymo nuostatoms, susijusioms su veiklų atskyrimu, dujų tiekimo patikimumu, vartotojų teisių apsauga, tarptautiniu Nacionalinio reguliuotojo ir perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimu. Papildomai į Įstatymą bus įtrauktas skirsnis „Baigiamosios nuostatos“. Taigi Įstatymą sudarys 11 skirsnių: „I. Bendrosios nuostatos“, „II. Dujų sektoriaus veiklos organizavimo bendrosios taisyklės“, „III. Veiklų atskyrimas“, „IV. Dujų sektoriaus patikimumas“, „V. Sistemų operatoriai ir tiekimas“, „VI. Apskaitos atskyrimas ir viešumas“, „VII. Dujų rinka“, „VIII. Vartotojų teisių apsauga“, „IX. Dujų sektoriaus kontrolė ir reguliavimas“, „X. Tarptautinis bendradarbiavimas“, „XI. Baigiamosios nuostatos“. Kiekvienas iš skirsnių vienys funkcionaliai panašius Įstatymo straipsnius:
25.1. I skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ bus apibrėžta Įstatymo paskirtis, nurodyti Įstatymo tikslai, paaiškintos pagrindinės Įstatyme vartojamos sąvokos („dujų įmonė“, „laikymas“, „perdavimas“, „SGD sistema“, „skirstymas“, „skystinimas“, „tiekimas“ ir kitos);
25.2. II skirsnyje „Dujų sektoriaus veiklos organizavimo bendrosios taisyklės“ bus nustatyti dujų sektoriaus veiklos organizavimo bendrieji principai, reglamentuoti dujų įmonių, vartotojų ir sistemos naudotojų santykiai ir sudaromos sutartys, ilgalaikis planavimas, sistemų plėtra ir naujų vartotojų prijungimas, taip pat įtvirtintos nuostatos dėl sistemų suderinamumo, licencijų dujų sektoriuje išdavimo, galiojimo sustabdymo, pakeitimo ir panaikinimo, dujų tranzito;
25.3. III skirsnyje „Veiklų atskyrimas“ bus įtvirtintos pagrindinės gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo nuostatos;
25.4. IV skirsnyje „Dujų sektoriaus patikimumas“ bus nustatytos teisės normos, būtinos Patikimumo direktyvai įgyvendinti (dalis šių normų bus perkeltos iš Aprašo);
25.5. V skirsnyje „Sistemų operatoriai ir tiekimas“ bus įtvirtintos pagrindinės Dujų direktyvos įgyvendinamosios nuostatos, reguliuojančios veiklos rūšių atskyrimą, reglamentuoti klausimai, susiję su sistemų operatorių pareigomis, vietine bendrojo naudojimo sistema, informacijos konfidencialumu ir dujų tiekimu;
25.6. VI skirsnyje „Apskaitos atskyrimas ir viešumas“ bus nustatyti dujų įmonės buhalterinės apskaitos principai, įpareigojantys dujų įmones atskirai tvarkyti kiekvienos veiklos – perdavimo, skystinimo, skirstymo, laikymo, tiekimo nebuitiniams ir buitiniams vartotojams – buhalterinę apskaitą;
25.7. VII skirsnyje „Dujų rinka“ bus reglamentuota įvairių subjektų teisė naudotis magistraliniais, skirstomaisiais dujotiekiais, suskystintų gamtinių dujų įrenginiais ir (arba) gamtinių dujų saugyklomis, taip pat įrenginiais, kurių reikia teisei naudotis perdavimu, skirstymu ir suskystintų gamtinių dujų sistema suteikti, numatyta dujų įmonių galimybė atsisakyti suteikti teisę naudotis šiame punkte nurodyta sistema, įtvirtintos išimtys, susijusios su naujų sistemų įrengimu;
25.8. VIII skirsnyje „Vartotojų teisių apsauga“ bus įtvirtintos nuostatos dėl sutarties sąlygų, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų paskyrimo taisyklių, bendros informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumo, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymo, vartotojų galimybių laisvai pasirinkti naują tiekėją, priemonių, skirtų nustatyto energijos nepritekliaus klausimams spręsti, bendro informacijos centro įsteigimo;
25.9. IX skirsnis „Dujų sektoriaus kontrolė ir reguliavimas“ apims nuostatas dėl Nacionalinio reguliuotojo funkcijų dujų sektoriuje, kainų reguliavimo, saugumo užtikrinimo, skundų nagrinėjimo ir atsakomybės;
25.10. X skirsnį „Tarptautinis bendradarbiavimas“ sudarys 2 straipsniai, reglamentuojantys tarptautinį Nacionalinio reguliuotojo bendradarbiavimą regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, tarptautinį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis;
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI