Lietuvos saugios laivybos administracijos DirektoriAus
ĮSAKYMAS
DĖL MAŽŲJŲ LAIVŲ, KURIŲ ILGIS IKI 10 M, PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 7 d. Nr. V-72
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13 (Žin., 2006, Nr. 12-438, Nr. 116-4428; 2008, Nr. 90-3619, Nr. 4-102; 2009, Nr. 17-682; 2010, Nr. 31-1467), 5 punktu ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245 (Žin., 2007, Nr. 83-3398; 2008, Nr. 88-3548; 2009, Nr. 11-423), 3 punktu:
1. Tvirtinu Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-72
MAŽŲJŲ LAIVŲ, KURIŲ ILGIS IKI 10 M, PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m (įskaitytinai), pramoginių ir asmeninių savaeigių bei nesavaeigių laivų (toliau – Laivai) techninės apžiūros tikslas – vadovaujantis tarptautinių teisės aktų reikalavimais, identifikuoti Laivus, nustatyti jų techninę būklę, plaukiojimo sąlygas, kurioms esant Laivas gali būti saugiai eksploatuojamas.
2. Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, rezoliucijomis bei rekomendacijomis, nustatančiomis techninius reikalavimus šių grupių vidaus vandenų transporto priemonėms, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl Pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento patvirtinimo“ bei kitais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, susijusiais su vidaus vandenų transporto priemonių eksploatavimu.
3. Taisyklės reglamentuoja pirminių, kasmetinių ir neeilinių (specialiųjų) techninių apžiūrų atlikimą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau – Registras) registruojamiems ir įregistruotiems Laivams. Nesavaeigiams Laivams ir Laivams su elektriniais pakabinamaisiais varikliais kasmetinės techninės apžiūros neatliekamos, išskyrus naudojamiems nuomai ar kitai komercinei veiklai.
4. Laivų pirmines, kasmetines ir neeilines (specialiąsias) technines apžiūras atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) Vidaus vandenų laivų registro ir techninių apžiūrų skyrius.
5. Administracijai gavus Laivo savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens nustatytos formos prašymą įregistruoti Laivą Registre, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atliekama pirminė techninė apžiūra ir Laivas įregistruojamas Registre.
6. Įregistruojant Laivą Registre, Laivo savininko (valdytojo) atskiru prašymu Laivo pirminės techninės apžiūros gali būti atliekamos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išlaidas, susijusias su Laivų, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimu, atlygina Laivų savininkai (valdytojai) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Kasmetinės ir neeilinės Laivų techninės apžiūros atliekamos tik Lietuvos Respublikoje Laivo buvimo vietoje vandens telkiniuose.
8. Asmeniniams laivams, atsižvelgiant į konstrukcinius ypatumus, taikomi papildomi kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai.
9. Mažiesiems savaeigiams Laivams, kurie naudojami verslinei žvejybai, keleiviams ar kroviniams pervežti ir kitai komercinei veiklai, techninę priežiūrą vykdo, technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus išduoda Administracijos Vidaus vandenų laivų registro ir techninių apžiūrų skyrius.
10. Laivus be galiojančio Mažojo, pramoginio Laivo techninės apžiūros talono eksploatuoti draudžiama.
II. TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TVARKA
12. Pirminės techninės apžiūros atlikimo tvarka:
12.1. Pirminė Laivo techninė apžiūra atliekama:
12.2. Pasikeitus Laivo savininkui, esant galiojantiems kasmetinės techninės apžiūros dokumentams, pirminė techninė apžiūra neatliekama, o kasmetinė techninė apžiūra galioja iki kitos nurodytos techninės apžiūros atlikimo datos.
12.3. Pirminės techninės apžiūros metu Laivas identifikuojamas, sutikrinami jo korpuso bei variklio numeriai, mechanizmų, sistemų bei įrangos atitiktis pateiktų Laivo dokumentų duomenims bei nustatytiems techniniams reikalavimams.
12.4. Pirminės techninės apžiūros metu nustatoma, ar Laivas bei atitinkamos jo sudedamosios dalys atitinka Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nustatytus reikalavimus.
13. Kasmetinės techninės apžiūros atlikimo tvarka:
13.1. Kasmetinė Laivo techninė apžiūra atliekama laivo savininko (valdytojo) prašymu (1 priedas) Laivo buvimo vietoje Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
13.2. Pastatytiems naujiems Laivams (praėjus ne daugiau kaip 1 metams nuo jų pagaminimo) su tų pačių metų sudedamosiomis dalimis (varikliai ir pan.) pirmoji kasmetinė techninė apžiūra atliekama įregistravus Laivą Registre ir galioja dvejus metus. Kita kasmetinė techninė apžiūra atliekama bendra tvarka kasmet.
13.3. Kasmetinės techninės apžiūros metu tikrinama:
13.3.2. stacionarūs ir pakabinami eigos varikliai, pagalbiniai varikliai, jų mechanizmai ir sistemos;
13.3.10. pirmosios pagalbos rinkinys. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm;
13.4. Savaeigis Laivas kasmetinei techninei apžiūrai pateikiamas su pakabinamuoju vidaus degimo varikliu ir:
13.4.1. jei Laivas pateikiamas su pakabinamuoju varikliu su distanciniu valdymu, jam išduodamas Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas, kuriame įrašytas konkretus pateikto kasmetinei techninei apžiūrai pakabinamojo variklio galingumas. Kasmetinės techninės apžiūros galiojimo laikotarpiu pakeitus pakabinamąjį variklį, reikia atlikti neeilinę techninę apžiūrą;
13.4.2. jei Laivas pateikiamas su pakabinamuoju varikliu su rankiniu valdymu, jam išduodamas Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas, kuriame įrašytas leidžiamas pakabinamojo variklio galingumas (neviršijantis Pramoginio laivo biliete ar Mažojo laivo biliete nurodyto maksimalaus variklio galingumo ir už kokį sumokėta valstybės rinkliava). Kasmetinės techninės apžiūros galiojimo laikotarpiu pakeitus pakabinamąjį variklį, kasmetinė techninė apžiūra neprivaloma, jei pakabinamojo variklio galingumas neviršija maksimalaus leidžiamo gamintojo arba Administracijos pareigūno nurodyto pakabinamojo variklio galingumo.
13.5. Atlikus kasmetinę Laivo techninę apžiūrą, surašomas Mažojo ir pramoginio laivo techninės apžiūros aktas (2 priedas) ir, esant teigiamiems apžiūros rezultatams, jo savininkui (valdytojui) išduodamas Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas (3 priedas), kuris galioja vienerius metus, o naujiems Laivams išduotas pirmą kartą – dvejus metus.
13.6. Esant neigiamiems kasmetinės techninės apžiūros rezultatams, surašomas Mažojo ir pramoginio laivo techninės apžiūros aktas, kuriame nurodomi trūkumai. Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas neišduodamas, o Laivą eksploatuoti draudžiama.
13.7. Pakartotinė Laivo kasmetinė techninė apžiūra, pašalinus Mažojo ir pramoginio laivo techninės apžiūros akte nurodytus trūkumus, atliekama atskiru savininko (valdytojo) prašymu.
13.8. Atliekant pirminę ar kasmetinę techninę asmeninio laivo (vandens motociklo ir kt.) apžiūrą, jo savininkas (valdytojas) pildo nustatytos formos prašymą, kuriame pasirašytinai supažindinamas su Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Asmeninių laivų (vandens motociklų ir kt.) naudojimo taisyklėmis.
14. Neeilinės (specialiosios) techninės apžiūros tvarka:
14.1. neeilinė (specialioji) techninė apžiūra Laivo savininko (valdytojo) prašymu atliekama:
14.2. Atlikus neeilinę (specialiąją) techninę apžiūrą, surašomas Mažojo ir pramoginio laivo techninės apžiūros aktas (2 priedas) ir, esant būtinumui bei teigiamiems rezultatams, išduodamas naujas Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas.
14.3. Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talono išdavimą atsakingi Administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai fiksuoja kompiuterinėje Registro duomenų bazėje.
III. LAIVO KORPUSO APŽIŪROS TVARKA
16. Laivų korpusai statomi iš įvairių medžiagų:
17. Vandens telkinyje tikrinamas Laivo korpuso hermetiškumas, jo tvirtumas. Korpuso dugnas turi būti nepralaidus vandeniui, be įtrūkimų.
18. Atliekant Laivo povandeninės korpuso dalies (grimzlės), iriamojo vairavimo sistemų techninę apžiūrą, Laivo savininkas (valdytojas) privalo Administracijai pateikti įmonės, atlikusios Laivo korpuso apkalos likutinių storių matavimus arba remontą, patvirtinančius dokumentus. Šiuos darbus atlieka įmonės, turinčios Įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus pagal Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarką.
19. Senesnių kaip 8 metų Laivų likutinių storių matavimai atliekami vieną kartą per 5 metus, naudojant ultragarsinius prietaisus, matuojant kiekviename korpuso apkalos lakšte 4–6 vietose.
20. Metalinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:
21. Korpusą iš aliuminio lydinių galima eksploatuoti, jeigu jis atitinka 20 punkte nurodytus reikalavimus ir korpuso apkalos storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) nėra didesnis kaip 15–20 %.
22. Medinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:
22.2. korpuso išorės apkalos, denio dangos, karkaso, konstrukcinių elementų nusidėvėjimas (įtrūkimai, medienos išsisluoksniavimas, puvimas, mechaniniai pažeidimai ir kt.) neviršija nustatytų nusidėvėjimo normų;
23. Plastikinių ar stiklo pluošto korpusų būklė įvertinama pagal stiklo pluošto sluoksnių, oro pūslių (osmozės) susidarymą, plyšių, įtrūkimų bei mechaninių pažeidimų dydį. Korpuso storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) neturi viršyti 30 %.
24. Guminės motorinės valtys tinkamos eksploatuoti, jeigu:
IV. STACIONARIŲ IR PAKABINAMŲJŲ EIGOS BEI PAGALBINIŲ VARIKLIŲ APŽIŪROS TVARKA
26. Variklių, jų mechanizmų ir sistemų techninė būklė vertinama pagal jų tvarkingumą, veikimo patikimumą, atitiktį triukšmo skleidimui ir išmetamiems teršalams, dūmų kiekį ir spalvingumą. Laivuose leidžiama montuoti variklius, kurių galia neviršija Laivų gamintojo nustatytos maksimalios variklio galios konkrečiam Laivui. A, B ir C projektavimo kategorijų motorinių pramoginių ir asmeninių laivų bei jų sudedamųjų dalių kapitalinį remontą, pertvarkymo ar modernizavimo darbus gali vykdyti tik atestuotos tiems darbams įmonės, turinčios kvalifikuotus darbuotojus.
27. Visi stacionarūs eigos ir pagalbiniai varikliai turi būti statomi patalpoje, atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, ir montuojami taip, kad gaisro ar gaisro išplitimo rizika bei toksiškų dujų, šilumos, triukšmo ar vibracijos poveikis gyvenamosiose patalpose būtų sumažintas iki minimumo. Variklių dalys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuos būtina dažnai tikrinti ir (ar) prižiūrėti, turi būti lengvai prieinami. Izoliacinės medžiagos variklių erdvėse turi būti nedegios. Mašinų skyriuose esantys išmetamųjų dujų vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.
27.1. Variklio skyrius turi būti vėdinamas. Būtina užtikrinti, kad vanduo nepatektų į variklio skyrių per bet kurią angą.
28. Pakabinamojo variklio techninės apžiūros metu tikrinama:
28.1. variklio tipo, modelio, numerio atitiktis Pramoginio laivo biliete, Mažojo laivo biliete ar Vidaus vandenų transporto priemonės pakabinamojo variklio biliete nurodytiems duomenims;
28.4. kuro ir aušinimo sistemų patikimumas (hermetiškumas) darbo režimu. Stebima, ar neatsirado tepalo dėmių ant vandens paviršiaus;
28.8. kuras iš bako į pakabinamąjį variklį turi būti tiekiamas žarnomis, turinčiomis automatiškai uždaromus abiejų pusių vožtuvus;
29. Distancinis valdymas privalo užtikrinti Laivo valdymo patikimumą, variklių apsisukimų skaičiaus pakeitimą, reverso įjungimą atbuline eiga, avarinį variklio sustabdymą.
30. Draudžiama eksploatuoti pakabinamuosius variklius, jeigu yra šie gedimai (trūkumai):
31. Visi Laivai su pakabinamaisiais varikliais turi turėti įtaisą, neleidžiantį paleisti variklio pavaros, išskyrus Laivus, kurių variklis generuoja mažiau kaip 500 niutonų (N) trauką, kai Laivas stovi bei turi droselio ribojimo įtaisą, skirtą apriboti trauką iki 500 N variklio paleidimo metu.
32. Asmeninis laivas turi būti suprojektuotas taip, kad turėtų arba automatinį variklio išjungimą, arba automatinį prietaisą, kuris sumažina greitį, kreipia Laivo judėjimą ratu ar į priekį, kai vairuotojas įkrenta į vandenį.
33. Kuro talpyklos, vamzdžiai.
33.1. Benzinas į pakabinamuosius variklius gali būti tiekiamas iš bakų, kurie nėra korpuso dalis ir yra izoliuoti nuo variklių skyriaus ir visų kitų uždegimo šaltinių bei atskirti nuo gyvenamųjų patalpų.
33.2. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama Laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl Laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
33.3. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų patekti į Laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro mėginiams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.
33.5. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
33.7. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį. Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
33.8. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio. Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.
33.9. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempimus. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
33.10. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
V. LAIVO VAIRAVIMO (PAVAIRAVIMO) MECHANIZMAS
35. Vairavimo sistemos turi būti projektuojamos, konstruojamos ir montuojamos taip, kad numatytomis eksploatacijos sąlygomis būtų užtikrintas vairavimo apkrovų perdavimas.
36. Laivų su stacionariais eigos varikliais vairavimo įranga tikrinama įjungus ir neįjungus iriamąjį sraigtą įvairiais režimais.
38. Avarinis (jei toks yra) vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažiems variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint vairo padėčių rodyklės prietaiso (aksiometro) rodmenis. Vairo padėties rodyklės turi funkcionuoti veikiant ir pagrindinei, ir avarinei vairo pavarai.
39. Vairavimo įranga tvarkinga, jeigu:
39.3. Laivuose, kurių korpuso ilgis daugiau negu 5 m ir esant tik vienam varytuvui, turi būti įrengtas avarinis vairavimas (valdymas), t. y. ant vairo balerio viršutinės dalies uždedama avarinio vairavimo vairalazdė (rumpelis). Esant dviem ar daugiau nepriklausomiems varytuvams ir užtikrinant pakankamą Laivo manevringumą vairavimo įrangos gedimo atveju, atskira avarinė vairavimo sistema nereikalinga.
40. Pavairavimo mechanizmas įrengiamas statomuose ir pastatytuose naujuose Laivuose, siekiant pagerinti Laivo manevrines savybes bei palengvinti Laivo švartavimosi operacijas.
42. Laivų su pakabinamaisiais varikliais vairavimo mechanizmas privalo būti toks, kad jį laisvai galėtų valdyti vienas žmogus.
43. Vairavimo įtaisas per vairaratį (šturvalą) privalo užtikrinti pakabinamojo variklio pervedimą (pasukimą) nuo vieno borto iki kito ne ilgiau kaip per 10 s.
VI. LAIVO ELEKTROS ĮRANGOS APŽIŪROS TVARKA
45. Elektros sistemos projektuojamos ir montuojamos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas Laivo veikimas įprastinėmis naudojimo sąlygomis; jos turi būti tokios, kad gaisro ir elektros šoko rizika sumažėtų iki minimumo. Kreipiamas dėmesys į visų grandinių, išskyrus variklio paleidimo grandines, maitinamų baterijomis, apsaugą nuo perkrovos ir trumpojo jungimo. Baterijos turi būti gerai įtvirtintos ir apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo. Eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų įkrovimo. Akumuliatorių baterijos negali turėti korpuso įtrūkimų, baterijos privalo turėti polių žymėjimą, baterijos turi būti tvirtinamos taip, kad judant Laivui nepasislinktų. Baterijos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais. Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio, juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui. Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pavyzdžiui, uždarymo vožtuvų). Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių. Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“. Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje. Šarminių akumuliatorių patalpose neturi būti rūgštinių akumuliatorių įrangos ir detalių, nes ir labai mažas rūgšties (arba jos garų) kiekis suardo šarminius akumuliatorius.
46. Laivų elektros įranga (laidai, kabeliai, sujungimai, įžeminimai, žaibolaidžiai ir kt.) tikrinami kasmetinės ir neeilinės (specialiosios) techninės apžiūros metu.
47. Mažuosiuose laivuose, kurių ilgis iki 10 m ir kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V įtampa, kasmet atliekami elektros laidų, kabelių varžų matavimai. Varžų matavimus atlieka įmonės, turinčios Įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus pagal Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarką. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su Laivo korpusu.
48. Elektros įrangai taikomi šie reikalavimai:
48.1. elektros energijos šaltinių, elektros armatūros, elektros energijos vartotojų, elektros įvadų pritaikymo Laivo konstrukcijai patikimumas;
48.6. visi elektros energijos vartotojai ir elektros armatūra negali būti išdėstyti patalpose, kur galimas kuro garų susikaupimas, ir patalpose, kur yra akumuliatoriai;
49. Elektrolitas turi uždengti plokšteles 1–2 cm. Akumuliatorių elektrolito tankis turi būti:
51. Elektros sistemos, atsižvelgiant į jų sumontavimo metus, turi atitikti Pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento reikalavimus.
VII. LAIVO ĮRENGIMAI IR SISTEMOS
53. Tikrinant Laivo švartavimosi įrangą, apžiūrima gervių (jei tokios yra) techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie Laivo korpuso patikimumas, švartavimosi virvių (lynų) būklė.
54. Laive turi būti švartavimosi virvės (lynai). Atsižvelgiant į Laivo ilgį, parenkamas švartavimosi virvių (lynų) ilgis.
55. Laivuose turi būti du švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:
– pirmojo lyno: L + 20 m;
– antrojo lyno: 2/3 pirmojo lyno ilgio.
Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šią formulę apskaičiuotam atsparumui:
L – Laivo ilgis, B – Laivo plotis, T – Laivo grimzlė.
56. Švartavimosi lynai tikrinami išmatuojant lyno diametrą, atidedama 8 diametrų atkarpa ir, jei tame atstume pastebima 10 sutrūkusių vielelių, toks lynas negali būti naudojamas.
VIII. PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS IR PRIEMONIŲ APŽIŪRA
58. Montuojamos įrangos rūšys ir Laivo planas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į gaisro riziką ir jo galimą plitimą. Ypač didelį dėmesį reikia atkreipti į atvirą ugnį naudojančių prietaisų aplinką, variklių ir pagalbinių mašinų karštuosius plotus, alyvos ir kuro perpildymą, neuždengtus alyvos ir kuro vamzdžius, taip pat vengti karštųjų plotų virš mašinų.
59. Laivai turi būti aprūpinti gaisro riziką atitinkančia gaisrų gesinimo įranga arba juose turi būti nurodyta gaisro riziką atitinkančios gaisrų gesinimo įrangos vieta ir pajėgumas. Benzininių variklių korpusus turi apsaugoti gaisro gesinimo sistema, leidžianti neatidaryti korpuso kilus gaisrui. Įtaisyti nešiojamieji gesintuvai turi būti lengvai pasiekiami, o vienas – tokioje vietoje, kad būtų lengvai pasiekiamas iš pagrindinės Laivo vairavietės.
60. Mažajame laive, kurio ilgis iki 10 m, privalo būti nustatytas kiekis gesintuvų ir priešgaisrinis audeklas.
61. Pramoginiuose laivuose privalo būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas vairinėje, netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas, netoli kiekvieno įėjimo į patalpas, kuriose yra šildymo, maisto ruošimo įranga, kurioje naudojamas kietas arba skystas kuras arba suskystintosios dujos, ir prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrių. Bet kokiu atveju Laive turi būti bent du gesintuvai. Miltelinių gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis negu 6 kilogramai, jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti. Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams Laivo virtuvėse ir mašinų skyriuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne mažiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m³ patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis. Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas pavaizduotu gesintuvo simboliu.
62. Nešiojamieji (kilnojamieji) gaisro gesintuvai Laive privalo būti tikrinami kas mėnesį (šiuos tikrinimus atlieka Laivo įgula), o tikrinimas tikrinimo aprobuotose techninės priežiūros bazėse – kartą per metus.
64. Laivuose gali būti įrengtos jėgainės skyriaus stacionarios gaisro gesinimo sistemos (pvz.: CO2, milteliais). Stacionarios (tūrinės) gaisro gesinimo sistemos tikrinamos tikrinimo aprobuotose techninės priežiūros bazėse arba Laive (šiuos tikrinimus atlieka įrenginių gamintojai arba jų įgalioti atstovai) kartą per metus, o hidrauliniai bandymai atliekami kartą per 10 metų.
65. Visas priešgaisrinis inventorius, gesintuvai turi būti pritvirtinti, laikomi matomose ir lengvai prieinamose vietose, patikrinti ir paruošti naudoti.
67. Laivų radijo, navigacinės ir priešgaisrinės įrangos, gelbėjimo ir dielektrinės priemonės tikrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl laivų radijo, navigacinės ir priešgaisrinės įrangos, gelbėjimo ir dielektrinių priemonių patikros periodų sąrašo patvirtinimo“.
68. Vidinio naudojimo dujų sistemos turi būti garus šalinančio tipo ir turi būti suprojektuotos bei sumontuotos taip, kad būtų išvengta nuotėkio bei sprogimo rizikos ir kad jas būtų galima patikrinti. Sistemų medžiagos ir jų sudedamosios dalys turi būti tinkamos naudoti specifines dujas, kurios skirtos atlaikyti jūros aplinkos poveikį. Kiekvienas prietaisas turi turėti visiems degikliams tinkantį įtaisą, skirtą liepsnai nutraukti. Visi dujas naudojantys prietaisai turi turėti atskirą paskirstymo sistemos atšaką; jie turi būti kontroliuojami atskiru uždarymo įtaisu. Siekiant išvengti nuotėkio ir degimo produktų poveikio, turi būti užtikrintas reikiamas patalpų vėdinimas. Visi Laivai su stacionaria dujų sistema turi turėti uždarą erdvę dujų balionams laikyti. Ši erdvė turi būti atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, prieinama tik iš išorės ir vėdinama į išorę, siekiant dujas nukreipti už borto. Visos stacionarios dujų sistemos po sumontavimo turi būti išbandytos.
69. Buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginiai:
69.2. Suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką turi būti tinkami propanui deginti ir turi būti pagaminti ir įrengti vadovaujantis geriausia praktika.
69.6. Ant talpyklų turi būti oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus.
69.7. Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui Laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės. Ji turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni.
69.8. Tiekimo blokai turi būti įrengiami taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį.
69.9. Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas. Talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti.
69.10. Spintos turi būti pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C. Žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“ turi būti pritvirtinami prie išorinės spintos sienelės.
69.11. Dujas naudojančius prietaisus prie talpyklų galima prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio.
69.12. Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus veikimui. Turi būti užtikrinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos galėtų patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį; prireikus tam įrengiamas specialus vamzdis.
69.14. Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį. Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.
70. Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai:
70.1. Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai, tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai privalo būti propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, turi būti prijungiami tinkamais ne didesnio negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais.
70.2. Vamzdžiai turi būti atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo Laive sąlygomis, galimai korozijai ir įtempimams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų.
70.3. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Vamzdžiai ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms ir nepraleisti dujų net veikiami vibracijos ar plėtimosi.
70.4. Vamzdžiai turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai turi būti apdoroti, kad nerūdytų.
71. Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas:
71.1. Į patalpas, kuriose yra dujas naudojančių prietaisų, kurių degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, grynas oras turi būti tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm².
71.2. Vėdinimo angose neturi būti uždaromųjų įtaisų ir jos negali būti išvestos į miegamąsias patalpas.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI MAŽIESIEMS LAIVAMS, KURIŲ ILGIS IKI 10 M (ĮSKAITYTINAI), BEI PRAMOGINIAMS LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS JŪRA (PAKRANČIŲ VANDENYSE) IR VIDAUS VANDENYSE
72. A ir B projektavimo kategorijų visi laivai, C projektavimo kategorijos pramoginiai bei asmeniniai laivai ir mažieji laivai, kurių ilgis daugiau kaip 6 m, išplaukdami į jūrą (pakrančių vandenis), privalo turėti:
72.2. Laivai turi būti aprūpinti reikiamu kiekiu gelbėjimo ratų su 27,5 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, kuris turi būti su savaime užsidegančiu žiburiu, veikiančiu su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant kiekvieno gelbėjimo rato turi būti užrašytas Laivo registro (identifikavimo) numeris;
72.4. koreguotus jūrlapius ir locijas plaukiojimo rajonui, o Laivai, naudojantys elektroninius jūrlapius, privalo naudoti legalius koreguotus elektroninius jūrlapius, kuriuos galima naudoti kaip pagalbinę navigacinę priemonę, būtinai turint popierinius jūrlapius ir locijas;
72.5. atsižvelgiant į žmonių skaičių, privalo būti aprūpinti automatiškai pripučiamais gelbėjimo plaustais, atitinkančiais Laivų plaukiojimo rajoną;
72.8. navigacinius prietaisus (įrankius, naudojamus grafiniam skaičiavimui jūrlapyje, žiūronus, krenometrus ir kt.);
72.9. veikiančią UTB radijo stotį ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti šią Laivo stotį;
73. A ir B projektavimo kategorijų visi laivai, C projektavimo kategorijos pramoginiai bei asmeniniai laivai ir mažieji laivai, kurių ilgis iki 6 m, išplaukdami į jūrą (pakrančių vandenis), privalo turėti:
73.2. Laivai turi būti aprūpinti reikiamu kiekiu gelbėjimo ratų su 27,5 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, kuris turi būti su savaime užsidegančiu žiburiu, veikiančiu su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Gelbėjimo ratai turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų. Ant kiekvieno gelbėjimo rato turi būti užrašytas Laivo registro (identifikavimo) numeris;
73.3. pripučiami Laivai turi būti aprūpinti 27,5 m ilgio plūduriuojančia virve su kilpa be gelbėjimo rato;
73.7. veikiančią UTB radijo stotį ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti šią Laivo stotį;
74. Motoriniams laivams, kurių variklio galingumas iki 10 AG, nustatomas plaukiojimo rajonas Baltijos jūros priekrantės vandenyse ne daugiau kaip 3 km nutolstant nuo kranto bazinės linijos.
75. D projektavimo kategorijos motoriniai pramoginiai ir asmeniniai laivai bei mažieji laivai, kurių ilgis iki 10 m (įskaitytinai), plaukiojantys vidaus vandenyse, privalo turėti:
75.2. Laivai turi būti aprūpinti reikiamu kiekiu gelbėjimo ratų su 27,5 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais;
76. Irklinės valtys (išskyrus pripučiamas) privalo turėti:
77. Pripučiami Laivai turi būti aprūpinti 27,5 m ilgio plūduriuojančiu lynu su kilpa be gelbėjimo rato ir gelbėjimosi liemenėmis kiekvienam valtyje esančiam žmogui.
78. Visi motoriniai laivai, išplaukiantys į Baltijos jūros priekrantės vandenis, turi būti valdomi kvalifikuoto asmens, turinčio reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą.
79. Magnetinio kompaso likutinės vertės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbai atliekami vieną kartą per metus arba po Laivo remonto, ypač jei buvo atliekami Laivo suvirinimo darbai.
80. Navigacinę ir radionavigacinę įrangą Laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama šiai veiklai atestuotoms įmonėms. Atlikus šios įrangos montavimo ar remonto darbus, laivo savininkui (valdytojui) turi būti įteiktas atliktų darbų aktas, pasirašytas darbus atlikusios įmonės vadovo ir laivo savininko (valdytojo).
X. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI MAŽIESIEMS LAIVAMS, KURIŲ ILGIS IKI 10 M (ĮSKAITYTINAI), PRAMOGINIAMS IR ASMENINIAMS LAIVAMS
82. Laivai privalo būti sukonstruoti taip, kad atsitiktinai už borto nepatektų teršalai (nafta, kuras ir kt.). Laivuose, kurie perveža keleivius, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus turi būti įrengti tualetai ir kriauklė su vandeniu su fekalijų ir nutekamojo vandens surinkimo talpomis.
83. Laivai, turintys laikinai įrengtus surinkimo bakus, aprūpinami standartinėmis išleidimo jungtimis, leidžiančiomis priėmimo įrenginių pompas sujungti su Laivo išleidimo vamzdžiais. Be to, visi per korpusą einantys vamzdžiai, skirti fekalijoms, turi turėti sklendes, kurias būtų galima sandariai uždaryti. Laivuose, nevežančiuose keleivių, leidžiama naudoti ir biotualetus.
84. Laivuose, kuriuose įgulos ir keleivių skaičius daugiau kaip 10 žmonių, turi būti numatytos nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo (apdorojimo) cisternos ir įranga nuotekoms išleisti už borto arba joms perduoti į priėmimo įrenginius. Kiekviename Laive turi būti šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo (susmulkinimo), sudeginimo arba jų saugojimo iki perdavimo į kranto priėmimo įrenginius įtaisai. Šiukšlių surinkimo konteineriai turi būti vietose, izoliuotose nuo gyvenamųjų ir bendro naudojimosi patalpų. Konteineriai turi turėti dangčius, būti lengvai plaunami ir dezinfekuojami. Šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo ir saugojimo įrengimų našumas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šiukšlių susidarymo paros normą, į žmonių skaičių Laive ir Laivo buvimo šiukšlių išmetimo draudimo zonoje laiko. Minimali šiukšlių susidarymo vienam žmogui per parą skaičiuojamoji norma yra: sausos buitinės šiukšlės – 0,002 m³; kietos maistinės atliekos – 0,003 m³.
XI. MAŽŲJŲ LAIVŲ, KURIŲ ILGIS IKI 10 M, PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ ATITIKIMO NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS VERTINIMO KRITERIJAI
85. Atliekant kasmetinę (neeilinę) techninę apžiūrą, Laivo identifikavimo, aprūpinimo, įrengimo ir techninių savybių vertinimo kriterijai skirstomi:
85.1. Be trūkumų (toliau – BT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivas visiškai atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir pateikti visi reikalingi dokumentai.
85.2. Nedideli trūkumai (toliau – NT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo, aprūpinimo ir techninių savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai neturi akivaizdžios neigiamos įtakos saugiam plaukiojimui, Laivo navigacinėms ir eksploatacinėms savybėms, žmonių sveikatai ir aplinkai. Prie šios grupės taip pat priskiriami neesminiai Laivo identifikavimo nustatytų reikalavimų neatitikimai. Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m, pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akte, techninių reikalavimų įvertinimo punktuose 1.2, 1.3, 5.3, 6.5, 7.1, 7.2, 7.4, 7.5, 7.7, 9.2, 9.3 pažymėtuose NT, Laivo eksploatacija galima tik pašalinus išvardytus trūkumus. Už šių trūkumų pašalinimą atsako Laivo savininkas (valdytojas). Pakartotinė apžiūra neprivaloma.
85.3. Dideli trūkumai (toliau – DT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo ir techninių savybių, nustatytų dydžių ir reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų saugiai laivybai, žmonių sveikatai ir aplinkai.
85.4. DT laikomi Laivo sistemų, įrenginių, saugos, mazgų mechanizmų bei detalių techninės būklės, veikimo, konstrukcijos ir efektyvumo sutrikimai, kai:
85.4.4. Laivo eigos metu girdimi aiškūs, nebūdingi tam elementui bildesiai, ūžesiai, triukšmai, vibracijos;
85.4.8. matomas ir girdimas didesnis eksploatacinių medžiagų, skysčių pratekėjimo ar kitų energijos nešėjų prasiskverbimas;
85.4.9. akivaizdi konstrukcinio elemento išsinėrimo, atsisukimo, kritinio pavojingo kontakto tikimybė;
85.5. DT taip pat priskiriami esminiai Laivo identifikavimo nustatytų reikalavimų neatitikimai bei privalomų pateikti dokumentų nebuvimas.
85.6. Jei mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m, pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akte nors vienas punktas pažymėtas DT, Laivo eksploatacija draudžiama. Privaloma pakartotinė techninė apžiūra.
86. Vykdant Laivo kasmetinę (neeilinę) techninę apžiūrą, atliekant techninės būklės ir reikalavimų įvertinimą, esant trūkumams, mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m, pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akte atitinkami punktai pažymimi S. Išvadose nurodoma bendra trūkumų grupė (BT, NT, DT, DE).
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
88. Laivo savininkas (valdytojas) turi dalyvauti atliekant Laivų technines apžiūras bei gauti reikiamą informaciją apie Laivo techninę būklę. Jeigu atliekant technines apžiūras nedalyvauja Laivo savininkas (valdytojas), turi būti pateikiamas įgaliojimas konkrečiam asmeniui su nurodytu konkrečiu savininko (valdytojo) pavedimu. Fizinio asmens duotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių
ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių
1 priedas
(Prašymo formos pavyzdys)
___________________________________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas)
___________________________________________________________________________
(fizinio asmens adresas, telefono numeris, fakso numeris arba juridinio asmens duomenys)
Lietuvos saugios laivybos administracijai
PRAŠYMAS
ATLIKTI KASMETINĘ TECHNINĘ APŽIŪRĄ NR.
________________________
(data)
Prašau atlikti kasmetinę (neeilinę) techninę apžiūrą vidaus vandenų transporto priemonei, kurios registro numeris ____________________________________________________________________ .
Savininkas (valdytojas) __________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)
___________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Techninę apžiūrą atliko _______________ ____________ _________________________
(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)
Atlikimo data: ____________________
Techninės apžiūros talono Nr. ________________________
_________________
Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių
ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių
2 priedas
(Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m, pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto forma)
| MAŽOJO LAIVO, KURIO ILGIS IKI 10 M, PRAMOGINIO IR ASMENINIO LAIVO TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS |
||||||
|
|
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA |
TA atlikimo vieta |
Kaina |
Mokėjimo data |
TA atliko |
|
|
Spaudas ir parašas |
||||||
| TA atlikimo data |
|
|
|
|||
|
|
||||||
| VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS (LAIVO) DUOMENYS |
||||||
TIPAS: £ Nesavaeigis laivas £ Savaeigis laivas £ Vandens motociklas
PASKIRTIS: £ Pramoginis laivas £ Mažasis laivas £ Asmeninis (vandens motociklas)
TA PERIODIŠKUMAS: £ 12 £ 24
IDENTIFIKAVIMO KODAS...................... REGISTRO Nr. ....................................
MARKĖ/MODELIS..................................... LAIVO ILGIS................................... M
PAGAMINIMO METAI.............................. REGISTRACIJOS DOKUMENTO Nr.
LAIVO SAVININKAS (VALDYTOJAS)..............................................................................
| TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ ĮVERTINIMAI |
|||||
| 1. Laivo korpusas |
|
5. Laivo elektros įranga |
9. Priešgaisrinė įranga ir priemonės |
||
| 1.1. Laivo antstatas |
|
5.1. Akumuliatoriai |
|
9.1. Stacionari gaisro gesinimo įranga |
|
| 1.2. Laivo žiburiai, atšvaitai |
|
5.2. Generatorius, starteris |
|
9.2. Nešiojamas (-i) gesintuvas (-ai) |
|
| 1.3. Garsinė signalizacija |
|
5.3. Laidai, jungikliai, saugikliai |
|
9.3. Priešgaisrinis audeklas |
|
| 2. Stacionarūs ir pakabinami varikliai |
6. Navigacinė įranga |
10. Aplinkosaugos reikalavimai |
|||
| 2.1. Paleidimo įtaisas (-ai) |
|
6.1. Magnetinis kompasas |
|
10.1. Teršalai (naftos produktai, atliekos) |
|
| 2.2. Paleidimo blokelio mechanizmas |
|
6.2. Radiolokacinė stotis |
|
10.2. Tualetai, praustuvai |
|
| 2.3. Distancinis valdymas |
|
6.3. UTB, radijo stotis, žiūronai |
|
10.3. Nutekamųjų vandenų surinkimo talpos |
|
| 2.4. Rankinis valdymas |
|
6.4. GPS, echolotas |
|
10.4. Fekalijų surinkimo talpos |
|
| 2.5. Reverso mechanizmas |
|
6.5. Jūrlapiai, locijos |
|
10.5. Šiukšlių surinkimo talpos |
|
| 2.6. Automatinis variklio išjungimas |
|
|
|
|
|
| 2.7. Perdavimo pavara (reduktorius) |
|
|
|
|
|
| 2.8. Varytuvas (-ai) |
|
|
|
|
|
| 3. Variklių mechanizmai ir sistemos |
7. Gelbėjimo priemonės |
|
|
||
| 3.1. Kuro tiekimo sistema |
|
|
|
|
|
| 3.1.1. Kuro bakas |
|
7.1. Gelbėjimo liemenės |
|
|
|
| 3.1.2. Kuro žarnos, vožtuvai |
|
7.2. Gelbėjimo ratas (-ai) |
|
|
|
| 3.2. Tepimo sistema |
|
7.3. Gelbėjimo plaustas |
|
|
|
| 3.3. Aušinimo sistema |
|
7.4. Gelbėjimo lynai, plūdurai |
|
|
|
| 3.4. Hidraulinis mechanizmas |
|
7.5. Signalinės raketos, falšvejeriai |
|
|
|
| 3.5. Tepalo žarnos |
|
7.6. Nusausinimo sistemos |
|
|
|
| 3.6. Hidrocilindrai |
|
7.7. Pirmos pagalbos rinkinys |
|
|
|
| 4. Laivo vairavimo mechanizmas |
8. Laivo įrenginiai ir sistemos |
|
|
||
| 4.1. Vairaratis (šturvalas) |
|
8.1. Švartavimo įranga |
|
|
|
| 4.2. Pavairavimo mechanizmas |
|
8.2. Inkaravimosi įranga |
|
|
|
| 4.3. Avarinis laivo valdymas |
|
|
Pastaba. Langelius žymėti kryželiu tik esant trūkumams. |
||
| IŠVADOS IR PASTABOS |
............................................................................. ........................................................................
................................................................................. ....................................................................
| IŠVADA |
£ Be trūkumų (BT) £ Nedideli trūkumai (NT) £ Dideli trūkumai (DT)
£ Draudžiama eksploatuoti (DE) £ Pakartotinė apžiūra
| Su techninės apžiūros rezultatais susipažinau: ...................................................................................................... (savininko (valdytojo) ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, parašas data |
Išduoto techninės apžiūros talono Nr. |
|
_________________
Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių,
sportinių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių
3 priedas
(Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talono forma)
(Herbas)
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA
LITHUANIAN MARITIME SAFETY ADMINISTRATION
MAŽOJO, PRAMOGINIO LAIVO TECHNINĖS APŽIŪROS TALONAS
SMALL, RECREATIONAL CRAFT TECHNICAL INSPECTION CERTIFICATE
Nr. _____
No.
Registro Nr. ..................................................................................................................................
Register No.
Identifikavimo kodas....................................................................................................................
Identification code
Laivo tipas ....................................................................................................................................
Type of craft
Laivo paskirtis ..............................................................................................................................
Purpose of craft
Variklio galingumas ................................................................... kW (................................. AG)
Engine power kW HP
Minimali įgula ..............................................................................................................................
Minimum crew
Maksimalus žmonių skaičius laive ................................................................................................
Maximum number of persons on board
Apribojimai ..................................................................................................................................
Restrictions
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
Techninės apžiūros atlikimo data .................................................................................................
Date of technical inspection
Kitos techninės apžiūros data ......................................................................................................
Date of next technical inspection
Mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talono išdavimo data ............................................
Small, recreational craft technical inspection certificate issue data
Išdavė Lietuvos saugios laivybos administracija
Issued by the Lithuanian maritime safety administration
................................. .................... .............................
(pareigų pavadinimas) A. V. (parašas) (vardas, pavardė)
(official) Stamp (signature) (name, surname)
_________________