LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ĮMONIŲ VEIKLOS GAIVINIMO PROGRAMOS

1999 m. gegužės 21 d. Nr. 629

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programą ir siekdama skatinti verslą bei darbo vietų kūrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Įmonių veiklos gaivinimo programai ir patvirtinti jos įgyvendinimo priemones (pridedama).

2. Įpareigoti Ūkio ministeriją koordinuoti 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, tirti šių priemonių poveikį įmonių veiklos rezultatams ir prireikus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl programos tikslinimo.

L. E. SOCIALINĖS APSAUGOS IR

DARBO MINISTRĖS PAREIGAS,

L. E. MINISTRĖS PIRMININKĖS PAREIGAS                                            IRENA DEGUTIENĖ

L. E. ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                                                VINCAS BABILIUS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 629

ĮMONIŲ VEIKLOS GAIVINIMO PROGRAMA

1. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 48-1165).

Svarbiausias programos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas skatinti verslą ir investicijas, išsaugoti turimas darbo vietas ir kurti naujas, taip pat didinti gyventojų užimtumą.

2. Įmonių gamybinei veiklai gaivinti ir skatinti numatoma:

2.1. skatinti įmones, turinčias realius gamybos plėtojimo planus bei produkcijos rinkas, savo lėšas naudoti pirmiausia gamybai modernizuoti ir naujiems gaminiams įsisavinti, šiuo tikslu:

2.1.1. leisti atsiskaityti akcijomis ir turtu už nesumokėtus mokesčius į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokas;

2.1.2. atidėti nesumokėtų mokesčių mokėjimo terminus, pasirašant mokestinių paskolų sutartis;

2.1.3. atsiskaičiusias su 2.1.1 punkte nurodytais biudžetais įmones atleisti nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų baudų ir delspinigių mokėjimo arba atidėti jų mokėjimą;

2.1.4. siekiant padaryti į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas įmones patrauklesnes investuotojams, taikyti joms sanavimo bei restruktūrizavimo procedūras netaikant bankroto procedūrų;

2.2. plačiau taikyti sanavimo procedūras bankrutuojančioms įmonėms. Kad sanavimas būtų veiksmingesnis ir greičiau būtų atkurtas sanuojamų įmonių mokumas, būtina:

2.2.1. valstybei kartu su kitais sanuotojais dalyvauti įmonių sanavimo procese – investuoti papildomas lėšas, atsisakyti kreditorinių reikalavimų arba juos sumažinti mainais į sanuojamos įmonės turtą;

2.2.2. atidėti sanuojamoms įmonėms einamųjų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, kad sanuotojų lėšas ir ūkinės veiklos pajamas visų pirma galima būtų naudoti gamybai atkurti;

2.3. sudaryti įmonėms palankesnes sąlygas spręsti finansinius klausimus, lengviau prisitaikyti prie rinkų kitimo, tam:

2.3.1. suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai teisę atleisti draudėjus nuo delspinigių mokėjimo, jeigu dėl nuo jų veiklos nepriklausančių priežasčių jie negalėjo laiku sumokėti įmokų;

2.3.2. tobulinti nekilnojamojo turto mokesčio mokestinės vertės nustatymo metodiką, nes atstatomoji turto vertė, kuri šiuo metu laikoma mokestine nekilnojamojo turto verte, neatitinka realios turto vertės;

2.3.3. nustatyti delspinigių, apskaičiuotų už ne laiku sumokėtus mokesčius, dydį, lygų palūkanų, apskaičiuotų mokesčio administratoriui už ne laiku grąžintą mokesčio mokėtojui mokestį, dydžiui;

2.3.4. nustatyti realaus dydžio delspinigius už atsiskaitymą ne laiku tarp ūkio subjektų, kurių prievolės nesureguliuotos sutartimis. Tarpusavio atsiskaitymą reglamentuojančiuose teisės aktuose už atsiskaitymą ne laiku numatyti 0,2 procento ir didesni delspinigiai. Šios sankcijos pernelyg griežtos, nes komercinių bankų palūkanos už suteiktas paskolas žymiai mažesnės;

2.3.5. pakeisti delspinigių, skaičiuojamų už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį arba kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, dydį, nes dabar nustatyti delspinigiai neatitinka esamos ekonominės būklės. Kad nebūtų pažeisti darbdavio ir darbuotojo interesai, delspinigių už pavėluotai išmokėtą atlyginimą dydis turėtų būti lygus komercinių bankų palūkanoms, mokamoms už juose laikomus gyventojų indėlius, arba truputį didesnis;

2.3.6. numatyti auditorių atsakomybę už audituojamų įmonių patirtus nuostolius dėl audito klaidų, jeigu tai numatyta sutartyse;

2.3.7. pagal galimybes numatyti Privatizavimo fondo (ar kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų lėšų šaltinių) panaudojimo sąmatose lėšas įmonių, kurioms taikomos veiklos gaivinimo ir skatinimo priemonės, investicinėms programoms ir bankrutuojančių įmonių sanavimo programoms finansuoti įsigyjant šių įmonių akcijų.

Atkūrus šių įmonių ūkinę veiklą, jų akcijas galima būtų parduoti ir taip padengti Privatizavimo fondo išlaidas.

3. Norint užtikrinti, kad tiksliniai kreditai, suteikti įmonėms eksporto plėtojimo priemonėms bei naujų technologijų įsisavinimui finansuoti, būtų naudojami pagal tiesioginę paskirtį, būtina riboti ne ginčo tvarka vykdomų išieškojimų iš įmonių sąskaitų nukreipimą į minėtų kreditų lėšas.

4. Įmonių veiklos gaivinimo ir skatinimo tikslines priemones numatoma taikyti šioms įmonėms:

4.1. turinčioms realius verslo planus ir galinčioms išsaugoti gamybinį potencialą;

4.2. turinčioms gaminamos produkcijos realizavimo rinką;

4.3. eksportuojančioms didelio technologinio užbaigtumo produkciją arba turinčioms tokios produkcijos eksporto įdirbį;

4.4. turinčioms daug darbuotojų, taip pat kurių bankrotas sukeltų sunkius socialinius ir ekonominius padarinius.

5. Svarbiausieji kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar taikytinos įmonėms tikslinės jų veiklos gaivinimo ir skatinimo priemonės, yra šie:

5.1. įmonės finansinės rizikos bei likvidumo rodiklių kitimas paskutiniuosius 2–3 metus:

einamojo likvidumo koeficiento;

kritinio likvidumo koeficiento;

įsiskolinimo koeficiento;

manevringumo koeficiento;

bendrojo likvidumo koeficiento;

5.2. eksportuojamos produkcijos dalis realizuojamoje produkcijoje ir jos kitimas, taip pat jos technologinio užbaigtumo lygis;

5.3. darbuotojų skaičius įmonėje, įmonės socialinė svarba regionui;

5.4. produkcijos asortimento atnaujinimas ir plėtimas;

5.5. įmonės pastangos rasti išeitį iš susidariusios padėties (įvertinama pagal turimas rinkas, gaminamos produkcijos pardavimo sutartis, investuotojų paiešką, derybas su kreditoriais, kadangi prie įmonės ekonominės būklės stabilizavimo turėtų prisidėti kuo daugiau kreditorių);

5.6. anksčiau valstybės suteiktos lengvatos ekonominė nauda įmonei;

5.7. įmonės integracijos į kitas Lietuvos įmones mastas;

5.8. laukiamas tikslinės priemonės taikymo rezultatas.

6. Įmonių pasiūlymams dėl veiklos gaivinimo ir skatinimo priemonių taikymo joms visapusiškai ir kompleksiškai nagrinėti numatoma sudaryti Vyriausybės komisiją iš ministerijų ir verslininkų atstovų, kuri susipažinusi su kiekvienos įmonės ekonominėmis problemomis ir veiklos perspektyvomis teiktų rekomendacijas, ar tikslinga šias priemones taikyti.

7. Įgyvendinus šią programą, Lietuvos įmonės gamintų daugiau produkcijos, būtų išsaugota kuo daugiau darbo vietų ir kuriamos naujos, padidėtų gyventojų užimtumas, būtų tinkamiau naudojamas turimas negamybinės paskirties turtas, taip pat tikimasi, kad padidėtų investicijų į šiuo metu investuotojams nepatrauklias įmones.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 629

ĮMONIŲ VEIKLOS GAIVINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Trumpas priemonės aprašymas	Vykdymo terminai	Atsakingi už įvykdymą
1. Parengti projektus įstatymų ir kitų teisės aktų, kurių reikia programai įgyvendinti:
1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1400 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio“ (Žin., 1996, Nr. 116-2726) dalinio pakeitimo;	išnagrinėjamos problemos, susijusios su nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymu, ir pateikiami pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dalinio pakeitimo	1999 m. IV ketvirtis	Finansų ministerija, Ūkio ministerija
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl 1993 metais apskaičiuotų ir nesumokėtų į Lietuvos valstybės biudžetą privalomųjų įmokų ir delspinigių mokėjimo terminų atidėjimo“ (Žin., 1994, Nr. 29-516) ir 1995 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 678 „Dėl iki 1995 m. sausio 1 d. apskaičiuotų ir nesumokėtų į Lietuvos valstybės biudžetą mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo“ (Žin., 1995, Nr. 41-1017) papildymo;	išimtiniais atvejais leidžiama nenutraukti mokestinės paskolos sutarties, jeigu ji nevykdoma dėl laikinų finansinių sunkumų, tačiau įmokos sumokamos papildomai nustatytuoju laiku	taikant įmonei veiklos gaivinimo priemones	Finansų ministerija, Ūkio ministerija
1.3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo;	dauguma bendrovių, kurioms reikėtų suteikti galimybę atsiskaityti akcijomis už įsiskolinimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turi balansuose apskaitytų nuostolių, todėl jos, nepakeitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, negalės pasinaudoti tokia galimybe	1999 m. III ketvirtis	Ūkio ministerija
1.4. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo;	numatoma mokesčių nepriemokų, kai jas sudaro apskaičiuoti už nesumokėtus ar ne laiku sumokėtus mokesčius delspinigiai bei paskirtos baudos, pripažinimo beviltiškomis galimybė ir sąlygos	1999 m. III ketvirtis	Ūkio ministerija
1.5. Bankrutuojančių įmonių sanavimo tvarkos;	detalizuojama sanavimo procedūra: sprendimo sanuoti įmonę priėmimas, sanavimo projekto parengimas ir įgyvendinimas	1999 m. III ketvirtis	Ūkio ministerija
1.6. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo pakeitimo įstatymo;	pateikiami pasiūlymai dėl delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį arba kitas su darbo santykiais susijusias išmokas dydžio tikslinimo	1999 m. III ketvirtis	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija
1.7. Lietuvos Respublikos nuostolingai dirbančių įmonių restruktūrizavimo įstatymo.	įmonių bankrotas turi nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, be to, daug įmonių įmanoma išgelbėti, arba bent jau galima išgelbėti visiškai ar iš dalies jose plėtojamą verslą; nuostolingai dirbančias įmones numatoma restruktūrizuoti, o ne taikyti joms bankroto procedūrą	1999 m. III ketvirtis	Ūkio ministerija
2. Numatyti rengiamame Lietuvos Respublikos audito įstatymo projekte nuostolių, patirtų dėl auditoriaus klaidų, atlyginimą.	audito įmonė turi kompensuoti audituojamos įmonės arba trečiųjų asmenų nuostolius, patirtus dėl auditoriaus padarytų klaidų	rengiant Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektą	Finansų ministerija
3. Parengti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų nuostata dėl išieškų ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų apribojimų.	numatoma, kuriais atvejais išieškojimai ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų negali būti nukreipti į įmonių gautų kreditų eksporto skatinimo priemonėms bei naujų technologijų įdiegimui finansuoti lėšas	1999 m. IV ketvirtis	Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija
4. Skirti pagal galimybes iš Privatizavimo fondo lėšų 1999–2001 metais įmonių investicinėms bei sanavimo programoms finansuoti.	numatoma finansuoti įmonių investicines bei sanavimo programas	sudarant Valstybės investicijų 1999–2001 metų programas ir Privatizavimo fondo lėšų naudojimo sąmatas	Finansų ministerija, Ūkio ministerija

______________