LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2011 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 4-884 „DĖL VP2-2.1-ŪM-06-K PRIEMONĖS „INVEST LT-2“ projektų finansavimo sąlygų aprašO patvirtinimo“ pakeitimo
2013 m. gegužės 8 d. Nr. 4-375
Vilnius
Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2012, Nr. 56-2785), 29.1 punktu,
p a k e i č i u VP2-2.1-ŪM-06-K priemonės „Invest LT-2“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-884 „Dėl VP2-2.1-ŪM-06-K priemonės „Invest LT-2“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 151-7127; 2012, Nr. 147-7582; 2013, Nr. 31-1543):
1. Išdėstau 2 priedo 1.2.2 punktą taip:
| „1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka Aprašo 7 punkte nurodytą veiklą.
Paaiškinimai: būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka Apraše nurodytą veiklą, t. y. ar bus finansuojamos veiklos, susijusios su tiesioginių vidaus investicijų pritraukimu į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ir plėtrą. Projektas ir projekto veiklos priskirtinos prie sukuriančių didelę pridėtinę vertę: - jeigu projekto metu įsigyta įranga bus naudojama daugiau kaip 50,00 procentų gaminiams ir paslaugoms, priskirtiniems aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų sektoriams, kaip nurodyta Projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos (Aprašo 3 priedas) 2.5 punkte, gaminti (teikti); - jeigu, projekto metu įsigyta įranga bus naudojama mažiau kaip 50,00 procentų gaminiams ir paslaugoms, priskirtiniems aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų sektoriams, kaip nurodyta Projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos (Aprašo 3 priedas) 2.5 punkte, gaminti (teikti), taip pat jeigu projekto metu įsigyta įranga bus naudojama gaminiams ir paslaugoms, priskirtiniems vidutiniškai žemų ir žemų technologijų sektoriams, gaminti (teikti), tačiau darbuotojų darbo našumo paraiškos pateikimo metais rodiklis viršija darbo našumo rodiklį apskrityje, kurioje planuojamos vykdyti projekto veiklos, apskaičiuotą pagal Lietuvos statistikos departamento parengtą statistinę informaciją „Įmonių finansiniai ir darbo rodikliai”, kuri pateikiama viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje www.lvpa.lt. Darbo našumas – vieno darbuotojo per vieną dirbtą valandą sukurta pridėtinė vertė. Darbo našumo rodiklis apskrityje – pridėtinės vertės, sukurtos per vieną faktiškai dirbtą valandą, kiekvienoje apskrityje rodiklis pagal ekonomines veiklos rūšis. Tais atvejais, kai duomenų apie pridėtinę vertę pagal tam tikrą ekonominės veiklos rūšį nepakanka dėl duomenų konfidencialumo, skaičiuojamas vidutinės pridėtinės vertės, sukurtos per vieną faktiškai dirbtą valandą, kiekvienoje apskrityje rodiklis pagal visas ekonomines veiklas. Pareiškėjui pateikus nepagrįstus rodiklius, vertintojas turi teisę įvertinti rodiklių augimo pagrįstumą.
Informacijos šaltinis: paraiškos (A) dalis, paraiškos (B) dalis, verslo planas.“ |
|
|
2. Išdėstau 3 priedo 2.4 punktą taip:
| „2.4. |
Pareiškėjo eksporto augimo potencialas. |
Aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, kurių pareiškėjai turės didesnį eksporto augimo potencialą, vertinant eksporto apimties augimo prognozes ir tendencijas. Žodis „eksportas“ apima ir pareiškėjo pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų, įskaitant atvykstamąjį turizmą) išvežimą į Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis, tačiau neapima reeksporto, tranzito ir panašiai. |
0–5 |
|
Paraiškos (A) dalis, paraiškos (B) dalis, verslo planas, su paraiška pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai.“ |
| Jei pareiškėjas iki paraiškos pateikimo vykdė eksportą: a) vertinamas pareiškėjo eksporto pajamų augimas po 3 metų pabaigus projektą lyginant su paraiškos pateikimo metais. Vertinimo skalės: 0–15 procentų eksporto pajamų padidėjimas – 0 balų; 16–30 procentų – 0,5 balo; 31–50 procentų – 1 balas; 51–70 procentų – 1,5 balo; 71 procentų ir daugiau – 2 balai. Jei paraiškoje nurodytas planuojamas eksporto pajamų augimas nepakankamai pagrįstas, vertintojas gali suteikti mažesnį balą nei yra nurodyta vertinimo skalėje; b) vertinamas pareiškėjo eksporto dalies augimas po 3 metų pabaigus projektą. Vertinimo skalė: eksporto dalies padidėjimas įmonės pardavimo struktūroje 0–5 procentiniais punktais – 0 balų; 6–10 procentinių punktų – 0,5 balo; 11–20 procentinių punktų – 1 balas; 21–30 procentinių punktų – 1,5 balo; 31 procentinių punktų ir daugiau – 2 balai. Jei paraiškoje nurodytas planuojamas eksporto dalies augimas nepakankamai pagrįstas, vertintojas gali suteikti mažesnį balą nei yra nurodyta vertinimo skalėje; c) vertinama pareiškėjo eksporto dalis įmonės pardavimo struktūroje paraiškos pateikimo metais. Vertinimo skalė: įmonė neeksportuoja – 0 balų; <50 procentų eksporto dalis įmonės pardavimo struktūroje – 0,5 balo; 51–100 procentų – 1 balas. |
|||||
| Jei pareiškėjas iki paraiškos pateikimo nevykdė eksporto: a) vertinamas pareiškėjo eksporto pajamų augimas po 3 metų pabaigus projektą santykyje su projekto verte. Vertinimo skalė: santykis lygus 0–1 punktui – 0 balų; 1,1–2 punktams – 0,5 balo; 2,1–3 punktams – 1 balas; 3,1–4 punktams – 2 balai; 4,1 punktams ir daugiau – 3 balai. Jei paraiškoje nurodytas planuojamas eksporto pajamų augimas nepakankamai pagrįstas, vertintojas gali suteikti mažesnį balą nei yra nurodyta vertinimo skalėje; b) vertinama pareiškėjo eksporto dalis įmonės pardavimo struktūroje po 3 metų pabaigus projektą. Vertinimo skalė: eksporto dalis įmonės pardavimo struktūroje 0–15 procentų – 0 balų; 16–30 procentų – 0,5 balo; 31–50 procentų – 1 balas; 51–70 procentų – 1,5 balo; 71 procentų ir daugiau – 2 balai. Jei paraiškoje nurodyta planuojama eksporto dalis įmonės pardavimo struktūroje po 3 metų pabaigus projektą nepakankamai pagrįsta, vertintojas gali suteikti mažesnį balą nei yra nurodyta vertinimo skalėje. |