LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ KODEKSO STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1990 m. gruodžio 6 d. Nr. I-840
Vilnius
1. Lietuvos Respublikos butų kodekso 69, 95, 104 ir 116 straipsnius išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis
Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių, įskaitant laikinai išvykusius, šeimos narių raštišką sutikimą, turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenančiu toje pačioje arba kitose gyvenamosiose vietovėse kitu nuomininku, gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvo nariu arba asmeniu, turinčiu asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą ar butą.
Gyvenamosios patalpos keitimo sutartis, kurios viena šalis yra nuomininkas, o kita - asmuo - turintis asmeninėje nuosavybėje namą ar butą, turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius nustatyta tvarka įregistruota. Šia sutartimi viena jos šalis įgyja nuosavybės teisę į antrosios šalies keičiamą gyvenamąjį namą ar butą, o antroji - teisę naudotis pirmosios šalies keičiama gyvenamąja patalpa.
Jeigu nuomininko šeimos nariai nesutaria dėl keitimosi, tai bet kuris jų turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti turimą patalpą į patalpas skirtinguose namuose (butuose).
Keistis gyvenamosiomis patalpomis leidžiama tik gavus miesto, rajono valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios namuose yra keičiama nuomojamoji gyvenamoji patalpa, gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvo, namo ar buto savininko sutikimas.
Atsisakymas duoti sutikimą keistis gyvenamosiomis patalpomis gali būti apskųstas teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiamasi gyvenamosiomis patalpomis kolūkiams ir piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose ar butuose.
Susitarimas keistis gyvenamosiomis patalpomis įsigalioja nuo to laiko, kai miesto, rajono valdyba išduoda orderius, išskyrus tuos atvejus, kai nuomininkas keičiasi gyvenamąja patalpa su asmeniu turinčiu asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą ar butą. Šiais atvejais susitarimas keistis gyvenamosiomis patalpomis įsigalioja nuo keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties įregistravimo.
Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką ir sąlygas, kuriomis keistis neleidžiama, nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
„95 straipsnis. Iškeldinimas suteikiant piliečiams kitą gyvenamąją patalpą
„104 straipsnis. Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų
Darbininkai ir tarnautojai, nutraukę darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija (išskyrus atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, taip pat atleisti iš darbo ryšium su perėjimu dirbti į policiją ar krašto apsaugos sistemą), taip pat piliečiai, pašalinti iš kolūkio narių arba savo noru išstoję iš kolūkio, turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos su visais kartu su jais gyvenančiais asmenimis nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.“
„116 straipsnis. Gyvenamosios patalpos, kurią turi kooperatyvo narys, keitimasis į kitą gyvenamąją patalpą
Gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvo narys, gavęs kartu su juo gyvenančių, įskaitant laikinai išvykusius, šeimos narių raštiškus sutikimus bei rajono, miesto valdybos sutikimą, turi teisę keisti savo turimą gyvenamąją patalpą i kitą gyvenamąją patalpą valstybinio, visuomeninio ar individualinio butų fondo namuose, gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvų namuose bei į asmeninės nuosavybės teise kitiems priklausantį gyvenamąjį namą ar butą, esančius toje pačioje arba kitose gyvenamosiose vietovėse.
Gyvenamosios patalpos keitimosi sutartis, kurios viena šalis yra gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvo narys, o kita - asmuo, turintis asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą ar butą, turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius nustatyta tvarka įregistruota. Šia sutartimi viena jos šalis įgyja nuosavybės teisę į antrosios šalies keičiamą gyvenamąjį namą ar butą, o antroji - nuosavybės teisę į pirmosios šalies pajaus sankaupas kooperatyve.
Jeigu kooperatyvo narys ir jo šeimos nariai nesutaria dėl keitimosi, tai kooperatyvo narys, taip pat jo šeimos narys, kuriam pripažinta teisė į pajaus dalį, turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti turimą patalpą į patalpas atskiruose namuose (butuose).
2. Lietuvos respublikos butų kodekso 70 straipsnio 5 punktą, 84 straipsnio trečiąją dalį, 86 straipsnio trečiąją dalį, 102 straipsnį ir 105 straipsnio 8 punktą pripažinti netekusiais galios.
3. Nustatyti, kad civilinės bylos, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareikšti ieškiniai dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos Butų kodekso 95 straipsnio ir 105 straipsnio 8 punkto pagrindais, nutraukiamos.
Neįvykdyti teismų sprendimai, priimti šios kategorijos bylose dėl piliečių iškeldinimo, nevykdomi.
4. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgiant į šį įstatymą padaryti pakeitimus ir papildymus Vyriausybės sprendimuose dėl gyvenamųjų patalpų keitimosi, žinybinio butų fondo bei tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinio reglamentavimo ir žymiai sumažinti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašą.
5. Nustatyti, kad darbuotojai, apsigyvenę tarnybinėse gyvenamosiose patalpose iki šio įstatymo įsigaliojimo, negali būti iškeldinti iš šių patalpų dėl darbo santykių nutraukimo, jeigu, patikslinus sąrašą, jie nepriskiriami prie darbuotojų, kuriems gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.