LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ

 

Į S A K Y M A S

DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMO DRAUDIMINIAIS ĮVYKIAIS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. sausio 28 d. Nr. 5

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1528 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą“ (Žin., 2000, Nr. 2 – 44),

Tvirtinu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką (pridedama).

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                    Irena Degutienė


 

PATVIRTINTA

socialinės apsaugos ir darbo ministrės

2000 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 5

 

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMO DRAUDIMINIAIS ĮVYKIAIS TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207).

Ši Tvarka reglamentuoja:

1.1. lengvų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimą draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;

1.2. įvykių nepriskyrimą draudiminiams įvykiams;

1.3. skundų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais nagrinėjimo tvarką.

2. Ši Tvarka privaloma visiems asmenims, susijusiems su nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimu bei pripažinimu draudiminiais įvykiais.

3. Kai kurios šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos: apdraustasis, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, darbo vieta – apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnyje. Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:

3.1. draudiminis įvykis – nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga, įvykę ar atsiradę apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje ir pripažinti tokiais įvykiais pagal šią Tvarką;

3.2. mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta;

3.3. sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei pavojingus arba žymius kūno sužalojimus ar sveikatos sutrikimus, taip pat kuris nesuteikus medicinos pagalbos baigiasi mirtimi. Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

3.4. lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei nepavojingus kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus, nesukėlusius žymių padarinių;

3.5. apskrities tarnyba – Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos nedarbingumo kontrolės skyriaus struktūrinis padalinys apskrityje.

 

II. DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

 

4. Pripažįstant draudiminiu įvykiu nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą, remiamasi šiais įrodymais:

4.1. nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinančiais tyrimo aktais bei tyrimo medžiaga;

4.2. teismo nuosprendžiais, sprendimais;

4.3. darbo sąlygų higieninė charakteristika pagal darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatus, darbo sąlygų higieninio įvertinimo bei kitus dokumentus;

4.4. nedarbingumo pažymėjimu;

4.5. asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortele), gydymo stacionare ligos istorija, privalomojo sveikatos patikrinimo pažyma;

4.6. atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4.7. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

4.8. kitais dokumentais, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimo profesine liga priežastį bei aplinkybes.

5. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos pripažįstami draudiminiais įvykiais, kai jie įvyko apdraustiesiems, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje:

5.1. darbo vietoje, kurioje apdraustasis dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas;

5.2. darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą arba darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus;

5.3. pertraukos pailsėti ar pavalgyti (pietų pertraukos) metu;

5.4. papildomų ar specialių pertraukų metu apdraustajam esant darbo vietoje, įmonės (įstaigos) patalpose ar jos teritorijoje;

5.5. dirbant kitą darbdavio nustatyta tvarka pavestą darbą, susijusį su darbinių pareigų bei funkcijų vykdymu;

5.6. atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės (įstaigos) veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis;

5.7. profesinių mokyklų moksleiviams, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentams, kai jie dirba profesinio mokymo įstaigoje ar įmonėje mokymo (praktikos) metu ir kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis;

5.8. darbo biržų siųstiems persikvalifikuoti asmenims, kai jie persikvalifikavimo metu dirba įmonėse arba atlieka viešuosius darbus ir už darbą jiems mokamas darbo užmokestis (jei su šiais asmenims nėra sudarytos darbo sutartys);

5.9. dirbant asmenims, esantiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, kai už darbą jiems mokamas darbo užmokestis;

5.10. dirbant asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, kai už darbą jiems mokamas darbo užmokestis;

5.11. vykstant į darbą ar iš darbo į gyvenamąją vietą tiesioginiais ar įprastiniais maršrutais per kelionei reikalingą laiką.

6. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka ištyrus nustatoma, kad jie įvyko:

6.1. dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu (remiantis sveikatos priežiūros įstaigų išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo bei kitų kompetentingų įstaigų išvadomis apie nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį su teisės aktų pažeidimais);

6.2. nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą (remiantis teisėsaugos institucijų išvada);

6.3. nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais);

6.4. nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas (remiantis teisėsaugos institucijų ir (ar) komisijos tyrimo išvada);

6.5. dėl bendrojo susirgimo (remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išvada).

 

III. Nelaimingų atsitikimų Darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudiminiais įvykiais

 

7. Nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas draudiminiais įvykiais pripažįsta atitinkamos apskrities, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, apskričių tarnybos.

8. Darbe įvykę nelaimingi atsitikimai privalo būti ištirti ir tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715 (Žin., 1994, Nr. 62-1224), nustatyta tvarka.

9. Profesinės ligos tiriamos ir tyrimo rezultatai įforminami Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 198 (Žin., 1999, Nr. 21-591) nustatyta tvarka.

10. Apskrities tarnyba pripažįsta nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas draudiminiais įvykiais tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais jai pateikiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo aktai (forma N-1, N-2 ar profesinės ligos patvirtinimo aktas bei su jais susijusia tyrimo medžiaga). Sprendžiant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priskyrimo draudiminiams įvykiams gali būti pateikti ir kiti šios Tvarkos 4 punkte nurodyti dokumentai.

11. Apie sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) praneša apskrities tarnybai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

Apie ūmių profesinių ligų atvejus darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) praneša atitinkamai apskrities tarnybai Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

Lėtinių profesinių ligų atvejais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektavimo skyriai nedelsdami praneša atitinkamai apskrities tarnybai apie sudaromą komisiją profesinių ligų priežastims tirti ir profesinei ligai nustatyti.

12. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (išskyrus atvejus, įvykusius dėl bendrojo asmens susirgimo) bei ūmių profesinių ligų atvejais VDI inspektavimo skyriui organizavus tyrimą ir pranešus apie tyrimo pradžią, atitinkamos apskrities tarnybos atstovai turi teisę dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas bei surašant jų tyrimo aktus.

Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir lėtinių profesinių ligų atvejais VDI inspektavimo skyrius prireikus gali pakviesti atitinkamos apskrities tarnybos atstovus dalyvauti tyrime.

Tyrime dalyvaujantys apskrities tarnybos atstovai surašo pasiūlymą apskrities tarnybos vadovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu.

13. Apskrities tarnyba, nagrinėdama nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, privalo gauti iš VSDF valdybos teritorinio skyriaus patvirtinimą raštu, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba nukentėjusysis, yra registruota draudėju VSDF valdybos draudėjų registre, kad draudėjas moka socialinio draudimo įmokas, o nukentėjusysis asmuo įrašytas VSDF valdybos teritorinio skyriaus apdraustųjų asmenų įskaitoje. Nesant šių sąlygų, nukentėjusysis negali būti laikomas apdraustuoju, o nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga – draudiminiu įvykiu.

Žala asmeniui dėl jo sveikatos sužalojimo šiuo atveju atlyginama kitų teisės aktų nustatyta tvarka.    

14. Apskrities tarnyba priima sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu per 10 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimo ar profesinės ligos nustatymo akto bei tyrimo medžiagos gavimo dienos ir įformina sprendimą raštu. Jeigu sprendimui priimti reikalingas papildomas tyrimas – sprendimas turi būti priimtas per 30 darbo dienų.

Atskirais atvejais, įvertinus tyrimo aplinkybes, VSDF valdybos direktorius gali šį terminą pratęsti. Sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priskyrimo draudiminiam įvykiui pasirašo tarnybos vadovas. Sprendimo formą ir sprendimų registravimo (apskaitos) tvarką nustato VSDF valdyba. Apskrities tarnybos sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu perduodamas VSDF valdybos teritoriniam skyriui, kuriame registruota draudėju įmonė, įstaiga ar organizacija ir kurioje dirba (dirbo) apdraustasis.

Tais atvejais, kai apskrities tarnyba priima sprendimą nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nepripažinti draudiminiu įvykiu, šios tarnybos sprendimas įteikiamas nukentėjusiajam, o jo mirties atveju – asmeniui, pretenduojančiam į teisę gauti draudimo išmoką. Sprendime turi būti nurodyta informacija apie sprendimo apskundimo tvarką bei terminus.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Apdraustasis, o jo mirties atveju – asmuo, pretenduojantis į teisę gauti draudimo išmoką, nesutinkantis su apskrities tarnybos sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu, prieš kreipdamasis į teismą, per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę kreiptis į VSDF valdybą, kuri kartu su VDI valdyba išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl prašyme keliamų klausimų, ar reikalui esant teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamas papildomas ar pakartotinis tyrimas.

Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo ar pakartotinio ištyrimo metu dalyvauja atitinkamos apskrities tarnybos atstovas.

16. Apskrities tarnyba bei VSDF valdyba turi teisę kreiptis į VDI valdybą ar inspektavimo skyrių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų papildomo ar pakartotinio ištyrimo.

17. Nesutarimus, susijus su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų nustatyta tvarka. Komisijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti VSDFV Nedarbingumo kontrolės skyriaus ir jo apskričių tarnybų atstovai.

 

___________________