LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ AUSTRIŲ CRASSOSTREA GIGAS IMPORTUI IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 27 d. Nr. B1-585
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą:
1. Tvirtinu pridedamus Veterinarijos reikalavimus austrių Crassostrea gigas importui iš trečiųjų šalių.
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio 27 d.
įsakymu Nr. B1-585
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI AUSTRIŲ CRASSOSTREA GIGAS IMPORTUI IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ
Veterinarijos reikalavimai austrių Crassostrea gigas importui iš trečiųjų šalių (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1995 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimą 95/352/EB, nustatantį sveikatos ir sertifikavimo reikalavimus austrių Crassostrea gigas importui iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos vandenis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti veterinarijos reikalavimus austrių Crassostrea gigas importui iš trečiųjų šalių.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) leidžia importuoti Crassostrea gigas rūšies austres, kilusias Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, į Europos Sąjungą arba laikyti apsivalymo centruose, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
2.1. pakrovimo dieną buvo patikrinta, ar austrės atitinka Veterinarijos reikalavimų vandens gyvūnams ir jų produktams (Žin., 2002, Nr. 114-5122) 3 punkto reikalavimus;
2.3. austrės yra kilusios tos šalies kompetentingos institucijos paskelbtoje austrių mikrocitozės ir austrių iridovirozės neapimtoje teritorijoje, yra ištirtos 9–13 punktuose nurodytais metodais ir joms nenustatyta kitų austrių užkrečiamųjų ligų, išskyrus marteiliozę (Marteilia refringens) ir bonamiozę (Bonamia ostreae);
2.4. prieš pakraunant pagal reikalavimus, nurodytus 14–15 punktuose, buvo patikrinta, ar austrių siuntoje nėra kitų rūšių moliuskų;
II. MĖGINIŲ ĖMIMAS
3. Kiekvienoje austrių auginimo teritorijoje turi būti atrinktos mėginių ėmimo vietos, kad būtų kuo didesnės galimybės aptikti patogenus. Imant mėginius reikia atsižvelgti į auginamų austrių tankumą, vandens kaitą ir austrių vystymosi ciklą. Atrenkamos ne mažiau kaip trys mėginių ėmimo vietos. Ne mažiau kaip vienas austrių mėginys turi būti imamas jų natūraliose augimo vietose. Tyrimui turi būti atrenkamos austrės, kurios turi pokyčių (pakitęs augimas, tarpai kriauklėse).
4. Austrių mėginiai turi būti imami du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) mikrocitams ir iridovirusams tirti.
5. Per pirmuosius austrių auginimo metus, po kurių teritorija patvirtinama neapimta užkrečiamųjų ligų, kiekvienoje mėginių ėmimo vietoje turi būti imamas 150 arba pakankamo skaičiaus austrių mėginys, kad būtų galima aptikti 2 % patogenų nešiotojų 95 % patikimumu.
6. Austrių mėginys per 24 valandas nuo mėginio paėmimo turi būti pristatytas tyrimui į patvirtintą veterinarijos laboratoriją. Austrių mėginys turi būti supakuotas pagal nustatytus reikalavimus, kad tyrimui būtų pristatytas geros būklės. Ant mėginio pakuotės turi būti etiketė, kurioje turi būti nurodyta mėginio paėmimo vieta ir ligos istorija.
7. Austrės turi būti atsargiai atidaromos, kad būtų nepažeisti audiniai, ypač mantijos, žiaunų, širdies ir virškinimo liaukų. Apžiūrint reikia atkreipti dėmesį į audinių pokyčius, bet kokias kriauklių deformacijas, kriauklę pažeidžiančius ir mantiją apėmusius organizmus.
8. Padidėjus austrių gaišimui, turi būti nedelsiant pradėtas tyrimas priežastims nustatyti. Tyrimui imamas 150 austrių mėginys. Austrės turi būti pirmiausiai tiriamos histologiniu metodu, o vėliau kitais metodais. Mėginiai fiksuojami Karsono fiksuojančiu tirpalu. Taip fiksuoti austrių mėginiai tinka tirti elektroninės mikroskopijos metodu.
III. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR TYRIMAS MIKROCITOZEI NUSTATYTI
9. Citologiniam tyrimui atpjaunamas plonas audinio mėginys abscesų, opų arba pustulių vietose, nusausinamas ir uždedamas ant objektyvinio stiklelio. Mėginys išdžiovinamas ir fiksuojamas metanoliu (2–3 minutes). Dažomas eritrocitams dažyti skirtais dažais pagal gamintojo nurodymus. Dengiamasis stiklelis klijuojamas sintetine derva. Mikroskopuojant 1–3 µm diametro parazitai matomi hemocituose arba šalia ląstelių. Jie turi mėlyną citoplazmą ir raudoną branduolį.
10. Histologiniam tyrimui atpjaunamas plonas audinio mėginys pustulių, abscesų ir opų vietose, fiksuojamas Davidsono, Bueno arba Karsono fiksuojančiu tirpalu. Mėginys paruošiamas pagal klasikinę histolologinės technikos metodiką. Mėginys dažomas hematoksilinu ir eozinu. Rekomenduojama tirti du vienos austrės mėginius. Mikroskopuojant mikrocitų galima rasti jungiamojo audinio, raumeninio audinio ląstelėse ir hemocituose.
IV. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR TYRIMAS IRIDOVIROZEI NUSTATYTI
11. Citologiniam tyrimui atpjaunamas plonas virškinimo liaukų ir žiaunų mėginys. Jis nusausinamas, uždedamas ant objektyvinio stiklelio ir prispaudžiamas. Mėginys išdžiovinamas ir fiksuojamas metanoliu (2–3 minutes). Mėginys dažomas eritrocitams dažyti skirtais dažais pagal gamintojo nurodymus. Dengiamasis stiklelis klijuojamas sintetine derva. Užkrėstų ląstelių citoplazma nusidažo mėlyna spalva. Joje matomas raudonas branduolys ir šviesiai raudonos spalvos, įvairaus dydžio įterptinis kūnelis.
12. Histologiniam tyrimui atpjaunamas vidaus organų ir žiaunų mėginys. Jis fiksuojamas Davidsono, Bueno arba Karsono skysčiu. Mėginys paruošiamas pagal klasikinę histolologinės technikos metodiką. Mėginys dažomas hematoksilinu ir eozinu. Rekomenduojama tirti du vienos austrės mėginius. Mikroskopuojant epitelinio audinio ląstelėse aptinkami 1,2–2,4 µm diametro rutulio formos tankūs, bazofiliški įterptiniai kūneliai. Įterptiniai kūneliai rečiau aptinkami gomurio ir mantijos epitelinio audinio ląstelėse.
V. AUSTRIŲ SIUNTOS PATIKRA