LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ ŽEMĖS ŪKIUI IR KAIMUI RENGIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2008 m. kovo 28 d. Nr. 3D-165/ISAK-782
Vilnius
Įgyvendindamos Valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2006, Nr. 70-2564), 23 punkto 2 lentelės 14 priemonę,
tvirtiname Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui ir kaimui rengimo strategiją (pridedama).
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ
______________
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2008-03-03 raštu Nr. (23.2-56)-SD-1869
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro ir Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2008 m. kovo 28 d.
įsakymu Nr. 3D-165/ISAK-782
SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ ŽEMĖS ŪKIUI IR KAIMUI RENGIMO STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio darbuotojų ir kitų kaimo dirbančiųjų išsimokslinimo lygis neatitinka vis didėjančių reikalavimų, jie stokoja profesinių ir vadybos žinių, verslumo gebėjimų. Tai lemia lėtą mokslo naujovių diegimą į gamybą ir žemą konkurencingumą. Šalies specializuotose mokymo įstaigose parengiama nepakankamai žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Mokymo programos ir mokymo institucijų materialinė bazė bei praktinių įgūdžių įgijimo sąlygos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Absolventų kvalifikacija netenkina darbo rinkos poreikių, nemažai jų įsidarbina kitur.
2. Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui ir kaimui rengimo strategija (toliau – Strategija) parengta vykdant Valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu (Žin., 2006, Nr. 70-2564), 23 punkto 2 lentelės 14 priemonę. Strategijos paskirtis – atsižvelgiant į esamą žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo būklę ir sektoriaus plėtros perspektyvas nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų rengimo tikslus, uždavinius ir priemones, kuriuos įgyvendinant būtų gerinama studijų ir profesinio mokymo kokybė, racionaliai naudojami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, plėtojama mokymo ir verslo institucijų partnerystė, kaimo gyventojams sukuriamos realios prielaidos mokytis visą gyvenimą.
3. Rengiant Strategiją vadovautasi Valstybės ilgalaike raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 5076 (toliau – KPP).
II. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ RENGIMO BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Kaimo ir žemės ūkio plėtros tendencijos:
5.1. Žemės ūkis išlieka viena svarbiausių Lietuvos ūkio sričių aprūpinant gyventojus saugiais, kokybiškais maisto produktais, o perdirbamąją pramonę – žaliavomis. Žemės ūkio plėtra vaidina lemiamą vaidmenį gerinant gamtinę aplinką ir kraštovaizdį, o kaimas yra ir viešųjų prekių bei paslaugų teikėjas visiems šalies gyventojams.
5.2. Pagrindine žemės ūkio funkcija ir toliau išlieka maisto produktų gamyba. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje 2004–2007 m. vidutiniškai buvo sukurta 9–10 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės, žemės ūkio ir maisto produktai sudarė vidutiniškai 14 proc. šalies prekių eksporto, žemės ūkį apimančioje veikloje ir maisto pramonėje vidutiniškai buvo užimta 17 proc. šalies dirbančiųjų, sukuriančios darbo vietos ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose ekonomikos srityse: materialinių išteklių gamybos pramonėje, vidaus ir užsienio prekyboje, transporto ir paslaugų žemės ūkiui sferoje.
5.3. Siekdami gaminti kokybiškus produktus žemdirbiai turi naudoti modernias technologijas ir mokslo naujoves. Siekdami konkurencingumo jie turi įgyti daugiau rinkodaros įgūdžių, žemės ūkio verslo rizikos valdymo, informacinių technologijų ir vadybos žinių. Be to, vis dažniau žemdirbiams tenka imtis žemės valdymo ir aplinkos gerinimo darbų. Tai rodo, kad žemės ūkio veiklai vystyti reikia daug įvairiausių gebėjimų ir specialistų kvalifikacija tampa viena iš svarbiausių darnaus žemės ūkio vystymo veiksnių.
5.4. 2007 metais šalies kaimo vietovėse įregistruota ir vykdė veiklą apie 100 tūkst. ūkininkų, daugiau kaip 500 žemės ūkio bendrovių ir įmonių, 530 kaimo turizmo sodybų, 8,5 tūkst. mažų ir vidutinių alternatyvaus verslo įmonių. Prognozuojama, kad ir toliau kaime vyks ekonominės veiklos diversifikacijos procesas. Mažės žemės ūkyje užimtųjų skaičius, sparčiai stambės ūkininkų ūkiai, aktyvės modernizavimas ir specializavimas, mažės jų skirtumas pagal dydį ir gebėjimus rinkoje. Rinkoje įsitvirtins moderniai ūkininkaujančios žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai. Kaimo vietovėse plėtosis alternatyvioji ekonominė veikla, paslaugos, tautinio paveldo produktų kūrimas ir realizavimas.
6. Užimtumo žemės ūkyje struktūra ir bendros kaitos tendencijos:
6.1. Preliminariais darbo jėgos tyrimų duomenimis, bendras užimtųjų skaičius žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 2004–2007 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, nuo 227 iki 168 tūkst. Pamažu kinta kaimo gyventojų užimtumo struktūra: mažėja užimtųjų žemės ūkyje ir susijusiose veiklose (nuo 51 proc. – 2003 m. iki 38 proc. 2006 m.) ir didėja kitose srityse, ypač paslaugų sferoje (nuo 31 proc. – 2003 m. iki 39 proc. 2006 m.), dalis.
6.2. Per pastaruosius metus mažėja gyvenimo lygio skirtumas tarp kaimo ir miesto. Namų ūkių biudžetų tyrimų duomenimis, 2004–2006 m. kaimo gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos augo sparčiau nei miesto, sumažėjo kaimo namų ūkių disponuojamų pajamų atsilikimas nuo miesto. Per pastaruosius metus pastebimai išaugo žemdirbių namų ūkių pajamos: 2006 m. jos (736 Lt, skaičiuojant vienam nariui per mėnesį) buvo ketvirtadaliu didesnės už vidutines kaimo (584 Lt) ir kiek didesnės už miesto (729 Lt) namų ūkių pajamas.
6.3. Lietuvos kaime ryškėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Labai trūksta jaunų ir aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą turinčių darbuotojų. Didelė dalis ūkininkaujančių neturi specialaus pasirengimo, jų specializacija neatitinka naujų ūkininkavimo reikalavimų. Ūkininkų registro duomenimis tik kas penktas ūkininkas turi profesinį išsilavinimą, o aukštąjį – mažiau kaip 5 proc. Apskritai, kaimo dirbančiųjų išsilavinimo lygis gerokai atsilieka nuo miestiečių. 2006 metų duomenimis aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą kaime turi tik 16,6 proc., o mieste – 36,3 proc. užimtųjų.
6.4. Žemės ūkio gamybos intensyvinimas ir modernizavimas kelia vis aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio specialistams ir kvalifikuotiems darbuotojams. Įvairėjanti ekonominė veikla, paslaugų, kaimo turizmo, amatų ir kitų etninių regionų tradicijas atitinkančio verslo plėtra didina įvairių sričių aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį kaimo vietovėse.
7. Mokymas ir švietimas:
7.1. Šalies teritorijoje tolygiai išplėtotas mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas, sukauptas didelis intelektinis potencialas. Aukštąjį universitetinį su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusį išsilavinimą galima įgyti Lietuvos žemės ūkio universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje. Rengiami bakalaurai ir magistrai gamybinei, organizacinei, ekonominei ir kitai veiklai.
7.2. Aukštųjų neuniversitetinių su žemės ūkiu susijusias studijų programas gali vykdyti Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Žemaitijos, Klaipėdos verslo ir technologijų ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos. Tai – žemės ūkio technologija, agroverslai ir jų technologijos, kaimo turizmo vadyba, veterinarija ir kitos programos. Tenka pripažinti, kad šios studijų programos kolegijose yra nepopuliarios. 2005 ir 2006 mokslo metais į kai kurias žemės ūkio studijų programas nebuvo surinkta reikiamas studentų skaičius, tačiau studentai rinkosi kitas su kaimo verslu susijusiais specialybes: kaimo turizmo vadybos, želdinių, dizaino ir kitas.
7.3. Kvalifikuotus darbininkus žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rengia 34 profesinio mokymo įstaigos, kurių tinklas po vykdytų ir vykdomų reorganizacijų išlieka pakankamas, tačiau daugelis šių įstaigų susiduria su moksleivių komplektacijos problema. Žemės ūkio sistemos pokyčiai ir sumažėjęs žemdirbiškų profesijų populiarumas lėmė tai, kad dalis mokyklų atsisakė žemės ūkio mokymo programų ir persiorientavo į paslaugų, verslo organizavimo ir vadybos specialistų rengimą. Tačiau mokyklos pasiruošusios (turi tinkamas mokymo programas, materialinę bazę ir žmogiškuosius išteklius) vykdyti žemdirbiškas profesinio mokymo programas.
7.4. Lietuva yra tarp atsiliekančių Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių pagal savo darbo jėgos dalyvavimą formaliajame ir neformaliajame mokyme. Šalies profesinio rengimo sektorius nespėja reaguoti į besikeičiančius šalies ūkio poreikius. Žemės ūkio sektoriui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Daugelis ūkininkų stokoja vadybos ir naujų gamybos technologijų įdiegimo žinių. Todėl labai aktualus tęstinis žemdirbių mokymas.
7.5. Siekiant sudaryti sąlygas tęstiniam žemdirbių mokymui žemės ūkio studijų, mokymo ir konsultavimo institucijų bazėse įkurti trijų lygių 44 Žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centrai. Tiek 2004–2006 metų (BPD), tiek 2007–2013 metų (KPP) programinio laikotarpio priemonėse dalis finansinės paramos lėšų skiriama tęstiniam žemdirbių mokymui. Be to, dalis Europos socialinio fondo lėšų numatyta kaimo gyventojams, ketinantiems trauktis iš žemės ūkio veiklos, perkvalifikuoti. Šios paramos dėka daugelis žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų įgyja technologinių, aplinkosaugos, verslo ekonomikos, vadybos, finansų valdymo, informacinių technologijų ir kitų žinių. Tai sudaro prielaidas kaimo žmonėms vietoj žemės ūkio veiklos užsiimti kita ekonomine veikla. Didėja kaimo gyventojų sąmoningumas ir aktyvumas, jų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese.
8. Svarbiausios žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemos:
8.1. Nepakankamai išplėtota kaimo gamybinė ir socialinė infrastruktūra, mažiau palankios darbo ir gyvenimo sąlygos, žiniasklaidos formuojamas neigiamas kaimo gyvenimo bei žemdirbio įvaizdis lėmė negatyvų jaunimo požiūrį į žemdirbiškas profesijas. Dėl profesijų nepatrauklumo nesuformuojamos profesinio mokymo mokyklų moksleivių ir kolegijų studentų grupės mokytis pagal žemės ūkio programas. Mažas absolventų įsidarbinimo kaime ir žemės ūkyje procentas. Vyksta jaunimo migracija iš kaimo į šalies miestus ir užsienį.
8.2. Didėja dėstytojų ir profesijos mokytojų trūkumas, kurį lemia dirbančiųjų mokytojų senėjimas, o jaunųjų migracija į patrauklesnes, žymiai geriau mokamas darbo vietas. Dėstytojų ir profesijos mokytojų žinių ir gebėjimų lygis neadekvatus mokslo, technikos, technologijų ir edukacinei pažangai. Kolegijose labai trūksta dėstytojų su mokslo laipsniais ir vardais.
8.3. Neatlikta specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio šalies darbo rinkai analizė ir nenustatytas darbo rinkos poreikius atitinkantis optimalus stojančiųjų skaičius ir jų santykis į profesines mokyklas, kolegijas ir universitetinio lygmens mokyklas. 2005–2006 mokslo metais mokytis pagal neuniversitetinio aukštojo mokslo žemės ūkio studijų programas buvo priimta tik 200 studentų, tuo tarpu darbo rinkos poreikis apie 700.
8.4. Neužtikrinamas besimokančiųjų profesinių praktinių įgūdžių įgijimas mokymosi metu dėl netinkamo praktinio mokymo turinio ir nepakankamos trukmės. Formuojamas sąrašas ūkininkų, galinčių priimti praktiniam mokymui studentus bei moksleivius, tačiau nepakankama darbdavių motyvacija, neišspręsti finansavimo klausimai.
8.5. Neakivaizdinės studijos nepakankamai adaptuotos prie studentų – kaimo gyventojų finansinių galimybių ir aplinkos. Menkai išplėtotas nuotolinis studijų realizavimo būdas. Neįteisinta profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarka besimokantiems neformaliai ar savarankiškai.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ
9. Stiprybės:
9.1. Lietuva turi geras sąlygas plėtoti žemės ūkį ir kitą ekonominę veiklą kaimo vietovėse. Palanki geografinė padėtis, gamtos sąlygos, tradicijos ir patirtis leidžia vystyti gyvulininkystės ir augalininkystės prekinius ūkius, ekologiškų ir natūralių produktų gamybą; gaminti konkurencingus maisto produktus, plėtoti kaimo turizmą, paslaugas ir kitus verslus. Todėl rengiamų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų įsidarbinimo perspektyvos geros.
9.2. Pakankamai tolygiai šalies teritorijoje išsidėstęs aukštųjų ir profesinių mokyklų tinklas užtikrina gerą profesinio rengimo paslaugų prieinamumą.
9.3. Daugelis žemės ūkio studijų ir mokymo institucijų turi mokomuosius ar bandymų ūkius, kuriuos gali sėkmingai panaudoti besimokančiųjų praktiniams įgūdžiams formuoti.
10. Silpnybės:
10.1. Esamas aukštųjų ir profesinių mokyklų finansavimas neužtikrina tinkamo studijų ir mokymo proceso materialinio aprūpinimo.
10.2. Aukštosiose ir profesinėse žemės ūkio mokyklose ryškios pedagogų senėjimo tendencijos ir dėstytojų kompetencijos stoka. Dėl menkos materialinės motyvacijos labai mažai absolventų pasirenka žemės ūkio pedagogo kelią.
10.3. Aukštosios ir profesinės mokyklos dėl finansinių ir kalbos barjerų nepakankamai integruotos į ES mobilumo programų erdvę.
10.4. Dėl menko mokymo institucijų ir žemės ūkio verslo įmonių bendradarbiavimo absolventų teorinės ir praktinės žinios ne visada pakankamos verslo poreikiams patenkinti.
11. Galimybės:
11.1. Sukoncentravus materialinius išteklius specializuotų technikos ir technologijų mokymo centruose bus užtikrinamas jų efektyvus panaudojimas ir prieinamumas visų mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams.
11.2. Suderinus mokymo ir studijų programas pagal mokymo lygius bus užtikrinama skirtingų pakopų mokymosi studijų tęstinumo galimybė.
11.3. Skatinant glaudesnį mokymo įstaigų ir ūkininkų ar žemės ūkio verslo įmonių bendradarbiavimą pagerės absolventų praktinis pasirengimas, priimant juos praktiniam mokymui, rengiant praktinio mokymo programas bei optimizuojant praktikos laikotarpį.
11.4. Sukūrus tinkamą mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą bei įteisinus kvalifikacijos pripažinimą asmenims, įgijusiems reikiamos kompetencijos besimokant neformaliai pakils kaimo dirbančiųjų kvalifikacijos lygis.
12. Grėsmės:
12.1. Dėl nepalankių teisinių, finansinių, vadybinių bei žinybinių aplinkybių gali nesusiformuoti efektyvi specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo žemės ūkiui ir kaimui sistema.
12.2. Nesukūrus ekonominių svertų, užtikrinančių jaunų specialistų pritraukimą į kaimą, vis stipriau pasireikš aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.
12.3. Dėl nepakankamų inovacinės veiklos gebėjimų gali būti nepakankamai efektyviai panaudota ES ir nacionalinio biudžeto finansinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
12.4. Mažėjant besimokančiųjų su žemės ūkiu ir kaimu susijusių specialybių ir po baigimo įsidarbinančiųjų kaimo vietovėse skaičiui gali iškilti poreikis kaime įdarbinti užsieniečius, asocialius asmenis bei menkai motyvuotus miesto gyventojus ir tai gali daugėti kaimo socialinių ir demografinių problemų, lemti kaimo kaip šalies kultūros paveldo sunykimą.
IV. SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ ŽEMĖS ŪKIUI IR KAIMUI RENGIMO SISTEMOS VIZIJA IR TIKSLAI
13. Vizija:
13.1. Kaimo žmonių profesinių gebėjimų ugdymas ir toliau bus prioritetinė žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, veiks darni ir veiksminga žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistema, bus sudarytos sąlygos kaimo gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti dalykinę ir visuomeninę kompetenciją, panaudoti mokslo žinias subalansuotai žemės ūkio ir kaimo plėtrai, pasiekti didesnio kaimo vietovių konkurencingumo ir aukštesnės gyvenimo kokybės.
13.2. Darbo jėgos rinkoje padidės kvalifikuotos, mokančios naudotis moderniomis gamybos ir informacinėmis technologijomis darbo jėgos paklausa ir pasiūla. Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbininkų kompetencijos lygis, išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius.
13.3. Kaimo teritorijoje susikurs žiniomis grįstą ekonominę ir visuomeninę veiklą plėtojanti kaimo bendruomenė, gebanti: naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir jas diegti, plėtoti konkurencingą veiklą, nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, puoselėti etnokultūrines tradicijas, rūpintis paveldo išsaugojimu.
13.4. Strateginis tikslas – sukurti bendrą žemės ūkio intelektinės plėtros sistemą, apimančią profesinio mokymo, studijų bei tęstinio mokymo sritis ir galinčią užtikrinti darbo rinkos poreikį atitinkančių kompetentingų žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimą, laiduosiantį kryptingą ir subalansuotą žemės ūkio ir kaimo plėtrą, kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą bei aplinkos, tradicijų ir paveldo išsaugojimą.
14. Tikslai:
14.2. plėtoti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusias studijas bei profesinį mokymą ir gerinti jų kokybę;
15. Tikslų argumentavimas ir pagrindimas
15.1. Skatinti jaunimo motyvaciją planuojamą karjerą susieti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra:
15.1.1. Šiuo metu visuomenėje vyrauja negatyvus požiūris į žemės ūkio verslo perspektyvas ir kaimo gyventojus. Tai lėmė ekonominė ir socialinė kaimo gyvenamųjų vietovių atskirtis, neigiamas žiniasklaidos požiūris į kaimo žmones ir jų gyvenimo būdą. Didelę neigiamą įtaką kaimui turi jaunų žmonių migracija iš kaimo į miestą ar užsienį ir nepasiturinčiųjų ar asocialių miesto gyventojų migracija į kaimiškąsias vietoves. Tai iškreipia demografinius procesus ir dar labiau didina ekonominę ir socialinę atskirtį.
15.1.2. Siekiant pakeisti požiūrį į kaimą ir jo gyventojus būtina propaguoti ekonominius, ekologinius ir socialinius gyvenimo kaimiškosiose vietovėse privalumus, atskleisti žemės ūkio ir kaimo verslo teikiamų pajamų pokyčius, informuoti visuomenę apie kaimiškosiose vietovėse sėkmingai plėtojamą verslą, bendruomenių veiklą ir kaimo šviesuolius, parodyti infrastruktūros plėtros ir gyvenimo kokybės gerėjimo prielaidas. Veikloje, susijusioje su pozityvaus kaimo įvaizdžio formavimu, turėtų dalyvauti kaimo bendruomenės, savivaldybės, bendrojo lavinimo, žemės ūkio profesinio mokymo ir aukštosios mokyklos, kaimo verslininkai bei valstybinės valdžios institucijos.
15.1.3. Siekiant suaktyvinti moksleivius rinktis žemdirbiškas ar su kaimu susijusiais profesijas, būtina plėtoti profesinio orientavimo ir konsultavimo veiklą. Šalyje pradėta formuoti profesinio orientavimo sistema, tačiau kai kurioms tikslinėms grupėms, ypač kaimo jaunimui, profesinio informavimo ir orientavimo paslaugos yra neprieinamos arba nekokybiškos. Profesinio orientavimo centrų veikla turi būti aktyvesnė: turi būti nuoširdžiai bendraujama su kaimiškųjų mokyklų moksleiviais, organizuojamos ekskursijos į šiuolaikinius ūkius, skleidžiama pavyzdingo ūkininkavimo praktika.
15.1.4. Pakankamai modernios darbo rinkos informavimo ir konsultavimo tarnybos yra tik 7 apskrityse. Informavimas ir konsultavimas taip pat vykdomas 46 teritorinėse darbo biržose. Tačiau jose konsultavimas daugiau orientuotas į darbo paiešką. Tik 10–15 proc. jaunimo konsultuojasi prieš pasirinkdami profesiją. Norint padidinti informavimo ir konsultavimo darbo rinkos klausimais prieinamumą, informavimo ir konsultavimo centrus reikia įsteigti visose apskrityse, be to, reikėtų turėti mobilius (kilnojamus) profesinio informavimo ir konsultavimo centrus.
15.1.5. Rengiant regionų plėtros strategijas turėtų būti atlikti tyrimai ir identifikuoti žemės ūkio ir kitų kaimo plėtros sričių specialistų poreikiai ir šie duomenys naudojami specialistų rengimui planuoti bei mokymo įstaigų tinklui optimizuoti. Tai sudarytų prielaidas efektyviau panaudoti finansinius išteklius įgyvendinant integruotos švietimo ir žmogiškųjų išteklių plėtros programas. Žemės ūkio srities studijų ir profesinio mokymo sistemai finansuoti lėšos skiriamos iš įvairių šaltinių, bet jų skyrimo prioritetai neužtikrina optimalaus visuminio rezultato.
15.2. Plėtoti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusias studijas, profesinį mokymą ir gerinti jų kokybę:
15.2.1. Darbo rinkoje ryškėja dvi viena kitai prieštaraujančios tendencijos. Didėja kvalifikuotų, dažnai itin siauros specializacijos specialistų poreikis specializuotuose ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Tačiau sparti alternatyvių žemės ūkiui verslų plėtra ir didžiulė veiklos krypčių įvairovė reikalauja labai plataus specialybių spektro. Tampa neracionalu rengti siauros specializacijos specialistus. Todėl žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistai turėtų įgyti platesnį profesinį pasirengimą, kuris leistų geriau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų. Turi būti sudaromos sąlygos specifines žinias įgyti mokantis neformaliai arba savarankiškai.
15.2.2. Būtina didinti profesinio mokymo patrauklumą, sudarant galimybes profesinį išsilavinimą turintiems asmenims siekti aukštojo žemės ūkio mokslo; gerinti praktinį profesinį mokymą; tobulinti mokymosi visą gyvenimą sistemą.
15.2.3. Atsižvelgiant į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos nuostatas, technologijų plėtros tendencijas, darbo rinkos pokyčius bei darbdavių poreikius, reikėtų vykdyti nuolatinę žmogiškųjų išteklių (esamo ir pageidautino kvalifikacijos lygių bei kompetencijų ir gebėjimų) stebėseną ir, atsižvelgiant į jos rezultatus, nuolat tobulinti studijų programas, steigti naujas arba atsisakyti nepaklausių studijų programų.
15.3. Stiprinti studijų ir mokymosi sąsajas su verslu bei gerinti mokymosi sąlygas:
15.3.1. Darbdaviai iš žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų reikalauja vis aukštesnių praktinio pasirengimo gebėjimų. Akcentuojami komunikaciniai gebėjimai, savarankiško darbo bei darbo komandoje įgūdžiai, kritinis ir analitinis mąstymas, psichologinės žinios. Reikalinga aukštesnė profesinė kompetencija: žinios apie naujausias technologijas bei darbo metodus. Aukštai vertinamas siekis nuolat tobulinti profesines žinias, gebėjimas teorines žinias pritaikyti praktikoje bei darbo įgūdžiai ir patirtis.
15.3.2. Pasiekti aukštą absolventų praktinio pasirengimo lygį trukdo neišspręsti studentų ir profesinių mokyklų moksleivių praktinio mokymo klausimai. Neparengtos priemonės, skatinančios verslo ir kitas institucijas priimti studentus bei profesinių mokyklų moksleivius atlikti profesinės veiklos praktiką.
15.3.3. Dirbančiųjų kvalifikacijai tobulinti trukdo nepakankamas darbdavių ir darbuotojų teisių bei pareigų teisinis reglamentavimas kvalifikacijos tobulinimo metu. Darbdaviai nesuinteresuoti finansuoti darbuotojų dalyvavimą formaliojo ir neformaliojo mokymosi programose bei skatinti mokytis ir tobulėti.
15.3.4. Siekiant sustiprinti mokymo institucijų materialinę bazę bei darbdavius įtraukti į reikalingų specialistų parengimą būtina didesniam skaičiui profesinio mokymo įstaigų suteikti viešųjų įstaigų statusą. Tai sudarytų teisines prielaidas verslo institucijoms materialiai ir finansiškai paremti šias mokymo įstaigas.
15.3.5. Tiriant specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikį ir atliekant darbdavių apklausas, reikėtų teirautis ne tik profesijų klasifikatoriuje įvardytų profesijų specialistų poreikio, bet ir išsiaiškinti, kokių kitų gebėjimų ir kompetencijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų pageidauja darbdaviai. Tai įgalintų patobulinti esamus ir parengti kokybiškesnius naujuosius profesijų standartus bei tikslingai patobulinti specialistų rengimo procesą.
15.4. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą kaimo vietovėse ir sudaryti sąlygas kaimo dirbantiesiems mokytis:
15.4.1. Technologijų ir ekonominė bei socialinė kaita yra tokia sparti, kad tampa visiškai nebeįmanoma jauniems žmonėms įgyti gebėjimų ir kvalifikacijų rinkinį visam gyvenimui. Todėl mokymasis turi tapti nuolatine gyvenimo kultūros dalimi.
15.4.2. Besikeičiančios rinkos sąlygos verčia ūkininkus nuolat atnaujinti savo profesines žinias, skatina ūkininkus bei jų šeimos narius įgyti papildomos kompetencijos, atversiančios galimybę gauti pajamų iš kitos veiklos. Modernios technologijos ir naujos veiklos kryptys reikalauja aukštesnės kvalifikacijos ir naujų profesijų darbuotojų. Todėl auga poreikis mokytis, kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų.
15.4.3. Egzistuoja atskirų Lietuvos regionų ir gyventojų grupių ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Siekiant mažinti atskirų regionų ir gyventojų grupių atskirtį būtina skatinti gyventojus mokytis ir sudaryti sąlygas jų kvalifikacijai tobulinti bei būtinosioms kompetencijoms ugdyti. Labai svarbu sudaryti sąlygas bedarbiams, ypač ilgalaikiams, atnaujinti jų turimas arba įgyti naujas paklausias profesines kvalifikacijas, didinti socialinį aktyvumą,
15.4.4. Tačiau sąlygos mokytis suaugusiems kaimo gyventojams nėra palankios. Suaugusiųjų mokymas yra labai aktualus, nes apie 20 proc. kaimo vaikų negauna pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo ir neįgyja jokios kvalifikacijos. Suaugusieji negali laikyti mokyklinių ir valstybinių egzaminų, jei nesimoko pagal formaliojo mokymo programas. Taip jiems užkertamas kelias mokytis savarankiškai ar įgyti žinių neformaliojo mokymosi būdu. Suaugusieji, neįgiję pagrindinio išsilavinimo, bet turintys profesinės kompetencijos, įgytos dirbant ar savarankiškai mokantis, vertinami tik pagal formalias taisykles. Jų patirtis nėra vertinama ir pripažįstama. Tai sunkina darbuotojų santykius su darbdaviais, mažina konkurencingumą darbo rinkoje.
15.4.5. Būtina valstybės finansinė parama mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrai sukurti, įskaitant gyventojų informavimą, konsultavimą ir orientavimą bei ugdytinų kompetencijų identifikavimą, taip pat šios veiklos koordinavimą.
15.4.6. Tikslinga vykdyti mokymosi visą gyvenimą stebėseną. Atsižvelgiant įjos rezultatus, reikia parengti regionų žmonių išteklių plėtros programas, suderinti profesinio rengimo pasiūlą regionuose su darbo vietų struktūra, koordinuoti profesinio mokymo, tęstinio profesinio mokymo ir darbo biržų mokymo pasiūlą, plėtoti suaugusiųjų švietimo paslaugas.
V. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI
16. Skatinti jaunimo motyvaciją planuojamą karjerą susieti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra:
17. Plėtoti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusias studijas bei profesinį mokymą ir gerinti jų kokybę:
17.1. sudaryti sąlygas žemės ūkio krypties mokslo ir studijų institucijoms bei profesinių mokyklų dėstytojams ir profesijos mokytojams jų profesinei kvalifikacijai tobulinti (kursai, stažuotės mokslo institucijose, verslo įmonėse);
17.2. gerinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, tobulinti esamas ir kurti naujas aukštojo ir profesinio mokymo programas;
17.3. stiprinti teorinio ir praktinio mokymo sąsajas steigiant specializuotus technikos ir technologijų mokymo centrus;
18. Stiprinti studijų ir mokymosi sąsajas su verslu bei gerinti praktinio mokymo sąlygas:
Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų žemės
ūkiui ir kaimui rengimo strategijos
priedas
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Įgyvendinimo laikotarpis |
Atsakinga institucija |
|
|||
| Tikslas: Skatinti jaunimo motyvaciją planuojamą karjerą susieti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra |
|
||||||
| 1.1. Populiarinti kaimiškąsias profesijas ir skatinti jas pasirinkti |
Teikti prioritetą kaimo jaunimui skiriant paramą pagal KPP priemones |
2009–2013 m. |
Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) |
|
|||
| Parengti ir išleisti leidinius apie sėkmingą ūkininkavimą, alternatyvius verslus kaime bei gyvenimo kaimiškosiose vietovėse privalumus |
Nuolat |
ŽŪM Žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) |
|
||||
| Sukurti kaimo jaunimui patrauklią interneto svetainę, nušviečiančią žemdirbiškąsias ir kaimiškąsias profesijas, studijavimo ir mokymosi bei įsidarbinimo galimybes |
2008–2013 m. |
ŽŪR |
|
||||
| ŽŪM |
|
||||||
| Švietimo ir mokslo ministerija (toliau –ŠMM) |
|
||||||
| Įsteigti 4 mokinių karjeros kabinetus |
2012–2015 m. |
ŠMM |
|
||||
| Analizuoti ir taikyti gerąją kitų šalių patirtį, skatinant jaunimą rinktis žemdirbiškąsias ir kaimiškąsias profesijas |
Nuolat |
ŽŪR |
|
||||
| Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga (toliau – JŪRS) |
|
||||||
| Rengiant radijo ir televizijos laidas apie kaimą propaguoti žemdirbiškas specialybes, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui ir kaimui rengimą |
Nuolat |
ŽŪM |
|
||||
| Plėtoti Jaunųjų ūkininkų ratelių veiklą, ją orientuojant į žemės ūkio profesijų pasirinkimo skatinimą (renginiai kaimo moksleiviams, ekskursijos į ūkius, žemės ūkio ir kaimo verslų įmones, konkursų organizavimas) |
2008–2013 m. |
ŽŪR |
|
||||
| JŪRS |
|
||||||
| Organizuoti konkursus, atskleidžiančius gyvenimo kaime privalumus, skatinančius rinktis žemdirbiškas profesijas, kaimo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams |
Kasmet |
Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (toliau – PLŽMMC) |
|
||||
| Organizuoti profesinio orientavimo ekspozicijas parodose „Agrobalt“, „Ką pasėsi“ ir kt. |
Nuolat |
Kaimo plėtros profesinio mokymo įstaigų asociacija |
|
||||
| Vietos plėtros strategijose ir kaimo bendruomenių projektuose suplanuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą, numatant vietos jaunimui palankias mokymosi (studijų), įsidarbinimo ir apsigyvenimo sąlygas |
2009–2013 m. |
PLŽMMC |
|
||||
| Lietuvos žemės ūkio universitetas (toliau – LŽŪU) |
|
||||||
| ŽŪR |
|
||||||
| 1.2. Teikti paramą studijuojantiems žemės ūkio ir kaimo plėtros studijų bei mokymosi programas |
Vykdyti naujų darbo vietų sukūrimo ir absolventų įsidarbinimo kaimo vietovėse rėmimo stebėseną ir prognozavimą |
2009–2013 m. |
SADM |
|
|||
| ŽŪM |
|
||||||
| Tikslas: Plėtoti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusias studijas bei profesinį mokymą ir gerinti jų kokybę |
|
||||||
| 2.1. Sudaryti sąlygas žemės ūkio studijų ir mokymo institucijų dėstytojams ir profesijos mokytojams jų profesinei kvalifikacijai tobulinti |
Išnagrinėti galimybę didinti studentų priėmimą į doktorantūrą biomedicinos ir socialinių mokslų srityje |
2009–2013 m. |
ŠMM |
|
|||
| 2.2. Padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, tobulinti esamas ir kurti naujas aukštojo ir profesinio mokymo programas |
Parengti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos žemės ūkyje prognozes 2009–2013 metams, tiriant darbdavių pageidavimus specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo srityje |
2009 m. |
ŽŪM Lietuvos darbo birža ŽŪR |
||||
| Analizuoti kitų šalių patirtį ir mokymo programų kaitos tendencijas. Profesinio mokymo programas pertvarkyti į modulines |
Nuolat |
ŠMM |
|||||
| Rengti žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus profesinius standartus |
2008–2013 m. |
Kvalifikacijų tarnyba prie LRV |
|||||
| Teikti siūlymus rengti naujas, darbo rinkos pokyčius atitinkančias mokymo programas |
Nuolat |
ŽŪR ŠMM SADM ŽŪM |
|||||
| 2.3. Stiprinti teorinio ir praktinio mokymo sąsajas |
Tobulinti profesinės veiklos praktikos programas, numatant jose gebėjimus taikyti mokslo žinias praktikoje |
Nuo 2009 m. |
LŽŪU Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – LVA) ŽŪR ŠMM |
||||
| Baigiamuosius aukštojo mokslo darbus orientuoti aktualiausių žemės ūkio ir kaimo plėtros problemų nagrinėjimui |
Nuo 2009 m. |
LŽŪU LVA ŽŪM |
|||||
| Įsteigti keturis žemės ūkio ekonominės veiklos sektoriaus Sektorinius praktinio mokymo centrus profesinio mokymo įstaigose |
2008–2013 m. |
ŠMM SADM ŽŪM |
|||||
| 2.4. Užtikrinti skirtingų pakopų mokymosi – studijų tęstinumo galimybę |
Nustatyti studijų tęstinumo garantijas pagal žemės ūkio ir kaimo plėtros mokymo ir studijų programas patiems gabiausiems profesinių mokyklų ir kolegijų absolventams |
Nuo 2009 m. |
Aukštosios mokyklos |
||||
| Tikslas: Stiprinti studi |
ų ir mokymosi sąsajas su verslu bei gerinti mokymosi sąlygas |
||||||
| 3.1. Sudaryti prielaidas įgyti kvalifikaciją mokantis darbo vietoje įmonėje ar pas ūkininką |
Atlikti analizę ir teikti siūlymus dėl pameistrystės diegimo žemės ūkyje ir jas plėtoti reikiamų teisės aktų parengimo |
2009–2010 m. |
ŠMM SADM ŽŪR |
||||
| 3.2. Remti ūkio subjektus, priimančius studentus ir profesinių mokyklų moksleivius praktikai, praktikos vadovams organizuoti kvalifikacijos tobulinimą |
Taikyti lengvatas ir prioritetus studentus ir moksleivius į praktiką priimantiems ūkininkams ir įmonėms teikiant paramą pagal KPP priemones |
2009–2013 m. |
ŽŪM |
||||
| Sudaryti sąlygas praktikų vadovų kvalifikacijos kėlimui, jų dalykinių ir didaktinių gebėjimų tobulinimui |
2009–2013 m. |
ŠMM ŽŪM |
|||||
| Tikslas: Plėtoti mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą kaimo vietovėse ir sudaryti sąlygas kaimo dirbantiesiems mokytis |
|||||||
| 4.1. Formuoti kaimo gyventojų poreikį mokytis visą gyvenimą |
Skiriant paramą pagal KPP priemones, paramos gavėjams numatyti prioritetus atsižvelgiant į turimas kvalifikacijas |
2009–2013 m. |
ŽŪM |
||||
| 4.2. Sudaryti sąlygas kaimo dirbantiesiems mokytis |
Stiprinti žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centrų mokymo bazę bei žmogiškuosius išteklius panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas |
2008–2013 m. |
ŠMM SADM ŽŪM |
||||
| Sudaryti sąlygas perkvalifikuoti darbo jėgą iš žemės ūkio į kitas veiklas kaimo vietovėse |
2008–2013 m. |
SADM ŽŪM |
|||||
______________