LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGUMO TARNYBOS LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1992 m. lapkričio 17 d. Nr. 858

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos laikinuosius nuostatus (pridedama).

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALEKSANDRAS ABIŠALA

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 858

 

Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos

laikinieji nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba (toliau vadinama - Saugumo tarnyba) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitinga įstaiga, kuri pagal kompetenciją formuoja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką valstybės saugumo srityje.

2. Saugumo tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, potvarkiais, kitais normatyviniais aktais ir šiais laikinaisiais nuostatais.

3. Saugumo tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto.

4. Saugumo tarnyba yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

 

Saugumo tarnybos uždaviniai ir funkcijos

 

5. Svarbiausieji Saugumo tarnybos uždaviniai yra: nustatyti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui (valstybės suverenitetui, jos teritorijos neliečiamumui ir vientisumui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintai valstybinei santvarkai ir valstybinei valdžiai, valstybės gynybinei ir ekonominei galiai), užkirsti kelią šioms veikoms, nustatyti priežastis, sąlygojančias nurodytąsias veikas ir įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių joms pašalinti.

6. Saugumo tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius:

6.1. nustato ir tiria veikas, nukreiptas prieš Lietuvos Respublikos valstybinę santvarką, jos nepriklausomybę ir teritorijos neliečiamumą bei vientisumą, šiuo tikslu organizuoja ir vykdo operatyvinę paieškos veiklą, taip pat nusikalstamų veikų prevencijos priemones;

6.2. visomis turimomis priemonėmis, nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų, renka informaciją apie visuomenės nuomonę įvairiais valstybės veiklos klausimais, analizuoja bei apibendrina ją, daro prognozes ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

6.3. renka ir analizuoja užsienio valstybių politinę ir ekonominę informaciją, analizuoja tarptautinius konfliktus, kritines situacijas, galinčias turėti įtakos Lietuvos Respublikos saugumui, rengia šiais klausimais pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

6.4. atskleidžia pagal kompetenciją nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kartu su Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, o prireikus - su atitinkamomis krašto apsaugos tarnybomis, rengia ir įgyvendina kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones;

6.5. vykdo teismų nutartis ir sprendimus, prokurorų, tardytojų nutarimus, susijusius su Saugumo tarnybos kompetencijoje esančių nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška;

6.6. nagrinėjant baudžiamąsias bylas, pagal kompetenciją organizuoja besislapstančių kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios asmenų paiešką;

6.7. užmezga ir palaiko ryšius su kitų valstybių saugumo tarnybomis;

6.8. koordinuoja ir kontroliuoja valstybinių įstaigų bei įmonių veiklą, susijusią su slaptos informacijos apsauga Lietuvos Respublikoje ir jos valstybinėse įstaigose užsienyje;

6.9. kartu su Ryšių ir informatikos ministerija bei Lietuvos Respublikos Seimo Apsaugos skyriumi nustato ir įgyvendina reikiamas priemones vyriausybiniam ryšiui apsaugoti;

6.10. kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos muitinės departamentu nustato Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos apsaugos priemones, remdamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais susitarimais ir Lietuvos Respublikos įstatymais;

6.11. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Apsaugos skyriumi užkerta kelią pasikėsinimams į Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, taip pat užsienio valstybių ar vyriausybių vadovų ar kitų užsienio valstybių atstovų, oficialiai esančių Lietuvos Respublikoje, gyvybę, garbę bei orumą;

6.12. organizuoja Saugumo tarnybos kadrų parinkimą, mokymą, jų tobulinimąsi, tarnybinį ir kovinį parengimą;

6.13. diegia kitų valstybių mokslo ir technikos laimėjimus, kuriuos naudoja šių valstybių analogiškos tarnybos;

6.14. organizuoja piliečių pasiūlymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimą, imasi priemonių juose nurodytiems trūkumams šalinti;

6.15. užtikrina Saugumo tarnybos darbuotojams tinkamas darbo ir poilsio sąlygas.

 

Saugumo tarnybos teisės

 

7. Saugumo tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:

7.1. vykdyti operatyvinę veiklą: įstatymų nustatyta tvarka naudotis specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta Lietuvos Respublikos ar užsienio piliečių pagalba, atlikti žvalgybinę apklausą, operatyvinį patikrinimą bei apžiūrą, taikyti žvalgybos ir kitus specialiosios kontrolės metodus;

7.2. reikalauti ir gauti iš įstaigų, įmonių bei organizacijų informaciją, būtiną valstybės saugumui užtikrinti;

7.3. tikrinti, kaip įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi paslapčių saugojimo tvarkos;

7.4. atlikti kvotą, nagrinėjant bylas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas Saugumo tarnybos kompetencijai;

7.5. kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir Krašto apsaugos ministeriją operatyvinės pagalbos.

 

Saugumo tarnybos darbo organizavimas

 

8. Saugumo tarnybai vadovauja generalinis direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas (ministras pirmininkas).

Generalinis direktorius turi pavaduotojus, kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas (ministras pirmininkas) generalinio direktoriaus teikimu.

9. Saugumo tarnybos generalinis direktorius:

9.1. asmeniškai atsako už tai, kad Saugumo tarnyba vykdytų jai pavestus uždavinius;

9.2. tvirtina Saugumo tarnybos aparato struktūrą ir etatų sąrašą, neviršijant nustatytojo metinio darbo apmokėjimo fondo;

9.3. paskirsto pareigas Saugumo tarnybos struktūrinių padalinių vadovams;

9.4. nustato Saugumo tarnybos struktūrinių padalinių vadovų kompetenciją ir atsakomybę;

9.5. nustato Saugumo tarnybos kolegijos narių skaičių ir tvirtina personalinę kolegijos sudėtį;

9.6. priima ir atleidžia iš darbo Saugumo tarnybos struktūrinių padalinių vadovus bei kitus tarnautojus;

9.7. skiria paskatinimus ir drausmines nuobaudas Saugumo tarnybos struktūrinių padalinių vadovams ir tarnautojams;

9.8. organizuoja Saugumo tarnybos kolegijos posėdžius ir vadovauja jiems;

9.9. vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

10. Saugumo tarnybos generalinio direktoriaus nesant, generalinio direktoriaus pareigas eina jo pavaduotojas.

11. Saugumo tarnyboje sudaroma kolegija, į kurią įeina generalinis direktorius (kolegijos pirmininkas), jo pavaduotojai ir tarnybos struktūrinių padalinių vadovai.

12. Saugumo tarnybos kolegija:

12.1. svarsto svarbiausiuosius tarnybos veiklos, kadrų parinkimo ir ugdymo, organizuoto mokymo, sprendimų vykdymo kontrolės klausimus, įsakymų ir kitų vidaus aktų projektus, sprendžia iškilusius ginčus;

12.1. tvirtina Saugumo tarnybos struktūrinių padalinių vadovus (generalinio direktoriaus teikimu), išklauso jų ataskaitas.

Saugumo tarnybos kolegijos nutarimai įgyvendinami generalinio direktoriaus įsakymais ir yra privalomi Saugumo tarnybos darbuotojams.

______________