LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 25 d. Nr. I-40
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1919) 16 straipsnio 2 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro
2004 m. vasario 25 d.
įsakymu Nr. I-40
REKOMENDACIJOS DĖL PROKURORO VEIKLOS ORGANIZUOJANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ IR JAM VADOVAUJANT
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prokuroro veiklos tikslas – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nebūtų nuteistas nekaltas.
2. Prokuroras veikia pagal kompetenciją, kurią nustato Baudžiamojo proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (Žin., 2003, Nr. 42-1919), Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, kiti teisės aktai.
3. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
II. PAGRINDINĖS PROKURORO FUNKCIJOS GINANT PROCESINES PILIEČIŲ TEISES
5. Prokuroras, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, pagal savo kompetenciją privalo:
5.1. užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
5.2. kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 str.);
5.4. kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, numatytų BPK 44 str. Nustačius tokius pažeidimus, nedelsiant imtis priemonių juos pašalinti;
5.6. įstatymo nustatytais atvejais išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti (BPK 45 str.).
5.7. išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo ar suėmimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikalstamos veikos požymių (BPK 46 str.);
5.8. apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių arba vienam iš suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių prokuroro nuožiūra, jeigu suimtasis nenurodo jokio asmens (BPK 128 str.);
5.10. nedelsdamas pranešti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, ir jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (BPK 128 str.);
5.11. nedelsdamas su pareiškimu kreiptis į teismą dėl nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą panaikinimo, jeigu išnyksta suėmimo pagrindai ar suėmimui taikyti reikalingos sąlygos (BPK 139 str.);
5.12. dalyvauti darant kratas ir poėmius patalpose, kuriose yra diplomatinės atstovybės arba kuriose gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos, jeigu yra diplomatinių atstovų prašymas ar sutikimas (BPK 150 str.);
5.14. užtikrinti, kad nebūtų skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius, nekentėjusiuosius (BPK 177 str.) ir asmens tapatybės duomenys apie nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas (BPK 202 str.), o ikiteisminio tyrimo duomenys – be prokuroro leidimo;
III. IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO IR VADOVAVIMO JAM PAGRINDINĖS NUOSTATOS
6. Prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, pagal savo kompetenciją turi vadovautis tokiais pagrindiniais reikalavimais:
6.1. konkretus ikiteisminis tyrimas pavedamas tai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri pagal savo kompetenciją galėtų išsamiai ir per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 1, 2 ir 165 str.), ir kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (BPK 174 str. 1 d.).
6.2. kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą gali pavesti aukštesnysis prokuroras per šį tyrimą kontroliuosiančios prokuratūros aukštesnįjį prokurorą, jeigu tai užtikrins greitą ir išsamų nusikalstamos veikos tyrimą (BPK 174 str. 2 d., 3 d.)
6.3. esant BPK nurodytoms sąlygoms naudotis galimybe ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu ar pagreitinto proceso tvarka;
6.4. prireikus sudaryti tyrimo grupę iš kelių vienos ar skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 str.);
6.5. esant pagrindui ir jeigu tai padės atskleisti nusikalstamas veikas bei išsamiai atlikti tyrimą per trumpiausią laiką, priimti sprendimus dėl tyrimų sujungimo ar atskyrimo;
6.6. jeigu nusikalstamos veikos tyrimas atliekamas netinkamai, pavesti jį atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui;
6.7. nušalinti gynėją, kuris naudoja neteisėtas gynybos priemones ir trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 49 str.);
6.8. ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per trumpiausią laiką, stengiantis, kad sudėtingų bylų ištyrimas truktų ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, nes suėjus šiam terminui ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas BPK 215 straipsnyje nurodyta tvarka;
6.9. nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą (BPK 186 str.);
7. Organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant turi būti laikomasi tiesioginio vadovavimo ir asmeninės atsakomybės principo, t. y.:
7.1. organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą ir jam vadovauti pavedama vienam prokurorui;
7.2. su šiuo prokuroru tiesiogiai turi būti derinami visi ikiteisminio tyrimo metu iškylantys klausimai ar problemos;
7.3. šis prokuroras jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime atlieka proceso veiksmus ir priima nutarimus, kuriuos atlikti ir priimti BPK priskirta prokuroro kompetencijai;
7.4. šis prokuroras jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo ir:
7.5. šis prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingi už jo organizuojamo ir kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo rezultatus;
7.6. ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, turėdamas visas BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, pagal savo kompetenciją imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika:
7.6.1. vadovaudamasis BPK 18 straipsniu ir 166 straipsnio 3 dalimi, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pavedimus, siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Duodami pavedimai negali prieštarauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymams ar pavedimams;
7.7. apygardos prokuratūros prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja baudžiamosiose bylose, nurodytose Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 41 straipsnyje, nuo:
7.7.1. ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento, jei ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl nusikalstamos veikos, teismingos apygardos teismui, ir toliau atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje;
7.8. kai ikiteisminį tyrimą atlieka miesto ar rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, apygardos prokuratūros prokuroras nekontroliuoja ir neorganizuoja šio ikiteisminio tyrimo ir jam nevadovauja;
7.9. apygardos vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas gali tik patikrinti ar pavesti apygardos prokuratūros prokurorui patikrinti proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą, pagrįstumą ir nurodyti raštu apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl proceso veiksmų atlikimo (išskyrus, kokį nutarimą priimti) ar dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kai ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, teismingoje apygardos teismui, atlieka, organizuoja ir jam vadovauja tos apygardos apylinkės prokuratūros prokuroras.
8. Asmeninės atsakomybės principas taikomas ir prokurorui, kuris pats atlieka ikiteisminį tyrimą arba kuriam laikinai pavedama organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą (ar atskirų proceso veiksmų atlikimą) ir jam vadovauti.
9. Prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus arba organizuodamas proceso veiksmų atlikimą, turi teisę pasitelkti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus.
10. Prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu organizuoja šį tyrimą ir pats jam vadovauja.
11. Prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas, vadovaudamiesi BPK 170 str. nuostatomis, pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai ikiteisminį tyrimą atlieka šios prokuratūros prokuroras.
12. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties gali būti sudaryta tyrimo grupė iš kelių prokurorų nurodant, kuris iš tyrimo grupės narių vadovauja ikiteisminiam tyrimui:
12.1. iš prokuratūros padalinio kelių prokurorų – padalinio vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
12.2. iš prokuratūros kelių padalinių prokurorų – prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
12.3. iš apygardos ir apylinkės prokuratūrų prokurorų – apygardos vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu (paskiriant apygardos prokurorą grupės vadovu);
13. Prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas gali patys organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą ir jam vadovauti arba pavesti tai kitam prokurorui.
14. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo (pvz., nusikalstamos veikos padarytos kelių apylinkių prokuratūrų teritorijose ir pan.) ar didelės apimties prokuratūros, prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas gali pavesti atskirų nusikalstamų veikų (ar pagal atskirus įtariamuosius) ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti keliems prokurorams (nurodydamas, kuris iš vadovavimo grupės narių yra grupės vadovas):
14.1. prokuratūros padalinio keliems prokurorams – padalinio vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas;
14.2. prokuratūros kelių padalinių prokurorams – prokuratūros vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas;
14.3. apygardos ir apylinkės prokuratūrų prokurorams – apygardos vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas (apygardos prokurorą paskirdamas grupės vadovu);
15. Organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras turi teisę:
15.1. reikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų susipažinti baudžiamosios bylos medžiagą, derintų proceso veiksmų planą ir įvykdymo terminus, aptartų tyrimo eigą ir rezultatus;
16. Prokuroras sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo klausimą (BPK 60 str.), nagrinėja skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų, prašymus ir pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo (BPK 62 str.).
17. Aukštesnysis prokuroras nagrinėja skundus dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų (BPK 63 str.), tačiau neturi teisės nušalinti prokurorą nuo ikiteisminio tyrimo. Prokuroro nušalinimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 60 str.).
18. Prireikus prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas gali perduoti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam pavaldžiam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba jų grupei.
19. Gavęs kitos vietovės prokuroro atskirąjį pavedimą, prokuroras organizuoja proceso veiksmus ir jiems vadovauja:
19.1. atskirajame pavedime nurodytus proceso veiksmus prokuroras gali atlikti pats arba pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai;
20. Prokuroro nurodymai gali būti žodiniai ir rašytiniai. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, mano, jog tyrimą kontroliuojančio prokuroro nurodymas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę reikalauti, kad prokuroras duotų rašytinį nurodymą.
21. Apie neteisėtą prokuroro nurodymą, nutarimą ar kitokį sprendimą ne proceso tvarka turi būti informuojamas aukštesnysis prokuroras.
22. Prokuroras, pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai ar jos pareigūnui, turi teisę nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informaciją apie pavedimo įvykdymą.
23. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo informuoti prokurorą apie pavedimo įvykdymą arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas nebuvo įvykdytas.
24. Jeigu pavedimas neįvykdomas per nustatytą terminą, prokuroras turi teisę reikalauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūno rašytinio paaiškinimo.
25. Veiksmus, kurie BPK priskirti prokuroro kompetencijai, prokuroras privalo atlikti pats. Šiuos veiksmus pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui prokuroras gali tik BPK nustatytais atvejais.
26. Prokuroras turi teisę BPK 163 str. tvarka skirti baudą įtariamajam ar liudytojui, neatvykstančiam dalyvauti procese. Prokuroras taip pat turi teisę skirti baudą ir bet kuriam asmeniui, kuris nevykdo ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdo ikiteisminiam tyrimui.
27. Rekomendacijų 26 straipsnio nuostata negali būti taikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie atsisako vykdyti ar neįvykdo teisėtų prokuroro nurodymų. Tokiais atvejais prokuroras gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o teisėtų nurodymų nevykdančiam pareigūnui turi teisę iškelti drausmės bylą.
28. Prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pažeidusiam BPK reikalavimus.
29. Prokuroro nutarimas iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo apskųstas aukštesniajam prokurorui. Jeigu aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui.
30. Sprendimas dėl vidaus tarnybos sistemos ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuriam prokuroras iškėlė drausmės bylą, nubaudimo drausmine tvarka priimamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-153 (Žin., 2003, Nr. 42-1927), ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308, nuostatomis.
patvirtinta
Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro
2004 m. vasario 25 d.
įsakymu Nr. I-40
rekomendacijos dėl nusikalstamų veikų, padarytų laivuose tolimojo plaukiojimo metu, ikiteisminio tyrimo
I. Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 165 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų.
2. Įstatymas ikiteisminio tyrimo funkcijas paveda atlikti ne įstaigai, o nurodytas pareigas užimančiam asmeniui, todėl laivo kapitonas negali pavesti ikiteisminio tyrimo funkcijas atlikti kitam įgulos nariui.
3. Tolimojo plaukiojimo kapitonai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl visų nusikalstamų veikų, kurias padaro laivo įgulos nariai ar keleiviai, tolimojo plaukiojimo metu.
4. BPK 165 str. 2 d. reikalavimas taikomas tik laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais, nepriklausomai nuo jų nuosavybės rūšies.
5. Laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą tik tada, kai laivas išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisą, o teisėsaugos pareigūnai neturi galimybių atvykti į laivą ir atlikti jame būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
6. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava vidaus maršrutais arba esančiuose teritoriniuose vandenyse, BPK 165 str. 2 d. nuostatos netaikomos. Nusikalstamas veikas tokiais atvejais tiria kitos, BPK 165 str. 1 d. išvardytos, ikiteisminio tyrimo įstaigos.
7. Lietuvos valstybinės sienos įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorinės jūros plotis yra 12 jūrmylių.
8. Jeigu laive su Lietuvos valstybės vėliava, esančiame kitos valstybės teritorinėje jūroje arba stovinčiame užsienio uoste, padaryta nusikalstama veika, laivo kapitonas taip pat privalo atlikti ikiteisminį tyrimą.
9. Pakrantės valstybės baudžiamoji jurisdikcija kitos valstybės laive paprastai nevykdoma, išskyrus tokius atvejus:
c) jeigu laivo kapitonas arba valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, diplomatinis atstovas ar konsulato pareigūnas paprašo vietos valdžios institucijų pagalbos;
10. Jeigu ikiteisminį tyrimą atliekančiam laivo kapitonui prireikia kreiptis paramos į užsienio valstybės valdžios institucijas, jis privalo kreiptis į artimiausią Lietuvos atstovybę (konsulatą). Lietuvos atstovybės (konsulato) nurodymai dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybės institucijomis atliekant ikiteisminį tyrimą yra privalomi.
11. Dokumentai, gauti iš užsienio valstybių valdžios atstovų, turi būti nustatyta tvarka legalizuoti. Nelegalizuotus dokumentus prie bylos galima pridėti tik išimtiniais atvejais, jeigu jų legalizacija negalima. Priežastys, dėl kurių medžiaga negali būti legalizuota, nurodomos kapitono tarnybiniame pranešime.
II. Ikiteisminio tyrimo pradžia
13. Ikiteisminis tyrimas pradedamas:
2) jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas – laivo kapitonas – pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą (BPK 166 str.). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 167 str., ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą.
14. Visi asmenys, atvykę pranešti apie nusikalstamą veiką, turi būti nedelsiant priimti laivo kapitono. Apie pranešamą nusikalstamą veiką turi būti surašomas protokolas – pareiškimas, kuriame asmuo pasirašytinai įspėjamas apie atsakomybę pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikalstamą veiką. Surašius protokolą – pareiškimą, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
15. Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta pareiškime, pranešime nurodytų aplinkybių patikrinimo stadija, taip pat nereikia prieš pradedant ikiteisminį tyrimą surašyti nutarimą iškelti baudžiamąją bylą, priimti ją savo žinion. Ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašius pareiškime, pranešime rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą.
16. Rezoliucijoje pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti nurodyta:
16.1. dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos (nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK) straipsnį) pradedamas ikiteisminis tyrimas;
17. Jeigu skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai gali būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, laivo kapitonas gali paprašyti pareiškėjo tuoj pat raštu patikslinti apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytus faktus.
18. Jeigu ir po patikslinimo lieka akivaizdu, kad skunde, pareiškime ar pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, laivo kapitonas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 str.), surašyti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio nuorašą per 24 valandas privalo išsiųsti Klaipėdos miesto apylinkės prokurorui. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas taip pat įteikiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti surašytas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo, pareiškimo ar pranešimo gavimo, o jei buvo būtina patikslinti nurodytus faktus, ne vėliau kaip kitą dieną po patikslinimo gavimo.
19. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 407 str., neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Apie tai turi būti pranešta asmeniui, padavusiam tokį skundą ar pareiškimą, ir išaiškinta jo teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
20. Apie ikiteisminio tyrimo pradžią ne vėliau kaip kitą dieną raštu turi būti pranešta asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą.
21. Apie visus ikiteisminio tyrimo pradžios atvejus ne vėliau kaip kitą dieną turi būti pranešta Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui.
22. Pranešime prokurorui nurodoma:
22.2. baudžiamosios bylos numeris ir vada ją pradėti (skundas, pareiškimas, pranešimas apie nusikalstamą veiką, tarnybinis pranešimas);
22.5. nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, kvalifikavimas (BK straipsnis);
23. Dėl specifinių aplinkybių laivo kapitonas negali atlikti daugelio tyrimo veiksmų, kuriems atlikti reikia teisėjo sankcijos, sutikimo arba kuriuos atliekant privalo dalyvauti įtariamojo advokatas (gynėjas).