LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 71, 75, 120, 121, 126, 132, 139, 179, 183, 218, 219, 233, 236, 261, 273, 279, 285, 286, 317, 319, 426, 427, 428, 429, 432 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1311, 4301 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-498
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 37-1341; 2003, Nr. 38-1734; 2004, Nr. 72-2493, Nr. 115-4276, Nr. 171-6307; 2007, Nr. 81-3312; 2010, Nr. 113-5742, Nr. 145-7440, Nr. 157-7981; 2011, Nr. 81-3965, Nr. 164‑7797)
1 straipsnis. 71 straipsnio papildymas 5 ir 6 dalimis
1. Papildyti 71 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai išdavė asmenį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba prašymą dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnyje nustatyti neišdavimo pagrindai ir (ar) sąlygos.“
2. Papildyti 71 straipsnį 6 dalimi:
„6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl išduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar išdavimo trečiajai valstybei patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.“
2 straipsnis. 75 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat kad yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti (perduoti) asmenį. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis išduoti (perduoti) asmenį supaprastinta tvarka neskundžiama. Jeigu išduotinas (perduotinas) asmuo atsisako savo sutikimo, taikoma šio Kodekso 73 straipsnyje numatyta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka.“
3 straipsnis. 120 straipsnio 1 dalies pakeitimas
120 straipsnio 1 dalyje po žodžio „suėmimas“ įrašyti žodžius „intensyvi priežiūra“ ir šią dalį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 121 straipsnio 1 dalies pakeitimas
121 straipsnio 1 dalyje po žodžio „suėmimas“ įrašyti žodžius „intensyvi priežiūra“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui.“
5 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
126 straipsnyje po žodžių „suėmimą“ įrašyti žodžius „intensyvią priežiūrą“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Nutarties atsisakyti skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo turinys
Nutartyje atsisakyti skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo turi būti nurodoma šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardyti duomenys, taip pat motyvai, dėl kurių atsisakoma skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.“
6 straipsnis. Kodekso papildymas 1311 straipsniu
Papildyti Kodeksą 1311 straipsniu:
„1311 straipsnis. Intensyvi priežiūra
2. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Intensyvios priežiūros paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
3. Skiriant intensyvią priežiūrą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.
5. Įtariamasis įspėjamas, kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas.
6. Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
7 straipsnis. 132 straipsnio 3 dalies pakeitimas
132 straipsnio 3 dalyje po žodžio „suėmimas“ įrašyti žodžius „arba intensyvi priežiūra“ ir šią dalį išdėstyti taip:
8 straipsnis. 139 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą.“
9 straipsnis. 179 straipsnio 3 dalies pakeitimas
179 straipsnio 3 dalį papildyti trečiu sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.“
10 straipsnis. 183 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
11 straipsnis. 218 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 218 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais.“
2. Papildyti 218 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Kai yra šio Kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, įtariamajam ir jo gynėjui taip pat pranešama, kad įtariamasis iki kaltinamojo akto surašymo gali raštu pareikšti, jog sutinka su įtarimu ir sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas šio Kodekso 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.“
12 straipsnis. 219 straipsnio 3 punkto pakeitimas ir straipsnio papildymas 8 punktu
1. 219 straipsnio 3 punkte po žodžių „apie nukentėjusįjį“ įrašyti žodžius „(vardas, pavardė ir gimimo data)“ ir šį punktą išdėstyti taip:
13 straipsnis. 233 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 233 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Jeigu kaltinamasis, kaip numatyta šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Šis teisėjo sprendimas netrukdo teismui vėliau nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą.“
14 straipsnis. 236 straipsnio 2 dalies pakeitimas
236 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „per spaudą“ įrašyti žodžius „specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais“ ir šią dalį išdėstyti taip:
15 straipsnis. 261 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 261 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas.“
16 straipsnis. 273 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 273 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“
17 straipsnis. 279 straipsnio 6 dalies pakeitimas
Pakeisti 279 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
18 straipsnis. 285 straipsnio pakeitimas
285 straipsnį papildyti ketvirtu sakiniu ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Eksperto dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu
Jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizės aktas yra pakankamai aiškus ir išsamus, jis teismo posėdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Ekspertas apklausiamas laikantis šio Kodekso 275 straipsnyje nustatytos klausimų uždavimo tvarkos. Kai nėra galimybių ekspertą apklausti teismo posėdyje, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
19 straipsnis. 286 straipsnio 5 dalies pakeitimas
286 straipsnio 5 dalį papildyti trečiu sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekspertizės aktą arba eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados, dalyvaujantis bylą nagrinėjant teisme ekspertas perskaito balsu teismo posėdyje ir ekspertizės aktas arba eksperto aktas pridedamas prie bylos. Nagrinėjimo teisme dalyviai gali žodžiu užduoti ekspertui klausimų norėdami išsiaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą arba išsiaiškinti eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados. Ekspertas ekspertizės aktą gali perskaityti ir į nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus atsakyti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
20 straipsnis. 317 straipsnio 1 dalies pakeitimas
317 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „per spaudą“ įrašyti žodžius „specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir pateikti atsikirtimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsikirtimus pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.“
21 straipsnis. 319 straipsnio 3 dalies pakeitimas
319 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „per spaudą“ įrašyti žodžius „specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais“, vietoj žodžio „išspausdintas“ įrašyti žodį „paskelbtas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais. Šis pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.“
22 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 426 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„426 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka
1. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
2. Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, jeigu buvo atliekami proceso veiksmai. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir civiliniams atsakovams taip pat pranešama, kad jų neatvykimas be svarbių priežasčių laikomas sutikimu nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir nekliudo nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad jų dalyvavimas būtinas.“
23 straipsnis. 427 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 427 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.“
24 straipsnis. 428 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas
1. 428 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „atvyksta prokuroras su pareiškimu“ įrašyti žodžius „gaunamas prokuroro pareiškimas“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
2. Pakeisti 428 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita teismo posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Pirmasis teismo posėdis, jei jis nerengiamas tą pačią dieną, turi būti surengtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gavimo teisme dienos. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą. Po to teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme surengti vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.“
25 straipsnis. 429 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 429 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„429 straipsnis. Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas ar bylos perdavimas prokurorui
1. Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais atvejais:
2. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.
3. Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Kodekso papildymas 4301 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4301 straipsniu:
„4301 straipsnis. Teismo veiksmai, kai kaltinamasis neatvyksta dalyvauti nagrinėjant bylą teisme
1. Jeigu kaltinamasis, kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl svarbių priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį, teisėjas paskiria kitą bylos nagrinėjimo teisme dieną ir kaltinamajam įteikia šaukimą į teisiamąjį posėdį.
27 straipsnis. 432 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas