Konvencija dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose^*

Šios Konvencijos valstybės narės

• turėdamos galvoje, kad maksimalus ir stabilus Baltijos jūros ir Beltų gyvųjų išteklių produktyvumas yra labai svarbus Baltijos jūros baseino valstybėms,

• pripažindamos savo bendrą atsakomybę už gyvųjų išteklių išsaugojimą ir jų racionalų naudojimą,

• įsitikinusios, kad norėdamos išsaugoti Baltijos jūros ir Beltų gyvuosius išteklius turėtų glaudžiau ir plačiau bendradarbiauti šiame regione,

• pažymėdamos, kad Baltijos jūros baseino valstybės išplėtė savo jurisdikciją šalia ir už jų teritorinės jūros esančių vandenų gyviesiems ištekliams,

susitarė:

I straipsnis

Susitariančiosios Valstybės:

• artimai bendradarbiauja, siekdamos išsaugoti ir padidinti Baltijos jūros ir Beltų gyvuosius išteklius, gauti didžiausią produktyvumą ir, svarbiausia, išplėsti bei koordinuoti šiais tikslais vykdomus tyrimus,

• parengia ir įdiegia organizacinius bei techninius gyvųjų išteklių išsaugojimo ir pagausinimo projektus, įskaitant vertingų žuvų rūšių dirbtinį veisimą, ir/arba finansiškai prisideda prie tokių priemonių taikymo teisingais ir lygiateisiškais pagrindais bei taiko kitas gyvųjų išteklių racionalaus ir veiksmingo naudojimo priemones.

II straipsnis

1. Rajonas, kuriam taikoma ši Konvencija, toliau vadinamas „Konvencijos rajonu“, apima visus Baltijos jūros ir Beltų vandenis, išskyrus vidaus vandenis, vakaruose apribotus linija, nubrėžta nuo Hasenore kyšulio iki Gniben Rago, nuo Korshage iki Spodsbierg ir nuo Gilbierg kyšulio iki Kullen.

2. Ši Konvencija taikoma visoms žuvų rūšims ir kitiems gyviesiems jūrų ištekliams Konvencijos rajone.

III straipsnis

Pagal tarptautinę teisę niekas šioje Konvencijoje negali daryti poveikio Susitariančiųjų Valstybių teisėms, pretenzijoms ir nuomonei dėl teritorinių vandenų ribų ir jurisdikcijos taikymo žvejybos rajonams.

IV straipsnis

Šioje Konvencijoje terminas „laivas“ – tai bet koks laivas ar valtis, naudojama žuvims ar kitiems gyviesiems jūros organizmams gaudyti ar apdoroti, kuri yra registruota ar nuosavybės teise priklauso bet kokiai Susitariančiajai Valstybei ar kuri plaukioja su jos vėliava.

V straipsnis

1. Šia Konvencija įkuriama Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija, toliau vadinama Komisija.

2. Kiekviena Susitariančioji Valstybė Komisijos nariais gali skirti ne daugiau kaip du savo atstovus ir tokius ekspertus bei jų padėjėjus, kuriuos parenka pati valstybė.

3. Komisija ketveriems metams iš savo narių išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją, kurie turi teisę būti perrenkami, bet ne ilgiau kaip dviem iš eilės kadencijoms.

Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų Susitariančiųjų Valstybių atstovų.

4. Pirmininku išrinktas Komisijos narys nedelsdamas nutraukia savo kaip valstybės atstovo veiklą ir nedalyvauja balsavime. Atitinkama valstybė turi teisę paskirti į Pirmininko vietą kitą atstovą.

VI straipsnis

1. Komisijos būstinė yra Varšuvoje.

2. Komisija skiria savo sekretorių ir, esant reikalui, atitinkamą jam padedantį personalą.

3. Komisija priima savo darbo reglamentą ir kitas, jos nuomone, savo darbui reikalingas nuostatas.

VII straipsnis

1. Komisija priima savo finansų taisykles.

2. Komisija patvirtina siūlomų išlaidų biudžetą dvejiems metams ir biudžeto sąmatą po to einančiam fiskaliniam laikotarpiui.

3. Visa biudžeto suma, įskaitant visus papildomus biudžetus, Susitariančiosioms Šalims paskirstoma pagal šią formulę:

a) vieną trečdalį biudžeto Susitariančiosios Šalys pasidalija po lygiai,

b) du trečdaliai biudžeto pagal Komisijos finansų taisykles proporcingai padalijami Susitariančiųjų Šalių turimiems BLS (bendri leistini sugavimai).

4. Kiekviena Susitariančioji Valstybė apmoka savo atstovų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimo Komisijos darbe išlaidas.

VIII straipsnis

1. Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai nusprendžiama kitaip, renkasi į sesijas kas dveji metai Varšuvoje sau patogiu laiku. Susitariančiosios Valstybės atstovo Komisijoje prašymu, jei jį paremia kitos Susitariančiosios Valstybės atstovas, Komisijos pirmininkas savo nuožiūra pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai gauna tokį prašymą, sukviečia neeilinę sesiją.

2. Pirmąją Komisijos sesiją sušaukia šios Konvencijos Vyriausybė depozitarė per devyniasdešimt dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo.

3. Kiekviena Susitariančioji Valstybė Komisijoje turi vieną balsą. Komisijos sprendimai ir rekomendacijos priimami dviejų trečdalių balsavime dalyvaujančių Susitariančiųjų Valstybių balsų dauguma, tačiau su sąlyga, kad kiekviena rekomendacija, susijusi su vienos ar daugiau Susitariančiųjų Valstybių žvejybos jurisdikcijos rajonais, šioms valstybėms įsigalioja tik tuo atveju, jei jos balsuodamos pritarė tokiai rekomendacijai.

4. Anglų kalba yra Komisijos darbo kalba. Valstybių signatarių kalbos yra Komisijos oficialios kalbos. Šiomis kalbomis rašomos tik Komisijos rekomendacijos, sprendimai ir nutarimai. Komisijos posėdžiuose kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teisę gauti visą posėdžio medžiagą, išverstą į savo kalbą. Visas tokių vertimų išlaidas padengia toji valstybė.

IX straipsnis

1. Komisijos pareigos yra šios:

a) koordinuoti Konvencijos rajono gyvųjų išteklių valdymą renkant, apibendrinant, analizuojant ir platinant statistikos duomenis, pavyzdžiui, apie sugavimus, žvejybos pastangas ir kitą informaciją,

b) atitinkamai skatinti Konvencijos rajone mokslinių tyrimų ir, jei pageidautina, bendrų tokių tyrimų programų koordinavimą,

c) rengti ir teikti Susitariančiosioms Valstybėms svarstyti rekomendacijas, paremtas kuo praktiškesniais mokslinių tyrimų rezultatais, ir rekomendacijas dėl X straipsnyje minimų priemonių,

d) analizuoti Susitariančiųjų Valstybių pateiktą informaciją pagal XII straipsnio 3 dalį.

2. Vykdydama savo funkcijas, Komisija, jei reikia, naudojasi Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) ir kitų tarptautinių techninių ir mokslinių organizacijų paslaugomis, taip pat Susitariančiųjų Valstybių oficialių institucijų pateikta informacija.

3. Vykdydama savo funkcijas, Komisija gali sudaryti darbo grupes ir kitus pagalbinius padalinius, nustatyti jų sudėtį ir kompetenciją.

X straipsnis

Priemonės, susijusios su šios Konvencijos tikslais, kurias gali svarstyti Komisija ir dėl kurių ji gali teikti rekomendacijas Susitariančiosioms Valstybėms, apima:

a) bet kokias priemones, reglamentuojančias žvejybos įrankius, įtaisus ir gaudymo būdus,

b) bet kokias priemones, reglamentuojančias žuvų, kurios gali būti laive arba iškrautos, pateiktos ir siūlomos parduoti, dydžius,

c) bet kokias priemones, nustatančias draudžiamus laikotarpius,

d) bet kokias priemones, nustatančias draudžiamus rajonus,

e) bet kokias priemones, gerinančias ir gausinančias gyvuosius jūros išteklius, žuvų bei kitų organizmų dirbtinį veisimą bei perkėlimą,

f) bet kokias priemones, nustatančias bendrą leistiną sugavimą arba žvejybos pastangas pagal rūšis, populiacijas, rajonus ir žvejybos laikotarpius, įskaitant bendrus leistinus sugavimus tuose rajonuose, kurie priklauso Susitariančiųjų Valstybių žvejybos jurisdikcijai,

g) bet kokias kitas priemones, susijusias su gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu ir racionaliu jų naudojimu.

XI straipsnis

1. Pagal šio straipsnio nuostatas Susitariančiosios Valstybės įsipareigoja vykdyti kiekvieną pagal šios Konvencijos X straipsnį Komisijos priimtą rekomendaciją nuo Komisijos paskirtos dienos, kuri negali būti paskirta anksčiau negu pasibaigia laikas, kuris pagal šį straipsnį yra skirtas prieštaravimams pareikšti.

2. Kiekviena Susitariančioji Valstybė per devyniasdešimt dienų nuo rekomendacijos paskelbimo dienos gali pareikšti apie savo prieštaravimą ir tokiu atveju ji neprivalo įsipareigoti vykdyti tokios rekomendacijos. Susitariančioji Valstybė taip pat gali bet kada atsiimti savo nesutikimą ir įgyvendinti rekomendaciją.

Jei per devyniasdešimt dienų yra pareikštas prieštaravimas, kiekviena kita Susitariančioji Valstybė tokiu pat būdu gali pareikšti prieštaravimą bet kuriuo metu per kitas šešiasdešimt dienų.

3. Jei prieštaravimus dėl rekomendacijos pareiškia trys ar daugiau Susitariančiųjų Valstybių, kitos Susitariančiosios Valstybės nedelsiant atleidžiamos nuo bet kokių įsipareigojimų vykdyti šią rekomendaciją.

a) Po Komisijos priimtos rekomendacijos įsigaliojimo dienos kiekviena Susitariančioji Valstybė gali pranešti Komisijai nepripažįstanti rekomendacijos ir, jei ji tokio pareiškimo neatsiima, rekomendacija nustoja galiojusi šiai Susitariančiajai Valstybei praėjus metams nuo perspėjimo dienos.

b) Rekomendacija, kuri nustoja galiojusi vienai Susitariančiajai Valstybei, nustoja galiojusi kiekvienai kitai Susitariančiajai Valstybei praėjus trisdešimčiai dienų po to, kai pastaroji praneša Komisijai apie tai, kad ji nebepripažįsta šios rekomendacijos.

5. Komisija nedelsdama praneša Susitariančiosioms Valstybėms apie visus pagal šį straipsnį gautus pranešimus.

XII straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė savo piliečių ir laivų atžvilgiu priima atitinkamas priemones, užtikrinančias šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos rekomendacijų, kurios Susitariančiosioms Valstybėms yra privalomos, vykdymą, o jas pažeidus, imasi atitinkamų veiksmų.

2. Nepažeisdama Susitariančiųjų Valstybių suverenių teisių jų teritorinių vandenų atžvilgiu ir teisių žvejybos zonose, kiekviena Susitariančioji Valstybė savo teritoriniuose vandenyse ir savo žvejybos jurisdikcijos vandenyse įgyvendina jai privalomas Komisijos rekomendacijas per savo nacionalines institucijas.

3. Kiekviena Susitariančioji Valstybė Komisijos nurodytu laiku ir forma pateikia savo turimus statistikos duomenis ir informaciją, paminėtą IX straipsnio 1 dalies a punkte, bei informaciją apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, įskaitant informaciją apie kontrolės priemones, kurių buvo imtasi užtikrinti, jog bus vykdomos Komisijos rekomendacijos.

XIII straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė praneša Komisijai apie savo teisines priemones ir bet kuriuos sudarytus susitarimus, jei tos teisinės priemonės ir susitarimai yra susiję su žvejybos išteklių išsaugojimu ir naudojimu Konvencijos rajone.

XIV straipsnis

Šios Konvencijos nuostatos netaikomos veiklai, kurią vykdo laivai, gavę Susitariančiųjų Valstybių leidimą vien tik mokslinių tyrimų tikslais, arba žuviai bei kitiems jūros organizmams, sugautiems tokios veiklos metu. Taip sugautas laimikis negali būti parduotas, pateiktas ar siūlomas parduoti.

XV straipsnis

1. Komisija bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiančiomis panašių tikslų.

2. Komisija gali pakviesti kiekvieną suinteresuotą tarptautinę organizaciją ar valstybės, kuri nėra šios Konvencijos šalis, vyriausybę stebėtojų teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose ar jos pagalbinių padalinių susirinkimuose.

XVI straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali siūlyti šios Konvencijos pataisas. Kiekviena siūloma pataisa pateikiama Vyriausybei depozitarei, kuri apie ją praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms, kurios apie pataisos pripažinimą arba atmetimą kuo skubiau praneša Vyriausybei depozitarei.

Pataisa įsigalioja praėjus devyniasdešimt dienų po to, kai Vyriausybė depozitarė gauna visų Susitariančiųjų Valstybių pranešimus apie jos pripažinimą.

2. Kiekviena valstybė, kuri po pataisos pagal šio straipsnio 1 dalį įsigaliojimo tampa šios Konvencijos šalimi, šią Konvenciją taiko su pataisa.

XVII straipsnis

1. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės narės privalo ratifikuoti ar patvirtinti. Ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentai atiduodami saugoti Lenkijos Liaudies Respublikos Vyriausybei, kuri atlieka Vyriausybės depozitarės funkcijas.

2. Prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena valstybė, kuri yra suinteresuota išsaugoti Baltijos jūros ir Beltų gyvuosius išteklius ir racionaliai juo naudoti, ir kiekviena tarpvyriausybinė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės yra perdavusios kompetenciją šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais, jeigu tą valstybę ar organizaciją pakviečia prisijungti Susitariančiosios Valstybės.

3. Bet kuri nuoroda į Susitariančiąsias Valstybes šioje Konvencijoje taikoma mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) ankstesnėje dalyje minimoms organizacijoms, kurios yra tapusios šios Konvencijos narėmis.

4. Jei iškyla konfliktas tarp 2 dalyje paminėtos organizacijos įsipareigojimų pagal šią Konvenciją ir jos įsipareigojimų pagal tokios organizacijos steigimo sutarties ar su ja susijusių aktų sąlygas, įsipareigojimai pagal šią Konvenciją turi viršenybę.

XVIII straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai atiduodamas saugoti ketvirtas ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentas.

2. Šiai Konvencijai įsigaliojus pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienai kitai valstybei, kurios vyriausybė atiduoda saugoti ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, ji įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai tas dokumentas atiduodamas saugoti Vyriausybei depozitarei.

XIX straipsnis

Praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, kiekviena Susitariančioji Valstybė bet kada pateikusi Vyriausybei depozitarei rašytinį pranešimą gali denonsuoti šią Konvenciją.

Denonsavimas tokiai Susitariančiajai Valstybei įsigalioja kitų metų gruodžio mėnesio trisdešimt pirmą dieną po to, kai Vyriausybei depozitarei buvo paduotas rašytinis pranešimas apie denonsavimą.

XX straipsnis

1. Vyriausybė depozitarė visoms valstybėms signatarėms ir prisijungusioms valstybėms praneša:

a) apie šios Konvencijos pasirašymą ir ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentų atidavimą saugoti bei pateiktus pareiškimus,

b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo datą,

c) apie Konvencijos pataisų siūlymus, pranešimus apie tokių pataisų pripažinimą ir įsigaliojimą,

d) apie pranešimus dėl denonsavimo.

2. Šios Konvencijos originalas atiduodamas saugoti Lenkijos Liaudies Respublikos Vyriausybei, kuri jos patvirtintas kopijas perduoda visų valstybių signatarių ir visų prisijungusių prie šios Konvencijos valstybių vyriausybėms.

3. Vyriausybė depozitarė registruoja šią Konvenciją Jungtinių Tautų sekretoriate.

Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai įgalioti aukštieji asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečiųjų metų rugsėjo tryliktą dieną Gdanske vienu egzemplioriumi, sudarytu danų, suomių, vokiečių, lenkų, rusų, švedų ir anglų kalbomis. Kiekvienas tekstas turi vienodą galią.

Danijos Karalystės vardu	Christian Thomsen
Suomijos Respublikos vardu	Heimo Linna
Vokietijos Demokratinės Respublikos vardu	Eberhard Krack
Vokietijos Federacinės Respublikos vardu	Hans-Jürgen Rohr
Lenkijos Liaudies Respublikos vardu	Jerzy Szopa
Švedijos Karalystės vardu	Ivan Eckersten
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vardu	Aleksandr Iszkow

______________