LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VISUOMENĖS TEISINIO ŠVIETIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 29 d. Nr. 1675
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 15.15 punktą ir siekdama sukurti visuomenės teisinio švietimo sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Teisingumo ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijai, suinteresuotoms nevyriausybinėms organizacijoms ir teisininkus rengiančioms aukštosioms mokykloms, iki 2005 m. kovo 1 d. parengti Visuomenės teisinio švietimo programos įgyvendinimo priemonių projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1675
VISUOMENĖS TEISINIO ŠVIETIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės teisinio švietimo programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 15.15 punktą.
2. Šioje Programoje gyventojų teisiniu švietimu laikomas procesas, per kurį asmenims sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, padedančių tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas. Visuomenės teisinis švietimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad visuomenė prisitaikytų prie nuolat kintančių arba naujų socialinių normų ir gebėtų jomis naudotis savo teisėms ir laisvėms ginti. Visuomenės teisinis švietimas susideda iš visuomenės teisinio ugdymo, informavimo ir konsultavimo. Visuomenės teisinis švietimas apima Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę.
3. Šios Programos tikslas – pagerinti teisinės informacijos prieinamumą visuomenei, sukurti ilgalaikį teisinės sąmonės ugdymo pagrindą, ugdyti savarankiškai mąstantį Lietuvos Respublikos gyventoją, sugebantį savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas.
4. Teisinės informacijos teikimas laiku, teisinės sąmonės ugdymas ir šio ugdymo plėtra – pagrindiniai visuomenės teisinio švietimo principai. Pritarimas socialinėms normoms glaudžiai susijęs su asmens ir visuomenės vertybėmis. Taigi siekiant minėtų tikslų, numatoma šviesti ir jaunimą, kurio vertybės tik formuojasi. Visuomenės teisinis švietimas glaudžiai susijęs su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Tinkamas teisinio švietimo priemonių naudojimas, kaip ir pačių priemonių egzistavimas ir kokybė, priklauso nuo visuomenės teisinio švietimo veiksmingumo.
II. ESAMA BŪKLĖ. SITUACIJOS ANALIZĖ
6. Teisinės informacijos poreikis:
6.1. Vykdant teisėkūros reformą, siekta sukurti veiksmingesnę, plačiau remiamą ir skaidresnę įstatymų leidybos sistemą, kuri padėtų gerinti socialinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1142 „Dėl komisijos teisėkūros modeliui parengti sudarymo“ sudarytai komisijai pavesta parengti teisėkūros modelį ir pasiūlymus dėl jo įdiegimo. Manyta, kad į teisėkūros procesą įtraukus visuomenės konsultacijas bus užtikrinta, kad pilietinės visuomenės interesų grupės žinos apie joms rūpimus įstatymų pasikeitimus, bus atsižvelgta į šių grupių nuomonę. Drauge konstatuota, kad nepakanka vien reformuoti teisėkūros procesą. Didžioji visuomenės dalis aktyviai nedalyvauja teisėkūros procese, taigi ją reikėtų efektyviau informuoti apie rengiamus teisės aktų projektus ir įsigaliojusius naujus teisės aktus.
6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo gerinti visuomenės teisinį švietimą. Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatytų tikslų – skatinti visuomenės teisinį švietimą, ištirti teisinių žinių poreikį visuomenėje, sukurti ir įdiegti programas ir priemones šiems poreikiams tenkinti, taikyti informacines technologijas, kurios sukurtų prieigą prie teisės aktų ir teisės aktų projektų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programoje numatyta įgyvendinti visuomenės teisinio švietimo sistemą, leidžiančią kiekvienam moksleiviui dar vidurinėje mokykloje pasirinkti teisės pagrindų kursą, suteikiantį esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis.
6.3. Teisingumo ministerija nuo 2001 metų kasmet tvirtina visuomenės teisinio švietimo priemonių planus, kuriuose numatoma informuoti visuomenę įvairiomis priemonėmis (rengti televizijos ir radijo laidas, leisti informacinius leidinius, lankstinukus visuomenei labiausiai rūpimais teisiniais klausimais, rengti spaudos konferencijas, sukurti interaktyvųjį interneto puslapį ir kita). Kad teisinio švietimo priemonės būtų kuo plačiau naudojamos, Teisingumo ministerija paprašė Jungtinių Tautų vystymo programos (toliau vadinama – JTVP) paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam tikslui įgyvendinti.
6.4. Gavus JTVP paramą, Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnyba 2002 metais pradėjo teikti teisinę informaciją visuomenei. Kiekvienam asmeniui, kuris kreipiasi, turėtų būti teikiama informacija apie tai, kaip gali būti išspręsta jo problema, arba jis siunčiamas į instituciją, kuri galėtų išspręsti jo problemą. Viešųjų ryšių tarnyba asmenų teisiniais klausimais nekonsultuoja, tačiau pateikia turimą teisinę informaciją. Apibendrinus gautus nusiskundimus ir prašymus pastebėta, kad dažniausiai kreipiasi socialiai pažeidžiami asmenys – prašo surašyti ieškinį, skundą ir panašiai. Daug socialiai remtinų asmenų nieko nežino apie valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą.
6.5. Asmenis, kurie kreipiasi prašydami teisinės informacijos, galima suskirstyti į tuos, kurie turi bent minimalių teisinių žinių ir žinių apie valstybės institucijų sąrangą, domisi tokia informacija, nors truputį išmano apie savo teises, ir tuos, kurie neturi jokių teisinių žinių ir mano, kad kuri nors valstybės institucija privalo išspręsti jų problemą. Pastebėta, kad gyventojams trūksta bendrųjų teisinių žinių, žinių apie teisinę sistemą, jos veikimo principus, bet ne konkrečių žinių, kurių paprastai turi teisės specialistai. Gyventojai nesidomi savo teisėmis, nesuvokia galį naudotis savo teisėmis ir laisvėmis tiek, kiek jos nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių.
6.6. Apklausus 2004 metų viduryje savivaldybes, paaiškėjo, kad į savivaldybių institucijas gyventojai dažniausiai kreipiasi darbo teisės, šeimos teisės, vaikų išlaikymo, skolų išieškojimo, nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. Didžiuma savivaldybių organizuoja valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą, tačiau kartu pažymi, kad socialiai remtini asmenys nesugeba ja pasinaudoti dėl sudėtingų reikalavimų.
6.7. Lietuvoje vis dar nėra bendro teisinio reguliavimo visuomenės teisinio ugdymo, informavimo ir konsultavimo srityje. Tam tikras visuomenės teisinio švietimo, asmens teisių ir laisvių užtikrinimo funkcijas atlieka įvairios institucijos pagal kompetenciją. Pavyzdžiui, vaiko teisių kontrolierius prižiūri, kaip įgyvendinamos vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos; lygių galimybių kontrolierius užtikrina, kad būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, uždrausta bet kokia netiesioginė ar tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių ir joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos tikslas – sukurti veiksmingą valstybinę vartotojų teisių gynimo institucinę sistemą ir padėti vartotojui spręsti kylančias problemas.
6.8. Informacijos gavimą iš valstybės valdžios institucijų ir kitų įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945). Daugelis valstybės institucijų apsiriboja informacijos apie atliekamas funkcijas teikimu.
7. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, numatanti sudaryti galimybes įvairioms visuomenės grupėms aktyviau dalyvauti mokymosi visą gyvenimą veikloje, įgyti žinių ir įgūdžių, padėsiančių sėkmingai prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ir šiuolaikinės demokratiniais principais pagrįstos visuomenės. Šioje strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje mokosi tik 4,5 procento 25–64 metų asmenų (vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje). Tai menkina didelės visuomenės dalies galimybes įgyti teisinių žinių (vienas iš esamos situacijos trūkumų). Šiai problemai spręsti ir mokymosi visą gyvenimą sąlygoms plėtoti 2004–2006 metais numatyta skirti Europos socialinio fondo paramą.
8. Daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir kai kuriose kitose valstybėse jau kelis dešimtmečius sėkmingai diegiama „Street Law“ metodika pagrįsta teisinio švietimo programa. Įgyvendinant šią programą, į visuomenės teisinį švietimą buvo įtraukiami teisės studentai, apmokomi mokytojai, vaikai ir jaunimas skatinami savarankiškai ir kritiškai mąstyti, informuojami apie jų teises ir laisves. „Street Law“ metodika pradėta diegti JAV 1972 metais, kai Džordžtauno universiteto studentai ėmėsi iniciatyvos dėstyti teisę mokyklose. Šiomis priemonėmis siekta suteikti praktinių žinių, kurios vėliau padėtų išvengti teisinių problemų. Ši metodika ir patirtis išplito visame pasaulyje (Pietų Afrikos, vėliau – Europos valstybėse). Lietuvoje šis teisinio švietimo projektas pradėtas įgyvendinti 1998 metais. Jo rezultatas – vadovėlis moksleiviams ir pagal jį dėstomo kurso įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programas. Lietuvoje šį projektą vykdė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Europos Tarybos informacijos biuru.
9. Esamos situacijos silpnosios vietos:
9.3. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neskiriama tikslinių lėšų teisiniam švietimui vykdyti;
9.5. nesistemingas teisinis mokymas bendrojo lavinimo mokyklose, mokiniams stinga teisiniam ugdymui reikalingų mokymo priemonių, pedagogams – gebėjimo dirbti su teisinio ugdymo vadovėliais;
9.7. neįvertintas nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, aukštųjų mokyklų ir kitų ne valdžios institucijų vaidmuo ir pasirengimas dalyvauti teisinio švietimo veikloje;
10. Esamos situacijos stipriosios vietos:
10.1. įvairių institucijų arba organizacijų iniciatyva vykdytos tam tikros visuomenės teisinio švietimo priemonės;
10.2. vykdant kai kurias visuomenės teisinio švietimo priemones, pagerėjo teisinės informacijos prieinamumas visuomenei;
10.3. pagal pasaulyje populiarią „Street Law“ metodiką parengtas ir išleistas vadovėlis moksleiviams „Teisė kiekvienam“;
10.4. švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525) patvirtintos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 (Žin., 2004, Nr. 108-4058) patvirtinta Bendroji pilietinio ugdymo programa sudaro galimybes bendrojo lavinimo mokykloms teisinių žinių kursą dėstyti kaip pilietiškumo pagrindų dalį arba mokyklos nuožiūra kaip atskirą dalyką, naudojantis parengtu ir išleistu vadovėliu, kitomis pilietiškumui ugdyti skirtomis metodinėmis ir mokymo priemonėmis;
11. Galimybės:
11.1. labai didelis teisinės informacijos poreikis ir susidomėjimas sudaro sąlygas kurti veiksmingą teisinės informacijos sklaidos, teisinio švietimo institucinę sistemą, naudojantis įvairių valdžios ir nevalstybinių institucijų infrastruktūromis;
11.2. vaikams ir jaunimui reikia vis daugiau teisinių žinių, tai sudaro sąlygas valstybės kontroliuojamoje, reglamentuojamoje ir visus Lietuvos regionus apimančioje švietimo sistemoje vykdyti nuoseklų visuomenės teisinį švietimą;
12. Grėsmės:
12.1. dėl sparčiai kintančio teisinio reguliavimo vis sunkiau tenkinti didėjantį gyventojų teisinio švietimo poreikį;
III. PROGRAMOS UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
14. Atsižvelgiant į teisinės informacijos poreikį, numatomi tokie šios Programos uždaviniai:
15. Kuriant teisinio švietimo sistemą, numatoma:
15.1. sukurti patikimą, veiksmingą, visiems vienodai prieinamą teisinio švietimo sistemą, užtikrinančią gyventojų ugdymą, informavimą ir pagal galimybes – konsultavimą: nustatyti, kad gyventojų teisinį švietimą vykdo Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją, nevyriausybinės organizacijos, teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos;
15.2. racionaliai paskirstyti gyventojų teisinio švietimo funkcijas valstybės ir savivaldybių institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms:
15.2.2. valstybės ir savivaldybių institucijos užtikrina nuolatinį gyventojų teisinį informavimą pagal kompetenciją;
15.3. sukurti gyventojų teisinio švietimo koordinavimo mechanizmą:
15.3.1. šios Programos įgyvendinimą gyventojų teisinio ugdymo srityje koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, derindama priemones su Teisingumo ministerija;
15.4. kasmet skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir taip sudaryti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms prisidėti prie šios Programos įgyvendinimo (įtraukti teisininkus, teisės mokslų studentus, galinčius kvalifikuotai ir skubiai teikti teisinę pagalbą, susijusią su gyventojų interesų gynimu, sudaryti galimybes šiems teisininkams nuolat kelti kvalifikaciją ir gauti valstybės ir savivaldybių institucijų metodinę pagalbą pagal kompetenciją);
16. Rūpinantis visuomenės teisiniu ugdymu, numatoma:
16.1. aprūpinti kuo daugiau moksleivių teisiniam ugdymui reikalingomis mokymo priemonėmis, parengti (išmokyti) pedagogus jomis naudotis ugdymo procese;
17. Siekiant užtikrinti visuomenės teisinį informavimą ir konsultavimą, numatoma:
17.1. informuoti gyventojus jiems rūpimais teisiniais klausimais – rengti televizijos ir radijo laidas, leisti ir platinti lankstinukus, brošiūras, kitomis priemonėmis skleisti teisinę informaciją;
17.2. informuoti gyventojus apie naujus teisės aktus, jų pakeitimus, poveikį ir galimybes ginti savo teises;
17.3. nustatyti norinčių dalyvauti įgyvendinant šią Programą nevyriausybinių organizacijų dalinį finansavimą iš šiai Programai skirtų lėšų ir įtraukti jas į visuomenės teisinio informavimo ir konsultavimo veiklą;
17.4. organizuoti savivaldybių institucijose visuomenės teisinį informavimą pagal kompetenciją, įtraukti teisininkus rengiančias aukštąsias mokyklas į teisinio informavimo ir konsultavimo veiklą;
17.5. organizuoti nevyriausybinių organizacijų atstovų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą – rengti juos atlikti teisinio informavimo ir konsultavimo funkcijas;
17.6. pagal galimybes organizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą teisinio švietimo srityje;
17.7. siekti, kad gyventojams reikalinga teisinė informacija būtų kaupiama, analizuojama, apibendrinama ir teikiama visose valstybės ir savivaldybių institucijose pagal kompetenciją;
18. Ši Programa skirta šioms prioritetinėms tikslinėms visuomenės grupėms:
18.2. socialiai pažeidžiamiems asmenims – pensininkams, neįgaliesiems, mažas pajamas gaunantiems asmenims ir kitiems (informavimo ir konsultavimo funkcija);
19. Vykdytinų šios Programos priemonių grupės yra:
19.2. norinčių dalyvauti įgyvendinant šią Programą nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų ir organizacijų, teisininkus rengiančių aukštųjų mokyklų telkimas į vieną sistemą informavimo ir konsultavimo funkcijoms atlikti;
19.5. visuomenės ugdymo, informavimo ir konsultavimo funkcijas atliekančių asmenų nuolatinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas;
19.6. plačių galimybių gauti teisinę informaciją internetu sudarymas interneto vartotojams ir teisinės informacijos prieigos internete (e. valdžios paslaugos) sukūrimas;
19.7. nuolatinis visuomenės informavimas populiariausiais informacijos kanalais (spauda, radijas, televizija), viešų diskusijų visuomenei rūpimais teisiniais klausimais inicijavimas;
IV. NUMATOMI REZULTATAI
20. Numatomi tokie šios Programos įgyvendinimo rezultatai:
20.5. teisinio ugdymo pradmenų įvedimas ikimokyklinio ugdymo institucijose ir tęsimas bendrojo lavinimo mokyklų vyresniosiose klasėse;
20.6. teisinio švietimo paslaugų teikimas gyventojams: vaikų ir jaunimo ugdymas, kitų socialinių grupių informavimas ir (arba) konsultavimas, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas konsultacijų sistemoje;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Ši Programa įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas jos įgyvendinimo priemones. Šios Programos priemonės, susijusios su teisiniu visuomenės ugdymu, finansuojamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai atitinkamiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Priemonės, susijusios su teisiniu visuomenės informavimu ir konsultavimu, finansuojamos iš Teisingumo ministerijai atitinkamiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Ši Programa gali būti finansuojama ir kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų lėšomis.
______________