LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO
Į S T A T Y M A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingas kontrolės organas, tikrinantis valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat valstybės turto apsaugą.
2 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas turi savo išlaidų sąmatą, kurią valstybės kontrolieriaus teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir pateikia Respublikos Vyriausybei įtraukti į Lietuvos valstybės biudžeto projektą.
3 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas veikia remdamasis šiuo Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, o atlikdamas kontrolės funkcijas, vadovaujasi ir kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais.
4 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pranešimą apie tai, kaip praėjusiais metais buvo naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai ir saugomas valstybės turtas.
Valstybės kontrolės departamento veiklą ir jos išlaidų sąmatos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
5 straipsnis. Apie tikrinimų ir revizijų, atliktų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavedimu, rezultatus Valstybės kontrolės departamentas informuoja Aukščiausiąją Tarybą. Aukščiausioji Taryba, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojamos ir apie kitų tikrinimų rezultatus, jeigu tie tikrinimai turi visuotinę reikšmę arba kai dėl jų reikia imtis operatyvių veiksmų.
6 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas apie atliktų tikrinimų ir revizijų rezultatus informuoja visuomenę, išskyrus duomenis, kurie yra valstybės, gamybinė, komercinė, profesinė ar asmeninė paslaptis.
7 straipsnis. Prireikus Valstybės kontrolės departamentas bendradarbiauja su prokuratūra, vidaus reikalų, kitais teisėsaugos organais, tačiau nesikiša į jų veiklą, susijusią su prokurorinės priežiūros, kvotos ir tardymo ar teisingumo vykdymu.
Teisėsaugos organų pavedimu Valstybės kontrolės departamentas atlieka patikrinimus ir revizijas jo kontroliuojamuose objektuose, o pagal susitarimą - ir kitose organizacijose.
II. VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI
IR FUNKCIJOS
9 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas:
1) kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų rodiklių; tikrina ir revizuoja Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos, Ministrų Tarybos Reikalų valdybos, ministerijų, valstybinių tarnybų, inspekcijų ir kitų valstybinių įstaigų išlaidų sąmatų vykdymą, taip pat valstybinių įmonių ir organizacijų finansinę ūkinę veiklą teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo požiūriu bei apskaitos ir atskaitomybės tikrumą;
2) kontroliuoja nuomojamų įmonių, įsteigtų valstybės nuosavybės pagrindu, veiklą tokiu mastu ir tvarka, kokie numatyti nuomos sutarčių, taip pat jų atitikimą nuomos santykius reglamentuojamiems aktams;
3) kontroliuoja, kaip valstybinėse, valstybinėse akcinėse įmonėse ir mišriose akcinėse bendrovėse naudojamas valstybinis kapitalas;
4) kontroliuoja, ar vietos savivaldybių organai, visuomeninės organizacijos bei judėjimai pagal paskirtį ir efektyviai naudoja iš valstybės biudžeto gautas lėšas;
5) kontroliuoja, ar tikslingai panaudojamos iš valstybės biudžeto gautos paskolos bei kitos valstybės subsidijos; tikrina ekonominę būklę tų įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantas yra valstybė;
6) kontroliuoja, kaip saugomas valstybei priklausantis bei nepriklausantis, tačiau jos valdomas ar naudojamas ,turtas;
7) kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojimo tikslingumą ir teisėtumą;
8) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavedimu tikrina kitų Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų finansinę ir ūkinę veiklą.
Valstybės kontrolės departamento kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir Lietuvos banko veikla.
10 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas prižiūri, kaip funkcionuoja valstybės aparatas, ar jo veikloje nepažeidinėjama valstybinė ir finansinė drausmė ir ar laikomasi socialinio teisingumo ir teisėtumo principų, išaiškina vilkinimo, biurokratizmo ir valstybės apgaulės atvejus, teikia siūlymus dėl valstybės aparato ir jo darbo tobulinimo.
III. VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO STRUKTŪRA
IR KOMPETENCIJA
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentą sudaro centrinis aparatas ir apygardų valstybės kontrolės skyriai.
Valstybės kontrolės departamentas turi juridinio asmens teises.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentą steigia ir jo statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Valstybės kontrolės departamentui vadovauja valstybės kontrolierius.
14 straipsnis. Valstybės kontrolierių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu 7 metams skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Valstybės kontrolierius:
1) bendrai vadovauja valstybės kontrolei ir visiškai atsako Aukščiausiajai Tarybai už valstybės kontrolės funkcionavimą ir teisėtumo laikymąsi šios sistemos organų veikloje;
2) tvirtina Valstybės kontrolės departamento struktūrą ir etatų sąrašą, taip pat apygardų valstybės kontrolės skyrių išdėstymą, struktūrą ir etatų sąrašus neviršydamos departamentui nustatyto darbo apmokėjimo fondo;
3) tvirtina valstybės kontrolės įstaigų struktūrinių padalinių nuostatus ir vidaus darbo tvarkos taisykles;
4) kontroliuoja vyriausiųjų kontrolierių sprendimų teisėtumą, sprendžia skundus dėl vyriausiųjų kontrolierių veiksmų ir sprendimų;
5) organizuoja Valstybės kontrolės tarybos darbą ir vadovauja jos posėdžiams;
6) atstovauja Valstybės kontrolės departamentui ir užtikrina, kad laiku būtų parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai reikalinga informacinė medžiaga bei ataskaitos apie Valstybės kontrolės departamento veiklą.
15 straipsnis. Valstybės kontrolierius turi teisę dalyvauti patariamojo balso teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose.
Nesutikdamas su Vyriausybės priimamu nutarimu, valstybės kontrolierius gali pareikšti atskirą nuomonę, kuri turi būti įrašoma į Vyriausybės posėdžio protokolą, tačiau dėl to Vyriausybės nutarimo vykdymas nesustabdomas. Apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai.
16 straipsnis. Valstybės kontrolierius priima sprendimus, o vidaus darbo klausimais leidžia įsakymus.
17 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus teikimu.
18 straipsnis. Valstybės kontrolės departamente yra Valstybės kontrolės tarnyba, į kurią pagal pareigas įeina valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji kontrolieriai.
Prireikus į tarybos posėdžius gali būti kviečiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valdymo organų atstovai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir specialistai.
19 straipsnis. Valstybės kontrolės taryba:
1) svarsto valstybės kontrolės organų organizacinės struktūros ir etatų sąrašo projektus, išlaidų sąmatos, darbo planų ir ataskaitų projektus;
2) nagrinėja ir tvirtina tikrinimų bei revizijų atlikimo taisykles ir metodikas;
3) periodiškai svarsto ir aptaria atliktų tikrinimų ir revizijų medžiagas bei jomis remdamasi rengia kompetentingiems valstybės organams atitinkamus siūlymus ir rekomendacijas;
4) prireikus svarsto valstybės kontrolės vadovų pažeidėjams skirtų poveikio priemonių pagrįstumą ir efektyvumą, rengia rekomendacijas dėl jų taikymo tobulinimo;
5) tvirtina kvalifikacinius reikalavimus kontrolės operatyvinių darbuotojų pareigoms užimti;
6) svarsto kitus valstybės kontrolieriaus teikiamus klausimus.
20 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas turi skyrius, kurie pagal veiklos sritis ir kontroliuojamus objektus gali būti skirstomi į poskyrius. Kontrolės funkcijas atliekantiems skyriams vadovauja vyriausieji kontrolieriai, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus teikimu.
Vyriausieji kontrolieriai organizuoja tikrinimus bei revizijas, kuriuos atlieka atitinkamų skyrių operatyviniai darbuotojai.
21 straipsnis. Apygardos valstybės kontrolės skyriui vadovauja vyriausiasis kontrolierius, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus teikimu.
22 straipsnis. Valstybės kontrolės departamento ir jo struktūrinių padalinių vadovais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovaujančio darbo valstybės aparate patirtį ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus. Vadovaujantį darbą valstybės kontrolės sistemoje jie gali dirbti iki 65 metų amžiaus.
Valstybės kontrolės operatyviniais darbuotojais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį skyriaus ar poskyrio specializacijos profilį, taip pat praktinio darbo pagal specialybę stažą.
Vadovaujantys, taip pat operatyviniai valstybės kontrolės organų darbuotojai negali dirbti kito apmokamo darbo, išskyrus mokslinį pedagoginį darbą.
IV. KONTROLĖS VYKDYMAS IR ĮGALIOJIMAI
23 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas savo nuožiūra nustato tikrinimų ir revizijų terminus, jų formas ir mastą.
Įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo sudaryti būtinas darbo sąlygas valstybės kontrolės darbuotojams ir jų pasitelktiems specialistams, atliekantiems kontrolės funkcijas.
24 straipsnis. Ministerijos, kiti valstybės organai ir tarnybos laiku informuoja Valstybės kontrolės departamentą apie visus galiojančius ir naujai priimtus norminius aktus, reguliuojančius finansinių ir materialinių išteklių apskaitą, paskirstymą ir naudojimą.
25 straipsnis. Tikrinimai ir revizijos turi būti taip atliekami, kad kuo mažiau būtų trikdoma normali tikrinamųjų veikla.
Valstybės kontrolės darbuotojai neturi kištis į įmonių, įstaigų ir organizacijų darbą, privalo susilaikyti nuo preliminarinių vertinimų ir skubotų išvadų, kol nebaigtas tikrinimas ar revizija.
Duomenys, surinkti tikrinimų ir revizijų metu, gali būti naudojami tik valstybės kontrolės užduotims bei teisėsaugos ir teisingumo funkcijoms realizuoti.
Valstybės kontrolės darbuotojai tikrinimų ir revizijų metu privalo užtikrinti valstybinę, gamybinę ir komercinę paslaptį, piliečių konstitucinių teisių neliečiamybę.
26 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas tikrinimams ir revizijoms atlikti turi teisę pasitelkti kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų specialistus ir apmokėti jiems už atliktą darbą nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Vykdydami savo funkcijas valstybės kontrolės darbuotojai turi teisę:
1) reikalauti pateikti pirminius dokumentus, balansus ir apyskaitas, sąmatas, sutartis, įsakymus, potvarkius ir kitus dokumentus, atspindinčius ūkinę ir finansinę veiklą;
2) netrukdomai įeiti į sandėlius, saugyklas, gamybinius pastatus ir kitas patalpas bei objektus išaiškinti esamas materialines vertybes ir tikrinti turimus pinigus ir vertybinius popierius;
3) gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus pasiaiškinimus, pažymas, dokumentų kopijas tikrinimų ir revizijų klausimais;
4) išimti dokumentus ir pridėti prie revizijos aktų, užantspauduoti dokumentus, pinigų bei materialinių vertybių saugojimo vietas;
5) reikalauti, kad būtų padaryti atliktų darbų kontroliniai matavimai ir specialūs tyrimai;
6) įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gauti iš Lietuvos banko, kredito ir komercinių bankų, įstaigų, įmonių ir organizacijų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie finansines ir kitas operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.
28 straipsnis. Darbuotojai, kurių veiklą valstybės kontrolė tikrina, privalo dalyvauti, kai tikrinamos jų žinioje esančios materialinės vertybės ir pinigai, turi teisę susipažinti su dokumentais, kuriuose fiksuojami jų darbo trūkumai, teikti paaiškinimus bei papildomus dokumentus, kurie pridedami prie tikrinimo medžiagos.
29 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas, susitaręs su valstybės organais ar vietos savivaldybėmis, gali jiems deleguoti teisę tikrinti kontroliuojamus objektus.
30 straipsnis. Valstybės kontrolės departamentas, susitaręs su kitų šalių kontrolės organais, taip pat tarptautinėmis kontrolės organizacijomis, gali perduoti vieni kitiems ar prisiimti atskiras užduotis surengti tikrinimus ir revizijas.
31 straipsnis. Atlikus tikrinimą ar reviziją, surašomas aktas, už kurio turinį visiškai atsako jį pasirašęs kontrolierius.
Apie tikrinimo ar revizijos rezultatus pranešama kontroliuojamų įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams, o aptikus įstatymų pažeidimų - ir kompetentingam aukštesniajam organui, prireikus - ir finansų organams.
Jeigu kontrolės metu aptinkama nusikaltimo požymių, atitinkamą medžiagą valstybės kontrolė perduoda teisėsaugos organams.
Apie priemones, kurių buvo imtasi padarytai žalai atlyginti ar kitiems kontrolės metu atskleistiems įstatymo pažeidimams pašalinti, per vieną mėnesį turi būti pranešta Valstybės kontrolės departamentui.
32 straipsnis. Valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji kontrolieriai turi teisę:
1) nurodyti pareigūnams jų veiklos trūkumus juos perspėti, įpareigoti pašalinti išaiškintus pažeidimus;
2) kelti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams klausimus, panaikinti pareigūnų potvarkiai, pažeidžiantys teisėtus įmonių, įstaigų ir organizacijų interesus arba piliečių teises, sustabdyti aiškiai neteisėtus pareigūnų potvarkius ir veiksmus, jeigu jie gali padaryti žalą valstybės interesams arba piliečių teisėms;
3) skirti pareigūnams pinigines nuoskaitas, padarytos valstybei žalos dydžio, bet ne didesnes kaip jų trijų mėnesių vidutinio mėnesinio atlyginimo suma;
4) šalinti iš einamųjų pareigų valstybinių įstaigų ir įmonių darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos Respublikos įstatymus, padariusius esminę žalą valstybės ir piliečių interesams.
Pareigūnai, kurie neįleidžia kontrolierių tikrinti įmonių, įstaigų ir organizacijų, nepateikia jiems dokumentų arba nuslepia juos, taip pat suteikia klaidingas žinias, traukiami administracinėn atsakomybėn.
33 straipsnis. Už savo tarnybinių pareigų vykdymą valstybės kontrolės darbuotojai atsako tokia tvarka, kokia nustatyta valstybiniams tarnautojams.
Vyriausiųjų kontrolierių sprendimai gali būti apskųsti valstybės kontrolieriui, o valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimai gali būti įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teismui.