Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1746
Vilnius
Pakeisti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003; 2009, Nr. 57-2236):
1. Išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Šis Planas netaikomas:
3.1. į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas saugoti geologiniu būdu ir šiuo būdu jau saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kurio mažiau nei 100 tūkst. tonų saugoma naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais;
3.2. žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus;
3.3. neužterštam dirvožemiui ir kitoms natūraliai susidarančioms medžiagoms, iškastoms statybų metu, kai jos natūralaus būvio bus panaudotos statybai toje teritorijoje, kur buvo iškastos;
3.6. mėšlui ir srutoms, kurie nepriskiriami 3.7.2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingosioms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės visuomenės sveikatai;
3.7. specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms, kurioms taikomi kiti teisės aktai:
3.7.2. šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus produktus, kurie turi būti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje;
3.7.3. gaišenoms gyvūnų, kurie nugaišo ne paskerdus, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas, ir kurių gaišenos tvarkomos pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus;
3.7.4. atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.
Šis Planas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos.“
2. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Šiame Plane vartojamos sąvokos:
9.1. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, „žaliosios atliekos“ (šakos, lapai, žolė, sodų (daržų) atliekos), popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.
9.2. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios maisto perdirbimo įmonių atliekos. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.
9.3. Kitos šiame Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 85-2968), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
3. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Atliekų apskaitos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų (iš jų daugiausia cheminių medžiagų ir produktų gamybos įmonėse (įskaitant guminių ir plastikinių gaminių gamybą) - apie 2,2 mln. tonų), 2007 metais – apie 6,2 mln. tonų atliekų. 2008 metais susidarė 5,9 mln. tonų atliekų (iš jų daugiausia cheminių medžiagų ir produktų gamybos įmonėse (įskaitant guminių ir plastikinių gaminių ir pagrindinių vaistų pramonės gaminių bei farmacinių preparatų gamybą) – apie 1,9 mln. tonų). 2009 metais susidarė 5 mln. tonų atliekų.“
4. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Aplinkos apsaugos agentūros statistiniai duomenys apie 2006–2009 metais susidariusias atliekas pateikti 8 priede. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos reikalavimais, atliekų susidarymo apskaitos duomenys pagal kilmės šaltinį rengiami kas antri (lyginiai) metai.“
5. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Pramonės sektoriuje 2006 metais susidarė apie 4,3 mln. tonų atliekų, iš kurių apie 111 tūkst. tonų – pavojingosios atliekos. 2007 metais pramonės sektoriuje susidarė 4,4 mln. tonų atliekų, iš jų apie 105 tūkst. tonų – pavojingosios atliekos, 2008 metais – 4,4 mln. tonų atliekų, iš jų apie 109 tūkst. tonų – pavojingosios atliekos, 2009 metais – 3,8 mln. tonų atliekų, iš jų apie 103 tūkst. tonų – pavojingosios atliekos.“
6. Išdėstyti 13 punktą taip:
„13. 2006 metais susidarė apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 392 kilogramai vienam gyventojui, 2007 metais – apie 1,35 mln. tonų komunalinių atliekų (401 kilogramas vienam gyventojui), 2008 metais – apie 1,4 mln. tonų komunalinių atliekų (408 kilogramai vienam gyventojui), 2009 metais – apie 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų (361 kilogramas vienam gyventojui). Sąvartynuose 2006 metais pašalinta 86 procentai surinktų komunalinių atliekų, 2007 metais – 91,8 procento, 2008 metais – 90,5 procento, 2009 metais – 90,6 procento.“
7. Papildyti 131 punktu:
„131. Prie komunalinių atliekų priskiriamos ne tik buityje susidarančios atliekos, bet ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Ekspertų vertinimais, gyventojų komunalinės atliekos sudaro 75–85 procentus visų komunalinių atliekų.“
8. Išdėstyti 14 punktą taip:
„14. Bendras eksportuotų (išvežtų) atliekų kiekis 2006 metais buvo apie 720,9 tūkst. tonų, 2007 metais – apie 722,8 tūkst. tonų, 2008 metais – apie 799,1 tūkst. tonų, 2009 metais – apie 538,4 tūkst. tonų. Bendras importuotų (įvežtų) atliekų kiekis 2006 metais buvo apie 231,8 tūkst. tonų, 2007 metais – apie 242,8 tūkst. tonų, 2008 metais – apie 245,9 tūkst. tonų, 2009 metais – apie 131,5 tūkst. tonų. Statistiniai duomenys apie importuotas (įvežtas) ir eksportuotas (išvežtas) atliekas pateikti 10 priede.“
9. Išdėstyti 15 punktą taip:
„15. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2000 metais sąvartynuose pašalinta apie 1 mln. 208 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Biologiškai skaidžios atliekos sudarė apie 60 procentų komunalinių atliekų, taigi 2000 metais sąvartynuose pašalinta apie 725,2 tūkst. tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Remiantis šiais duomenimis, nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys (6 priedas).
Pramonėje per metus susidaro daugiau kaip 700 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, iš jų apie 320 tūkst. tonų – cukraus pramonės, apie 170 tūkst. tonų – alkoholinių gėrimų gamybos atliekos.“
10. Papildyti 151 punktu:
11. Papildyti 152 punktu:
„152. 2008 metais 85,3 procento komunalinių atliekų surinkta į konteinerius, 7,4 procento – apvažiuojant, 0,9 procento – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Daugiau nei 6 procentai komunalinių atliekų surinkta naudojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančias sistemas (daugiausia elektros ir elektroninės įrangos atliekų).“
12. Papildyti 153 punktu:
„153. Aplinkos ministerija 2006–2008 metais savivaldybėms nupirko 13 405 antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų iki 2011 metų 44 savivaldybėms planuojama papildomai nupirkti 6 166 antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Įrengiamos antrinių žaliavų surinkimo aikštelės. 2008 metais viena antrinių žaliavų surinkimo aikštelė teko vidutiniškai 456 gyventojams.“
13. Papildyti 154 punktu:
„154. Lietuvoje 2009 metais veikė 40 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių 28 savivaldybėse ir 144 atliekų priėmimo vietos. Planuojama, kad iki 2012 metų papildomai bus įrengta dar apie 60 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresai pateikti 5 priede.“
14. Papildyti 155 punktu:
„155. Lietuvoje veikia 13 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių (po vieną Šiauliuose, Druskininkuose, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Visagine, Zabieliškyje ir penkios Panevėžio regione), įrengtų naudojant 2000–2006 metų ISPA (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas) programos ir Sanglaudos fondo lėšas. Iki 2013 metų numatoma 2007–2013 metų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis įrengti dar 40 tokių aikštelių.“
15. Papildyti 156 punktu:
16. Papildyti 157 punktu:
17. Išdėstyti 16 punktą taip:
„16. Lietuvoje atliekos šalinamos 11-oje regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Atliekų šalinimas aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose nuo 2009 m. liepos 16 d. nutrauktas. Iki 2011 metų pabaigos bus sutvarkyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys nepavojingųjų atliekų sąvartynai, kuriuose atliekų šalinimas nutrauktas nuo 2009 m. liepos 16 d. Regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų sąrašas pateiktas 4 priede.“
18. Papildyti 161 punktu:
„161. Europos Sąjungos Sanglaudos ir Europos Sąjungos paramos struktūrinių fondų lėšomis 2010 metais sutvarkyti 457 nepavojingųjų atliekų sąvartynai ir atliekų šalinimo vietos, 33 sąvartynuose atliekami sutvarkymo darbai. Planuojama sutvarkyti likusius 309 nepavojingųjų atliekų sąvartynus ir atliekų šalinimo vietas.“
19. Išdėstyti 17 punktą taip:
„17. Diegiant efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, sukurta 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų (Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Utenos), kurių diegimas ir plėtojimas iš dalies finansuotas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių įkurtos įmonės (regioninio atliekų tvarkymo centro) paskolos lėšomis. Įgyvendinami Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Utenos regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo investiciniai projektai. Komunalinių atliekų tvarkymo regionai pateikti 7 priede.“
20. Išdėstyti 18 punktą taip:
21. Išdėstyti 19 punktą taip:
„19. Kuriami pavojingųjų atliekų tvarkymo pajėgumai. Šiuo metu veikia pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė Vilniuje, kuri turi filialus Alytuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šios įmonės 92,5 procento valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo Ūkio ministerija. Nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymas atliekamas specialiose įmonėse.“
22. Papildyti 191 punktu:
23. Papildyti 192 punktu:
24. Papildyti 193 punktu:
25. Išdėstyti 21 punktą taip:
„21. Įgyvendinant Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 (Žin., 2007, Nr. 43-1641), ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą užterštų teritorijų poveikio vertinimo projektą, atliktas pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų pavojingumo vertinimas ir išrinktos teritorijos, kuriose numatoma vykdyti preliminarius ekogeologinius tyrimus.“
26. Papildyti 211 punktu:
27. Išdėstyti 22 punktą taip:
28. Išdėstyti 23 punktą taip:
29. Papildyti 231 punktu:
30. Papildyti 361 punktu:
31. Papildyti 362 punktu:
32. Papildyti 363 punktu:
33. Išdėstyti 39 punktą taip:
34. Papildyti 391 punktu:
35. Papildyti 392 punktu:
36. Išdėstyti 46 punktą taip:
37. Išdėstyti 47 punktą taip:
38. Išdėstyti 50 punktą taip:
39. Išdėstyti 58 punktą taip:
41. Išdėstyti 65 punktą taip:
42. Išdėstyti 66 punktą taip:
„66. Laikantis nustatytosios atliekų hierarchijos, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo ir taikomos kitos atliekų prevencijos priemonės, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.“
43. Papildyti 661 punktu:
44. Išdėstyti 67 punktą taip:
45. Išdėstyti 68.2 punktą taip:
46. Papildyti 681 punktu:
47. Papildyti 682 punktu:
„682. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
48. Papildyti 683 punktu:
49. Papildyti 684 punktu:
50. Papildyti 685 punktu:
„685. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Rengiant valstybinę atliekų prevencijos programą, bendradarbiaujama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Europos Komisija.“
51. Išdėstyti skirsnio pavadinimą taip:
52. Išdėstyti 69 punktą taip:
53. Išdėstyti 70 punktą taip:
„70. Produktų ir jų sudėtinių dalių pakartotiniam naudojimui skatinti ir jam pasiruošti turėtų būti taikomos užstato sistemos, ekologinio projektavimo, kitos ekonominės ir administracinės priemonės (viešųjų pirkimų kriterijai, kiekybiniai tikslai ar kitos priemonės), kuriami pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklai.“
54. Išdėstyti 72.1 punktą taip:
„72.1. atliekami žalieji pirkimai pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. D1-833 „Dėl Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2010–2011 metų priemonių tvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 116-5951);“.
55. Išdėstyti 72.2 punktą taip:
56. Išdėstyti 72.3 punktą taip:
57. Išdėstyti 72.5 punktą taip:
58. Išdėstyti 72.6 punktą taip:
59. Papildyti 72.8 punktu:
60. Išdėstyti 74 punktą taip:
61. Išdėstyti 77 punktą taip:
62. Papildyti 771 punktu:
64. Išdėstyti 78 punktą taip:
„78. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo savarankiškumo ir artumo principų taikymo. Vadovaujantis artumo principu siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos atitinkamai viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginyje.“
65. Papildyti 781 punktu:
66. Papildyti 782 punktu:
„782. Siekiant užtikrinti, kad atliekų naudojimo energijai gauti įrenginiuose būtų naudojamos, o atliekų šalinimo įrenginiuose – šalinamos Lietuvoje susidariusios atliekos, gali būti taikomi atliekų, skirtų naudoti šiuose įrenginiuose, importo (įvežimo) apribojimai. Aplinkos ministerija apie tokius apribojimus nedelsdama informuoja Europos Komisiją.“
67. Papildyti 783 punktu:
„783. Vykdant atliekų importą (įvežimą) į Lietuvos Respubliką, eksportą (išvežimą) iš Lietuvos Respublikos ir atliekų vežimą tranzitu, taikomi Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. gruodžio 22 d. (Žin., 1999, Nr. 13-314), ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006, L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimu 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), reikalavimai.“
68. Papildyti 784 punktu:
„784. Vadovaujantis savarankiškumo principu ir atsižvelgiant į tam tikrų rūšių atliekoms reikalingus specialius įrenginius, kai nėra galimybių atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti įrenginiuose Lietuvoje, gali būti svarstoma galimybė atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti Europos Sąjungos valstybėse esančiuose įrenginiuose.“
69. Papildyti 785 punktu:
71. Papildyti 786 punktu:
„786. Atsargumo principas reiškia, kad jeigu medžiaga ar objektas gali kelti riziką ir nėra tai paneigiančių faktų, būtina imtis priemonių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai užtikrinti ir jas taikyti, kol atsiras riziką paneigiančių įrodymų. Vadovaujantis tvarumo principu, tvarkant atliekas turi būti palaikomas stabilumas ir vientisumas.“
73. Papildyti 787 punktu:
74. Išdėstyti 80 punktą taip:
„80. Efektyviai atliekų tvarkymo sistemai sukurti taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Produktų gamintojai ir (ar) importuotojai, platintojai, taip pat pakuočių naudotojai ir (ar) importuotojai, pardavėjai gali pasidalyti produktų ir pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.“
75. Išdėstyti 82.5 punktą taip:
77. Papildyti 84.6 punktu:
78. Išdėstyti 85.5 punktą taip:
79. Papildyti 86.1.4 punktu:
80. Papildyti 86.5.5 punktu:
81. Papildyti 891 punktu:
„891. Informacija apie esamą ir planuojamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą (atliekų tvarkymo technologijas ir metodus), ekonominių ir kitų priemonių naudingumo, tinkamumo, investicijų poreikio vertinimą, atliekų apdorojimo įrenginių vietos parinkimo kriterijus, šių įrenginių pajėgumus, atliekų kiekį ir susidarymo šaltinius, atliekų srautų susidarymo ateityje vertinimą turi būti pateikiama regioniniuose ir (ar) savivaldybių atliekų tvarkymo planuose.“
82. Papildyti 901 punktu:
83. Papildyti 902 punktu:
„902. Siekiant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo ir ekonominės naudos vartotojams, rekomenduojama komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir toliau vykdyti regioniniu principu. Kuriamų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų pajėgumai turi užtikrinti ne mažiau kaip atitinkamame komunalinių atliekų tvarkymo regione ar regionų grupėje susidarančių atliekų tvarkymą, efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.“
84. Papildyti 903 punktu:
85. Papildyti 904 punktu:
86. Papildyti 905 punktu:
87. Papildyti 941 punktu:
„941. Atliekų tvarkytojų teisės, pareigos, atsakomybė ir organizaciniai aspektai nustatomi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse, sutartyse su atliekų tvarkymo įmonėmis.“
89. Išdėstyti 97 punktą taip:
„97. Siekdamos gerinti tam tikrų atliekų srautų surinkimą ir mažinti komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybių valdomose sistemose išlaidas, savivaldybės turi glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais ir importuotojais (arba jiems atstovaujančiomis licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis), kurie pagal gamintojo atsakomybės principą turi organizuoti ir (ar) finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.“
90. Išdėstyti 98.2.1.1 punktą taip:
„98.2.1.1. įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;“.
91. Išdėstyti 98.2.1.2 punktą taip:
„98.2.1.2. kitų šio Plano 98.2.1.1 punkte nepaminėtų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;“.
92. Išdėstyti 98.2.1.3 punktą taip:
„98.2.1.3. savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;“.
93. Išdėstyti 98.2.4 punktą taip:
„98.2.4. atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius šio Plano 98.2.1 punkte specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus.
Rekomenduojama savivaldybėms naudoti tokių spalvų antrinių žaliavų surinkimo konteinerius: popieriaus – mėlynus, plastiko ir kitų pakuočių – geltonus, stiklo – žalius. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams;“.
94. Papildyti 98.5 punktu:
95. Papildyti 981 punktu:
„981. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane turi būti nustatyta, kad iki 2015 metų savivaldybės turi užtikrinti atskirų surinkimo sistemų sukūrimą (bent popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo) ir veiksmingą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą – taikyti diferencijuotas įmokas už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų antrinių žaliavų (bent tokių kaip popierius ir kartonas, metalas, plastikas ir stiklas) surinkimą ir tvarkymą.“
96. Papildyti 982 punktu:
„982. Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis ir užtikrinti šio Plano įgyvendinimo tęstinumą, valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane turi būti nustatyta, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant atliekų kiekį) bent tokių komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių atliekas) kaip popierius ir kartonas, metalas, plastikas ir stiklas ir kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiama pakartotinai naudoti ir perdirbti.“
97. Papildyti 1021 punktu:
98. Išdėstyti 104.1 punktą taip:
99. Išdėstyti 104.4 punktą taip:
100. Papildyti 104.5 punktu:
„104.5. biologinės atliekos iš viešbučių, motelių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų (švietimo įstaigų ir kt.) būtų surenkamos atskirai ir perdirbamos (pvz., kompostuojant) ar kitaip naudojamos (pvz., biodujų gamybai) aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, laikantis atliekų hierarchijos;“.
101. Išdėstyti 105 punktą taip:
102. Išdėstyti 106.2.1 punktą taip:
103. Išdėstyti 107 punktą taip:
„107. Diegiant komunalinių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumus, nurodytus šio Plano 106.2.2 punkte, savivaldybėms rekomenduojama atsižvelgti į kuriamus komunalinių nuotekų valymo dumblo tvarkymo pajėgumus ir jų teritorijose esančių įmonių, kuriose susidaro ūkinės komercinės veiklos biologiškai skaidžių gamybos atliekų, galimybes įsilieti į kuriamas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemas. Savivaldybės, planuodamos ir organizuodamos atliekų tvarkymo įrenginių statybą, turėtų įvertinti galimybes komunalines biologiškai skaidžias atliekas tvarkyti kartu su nuotekų dumblu ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančiomis atliekomis esamuose ir (ar) kitų subjektų planuojamuose diegti atliekų apdorojimo įrenginiuose.“
104. Papildyti 1071 punktu:
105. Papildyti 1072 punktu:
„1072. Rengiami komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektai, kuriuose numatytos įgyvendinti veiklos rūšys padės diegti ir plėtoti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimą iš viešojo maitinimo įstaigų, sodų, parkų, želdynų ir kitų vietų, skatins individualų šių atliekų kompostavimą.“
106. Papildyti 1073 punktu:
107. Išdėstyti 108 punktą taip:
108. Papildyti 1081 punktu:
„1081. Energetinis naudingumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Energetinis naudingumas = (Ep-((Ef+Ei))/(0,97*(Ew+Ef)), kur:
Ep – metinis energijos, pagamintos kaip šiluma ar elektra, kiekis. Jis apskaičiuojamas energijos, pagamintos kaip elektra, kiekį padauginus iš 2,6, o šilumą, pagamintą komerciniam naudojimui, padauginus iš 1,1 (GJ per metus);
Ef – metinis energijos kiekis, patiektas į sistemą naudojant kuro rūšis, kurias naudojant gaminamas garas (GJ per metus);
Ew – metinis energijos kiekis apdorotose atliekose, apskaičiuotas taikant mažiausią bendrą atliekų kaloringumo vertę (GJ per metus);
Ei – metinis importuojamos energijos kiekis, neskaitant Ew ir Ef (GJ per metus);
0,97 – veiksnys, kuriuo atsižvelgiama į energijos nuostolius dėl dugno pelenų ir spinduliavimo.“
109. Išdėstyti 109 punktą taip:
„109. Planuojant naudoti šio Plano 108 punkte nurodytas atliekas energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), nuostatomis.“
110. Išdėstyti 120 punktą taip:
111. Išdėstyti 122 punktą taip:
112. Papildyti 1261 punktu:
„1261. Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas statybinių atliekų tvarkymo užduotis ir užtikrinti šio Plano įgyvendinimo tęstinumą, valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane turi būti nustatyta, kad iki 2020 metų mažiausiai 70 procentų (vertinant atliekų kiekį) nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, būtų paruošiama pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų.“
113. Išdėstyti 129 punktą taip:
„129. Medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose nustato Lietuvos higienos norma HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu
Nr. V-117 (Žin., 2008, Nr. 22-822). Siekiant patobulinti medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose sistemą, parengta Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2009–2011 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-130 (Žin., 2009, Nr. 23-923).“
114. Išdėstyti 139 punktą taip:
„139. Vadovaujamasi gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį gamintojams ir importuotojams teisės aktuose įtvirtinama atsakomybė už jų vidaus rinkai patiektų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant:
139.1. gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą;
139.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą;
139.3. informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams;
115. Papildyti 1401 punktu:
„1401. Siekiant sustiprinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir kitokį naudojimą, fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie užsiima produktų kūrimu, gamyba, importu, apdirbimu, pardavimu, gali būti nustatoma didesnė gamintojo atsakomybė, papildomai taikant šias priemones:
116. Papildyti 1402 punktu:
117. Išdėstyti 141 punktą taip:
„141. Gamintojo atsakomybės principu pagrįstą atliekų, esančių komunalinių atliekų sraute (pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų), surinkimą organizuoja savivaldybės dalyvaujant gamintojams ir importuotojams. Komunalinių atliekų sraute esančių gaminių ir pakuočių atliekų turėtojai – fiziniai asmenys turi naudotis savivaldybių organizuojamomis šių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo ir kita) sistemomis. Gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės principą, turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis (pvz., didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, atliekų rūšiavimo konteineriai, kitos priemonės) ir, siekdami įgyvendinti nustatytas užduotis ir organizuoti visų susidariusių gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, gali taikyti papildomas priemones (pvz., organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą platinimo vietose).“
118. Išdėstyti 143 punktą taip:
119. Išdėstyti 146 punktą taip:
„146. Gaminant pakuotes ir (ar) pasirenkant jas gaminiams pakuoti, rekomenduojama atsižvelgti į jų poveikį aplinkai ir teikti pirmenybę mažiausią žalą aplinkai darančioms pakuotėms. Siekdamos užtikrinti pakuočių atliekų prevenciją, daug pakuočių naudojančios įmonės turi rengti pakuočių atliekų prevencijos planus, gaminius pakuoti į pakuotes, gaminamas pagal Europos darniuosius standartus, nustatančius pagrindinius pakuočių gamybos reikalavimus.“
120. Papildyti 1461 punktu:
„1461. Siekiant nustatyti, kokios pakuotės naudojamos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų produktų pakavimui, vengti pakuočių, pagamintų iš netinkamų perdirbti medžiagų, gamybos ir naudojimo, diegiamas pakuočių registras, į kurį turės būti įrašomos visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamos pakuotės, kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių sudėtį, svorį, kitas pakuočių kokybines charakteristikas, šių pakuočių ir jų atliekų tvarkymo būdus. Remiantis pakuočių registro duomenimis, pakuočių, pagamintų iš netinkamų perdirbti medžiagų, naudojimas gali būti ribojamas ar draudžiamas.“
121. Išdėstyti 147 punktą taip:
„147. Kurdami efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, gamintojai ir importuotojai, jiems atstovaujančios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos turi bendradarbiauti su savivaldybėmis pakuočių atliekų surinkimo finansavimo, šių atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimo ir (ar) plėtros, visuomenės informavimo apie atliekų tvarkymą klausimais.“
122. Išdėstyti 148.2 punktą taip:
123. Išdėstyti 158 punktą taip:
„158. Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi sukurti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui atiduoti tvarkyti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, užtikrintas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietų įrengimas (ne mažiau kaip viena eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vieta kiekvienoje apskrityje) ir suorganizuotas į šias priėmimo vietas pristatytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimas turinčiam teisę tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones atliekų tvarkytojui.“
124. Papildyti 1581 punktu:
„1581. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir, kiek tai techniškai įmanoma, naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivines transporto priemones, tvarkymo sistemos turėtų užtikrinti efektyvų eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse esančių tinkamų naudoti dalių pakartotinį naudojimą, netinkamų naudoti dalių ir medžiagų atliekų naudojimą, visų pirma perdirbimą, nepažeidžiant aplinkos apsaugos ir transporto priemonių saugos reikalavimų. Naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivines transporto priemones, surinkimą privalo užtikrinti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančios įmonės.“
125. Išdėstyti 159 punktą taip:
„159. Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai, jiems atstovaujančios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkančios įmonės turėtų bendradarbiauti su savivaldybėmis, kad būtų pašalintos iš kiemų ir kitų teritorijų paliktos be priežiūros eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
126. Išdėstyti 160 punktą taip:
„160. Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai, jiems atstovaujančios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos kartu su eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkančiomis įmonėmis turi informuoti visuomenę apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.“
127. Išdėstyti 163 punktą taip:
„163. Padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių gamintojai ir (ar) importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą privalo organizuoti šių gaminių atliekų, susidarančių eksploatuojant transporto priemones, surinkimą, perdirbimą ar kitokį naudojimą.“
128. Išdėstyti 164 punktą taip:
„164. Naudotų padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad asmuo – transporto priemonės turėtojas šias atliekas galėtų atiduoti nemokamai variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms.“
130. Išdėstyti 166 punktą taip:
166. Alyvos atliekos tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo:
166.1. organizuoti atskirą alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančių įmonių ir perdavimą turinčiam teisę tvarkyti alyvos atliekas atliekų tvarkytojui;
166.2. užtikrinti, kad alyvos atliekos esant techninėms galimybėms būtų surenkamos atskirai ir apdorojamos vadovaujantis atliekų hierarchija;
166.3. informuoti visuomenę apie alyvos atliekų tvarkymo sistemas, netinkamo jų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai;
166.4. vykdyti šias alyvos atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti, perdirbti ar kitaip naudoti (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystojo kuro kokybės reikalavimus, gauti) ne mažiau kaip 30 procentų, o nuo 2012 metų – ne mažiau kaip 50 procentų alyvos atliekų (skaičiuojama nuo patiekto per metus rinkai alyvų kiekio);
131. Išdėstyti 168 punktą taip:
„168. Jeigu alyvų gamintojai ir importuotojai nesiims priemonių alyvos atliekų tvarkymo sistemoms organizuoti, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą alyvos atliekomis ar nustatytos kitos teisinės ar ekonominės priemonės, užtikrinančios gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą.“
132. Išdėstyti 172 punktą taip:
„172. Gamintojai ir importuotojai, jiems atstovaujančios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos buityje susidarančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimui ir tvarkymui užtikrinti turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis, ir (ar) siekdami įgyvendinti nustatytas užduotis ir organizuoti visų susidariusių baterijų ir akumuliatorių atliekų sutvarkymą, gali taikyti papildomas priemones (pvz., organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą platinimo vietose).“
133. 1 priede:
133.1. Papildyti 1.1.3 punktu:
|
|
|
„1.1.3. Parengti atliekų hierarchijos taikymo studiją ir pasiūlymus, kaip atliekų hierarchiją taikyti praktiškai |
2011–2012 metai |
Aplinkos ministerija |
– |
–“. |
133.2. Papildyti 1.2.4 punktu:
|
|
|
„1.2.4. Parengti valstybinę atliekų prevencijos programą |
2012–2013 metai |
Aplinkos ministerija |
– |
–“. |
133.3. Papildyti 1.4 ir 1.4.1 punktais:
|
|
„1.4. Skatinti produktų ir jų sudėtinių dalių paruošimą pakartotiniam naudojimui ir jų pakartotinį naudojimą |
1.4.1. Išnagrinėti galimybes skatinti produktų ir jų sudėtinių dalių pakartotinį naudojimą ir taisymą, prireikus parengti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemonių ir (ar) kitų teisės aktų pakeitimo projektus – numatyti pakartotinio naudojimo skatinimo priemones |
2011–2012 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija |
– |
–“. |
133.4. Papildyti 5.5 ir 5.5.1 punktais:
|
|
„5.5. Teikti metodinę pagalbą organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas |
5.5.1. Parengti rekomendacijas dėl savivaldybių, gamintojų ir importuotojų, jų įsteigtų organizacijų bendradarbiavimo |
2011 metai |
Aplinkos ministerija |
– |
–“. |
133.5. Papildyti 6.1.3 punktu:
|
|
|
„6.1.3. Nustatyti kriterijus, pagal kuriuos medžiagos ar daiktai būtų priskiriami šalutiniams produktams, o ne atliekoms |
2011 metai |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija |
– |
–“. |
133.6. Įrašyti 6.5.2 punkte skiltyje „Įvykdymo terminas“ vietoj žodžių „2008–2010 metai“ žodžius „2011–2012 metai“.
133.7. Įrašyti 6.5.3 punkte skiltyje „Įvykdymo terminas“ vietoj žodžių „2010 metai“ žodžius „2011–2012 metai“.
133.8. Papildyti 6.5.6 punktu:
|
|
|
„6.5.6. Išanalizuoti teisės aktuose nustatytus viešojo maitinimo įstaigose susidarančių šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimus ir parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus – nustatyti reikalavimus šių atliekų turėtojams atskirti viešojo maitinimo įstaigose susidarančius šalutinius gyvūninius produktus ir juos atiduoti atitinkamiems atliekų tvarkytojams (kompostuoti, biodujoms gaminti) |
2011 metai |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
– |
–“. |
134. Išdėstyti 2 priedą taip:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
2 priedas
TECHNINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
| Eil. Nr. |
Techniniai atliekų tvarkymo reikalavimai |
Lietuvos Respublikos teisės aktas |
| 1. |
Bendrieji techniniai atliekų tvarkymo reikalavimai |
Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) |
| 2. |
Atliekų deginimo reikalavimai |
Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290; 2005, Nr. 122) |
| 3. |
Atliekų šalinimo sąvartynuose, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimai |
Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051) |
| 4. |
Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai |
Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2001, Nr. 32-1086) |
| 5. |
Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo reikalavimai |
Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902); Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 66 (Žin., 1998, Nr. 7-160) |
| 6. |
Gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymo reikalavimai |
Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-189 (Žin., 2005, Nr. 40-1304); Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 (Žin., 2005, Nr. 40-1305) |
| 7. |
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai |
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (Žin., 2004, Nr. 50-1676) |
| 8. |
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai |
Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793) |
| 9. |
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo (surinkimo, laikino saugojimo) reikalavimai |
Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12; 2008, Nr. 86-3439) |
| 10. |
Alyvų atliekų tvarkymo (surinkimo, apdorojimo, regeneravimo, deginimo, šalinimo) reikalavimai |
Alyvų atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 (Žin., 2003, Nr. 33-1391; 2005, Nr. 39-1283) |
| 11. |
Pesticidų ir kitų atliekų, turinčių patvariųjų organinių teršalų, tvarkymo (įskaitant įrangos, turinčios PCB, saugojimą, eksploatavimą, nukenksminimą ir šalinimą) reikalavimai |
Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 (Žin., 2003, Nr. 99-4469); Neinventorizuotos įrangos, turinčios mažiau nei 5 dm3 polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), surinkimo ir šalinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-435 (Žin., 2005, Nr. 111-4067); Pesticidų atliekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 143 (Žin., 2002, Nr. 38-1407) |
| 12. |
Statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai |
Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (Žin., 2007, Nr. 10-403) |
| 13. |
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo, surinkimo vietų įrengimo reikalavimai |
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklės ir Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimai, patvirtinti ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 (Žin., 2010, Nr. 106-5491) |
| 14. |
Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimui reikalavimai |
Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai LAND 20-2001, patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135) |
| 15. |
Atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose, tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, saugojimo, apdorojimo sveikatos priežiūros įstaigose) reikalavimai |
Lietuvos higienos norma HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2008, Nr. 22-822) |
“.
135. Išdėstyti 3 priedą taip:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
2. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).
3. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu 2010/115/ES (OL 2010 L 48, p. 12).
4. 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 257) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 849/2010 (OL 2010 L 253, p. 2).
5. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (tekstas svarbus EEE) (OL 2003 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359–374) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB (OL 2008 L 345, p. 68–74).
6. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006, L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimu 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).
7. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (tekstas svarbus EEE) (OL 2006 L 266, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/103/EB (OL 2008 L 307, p. 7).
136. Išdėstyti 4 priedą taip:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
4 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI
Regioniniai nepavojingųjų atliekų sąvartynai
| Eil. Nr. |
Įrenginio pavadinimas ir metinis pajėgumas (tonų per metus) |
Įrenginio adresas |
| Alytaus regionas |
||
| 1. |
Alytaus regioninis sąvartynas, 55 500 |
Alytaus r., Alovės sen., Takniškių k. |
| Tauragės regionas |
||
| 2. |
Tauragės regioninis sąvartynas, 30 000 |
Tauragės r., Žygaičių sen., Leikiškių k. |
| Šiaulių regionas |
||
| 3. |
Šiaulių regioninis sąvartynas, 150 000 |
Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštrakių k. |
| Klaipėdos regionas |
||
| 4. |
Klaipėdos regioninis sąvartynas, 125 000 |
Klaipėdos r., Dovilų sen., Dumpių k. |
| Marijampolės regionas |
||
| 5. |
Marijampolės regioninis sąvartynas, 37 500 |
Marijampolės r., Marijampolės sen., Panausupio k. |
| Vilniaus regionas |
||
| 6. |
Vilniaus regioninis sąvartynas, 399 900 |
Elektrėnų sav., Kazokiškių sen., Kazokiškių k. |
| Telšių regionas |
||
| 7. |
Telšių regioninis sąvartynas, 50 000 |
Plungės r., Babrungo sen., Jėrubaičių k. |
| Utenos regionas |
||
| 8. |
Utenos regioninis sąvartynas, 52 250 |
Utenos r., Utenos sen., Mockėnų k. |
| Kauno regionas |
||
| 9. |
Kauno regioninis sąvartynas Lepšiškių k., 200 000 |
Kauno r., Lapių sen., Lepšiškių k. |
| 10. |
Kauno regioninis sąvartynas Zabieliškio k., 29 000 |
Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Zabieliškio k. |
| Panevėžio regionas |
||
| 11. |
Panevėžio regioninis sąvartynas, 86 400 |
Panevėžio r., Miežiškių sen., Dvarininkų k. |
“
137. Papildyti 5 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
5 priedas
ATLIEKŲ SURINKIMO ĮRENGINIAI
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
| Eil. Nr. |
Savivaldybė |
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresai |
| 1. |
Alytaus m. |
Alytus, Alovės g. 6B |
| 2. |
Alytaus r. |
Alytaus r., Takniškių k. |
| 3. |
Anykščių r. |
Anykščiai, Vairuotojų g. 18 |
| 4. |
Druskininkų |
Druskininkai, Gardino g. 100-102 Druskininkų sav., Švendubrės k. Druskininkų sav., Neravų k. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Grūto k. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Latežerio k. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Viečiūnų k. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Neravų k. |
| 5. |
Biržų r. |
Biržų r., Biržų k. |
| 6. |
Elektrėnų |
Elektrėnų sav., Kazokiškių sen., Kazokiškių k. |
| 7. |
Ignalinos r. |
Ignalina, Švenčionių g. 31 |
| 8. |
Jurbarko r. |
Jurbarkas, Statybininkų g. 4A |
| 9. |
Kauno m. |
Kaunas, Ašigalio g. 20 Kaunas, Julijanavos g. 1A |
| 10. |
Kėdainių r. |
Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Zabieliškio k. |
| 11. |
Kelmės r. |
Kelmė, Raseinių g. Kelmės r., Kražių sen., Adampolės k. Kelmės r., Tytuvėnų apylinkių sen., Kuršų k. Kelmės r., Užventis, Maironio g. |
| 12. |
Kupiškio r. |
Kupiškis, Technikos g. 61 |
| 13. |
Lazdijų r. |
Lazdijai, Gėlyno g. 12 |
| 14. |
Marijampolės |
Marijampolė, Vasaros g. 16 Marijampolės sav., Marijampolės sen., Panausupio k. |
| 15. |
Mažeikių r. |
Mažeikiai, Algirdo g. 40C |
| 16. |
Molėtų r. |
Molėtai, Vilniaus g. 104A |
| 17. |
Pagėgių |
Pagėgiai, M. Jankaus g. 37 |
| 18. |
Panevėžio m. |
Panevėžys, Pilėnų g. 43 |
| 19. |
Panevėžio m. |
Panevėžys, Savitiškio g. 12 |
| 20. |
Pasvalio r. |
Pasvalys, Mūšos g. 12B |
| 21. |
Plungės r. |
Plungė, Lentpjūvės g. 8 |
| 22. |
Prienų r. |
Prienai, Pramonės g. 3 |
| 23. |
Rokiškio r. |
Rokiškis, Nepriklausomybės a. 12A |
| 24. |
Rokiškio r. |
Rokiškis, K. Donelaičio g. 16 |
| 25. |
Šiaulių r. |
Šiaulių r., Kairių k. |
| 26. |
Šilalės r. |
Šilalės r., Vingininkų k. |
| 27. |
Tauragės r. |
Tauragė, Paberžių g. 14A |
| 28. |
Utenos r. |
Utena, Rašės g. 4 Utenos r., Utenos sen., Mockėnų k. |
| 29. |
Varėnos r. |
Varėna, Geležinkelio g. 65 |
| 30. |
Vilniaus m. |
Vilnius, Gariūnų g. 71 |
| 31. |
Visagino |
Visagino sav., Karlų k. |
| 32. |
Zarasų r. |
Zarasai, Statybininkų g. 11 |
“.
138. Papildyti 6 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
6 priedas
KOMUNALINIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ ŠALINIMO SĄVARTYNUOSE MAŽINIMO UŽDUOTYS
| Eil. Nr. |
Komunalinių atliekų tvarkymo regionai |
2000 m. pašalintas komunalinių BSA* kiekis, tonų per metus |
Didžiausias leistinas šalinti komunalinių BSA kiekis, tonų per metus |
||
| 2010 metai |
2013 metai |
2020 metai |
|||
| 1. |
Alytaus regionas |
34 000 |
25 500 |
17 000 |
11 900 |
|
|
Alytaus m. sav. |
|
10 700 |
7 200 |
5 000 |
|
|
Alytaus r. sav. |
|
1 500 |
1 000 |
700 |
|
|
Birštono sav. |
|
900 |
600 |
400 |
|
|
Druskininkų sav. |
|
4 300 |
2 900 |
2 000 |
|
|
Lazdijų r. sav. |
|
3 400 |
2 200 |
1 500 |
|
|
Varėnos r. sav. |
|
2 300 |
1 500 |
1 100 |
|
|
Prienų r. sav. |
|
2 400 |
1 600 |
1 200 |
| 2. |
Kauno regionas |
155 300 |
116 500 |
77 600 |
54 400 |
|
|
Jonavos r. sav. |
|
7 700 |
5 100 |
3 600 |
|
|
Kaišiadorių r. sav. |
|
3 800 |
2 500 |
1 800 |
|
|
Kauno m. sav. |
|
78 000 |
52 000 |
36 400 |
|
|
Kauno r. sav. |
|
9 200 |
6 100 |
4 300 |
|
|
Kėdainių r. sav. |
|
11 100 |
7 400 |
5 200 |
|
|
Raseinių r. sav. |
|
6 700 |
4 500 |
3 100 |
| 3. |
Klaipėdos regionas |
97 600 |
73 200 |
48 800 |
34 200 |
|
|
Klaipėdos m. sav. |
|
41 200 |
27 500 |
19 300 |
|
|
Klaipėdos r. sav. |
|
4 700 |
3 200 |
2 200 |
|
|
Kretingos r. sav. |
|
6 400 |
4 200 |
3 000 |
|
|
Neringos sav. |
|
100 |
70 |
50 |
|
|
Palangos m. sav. |
|
13 200 |
8 800 |
6 150 |
|
|
Skuodo r. sav. |
|
1 100 |
730 |
500 |
|
|
Šilutės r. sav. |
|
6 500 |
4 300 |
3 000 |
| 4. |
Marijampolės regionas |
35 400 |
26 500 |
17 700 |
12 400 |
|
|
Kalvarijos sav. |
|
1 300 |
900 |
600 |
|
|
Kazlų Rūdos sav. |
|
700 |
500 |
300 |
|
|
Marijampolės sav. |
|
11 000 |
7 300 |
5 200 |
|
|
Šakių r. sav. |
|
7 100 |
4 700 |
3 300 |
|
|
Vilkaviškio r. sav. |
|
6 400 |
4 300 |
3 000 |
| 5. |
Panevėžio regionas |
59 200 |
44 400 |
29 600 |
20 700 |
|
|
Biržų r. sav. |
|
6 800 |
4 500 |
3 200 |
|
|
Kupiškio r. sav. |
|
5 500 |
3 600 |
2 600 |
|
|
Panevėžio m. sav. |
|
23 700 |
15 800 |
11 000 |
|
|
Panevėžio r. sav. |
|
700 |
500 |
300 |
|
|
Pasvalio r. sav. |
|
2 500 |
1 700 |
1 200 |
|
|
Rokiškio r. sav. |
|
5 200 |
3 500 |
2 400 |
| 6. |
Šiaulių regionas |
70 500 |
52 900 |
35 300 |
24 700 |
|
|
Akmenės r. sav. |
|
2 900 |
1 900 |
1 400 |
|
|
Joniškio r. sav. |
|
4 300 |
2 900 |
2 000 |
|
|
Kelmės r. sav. |
|
4 900 |
3 300 |
2 300 |
|
|
Pakruojo r. sav. |
|
3 800 |
2 500 |
1 800 |
|
|
Radviliškio r. sav. |
|
6 700 |
4 500 |
3 100 |
|
|
Šiaulių m. sav. |
|
23 200 |
15 500 |
10 800 |
|
|
Šiaulių r. sav. |
|
7 100 |
4 700 |
3 300 |
| 7. |
Tauragės regionas |
15 900 |
12 000 |
8 000 |
5 600 |
|
|
Jurbarko r. sav. |
|
3 400 |
2 300 |
1 600 |
|
|
Pagėgių sav. |
|
700 |
400 |
300 |
|
|
Tauragės r. sav. |
|
6 300 |
4 200 |
3 000 |
|
|
Šilalės r. sav. |
|
1 600 |
1 100 |
700 |
| 8. |
Telšių regionas |
32 700 |
24 500 |
16 300 |
11 400 |
|
|
Mažeikių r. sav. |
|
8 900 |
5 900 |
4 100 |
|
|
Plungės r. sav. |
|
6 700 |
4 400 |
3 100 |
|
|
Rietavo sav. |
|
1 400 |
1 000 |
700 |
|
|
Telšių r. sav. |
|
7 500 |
5 000 |
3 500 |
| 9. |
Utenos regionas |
28 000 |
21 000 |
14 000 |
9 800 |
|
|
Anykščių r. sav. |
|
1 800 |
1 200 |
900 |
|
|
Ignalinos r. sav. |
|
4 900 |
3 300 |
2 300 |
|
|
Molėtų r. sav. |
|
3 600 |
2 400 |
1 600 |
|
|
Utenos r. sav. |
|
6 000 |
4 000 |
2 800 |
|
|
Visagino sav. |
|
2 800 |
1 800 |
1 300 |
|
|
Zarasų r. sav. |
|
1 900 |
1 300 |
900 |
| 10. |
Vilniaus regionas |
196 600 |
148 000 |
98 300 |
68 800 |
|
|
Elektrėnų sav. |
|
3 600 |
2 400 |
1 700 |
|
|
Šalčininkų r. sav. |
|
1 000 |
700 |
500 |
|
|
Širvintų r. sav. |
|
3 400 |
2 300 |
1 600 |
|
|
Švenčionių r. sav. |
|
3 100 |
2 100 |
1 400 |
|
|
Trakų r. sav. |
|
4 200 |
2 800 |
1 900 |
|
|
Ukmergės r. sav. |
|
3 400 |
2 200 |
1 600 |
|
|
Vilniaus m. sav. |
|
121 000 |
80 300 |
56 200 |
|
|
Vilniaus r. sav. |
|
8 300 |
5 500 |
3 900 |
|
|
Lietuvos Respublika |
725 200 |
544 500 |
362 600 |
253 900 |
*BSA – biologiškai skaidžios atliekos.“
139. Papildyti 7 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
7 priedas
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REGIONAI*
| Eil. Nr. |
Komunalinių atliekų tvarkymo regionas |
Regioną sudarančios savivaldybės |
| 1. |
Alytaus |
Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Prienų rajono ir Varėnos rajono savivaldybės |
| 2. |
Kauno |
Jonavos rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono ir Raseinių rajono savivaldybės |
| 3. |
Klaipėdos |
Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės |
| 4. |
Marijampolės |
Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės |
| 5. |
Panevėžio |
Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybės |
| 6. |
Šiaulių |
Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono savivaldybės |
| 7. |
Tauragės |
Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybės |
| 8. |
Telšių |
Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybės |
| 9. |
Utenos |
Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės |
| 10. |
Vilniaus |
Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Ukmergės rajono savivaldybės |
*Komunalinių atliekų tvarkymo regionas suprantamas kaip teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje tos savivaldybės bendru sutarimu įsteigusios juridinį asmenį bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.
Regionų grupė – du ar daugiau komunalinių atliekų tvarkymo regionų, kurie bendru sutarimu (regioninių atliekų tvarkymo centrų tarpusavio partnerystės sutarties ar kitu pagrindu) diegia tam tikrų komunalinių atliekų srautų tvarkymo infrastruktūrą.“
140. Papildyti 8 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
8 priedas
Atliekų susidarymas 2006-2009 metais ir ekonominės veiklos rūšys, kuriose susidaro didžiausias tų atliekų kiekis
| Atliekos |
Susidarė atliekų, tūkst. tonų |
||||
| 2006 metais |
2007 metais* |
2008 metais |
2009 metais* |
||
| Pavojingosios atliekos
|
Iš viso |
112 |
108 |
113 |
105 |
| Iš jų daugiausia susidarė: |
|
|
|
|
|
| įmonėse, vykdančiose transporto, sandėliavimo veiklos rūšis |
31,6 |
|
46,4 |
|
|
| statybos įmonėse |
14,5 |
|
1,9 |
|
|
| didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
12 |
|
14 |
|
|
| kokso ir rafinuotų naftos produktų, branduolinio kuro gamyboje |
12,2 |
|
4 |
|
|
| Statybos ir griovimo atliekos |
Iš viso |
817 |
918 |
907 |
438 |
| Iš jų daugiausia susidarė: |
|
|
|
|
|
| statybos įmonėse |
300 |
|
350 |
|
|
| vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklos rūšyse |
177 |
|
119 |
|
|
| didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
72 |
|
84 |
|
|
| kitų nemetalinių mineralinių gaminių gamybos veikloje |
64 |
|
71 |
|
|
| maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba užsiimančiose įmonėse |
53 |
|
30 |
|
|
| augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusiose veiklos rūšyse, miškininkystės ir medienos ruošimo veiklos rūšyse |
11 |
|
32 |
|
|
| Pakuočių atliekos |
Į šalies vidaus rinką išleista gaminių pripildytų pakuočių |
284 |
342 |
330 |
261 |
|
|
Surinkta pakuočių atliekų, iš viso |
117 |
149 |
173 |
152 |
|
|
Didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos rūšyse |
36 |
|
38 |
|
|
|
Namų ūkiuose |
21 |
|
26 |
|
|
|
Žemės ūkio veiklos rūšyse |
18 |
|
17 |
|
| Baterijų ir akumuliatorių atliekos |
Iš viso |
9,1 |
10,8 |
9,7 |
104 |
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
| nešiojamųjų baterijų ar akumuliatorių atliekų |
0,073 |
0,035 |
0,066 |
0,19 |
|
| namų ūkiuose |
6,1 |
|
5,2 |
|
|
| didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
1,5 |
|
2,6 |
|
|
| vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklos rūšyse |
0,2 |
|
1,5 |
|
|
| Medicininės atliekos |
Iš viso |
1,4 |
1,7 |
1,6 |
1,6 |
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
| farmacinių atliekų (daugiausia medicininių atliekų susidarė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje) |
0,035 |
0,089 |
0,06 |
0,028 |
|
| Netinkama naudoti įranga, išskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir baterijas bei akumuliatorius |
Iš viso |
18,2 |
15,8 |
15,5 |
10,2 |
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
| elektros ir elektroninės įrangos atliekų |
10 |
11,7 |
12 |
6,9 |
|
| vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklos rūšyse |
12,6 |
|
1,8 |
|
|
| žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklos rūšyse |
2,2 |
|
2,7 |
|
|
| namų ūkiuose |
1,9 |
|
8,2 |
|
|
| didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
0,9 |
|
2,1 |
|
|
| Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekos |
Iš viso |
14,1 |
17 |
19 |
16,8 |
| Namų ūkiuose |
6 |
|
8,4 |
|
|
| Didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
3,9 |
|
7,8 |
|
|
| Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veikloje (augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusiose veiklos rūšyse) |
3,8 |
|
2,1 |
|
|
| Padangų atliekos |
Iš viso |
19 |
19,5 |
18,7 |
13,5 |
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
| didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse ir surinktos iš gyventojų |
15,9 |
|
14,8 |
|
|
| statybos įmonėse |
0,4 |
|
2,6 |
|
|
| Alyvos atliekos |
Iš viso |
8 |
6,6 |
6 |
4,6 |
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
| didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose paslaugų ir aptarnavimo veiklos rūšyse |
5,1 |
|
4,2 |
|
|
| kokso ir rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamybos veikloje |
1 |
|
0,2 |
|
|
| vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklos rūšyse |
0,8 |
|
1,3 |
|
|
* Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos reikalavimais, atliekų susidarymo apskaitos duomenys pagal kilmės šaltinį rengiami kas antri (lyginiai) metai.“
141. Papildyti 9 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
9 priedas
surinktų Lietuvoje ir importuotų Atliekų tvarkymas (naudojimas, šalinimas) 2006-2009 mETAIS
| Atliekos |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
||||
| Naudojimas, tūkst. t/m. |
Šalinimas, tūkst. t/m. |
Naudojimas, tūkst. t/m. |
Šalinimas, tūkst. t/m. |
Naudojimas, tūkst. t/m. |
Šalinimas, tūkst. t/m. |
Naudojimas, tūkst. t/m. |
Šalinimas, tūkst. t/m. |
|
| Pakuočių atliekos |
116,6 (iš jų 3,2 apdorota) |
0,17 |
194,12 (iš jų 2,9 apdorota) |
0,039 |
165,9 (iš jų 2,2 apdorota) |
0,059 |
133,8 (iš jų 1,3 apdorota) |
0,13 |
| Statybos ir griovimo atliekos |
375,4 |
219,2 |
491,1 |
229,9 |
454,5 |
265,5 |
227,5 |
152,8 |
| Metalo atliekos, |
15 |
0,03 |
19,2 |
0,012 |
22,3 |
0,008 |
7,6 |
0,005 |
| iš jų pakuotės |
– |
– |
– |
– |
0,9 |
– |
0,2 |
– |
| Plastiko atliekos, |
35,9 |
1,5 |
33,5 |
0,98 |
35,9 |
1,99 |
32,9 |
2,3 |
| iš jų pakuotės |
10,6 |
– |
10,8 |
– |
11,4 |
– |
12,7 |
0,01 |
| Popieriaus ir kartono atliekos, |
141,5 |
0,21 |
162,9 |
0,7 |
146,1 |
0,1 |
105,2 |
0,05 |
| iš jų pakuotės |
83,7 |
– |
134,2 |
– |
99,6 |
– |
69,9 |
– |
| Stiklo atliekos, |
28,9 |
0,072 |
29,4 |
0,2 |
35,9 |
0,3 |
39,3 |
0,3 |
| iš jų pakuotės |
11,5 |
– |
22,1 |
– |
24,3 |
– |
29,9 |
– |
| Alyvos atliekos |
5,1 (iš jų 0,4 apdorota) |
1,7 |
5,8 (iš jų 2,5 apdorota) |
– |
2,9 (iš jų 1 apdorota) |
– |
2,2 (iš jų 0,2 apdorota) |
– |
| Elektros ir elektroninės įrangos atliekos |
11,06 (iš jų 9,86 apdorota) |
– |
12,46 (iš jų 9,56 apdorota) |
– |
15,66 (iš jų 11,26 apdorota) |
– |
10,6 (iš jų 9,4 apdorota) |
– |
| Baterijų ir akumuliatorių atliekos |
7,2 apdorota |
– |
11,9 apdorota |
– |
9,9 apdorota |
– |
13,5 apdorota |
– |
| Pavojingosios atliekos |
114 (iš jų 92 apdorota) |
5,4 |
118 (iš jų 105 apdorota) |
2,5 |
107 (iš jų 90 apdorota) |
3,2 |
93,9 (iš jų 53,2 apdorota) |
7,4 |
“.
142. Papildyti 10 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
10 priedas
Importuotų (įvežtų), eksportuotų (išvežtų) atliekų kiekis 2006–2009 metais
(tūkst. tonų)
|
|
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
||||
| Importuota (įvežta) |
Eksportuota (išvežta) |
Importuota (įvežta) |
Eksportuota (išvežta) |
Importuota (įvežta) |
Eksportuota (išvežta) |
Importuota (įvežta) |
Eksportuota (išvežta) |
|
| Cheminių junginių atliekos |
0,17 |
1,1 |
0,14 |
1,3 |
0,15 |
4,6 |
0,03 |
3,2 |
| Baterijų ir akumuliatorių atliekos |
0,4 |
1,8 |
4,5 |
3,2 |
2,5 |
2,3 |
4,9 |
1,9 |
| Elektros ir elektroninės įrangos atliekos |
1,1 |
0,036 |
2,4 |
0,5 |
3,5 |
0 |
3,4 |
0,1 |
| Metalų atliekos, |
103,5 |
662,5 |
100,1 |
662 |
96,4 |
716,5 |
38,7 |
443,2 |
| iš jų pakuotės |
– |
3,9 |
– |
5,1 |
– |
5,8 |
– |
5,5 |
| Gumos atliekos |
0,076 |
0,9 |
0,9 |
0,029 |
1,4 |
0,09 |
1,5 |
0,06 |
| Medienos atliekos, |
20,7 |
0 |
3,3 |
0 |
32,9 |
0 |
3 |
0 |
| iš jų pakuotės |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
0,06 |
– |
| Plastiko atliekos, |
23,4 |
10,3 |
24,8 |
13,8 |
21,7 |
14,5 |
20 |
10,2 |
| iš jų pakuotės |
1,1 |
5,4 |
1 |
8,3 |
0,5 |
10,1 |
1,5 |
7,8 |
| Popieriaus ir kartono atliekos, |
66,3 |
10,4 |
84,5 |
21,8 |
67,5 |
29,8 |
47,5 |
32,9 |
| iš jų pakuotės |
36,5 |
2,5 |
74,4 |
8,4 |
38,1 |
13,4 |
30,2 |
20,2 |
| Stiklo atliekos, |
3,7 |
14,1 |
6,2 |
12,6 |
5,1 |
19,6 |
4,4 |
18,8 |
| iš jų pakuotės |
2,8 |
14,1 |
5,1 |
12,1 |
3,1 |
18,4 |
2,5 |
18,6 |
| Tekstilės atliekos |
2,6 |
3,8 |
2,6 |
3,7 |
1,7 |
4,4 |
1,2 |
1,9 |
| Gyvūninės ir augalinės kilmės atliekos |
8,4 |
0 |
12,2 |
0,12 |
11,2 |
0,5 |
2,2 |
0,6 |
| Pavojingosios atliekos |
2,3 |
2,7 |
7,3 |
4,8 |
6,3 |
7 |
7,8 |
17,3“. |
“.
143. Papildyti 11 priedu:
„Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano
11 priedas
ATLIEKŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PAVYZDŽIAI
Priemonės, kurios gali paveikti pagrindines atliekų susidarymo sąlygas
1. Naudojimasis planavimo ar kitomis ekonominėmis priemonėmis, kurios skatina efektyvų išteklių naudojimą.
2. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas siekiant kurti mažiau taršius produktus ir technologijas, dėl kurių susidaro mažiau atliekų, ir platinti bei taikyti tokių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus.
Priemonės, kurios gali turėti įtakos projektavimo, gamybos ir platinimo etape
4. Ekologinio projektavimo skatinimas (sistemingas aplinkos apsaugos aspektų įtraukimas į produktų projektus, siekiant pagerinti aplinką tausojantį produkto veikimą visą jo būvio ciklą).
5. Informacijos apie atliekų prevencijos būdus teikimas pramonės įmonėms, kad šios galėtų lengviau įdiegti geriausias turimas technologijas.
6. Kompetentingoms institucijoms skirto mokymo, susijusio su atliekų prevencijos reikalavimų įtraukimu į leidimus pagal šią direktyvą ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 1996 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80), organizavimas.
7. Atliekų gamybos prevencijos priemonių taikymas įrenginiuose, nepatenkančiuose į 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 1996 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) taikymo sritį. Tam tikrais atvejais tokiomis priemonėmis galėtų būti numatytas atliekų prevencijos vertinimas ar planai.
8. Informavimo kampanijų rengimas arba finansinės, sprendimų priėmimo ar kitokios paramos teikimas verslo įmonėms. Ypač veiksmingos būtų priemonės, skirtos ir pritaikytos mažoms ir vidutinėms įmonėms, pasinaudojant veikiančiais verslo įmonių tinklais.
9. Savanoriški susitarimai, vartotojų ir (arba) gamintojų komisijos ar sektorių derybos siekiant, kad atitinkami verslo ar pramonės sektoriai parengtų savo atliekų prevencijos planus ar nustatytų tikslus arba patobulintų taršius produktus ar pakuotes.
Priemonės, kurios gali paveikti vartojimo ir naudojimo etapą
11. Ekonominės priemonės, pavyzdžiui, ekologiško pirkimo iniciatyvos arba privalomojo mokesčio, kurį vartotojas turi sumokėti už tam tikrą prekę ar pakuotės dalį, kuri kitu atveju būtų tiekiama nemokamai, nustatymas.
12. Informavimo kampanijų rengimas ir informacijos plačiajai visuomenei ar tam tikrai vartotojų grupei teikimas.
14. Susitarimai su pramonės įmonėmis, pavyzdžiui, dėl produktų komisijų, panašių į tas, kurios veikia pagal integruotų produktų politikos krypčių nuostatas, arba su mažmenininkais dėl galimybės gauti informaciją apie atliekų prevenciją ir dėl produktų, darančių mažesnį poveikį aplinkai.
15. Viešųjų ir privačiųjų pirkimų srityje – aplinkos apsaugos ir atliekų prevencijos kriterijų įtraukimas į kvietimus teikti paraiškas dėl viešųjų ir privačiųjų pirkimų bei į tokių pirkimų sutartis, vadovaujantis 2004 m. spalio 29 d. Komisijos paskelbtu Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų vadovu.
16. Tam tikrų išmestų produktų ar jų sudedamųjų dalių pakartotinis naudojimas ir (arba) taisymas, visų pirma taikant šviečiamąsias, ekonomines, logistines ar kitas priemones, tokias kaip parama akredituotiems taisymo ir pakartotinio naudojimo tinklams ar naujų įsteigimas, ypač tankiai gyvenamuose regionuose.“