Lietuvos respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos
SPRENDIMAS
Dėl kultūros paveldo objektų, esančių draustinyje ar rezervate, apsaugos zonų
2009 m. lapkričio 27 d. Nr. S-11(153)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija susipažino su 2009-10-27 vykusio Komisijos darbo grupės posėdžio medžiaga ir išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento specialistų pateiktą informaciją apie problemas, susijusias su paveldosaugos apribojimų nustatymu rengiant kultūros vertybių, esančių saugomose teritorijose, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Konstatuojama, jog būtina tikslinti teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose įteisinta nuostata, jog paveldo objektams, esantiems saugomose teritorijose, apsaugos zonos nenustatomos. Saugomų teritorijų ir kultūros paveldo apsaugos planavimo dokumentų rengimo procesai nėra suderinti, susidaro kolizija tarp aplinkosaugos ir paveldosaugos prioritetų. Reglamentuose, nustatytuose saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose), dažniausiai nėra reikalavimų, kurie užtikrintų kultūros vertybių vertingųjų savybių apsaugą nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio. Be to, pasitaiko atvejų, kai saugomų teritorijų specialieji planai rengiami negavus Kultūros paveldo departamento planavimo sąlygų, todėl nustatant reglamentus neatsižvelgiama į kultūros vertybes supančios aplinkos išsaugojimą.
1. Prašyti Kultūros ir Aplinkos ministerijas paspartinti Komisijos parengtų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymų pataisų teikimą Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Rekomenduoti Kultūros ministerijai, kol nėra priimtos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, tvirtinant specialiuosius planus vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata, kad „draustinio ar rezervato teritorinio planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio reikalavimais“.
3. Siūlyti kultūros ir aplinkos ministrams bendru įsakymu numatyti kultūros paveldo objektų, esančių draustiniuose ar rezervatuose, apsaugos zonų nustatymo sąlygas.
4. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui, siekiant apsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių draustiniuose ar rezervatuose, vertingąsias savybes nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio, rengiant specialiuosius planus išanalizuoti apsaugos zonų nustatymo būtinybę; tais atvejais, kai saugomų teritorijų planavimo dokumentai nėra patvirtinti ar nenustato aiškių reglamentų, užtikrinančių paveldo objekto vertingųjų savybių apsaugą, nustatyti paveldosaugos reikalavimus vertybės teritoriją supančiuose aplinkiniuose žemės sklypuose, kuriais vėliau turėtų būti papildomi draustinių ar rezervatų apsaugos dokumentai.
5. Prašyti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, rengiant saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentus, užtikrinti kultūros paveldo objektų apsaugą nuo veiklos gretimose objektui teritorijose neigiamo poveikio; planų rengimo procese konsultuotis su kultūros paveldo specialistais.