LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL IŠNAUDOTŲ KARJERŲ IR DURPYNŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANO PATVIRTINIMO

 

2000 m. kovo 30 d. Nr. 121

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 154/44 „Dėl Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos įgyvendinimo priemonių plano 1999-2000 metais“ (Žin., 1999, Nr. 47-1509):

1. Tvirtinu Išnaudotų karjerų ir durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį planą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „žemė“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 121

 

IŠNAUDOTŲ KARJERŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANAS

 

Apskritis, rajonas

Karjerų

Planuojama tikslinė naudojimo paskirtis (ha) pagal patvirtintus metodinius nurodymus (ha)

skaičius

plotas (ha)

miškas

žemės ū. naudmenos

vandens telkiniai

naudingi augalai

natūralios ekosistemos

statybų ir rekreacijos plotai

I. Alytaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Alytaus r.

31

31,30

31,30

-

-

-

-

-

2. Lazdijų r.

18

16,70

11,60

4,60

-

-

0,50

-

3. Varėnos r.

23

22,00

22,00

-

-

-

-

-

Iš viso Alytaus apskr.

72

70,00

64,90

4,60

-

-

0,50

-

II. Kauno apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Jonavos r.

-

-

-

-

-

-

-

-

2. Kaišiadorių r.

14

18,30

7,40

2,80

-

1,00

7,10

-

3. Kauno r.

17

31,84

14,14

8,80

4,40

4,50

-

-

4. Kėdainių r.

3

10,31

10,31

-

-

-

-

-

5. Prienų r.

9

15,00

9,50

5,50

-

-

-

-

6. Raseinių r.

32

59,30

54,60

4,40

0,30

-

-

-

Iš viso Kauno apskr.

75

134,75

95,95

21,50

4,70

5,50

7,10

-

III. Klaipėdos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Klaipėdos r.

19

46,70

41,90

-

-

-

-

-

2. Kretingos r.

52

64,70

57,70

4,00

3,00

-

-

-

3. Skuodo r.

30

38,20

32,50

-

-

-

-

-

4. Šilutės r.

153

262,15

179,35

69,50

11,40

1,10

-

1,80

Iš viso Klaipėdos apskr.

254

411,75

311,45

73,50

14,40

1,10

-

1,80

IV. Marijampolės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Marijampolės r.

7

4,50

0,80

3,70

-

-

-

-

2. Šakių r.

16

26,50

22,10

4,40

-

-

-

-

3. Vilkaviškio r.

44

44,40

30,20

5,40

0,70

-

-

7,90

Iš viso Marijampolės apskr.

67

75,40

53,30

13,50

0,70

-

-

7,90

V. Panevėžio apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Biržų r.

59

141,35

57,10

-

10,70

-

56,55

-

2. Kupiškio r.

34

42,58

17,85

-

3,03

-

20,00

1,70

3. Panevėžio r.

36

94,40

33,50

12,20

17,50

2,50

24,40

-

4. Pasvalio r.

25

30,30

24,80

-

5,50

-

-

-

5. Rokiškio r.

65

62,65

33,60

0,40

-

-

24,45

3,80

Iš viso Panevėžio apskr.

219

371,28

166,85

12,60

36,73

2,50

125,40

5,50

VI. Šiaulių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Akmenės r.

14

26,10

22,80

-

1,20

-

2,10

-

2. Joniškio r.

8

26,00

14,00

-

12,00

-

-

-

3. Kelmės r.

19

33,40

33,40

-

-

-

-

-

4. Pakruojo r.

43

87,67

35,40

-

6,20

-

42,72

3,55

5. Radviliškio r.

45

108,00

98,30

-

9,70

-

-

-

6. Šiaulių r.

51

141,30

57,20

46,60

29,70

-

-

-

Iš viso Šiaulių apskr.

180

422,47

261,10

46,60

58,80

-

44,82

3,55

VII. Tauragės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Jurbarko r.

13

20,10

18,90

-

0,30

-

-

0,90

2. Šilalės r.

15

12,22

12,22

-

-

-

-

-

3. Tauragės r.

27

34,00

34,00

-

-

-

-

-

Iš viso Tauragės apskr.

55

66,32

65,12

-

0,30

-

-

0,90

VIII. Telšių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Mažeikių r.

19

90,70

37,50

4,10

4,35

-

40,45

3,00

2. Plungės r.

30

31,45

15,30

6,10

3,00

5,50

1,50

-

3. Telšių r.

35

44,70

17,30

4,10

3,00

9,20

5,00

6,10

Iš viso Telšių apskr.

84

166,85

70,10

14,30

10,35

14,70

46,95

9,10

IX. Utenos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Anykščių r.

103

110,40

110,40

-

-

-

-

-

2. Ignalinos r.

22

21,50

21,00

0,50

-

-

-

-

3. Molėtų r.

33

29,60

23,70

1,40

1,80

-

-

2,70

4. Utenos r.

42

48,38

48,38

-

-

-

-

-

5. Zarasų r.

54

48,63

37,45

11,18

-

-

-

-

Iš viso Utenos apskr.

254

258,51

240,93

13,08

1,80

-

-

2,70

X. Vilniaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Šalčininkų r.

74

64,20

54,51

0,55

-

-

-

9,34

2. Širvintų r.

18

38,50

38,50

-

-

-

-

-

3. Švenčionių r.

18

16,90

6,60

10,30

-

-

-

-

4. Trakų r.

30

33,10

33,10

-

-

-

-

-

5. Ukmergės r.

17

55,10

46,80

-

8,30

-

-

-

6. Vilniaus r.

37

51,90

47,90

-

4,00

-

-

-

Iš viso Vilniaus apskr.

194

259,70

185,41

10,85

12,30

-

-

9,34

Iš viso Lietuvoje:

1 454

2 237,03

1 515,11

210,53

140,08

23,80

224,77

40,59

______________

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 121

 

IŠNAUDOTŲ DURPYNŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANAS

 

Eil. Nr.

Apskritis

Rajonas

Durpyno pavadinimas

Plotas (ha)

Nuo kada nenaudojamas

Durpės klodotipas (%)

Išteklių likutis

tūkst. m3

Trumpa informacija apie durpyną

Tikslinis naudojimas pagal metodiką

 

bendras

pažeistas (išnaudotas)

1.

Alytaus

Varėnos

Burbonys

156

60

1993

A(77)

T(23)

459

1952 m. nusausintos ir kastos durpės. Dabar užauga krūmais ir medeliais. Esant durpių paklausai, atnaujinti gavybą.

Durpyną patvenkti, atkuriant buvusį vandens lygį.

 

2.

 

 

Juodžiukas

144

50

1990

A(100)

393

1985 m. skirtas durpėms išgauti. Esant poreikiui, atnaujinti gavybą.

Durpyną renatūralizuoti, atkuriant buvusį vandens lygį.

 

3.

 

 

Puodžiai

252

90

1992

A(82)

T(18)

635

Durpynas iš dalies nusausintas. 1981 m. parengtas durpių gavybai.

Jei nebus durpių paklausos, durpyną renatūralizuoti atkuriant buvusį vandens lygį.,

 

4.

Kauno

Kauno

Novaraistis

498

 

1992

A(69)

M(31)

699

Iš dalies rekultivuotas pagal draustinio reikmėms parengtą projektą.

Durpynas paskelbtas ornitologiniu draustiniu.

 

5.

 

Jonavos

Paąžuolynės

118

8

1990

A(100)

0

Iš dalies nusausintas 1956 m. Durpės kasamos nuo 1963 m. Dalis iškasto durpyno perduota Jonavos miškų urėdijai.

Plotas apaugęs mišku. Palikti renatūralizacijai.

 

6.

 

Kaišiadorių

Žaliasis raistas

134

70

1990

A(70)

Ž(30)

304

Iš dalies nusausintas ir naudojamas nuo 1956 m. Durpyną patvenkė bebrai.

Palikti durpyną renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti.

 

7.

 

Kėdainių

Laukagalis

374

100

1992

A(54)

T(15)

Ž(31)

312

Iš dalies nusausintas, naudojamas nuo 1982 m. Durpyną patvenkė bebrai.

Durpyną palikti renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti.

 

8.

Marijampolės

Šakių

Aukštoji plynia

358

251

1990

A(96)

Ž(2)

T(2)

450

Iš dalies nusausintas. Durpynas vietomis apaugęs krūmais ir mišku. Esant poreikiui, atnaujinti durpių gavybą.

Durpyną palikti biologinei įvairovei atsikurti.

 

9.

Panevėžio

Biržų

Gruodžiai

170

80

1990

A(52)

Ž(10)

T(38)

163

Durpynas iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1978 m.

Durpyną palikti renatūralizacijai, atkūrus buvusį vandens lygį.

 

10.

 

 

Purvai

Butniūnai

1388

275

1990

A(46)

Ž(35)

T(35)

2645

Iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1957 m. Atnaujinus gamybą, gamybos plotų neplėsti.

Tikslinga visiškai ar iš dalies atkurti buvusį vandens lygį.

 

11.

 

Rokiškio

Paaudris (Minkūnai)

1287

100

1990

Ž(100)

3756

Durpių gavyba nebevykdoma, nes riboja Rašų ežero lygis.

Durpynas savaime apželia mišku.

 

12.

 

 

Paduobis

394

250

1988

Ž(100)

708

Durpių gavyba nebevykdoma. Esant durpių paklausai, gavybą atnaujinti.

Durpynas apaugęs krūmais (įvairios karklų rūšys), pavieniais beržais.

 

13.

 

 

Zalūbiškis

58

50

1992

A(28)

Ž(72)

19

Esant poreikiui, gaminti durpes kurui. Iš dalies patvenkė bebrai.

Atkūrus buvusį vandens lygį, durpyną palikti renatūralizacijai.

 

14.

Šiaulių

Šiaulių

Gelžė

837

500

1992

Ž(100)

917

Nebaigtas eksploatuoti ir apleistas, vėliau gavyba neatnaujinta.

Gelžės durpynas su apypelkiu, turintis didelę botaninę ir zoologinę vertę. 1992 m. paskelbtas botaniniu-zoologiniu draustiniu (951 ha).

 

15.

Tauragės

Jurbarko

Dainiai

1388

100

1969

A(100)

618

Iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1957 m. Atnaujinti eksploataciją netikslinga.

Nenaudojamas durpynas renatūralizavosi. Palikti esamos būklės.

 

16.

Telšių

Telšių

Derkintai

176

50

1980

Ž(82)

A(7)

T(11)

524

Gaminti durpių kurą, trąšas.

Nesant durpių poreikio, atkurti vandens lygį.

 

17.

Utenos

Ignalinos

Galai

1040

238

1992

Ž(60)

A(25)

M(15)

4973

Gaminti durpių kurą, trąšas. Nuo1999 m. UAB „Legra“ išskirta 130 ha.

Durpynui apsaugos priemonių netaikyti, nes yra naudotojas.

 

18.

 

Zarasų

Pūsčia

270

84,8

1990

A(100)

844

Durpių ištekliai neišnaudoti. Eksploatacija pradėta apie 1960 m.

Eksploataciją atnaujinti neplanuojama, nes parengtas durpyno renatūralizavimo projektas ir bioįvairovės apsaugos rekomen-

dacijos.

 

19.

Vilniaus

Šalčininkų

Rimšiškės

106

49

1993

A(100)

192

Pradėtas naudoti 1959 m., apleistas.

Atkurti pažeistą drėgmės režimą patvenkiant.

 

20.

 

 

Žaltūnai

156

36

1992

Ž(100)

414

Apsausintas. 1989 m. pradėtas naudoti.

Atkurti pažeistą drėgmės režimą patvenkiant.

 

21.

 

Širvintų

Geniai

97

70

1990

A(34)

T(66)

254

Esant poreikiui, galima gaminti mažaskaidžių durpių produkciją.

Užkonservuotas pakėlus vandens lygį.

 

22.

 

Trakų

Kerėplis

166

33

1992

A(100)

449

Nusausintas, nuo 1984 m. kasamos durpės.

Durpyną tikslinga užkonservuoti atkuriant vandens lygį. Būtina išsaugoti Kerėplio (15,2 ha) ir Kerėpliuko ežerus (0,1 ha) su apyežeriais, 3,3 ha spanguolyną ir 2,3 ha sausuminę salą su pušynu.

 

23.

 

 

Reznyčia

229

174

1990

A(48)

Ž(8)

T(21)

953

Iš dalies nusausintas, nuo 1990 m. rengtas naudojimui, bet kasti nepradėta.

Durpynas iš dalies renatūralizavosi. Tikslinga palikti renatūralizacijai.

 

24.

 

Ukmergės

Kiškeliškis (Mikėnai)

323

30

1994

A(24)

Ž(76)

941

Gaminti durpių kurą, durpes trąšoms.

Durpių klodui apsaugoti nuo mineralizacijos ir gaisrų visiškai ar iš dalies atkurti vandens lygį.

 

25.

 

Vilniaus

Baltoji Vokė

4099

884

1993

Ž(92)

T(8)

4008

Išnaudotuose plotuose atžėlė
pušis su beržo, juodalksnio priemaiša, auga karklai. Dalis ploto užlieta vandeniu, kur apsigyveno vandens paukščiai.

Išnaudotus plotus tikslinga palikti renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti. Dalį ploto būtų galima panaudoti uoginėms, vaistinėms ir kt. kultūroms auginti.

 

26.

 

 

Daukšių

raistas (Danilava)

200

109,6

1993

A(40)

Ž(32)

T(28)

427

Nerekultivuoti 28 ha. 1997 m. išdegė paviršinis durpės sluoksnis (apie 20-30 cm). Esant poreikiui, durpių gavybą atnaujinti.

Po gaisro per kelis metus pelkė apžėlė vešlia žoline augalija (nendrėmis, lendrūnais ir piktžolėmis). Savaime atželia beržai, drebulės, karklai. Šiuo metu durpyną patvenkę bebrai.

 

Iš viso:

 

14 418

3 742,4

 

 

 

 

 

 

 

 

Santrumpų paaiškinimai:

A – aukštutinis

T – tarpinis

M – mišrus

Ž – žemutinis

______________