LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL ILGALAIKĖS TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ IŠSAUGOJIMO, POPULIARINIMO, SUKŪRIMO IR REALIZAVIMO SKATINIMO STRATEGIJOS IR TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ APSAUGOS, JŲ RINKOS IR AMATŲ PLĖTROS 2008–2015 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 16 d. Nr. 775
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 77-3043) 6 straipsnio 3 punktu ir 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją;
2. Rekomenduoti:
2.1. savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Programą – skirti savivaldybių biudžetų lėšų Programos priemonėms finansuoti;
2.2. Etninės kultūros globos tarybai, Lietuvos tautodailininkų sąjungai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, viešajai įstaigai Kulinarijos paveldo fondui, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai dalyvauti įgyvendinant Programą.
SUSISIEKIMO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ ALGIRDAS BUTKEVIČIUS
APLINKOS MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĄ ARTŪRAS PAULAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 775
ILGALAIKĖ TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ IŠSAUGOJIMO, POPULIARINIMO, SUKŪRIMO IR REALIZAVIMO SKATINIMO STRATEGIJA
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
1. Lentelėje pateikta Ilgalaikės tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategijos (toliau vadinama – ši strategija) santrauka (2008–2015 metai).
| 1. strateginis tikslas Sudaryti palankias sąlygas skatinti tautinio paveldo produktų išsaugojimą, populiarinimą, sukūrimą ir realizavimą. |
|
| Strateginio tikslo įgyvendinimo (efekto) vertinimo kriterijai: Atkurtų ir išsaugotų tradicinių amatų, tradicinių gaminių, tradicinių paslaugų, tradicinių gyvulių, paukščių ir augalų veislių skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 12; siektina reikšmė (2015 metais) – 50. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių ir tradicinių amatų meistrų skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 200. Verslių ir konkurencingų tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų – iš visų amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų (procentais): dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 5; siektina reikšmė (2015 metais) – 20. |
|
| 2. tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai) |
|
| Pirmasis tikslas – plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimą. |
Rezultato kriterijai: 1. Valstybės ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) lėšomis finansuotų projektų, skatinančių tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimą, skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 13 (vidutiniškai per metus). 2. Parengtų mokslo ir galimybių studijų skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 10. |
|
|
3. Parengtų tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 7. 4. Organizuoto tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo kursų dalyvių skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – apmokyta 500 asmenų. 5. Įrengtų specializuotų prekybos vietų, kuriose prekiaujama tautinio paveldo produktais, skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 20. |
| Uždaviniai: 1. Tobulinti teisinę bazę, siekiant išsaugoti tautinio paveldo produktus, skatinti jų kūrimą ir realizavimą. 2. Ugdyti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų verslumą ir vadybos gebėjimus. 3. Tobulinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų ir jų asociacijų veiklą. 4. Nustatyti sunykusius tautinio paveldo produktus ir atkurti jų kūrimo technologijas. 5. Tobulinti tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų formalaus ir neformalaus švietimo sistemą. 6. Plėtoti tautinio paveldo produktų realizavimą. |
|
| Antrasis tikslas – populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas.
|
Rezultato kriterijai: 1. Organizuotų tautinio paveldo produktų ir tradicinių paslaugų populiarinimo priemonių skaičius: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 43. 2. Sukurtos tautinio paveldo produktų populiarinimo ir realizavimo informacinės sistemos naudotojų skaičius vidutiniškai per metus: dabartinė reikšmė (2008 m. sausio 1 d.) – 0; siektina reikšmė (2015 metais) – 50000. |
| Uždaviniai: 1. Formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje – skatinti tautinio paveldo produktų gamintojus ir tradicinių paslaugų teikėjus dalyvauti įvairiose mugėse, parodose, šventėse ir kituose renginiuose. 2. Sukurti informacinę sistemą, skirtą tradiciniams amatams plėtoti ir tautinio paveldo produktams populiarinti, tautinio paveldo produktams, tradiciniams amatininkams ir tradicinių paslaugų teikėjams sparčiau sertifikuoti ir vartotojams informuoti. |
|
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Šios strategijos paskirtis – nustatyti valstybės politikos tikslus, uždavinius ir priemones, skatinančias tautinio paveldo produktų išsaugojimą, populiarinimą, sukūrimą ir realizavimą 2008–2015 metais.
3. Ši strategija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir kitais teisės aktais.
III. TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ PLĖTROS BŪKLĖS ANALIZĖ
Politiniai veiksniai
5. Tautinio paveldo produktai – svarbi šalies etninės kultūros dalis. Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru pripažinta kryždirbystė, garsi Lietuvos keramika, tekstilė, kalvystė, juvelyrika. Lietuvoje senos namų apyvokos daiktų gamybos, tradicinių tautinių drabužių siuvimo ir kitų rankų darbo tautinio paveldo produktų kūrimo tradicijos. Pastaraisiais metais sparčiai plečiasi atvykstamasis, kultūrinis ir kaimo turizmas, taigi vis labiau domimasi Lietuvos regionų kulinarinio paveldo produktais.
6. Dalies tautinio paveldo produktų – tradicinių amatų gaminių – kūrimas viena iš svarbiausių alternatyviosios veiklos, kurią per kaimo plėtros priemones remia ES, sričių, nes tai suteikia kaimo vietovėms nemažą pridėtinę vertę.
7. Tautinio paveldo produktų išsaugojimą ir raidą Lietuvoje 2000–2006 metais lėmė keletas pagrindinių veiksnių: tradicinių amatų teisinio reguliavimo kaita; ES ir valstybės parama amatams, sparčiai kintančios rinkos sąlygos; vartotojų prioritetų kaita ir perkamosios galios didėjimas.
8. Veiklos, susijusios su tautinio paveldo produktų išsaugojimu, populiarinimu, kūrimu ir realizavimu, teisinio reguliavimo bazė pradėta kurti (2007 metais priimtas Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas, rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, Etninės kultūros globos tarybos 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. TN-5 (Žin., 2004, Nr. 97-3622) patvirtintas Tradicinių amatų ir verslų sąrašas). Dėl neišsamaus teisinio reguliavimo gali būti sudėtinga atrasti tautinio paveldo produktus ir skatinti jų plėtrą.
9. ES finansinė parama tautinio paveldo produktų projektams įgyvendinti buvo galima pagal tris finansavimo šaltinius. Investicinė parama iki 2004 m. gegužės 1 d. teikta pagal Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, patvirtintos 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329 (toliau vadinama – SAPARD), III krypties „Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas“ 5 sektorių „Tradiciniai amatai“ ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD), 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ 4.4 priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos grupę „Kaimo turizmo ir amatų veiklos skatinimas“, o kompensacinio pobūdžio parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinių nuostatų, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101-4550) (toliau vadinama – KPP), priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo ir Retų veislių gyvulių ir paukščių programas. 2002–2006 metais investicine parama pagal SAPARD programą ir BPD tiesiogiai nepasinaudota, nes negauta nė vienos paraiškos įgyvendinti amatų plėtros projektą. Tik parama pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Retų veislių gyvulių ir paukščių ir Ekologinio ūkininkavimo programas padėjo išsaugoti kai kurių nykstančių Lietuvos veislių naminius gyvulius ir paukščius – svarbų tautinio paveldo produktų gamybos žaliavų šaltinį.
10. Svarbus valstybės paramos tautinio paveldo produktų projektams įgyvendinti šaltinis – iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų kasmet finansuojamos Regionų kultūros plėtros 2008–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1445 (Žin., 2008, Nr. 4-134 ), Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2003, Nr. 60-2725), ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, pagal kurias remiami reikšmingiausi savivaldybių, kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų tradicinių amatų centrų steigimo, tradicinių amatų mokymo, sklaidos, leidybos, tyrimų projektai.
11. Tradiciniams amatininkams, tradicinių paslaugų teikėjams, įregistravusiems savo veiklos įmonę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354), parama teikiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybės pinigų fondų lėšomis, tačiau jie nesugeba ja pasinaudoti.
Socialiniai veiksniai
12. Tautinio paveldo produkto vertė sukuriama produkto savybių tam tikroje geografinėje kaimo vietovėje išryškinimu, jo kūrimu ir pateikimu, produkto kūrimo technologinio proceso viešu demonstravimu. Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, taip pat esančių nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, išsaugojimas ir puoselėjimas – svarbi kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumo, patrauklumo didinimo priemonė. Be to, tai gali būti ir kaimo jaunimui patraukli veikla, leidžianti užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir išsaugojimą, tradicijų tęstinumą.
13. Pagrindinės tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų veiklos problemos susijusios su vadybos, rinkodaros žinių ir gebėjimų stoka, menku verslumu, silpna tarpusavio partneryste ir bendradarbiavimu su kitais veiklos sektoriais. Paprastai tradiciniai amatininkai ir tradicinių paslaugų teikėjai veiklą organizuoja vieni arba su šeimos nariais.
Ekonominiai veiksniai
14. Plečiantis turizmui, didėja ir tautinio paveldo produktų paklausa, todėl reikėtų plėtoti šią alternatyviąją veiklą. Be to, tradicinių amatų centrų kūrimas sudarytų sąlygas atkurti ir išsaugoti Lietuvos regionų kultūros paveldo objektus, naudoti juos savito kultūrinio kraštovaizdžio apsaugai, pristatyti tradicinį ir istoriškai susiformavusį paveldą, didinti visuomenės domėjimąsi vietos tradicijomis ir papročiais.
15. Tradiciniai amatininkai ir tradicinių paslaugų teikėjai Lietuvos regionuose pasiskirstę netolygiai. Daugiausia amatininkų yra Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, mažiausia – Alytaus ir Tauragės apskrityse. Tai rodo, kad tautinio paveldo produktų rinkos sąlygos geresnės didžiuosiuose miestuose, o kitur – gerokai menkesnės. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiausia šalyje tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kurie verčiasi tekstilės, medžio darbais, juvelyrika, keramika, pynimu, kulinarinio paveldo produktų gamyba. Trūksta tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kurie verčiasi tradicinių namų statyba, stogdengyste, tradicinių muzikos instrumentų, odos dirbinių gamyba, kalvyste, akmens darbais. Taigi reikėtų skatinti paklausą turinčių tautinio paveldo produktų kūrimą, jiems sukurti reikalingų tradicinių žaliavų gamybą, atgaivinti ir išsaugoti nykstančius tautinio paveldo produktus – etninės kultūros vertybes.
16. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad tradiciniai amatininkai ir tradicinių paslaugų teikėjai neverslūs, silpna jų produktų rinkodara, partnerystė ir kooperacija, tai mažina tautinio paveldo produktų konkurencines galimybes. Taigi viešųjų tradicinių amatų centrų steigimas iš dalies spręstų tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų vadybos problemas, sudarytų jiems palankesnes sąlygas dirbti ir konkuruoti rinkoje, skatintų jų partnerystę ir kooperaciją.
17. Lietuvoje šiuo metu tautinio paveldo produktai parduodami įvairiai: gyvenamojoje aplinkoje, per tarpininkus Lietuvoje ir užsienyje, pagal užsakymus iš dirbtuvių, mugėse, turguose ir parodose pačių tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų pastangomis. Trūksta susistemintos informacijos apie tautinio paveldo produktus, nepakankama ir nenuosekli tautinio paveldo produktų rinkodara, tautinio paveldo produktai nepopuliarinami. Kryptinga nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygmenų rinkodara didintų tautinio paveldo produktų paklausą Lietuvoje ir užsienyje.
Technologiniai veiksniai
19. Po to, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pakito visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sąlygos, tautinio paveldo produktų kūrimo technologijų mokymo sistema nebuvo sukurta, nutrūko kai kurių tautinio paveldo produktų kūrimo technologijų perdavimas ateinančioms kartoms, taigi kai kurie tradiciniai amatai ir tradicinės paslaugos šalyje visiškai sunyko. Neplėtojamas ir tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų mokymas, profesinis tobulinimas.
IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ
20. Atlikus tautinio paveldo produktų plėtros SSGG analizę, įvertinti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidinių veiksnių įvertinimas leido nustatyti tautinio paveldo produktų plėtros stiprybes ir silpnybes, išorinių veiksnių įvertinimas – tautinio paveldo produktų plėtros galimybes ir grėsmes.
21. Nustatytos šios tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų plėtros SSGG:
21.1. Stiprybės:
21.2. Silpnybės:
21.2.2. silpna tautinio paveldo produktų apsauga, produktai tiražuojami ir plagijuojami, dažnai sunkiai pritaikomi šiuolaikinėje buityje;
21.2.3. nėra valstybės pripažintos tautinio paveldo produktų sertifikavimo, ženklinimo, tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos;
21.2.4. silpni tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų vadybos, verslumo įgūdžiai, tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai;
21.3. Galimybės:
21.3.1. išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų veiklą, ir parengus jų pakeitimus ar naujus teisės aktus, bus sudarytos didesnės galimybės pasinaudoti valstybės parama tautinio paveldo produktams sukurti ir realizuoti;
21.3.2. sukūrus tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistemą, tautinio paveldo produktai bus apsaugoti nuo plagijavimo ir tiražavimo;
21.3.3. regioninė ekonomikos plėtra sudarys daugiau galimybių skirti lėšų turizmui, o vietos ir užsienio turistų srautų didėjimas ir domėjimasis tradiciniais gaminiais skatins tautinio paveldo produktų paklausą;
21.3.4. teikiama ES parama 2007–2013 metais paspartins tradicinių amatų ir tradicinių amatų centrų plėtrą, suteiks daugiau galimybių tobulinti amatininkų kvalifikaciją, atkurti tautinio paveldo produktų kūrimo technologijas ir mokyti jų;
21.3.5. per žiniasklaidos priemones ir tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacines sistemas bus populiarinami tautinio paveldo produktai, skatinama jų gamintojų ir pardavėjų partnerystė ir kooperacija;
21.4. Grėsmės:
21.4.1. dėl nepalankių teisinių, finansinių, vadybinių ir žinybinių aplinkybių gali nesusiformuoti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo sistema, išnykti tradiciniai amatai;
21.4.2. dėl inovacinės veiklos gebėjimų stokos gali būti nepakankamai efektyviai panaudota ES ir nacionalinė parama tautinio paveldo produktams plėtoti (ir jų kūrėjams);
21.4.3. nesukūrus ekonominių svertų, užtikrinančių tautinio paveldo produktų kūrėjų veiklą, nebus racionaliai naudojamos investicijos į tautinio paveldo produktų išsaugojimą, populiarinimą, kūrimą ir realizavimą;
V. STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
22. Šios strategijos vizija – sukurta palanki tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, kūrimo ir realizavimo skatinimo aplinka, išplėtota tautinio paveldo produktų gamyba šalies regionuose, sukurta efektyvi ES ir valstybės paramos, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinė, sertifikavimo ir mokymo sistema, aktyvi tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų veikla, suformuotas patrauklus tautinio paveldo produktų įvaizdis šalyje ir užsienyje.
23. Valstybės misija – sukurti palankią aplinką ir pagal galimybes remti tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, kūrimo ir realizavimo skatinimą.
24. Šios strategijos strateginis tikslas – sudaryti palankias sąlygas skatinti tautinio paveldo produktų išsaugojimą, populiarinimą, kūrimą ir realizavimą.
25. Pirmasis tikslas – plėtoti valstybės paramą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimą.
26. Pirmojo tikslo uždaviniai:
26.1. tobulinti teisinę bazę, siekiant išsaugoti tautinio paveldo produktus, skatinti jų kūrimą ir realizavimą;
26.5. tobulinti tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų formalaus ir neformalaus švietimo sistemą;
28. Antrojo tikslo uždaviniai:
28.1. formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje – skatinti tautinio paveldo produktų gamintojus ir tradicinių paslaugų teikėjus dalyvauti įvairiose mugėse, parodose, šventėse ir kituose renginiuose;
VI. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
29. Įgyvendinus šią strategiją:
29.1. bus atkurti ir išsaugoti tradiciniai amatai, tradicinės paslaugos, tradicinių gyvulių, paukščių ir augalų veislės;
29.2. bus išnagrinėti esami teisės aktai, parengti jų pakeitimai ir (ar) parengti nauji teisės aktai, reglamentuojantys valstybės paramą tradicinėms paslaugoms ir tautinio paveldo produktams sukurti ir realizuoti;
29.4. tautinio paveldo produktai ir tradicinės paslaugos bus populiarinami šalies viduje ir užsienyje per žiniasklaidos priemones, bus sukurta ir integruota į žemės ūkio informacinę sistemą tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinė sistema;
30. Šios strategijos įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal tokius kriterijus:
30.2. kiek valstybės ir ES paramos lėšomis finansuota tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų projektų;
30.4. kiek organizuota tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo kursų, kiek jų dalyvių;
30.6. kiek parengta tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo programų;
30.8. kiek organizuota tautinio paveldo produktų mugių, parodų, kitų rinkodaros bei populiarinimo priemonių ir konferencijų (išskyrus leidybą);
VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
32. Ši strategija įgyvendinama pagal Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimo priemones. Įgyvendinant Programos priemones dalyvauja valstybės institucijos, taip pat rekomenduojama dalyvauti savivaldybėms, Etninės kultūros globos tarybai, Lietuvos tautodailininkų sąjungai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, viešajai įstaigai Kulinarijos paveldo fondui, valstybės įmonei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, kitoms įstaigoms ir organizacijoms.
33. Žemės ūkio ministerija kasmet iki kovo 10 d. informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios strategijos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
35. Ši strategija įgyvendinama iš bendrųjų asignavimų, patvirtintų asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, ES paramos lėšų ir kitų teisėtai įgytų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos, ES ir kitais teisės aktais. Šiai strategijai įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 775
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ APSAUGOS, JŲ RINKOS IR AMATŲ PLĖTROS 2008–2015 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008–2015 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir tradicinių amatų plėtros uždavinius ir priemones, siekiant įgyvendinti Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją.
2. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir kitais teisės aktais.
II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
4. Šios programos tikslas – sukurti palankias teisines, ekonomines ir kitas tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir tradicinių amatų plėtros sąlygas.
5. Šios programos uždaviniai:
5.1. tobulinti teisinę bazę, siekiant išsaugoti tautinio paveldo produktus, skatinti jų kūrimą ir realizavimą;
5.3. teikti valstybės paramą tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų ir jų asociacijų veiklai stiprinti;
5.4. tobulinti tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų formalaus ir neformalaus švietimo sistemą;
III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI REZULTATAI
6. Įgyvendinant šią programą:
6.1. bus parengti nauji, papildyti ar patobulinti esami teisės aktai, sudarantys teisines, administracines ir finansines sąlygas teikti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) paramą tradiciniams amatininkams ir tradicinių paslaugų teikėjams, jų mokymui organizuoti ir tautinio paveldo produktams populiarinti;
6.2. kasmet bus atkuriama ir (ar) išsaugoma: ne mažiau kaip vienas tradicinis amatas, du tradiciniai gaminiai ir viena tradicinė paslauga;
6.3. kasmet bus sertifikuojama pagal tautinio paveldo produktų tradicijos atitikties kriterijus ir Lietuvos etnokultūros tradicijas atitinkančius kokybės ypatumus ne mažiau kaip: dvidešimt tautinio paveldo produktų, dvi tradicinės gyvūnų ir (ar) augalų veislės, vienas tradicinių paslaugų teikėjas ir (ar) tradicinė mugė.
7. Šios programos įgyvendinimo rezultatai:
7.1. valstybės ir ES paramos lėšomis per metus vidutiniškai finansuoti 10 tautinio paveldo produktų kūrėjų ir tradicinių amatininkų ir paslaugų teikėjų asociacijų projektų;
7.4. kasmet parengti vidutiniškai po vieną tradicinių amatininkų ir paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programą;
7.5. organizuotuose tradicinių amatininkų ir paslaugų teikėjų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose apmokyti apie 500 asmenų;
7.6. vidutiniškai per metus įrengti dvi specializuotas prekybos vietas, kuriose būtų prekiaujama tautinio paveldo produktais;
7.8. kasmet organizuoti konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“;
7.9. kasmet išleisti vidutiniškai po vieną tautinio paveldo produktus pristatantį ir populiarinantį leidinį;
7.12. kas dveji metai parengti ar atnaujinti tautinio paveldo produktų aprašą, kuriame būtų išryškinti etnografinių regionų skirtumai;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
8. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Vykdant šios programos įgyvendinimo priemones dalyvauja valstybės institucijos, taip pat rekomenduojama dalyvauti savivaldybėms, Etninės kultūros globos tarybai, Lietuvos tautodailininkų sąjungai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, viešajai įstaigai Kulinarijos paveldo fondui, valstybės įmonei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, kitoms įstaigoms ir organizacijoms.
9. Žemės ūkio ministerija kasmet iki kovo 10 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymo ataskaitą pagal atsakingų vykdytojų pateiktas ataskaitas.
V. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO LĖŠŲ ŠALTINIAI
11. Ši programa įgyvendinama iš bendrųjų asignavimų, patvirtintų asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, ES paramos lėšų ir kitų teisėtai įgytų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos, ES ir kitais teisės aktais. Šiai programai įgyvendinti gali būti naudojamos ir savivaldybių biudžetų lėšos.
Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos
ir amatų plėtros 2008–2015 metų programos
priedas
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ APSAUGOS, JŲ RINKOS IR AMATŲ PLĖTROS 2008–2015 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo terminas (metais) |
Preliminarus lėšų poreikis tūkst. litų |
Finansavimo šaltiniai |
| 1. Tobulinti teisinę bazę, siekiant išsaugoti tautinio paveldo produktus, skatinti jų kūrimą ir realizavimą |
1.1. Parengti esamų teisės aktų pakeitimus ir (ar) naujus teisės aktus, leidžiančius teisės aktų nustatyta tvarka teikti valstybės ir Europos Sąjungos paramą tradiciniams amatams ir paslaugoms, jų mokymui, populiarinimui plėtoti, skirti valstybines stipendijas tautinio paveldo produktų kūrėjams (meistrams) |
Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija |
2008–2009 |
– |
– |
| 2. Ugdyti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų verslumą ir vadybos gebėjimus |
2.1. Atlikti tradicinių amatininkų, kitų tautinio paveldo produktų gamintojų ir tradicinių paslaugų teikėjų verslumo ir vadybos gebėjimų ugdymo poreikių tyrimą |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija |
2008–2009 |
60 |
Europos Sąjungos lėšos |
| 2.2. Parengti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų verslumo ir vadybos gebėjimų ugdymo neformalaus švietimo programą ir organizuoti mokymo kursus |
Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija |
2008–2015 |
480 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 2.3. Finansuoti mokymą ir teikti konsultavimo paslaugas tautinio paveldo produktų gamintojams, tradicinių paslaugų teikėjams, tautinio paveldo produktų žaliavų gamintojams |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės |
2008–2015 |
1100 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 3. Teikti valstybės paramą tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų ir jų asociacijų veiklai tobulinti |
3.1. Finansuoti tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų projektinę veiklą |
Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija |
2008–2015 |
380 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
| 3.2. Finansuoti tautinio paveldo produktų gamintojų, tradicinių paslaugų teikėjų projektus ir tradicinių amatų centrų steigimą |
Žemės ūkio ministerija |
2008–2015 |
7000 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 3.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354) ir Mikrokreditų teikimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 4-182 (Žin., 2006, Nr. 60-2165), teikti mikrokreditus ir valstybės paramą tradicinių amatų meistrams, tradicinių paslaugų teikėjams ir tautinio paveldo produktų žaliavų gamintojams |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija |
2008–2015 |
1300 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 3.4. Finansuoti biologinės įvairovės išsaugojimo projektus, ypač vaistinių, maistinių ir pluoštinių augalų, nykstančių veislių gyvulių, naudojamų tautinio paveldo produktams kurti |
Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
2009–2015 |
14840 |
Europos Sąjungos lėšos |
|
| 3.5. Rengti tradicinių amatų centrų steigimo etnografiniuose kaimuose ir sodybose ir jų plėtros galimybių studijas |
Žemės ūkio ministerija kartu su Kultūros ministerija, viešoji įstaiga Kulinarijos paveldo fondas, Kultūros ministerija, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija |
2008–2009 |
60 |
valstybės biudžetas |
|
| 4.Tobulinti tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų, kūrimo technologijų formalaus ir neformalaus švietimo sistemą |
4.1. Parengti tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo metodines rekomendacijas profesijos, bendrojo lavinimo mokytojams, meistrams, organizuoti mokymo metodikos taikymo kursus |
Žemės ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, viešoji įstaiga Kulinarijos paveldo fondas |
2008–2015 |
170 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
| 4.2. Parengti ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti Tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo programą ir organizuoti kvalifikacijos (meistriškumo) tobulinimo kursus |
Žemės ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, viešoji įstaiga Kulinarijos paveldo fondas |
2009–2015 |
170 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 4.3. Finansuoti taikomuosius tautinio paveldo produktų mokslinių tyrimų projektus |
Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2015 |
420 |
valstybės biudžetas |
|
| 4.4. Nustatyti sunykusius tautinio paveldo produktus ir atkurti jų kūrimo technologijas |
Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros globos taryba, viešoji įstaiga Kulinarijos paveldo fondas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga |
2009–2015 |
270 |
valstybės biudžetas |
|
| 5. Formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje |
5.1. Finansuoti tautinio paveldo produktų pristatymą nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo, žemės ir maisto ūkio, specializuotose parodose ir mugėse |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, valstybės įmonė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
2008–2015 |
700 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
| 5.2. Finansuoti tautinio paveldo produktų ženklų sukūrimą |
Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Etninės kultūros globos taryba |
2008 |
30 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.3. Finansuoti leidybos ir populiarinimo projektus, pristatančius tautinio paveldo produktus šalyje ir užsienyje |
Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija |
2008–2015 |
480 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.4. Finansuoti tautinio paveldo produktų ženklų populiarinimą |
Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija |
2009–2015 |
100 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.5. Parengti premijavimo tvarką ir premijuoti sėkmingiausiai dirbantį tradicinį amatininką ir tradicinių amatų centrą |
Žemės ūkio ministerija kartu su Kultūros ministerija |
2009–2015 |
210 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.6. Finansuoti elektroninės tautinio paveldo produktų prekybos Lietuvoje ir užsienyje projektus |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija |
2009–2015 |
200 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 5.7. Parengti tautinio paveldo produktų paplitimo žemėlapius |
Žemės ūkio ministerija |
2009–2010 |
20 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.8. Parengti tautinio paveldo produktų aprašus, kuriuose būtų išryškinti etnografinių regionų skirtumai |
Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros globos taryba, viešoji įstaiga Kulinarijos paveldo fondas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga |
2008–2009 |
60 |
valstybės biudžetas |
|
| 5.9. Kasmet organizuoti konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ |
Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2015 |
140 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
|
| 6. Sukurti tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų, tautinio paveldo produktų sertifikavimo ir vartotojų informacinę sistemą |
6.1. Integruoti ir palaikyti tautinio paveldo produktų, tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų informacinę sistemą, kurios reikia tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų tautinio paveldo produktams sertifikuoti, tautinio paveldo produktų plėtrai ir sklaidai informacinėmis sistemomis skatinti |
Žemės ūkio ministerija |
2008–2015 |
400 |
valstybės biudžetas |
| Iš viso |
2008–2015 |
28590 |
valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos |
||