LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GAIRIŲ IR NUOSTATŲ TVIRTINIMO
1999 m. gruodžio 22 d. Nr. 1265
Vilnius
1. Tvirtinu Kolegijos 1999 11 25 nutarimu Nr. 63 aprobuotas Bendrojo ugdymo tarybos ir jai priskirtų ekspertų komisijų sistemos pertvarkos gaires, Ekspertų komisijos ir Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus (pridedama).
2. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1997 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl Ekspertų komisijos nuostatų“ ir Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos 1992 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 38 „Dėl ugdymo turinio tarybos ir jos nuostatų tvirtinimo“ laikau netekusiais galios.
3. Leidžiu nuo 2000 m. sausio 1 d. sudaryti Darbų ir technologijų, Dorinio ugdymo, Gamtos mokslų, Gimnazijų ir vidurinių mokyklų, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Informacinių technologijų, Lietuvių kalbos, Matematikos ir informatikos, Menų, Pagrindinių mokyklų, Papildomo ugdymo, Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo, Socialinių mokslų, Specialiojo ugdymo, Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros, Švietimo įstaigų aprūpinimo, Tautinių mažumų gimtųjų kalbų, Užsienio kalbų ekspertų komisijas.
PRITARTA
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos
1999 11 25 nutarimu Nr. 63
BENDROJO UGDYMO TARYBOS IR JAI PRISKIRTŲ EKSPERTŲ KOMISIJŲ SISTEMOS Pertvarkos gairės
I. ESAMA PADĖTIS
Siekiant efektyviai ir demokratiškai tvarkyti bendrojo lavinimo įstaigų darbą, prie Švietimo ir mokslo ministerijos yra įsteigta Ugdymo turinio taryba ir ekspertų komisijų sistema. Jos tikslas – padėti racionaliai organizuoti bendrąjį ugdymą, skatinti švietimo reformos vyksmą ir įtraukti visuomenę į švietimo tobulinimą. Ugdymo turinio tarybos ir ekspertų komisijų įnašas į švietimo reformos procesą yra labai svarbus. Per nepriklausomybės laikotarpį išplėtota ekspertų sistema paspartino naujų idėjų ir inovacijų sklaidą, užtikrino galimybę švietimo bendruomenei dalyvauti priimant svarbius švietimui sprendimus.
Plečiantis švietimo reformos darbų ratui, iškilus būtinybei dar labiau įtraukti į švietimo tobulinimo procesą visuomenę, atsirado poreikis plėtoti ŠMM ekspertų komisijų sistemą. Naujo švietimo reformos etapo uždaviniams įgyvendinti reikia:
• labiau koordinuoti ekspertų komisijų veiklą siekiant vykdyti vientisą bendrojo ir papildomojo ugdymo politiką;
• aiškiau atskirti įvairius ekspertavimo lygmenis (bendrosios švietimo politikos, atskirų ugdymo sričių ir konkrečių darbų vertinimo), apibrėžti jų atsakomybę;
• skatinti įvairias suinteresuotas visuomenės grupes dalyvauti švietimo kaitos vyksme ir daryti su švietimu susijusius sprendimus;
• racionaliai peržiūrėti ekspertų komisijoms pavedamų darbų sąrašą.
II. PERTVARKOS KRYPTYS
Ryšiams tarp ekspertų komisijų stiprinti numatoma Ugdymo turinio tarybą reorganizuoti į Bendrojo ugdymo tarybą, suteikiant šiai daugiau įgaliojimų koordinuoti ekspertų komisijų darbą. Tikslai, keliami Bendrojo ugdymo tarybai, bus platesni. Ji nagrinės ne tik ugdymo turinio, bet ir ugdymo organizavimo klausimus.
Šiuo metu veikiančias labai specializuotas ekspertų komisijas numatoma sustambinti, sujungiant giminingų sričių ekspertų komisijas į jungtines, platesnius ugdymo barus apimančias ekspertų komisijas. Ekspertų komisijų skaičius keletą kartų sumažės. Tai padės sukurti lankstesnę, lengviau valdomą ir efektyviau veikiančią ekspertų komisijų sistemą. Numatoma peržiūrėti konkrečių ekspertų komisijoms pavedamų darbų sąrašus atsisakant tų darbų, kurių ekspertai negali efektyviai atlikti (vadybinio organizacinio pobūdžio ir pan.).
Dauguma ekspertų komisijų veiks ne prie ministerijos skyrių, o prie ministerijai pavaldžių institucijų. Tuo norima joms sudaryti galimybes lengviau inicijuoti naujoves ir daryti įtaką svarbių sprendimų priėmimui nuo pirmųjų tų sprendimų formavimosi etapų.
Sudarant ekspertų komisijas, numatoma daugiau remtis atstovavimo principu – dauguma ekspertų komisijų narių turi atstovauti tiesiogiai su komisijos kuruojama ugdymo sritimi susijusioms institucijoms ir organizacijoms. Tai padėtų bendradarbiauti švietimo bendruomenei ir visuomenei dalyvaujant švietimo valdyme.
Siekiant pakelti ekspertinių sprendimų kokybę, Bendrojo ugdymo tarybai ir ekspertų komisijoms numatoma galimybė konkrečių darbų rezultatams vertinti pasitelkti nepriklausomus atitinkamos srities ekspertus.
III. KELIAMI UŽDAVINIAI
Bendrieji pertvarkytos ekspertų komisijų sistemos uždaviniai:
• ekspertuoti numatomus priimti sprendimus, dokumentus ir atliekamų darbų tarpinius bei galutinius rezultatus;
• inicijuoti bendrojo ugdymo kaitos projektus;
• rengiant bendrojo lavinimo valdymo sprendimus, užtikrinti atstovavimą pakankamai plačiam ratui institucijų ir organizacijų, suinteresuotų bendrojo lavinimo kokybe arba tiesiogiai susijusių su bendrojo lavinimo teikimu;
• padėti koordinuoti su bendrojo lavinimo teikimu susijusių institucijų ir organizacijų veiksmus;
• skatinti informacijos bei naujovių sklaidą.
IV. FUNKCIJOS
Pertvarkytai ekspertų komisijų sistemai suteikiamos funkcijos:
• svarstyti tarybos ir komisijų darbo planuose numatytus ugdymo turinio bei ugdymo organizavimo klausimus ir teikti departamento bei ministerijos vadovybei rekomendacijas;
• svarstyti nepriklausomų ekspertų kandidatūras konkrečių projektų, veiklos ar darbo rezultatų ekspertizėms atlikti;
• svarstyti ekspertizių rezultatus, rengti rekomendacijas ir prireikus siūlyti papildomas ekspertizes;
• teikti siūlymus sudarant ir koreguojant departamentų, ŠMM ir jai pavaldžių institucijų, atsakingų už bendrąjį lavinimą, darbo planus.
V. SISTEMOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
Ekspertų komisijų sistemą sudaro Bendrojo ugdymo taryba ir ekspertų komisijos (žr. lentelę). Bendrojo ugdymo taryba veikia prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Ekspertų komisijos veikia prie tų departamentų ar ministerijai pavaldžių institucijų, su kurių atliekamomis funkcijomis jos yra susijusios (žr. lentelę). Už efektyvią ekspertų komisijų veiklą tiesiogiai atsako departamentų ir institucijų, prie kurių jos yra įsteigtos, vadovybė.
| Ekspertų komisijos pavadinimas |
Už komisijos veiklą atsakingas departamentas, institucija |
| Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo |
PI, BUD |
| Pagrindinių mokyklų |
BUD |
| Gimnazijų ir vidurinių mokyklų |
BUD |
| Specialiojo ugdymo |
BUD |
| Papildomo ugdymo |
SPD |
| Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo |
BUD |
| Dorinio ugdymo |
PI |
| Lietuvių kalbos |
PI |
| Matematikos ir informatikos |
PI |
| Tautinių mažumų gimtųjų kalbų |
PI |
| Užsienio kalbų |
PI |
| Gamtos mokslų |
PI |
| Socialinių mokslų |
PI |
| Menų |
PI |
| Darbų ir technologijų |
PI |
| Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros |
PI |
| Informacinių technologijų |
ITC |
| Švietimo įstaigų aprūpinimo |
ŠAC |
Bendrojo ugdymo taryba koordinuoja ekspertų komisijų veiklą. Visos ekspertų komisijos savo sprendimus pateikia Bendrojo ugdymo tarybai, kuri juos aprobuoja.
VI. BENDROJO UGDYMO TARYBA
• Svarsto ir teikia rekomendacijas valstybinei bendrojo ugdymo strategijai ir politikai formuoti;
• svarsto ugdymo turinio ir organizavimo klausimus ir teikia rekomendacijas;
• inicijuoja bendrojo ugdymo kaitos darbus (modelių, dokumentų, mokymo priemonių kūrimą ir pan.);
• rūpinasi ugdymo organizavimo ir turinio derme bei bendrojo ugdymo kaitos projektų derme;
• koordinuoja ekspertų komisijų darbą ir aprobuoja arba iš naujo apsvarsčiusi pakeičia jų sprendimus;
• inicijuoja kūrybinių ir kitų darbo grupių sudarymą ir organizuoja ekspertizes.
Bendrojo ugdymo taryba sudaroma iš švietimo politikos ekspertų, gerai susipažinusių su Lietuvos bendrojo lavinimo būkle ir švietimo kaitos perspektyvomis. Ją sudaro 15 narių.
VII. EKSPERTŲ KOMISIJA
• Rūpinasi jai pavesto bendrojo ugdymo baro strategija ir politika;
• svarsto kuruojamos srities ugdymo turinio ir ugdymo organizavimo klausimus ir teikia rekomendacijas Bendrojo ugdymo tarybai ir ministerijos vadovybei;
• inicijuoja kaitos programas ir darbus;
• inicijuoja recenzavimą, specializuotas ekspertizes bei kūrybinių ir kitų darbo grupių sudarymą švietimo pertvarkos darbams atlikti;
• siūlo darbo grupių narių, recenzentų ir ekspertų, kompetentingų atlikti konkrečių procesų ar darbų rezultatų ekspertinį vertinimą, kandidatūras;
• svarsto recenzijas bei ekspertizių išvadas ir teikia rekomendacijas Bendrojo ugdymo tarybai ir ŠMM vadovybei.
Ekspertų komisija sudaroma iš 5-13 turinčių balso teisę narių – pripažintų ir pasižymėjusių kūrybiškumu komisijos kuruojamos srities specialistų. Ne mažiau kaip pusė komisijos narių turi atstovauti svarbiausioms komisijos veikla suinteresuotoms švietimo darbuotojų sąjungoms, asociacijoms, draugijoms ir ŠMM tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms. Institucija, prie kurios veikia ekspertų komisija, skiria komisijos koordinatorių, kuris organizuoja komisijos darbą. Koordinatorius balsavimo teisės neturi.
VIII. PERTVARKOS PABAIGA
Bendrojo ugdymo taryba ir pertvarkytos ekspertų komisijos turi pradėti veikti 2000 metų sausio mėnesį.
PRITARTA
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos
1999 11 25 nutarimu Nr. 63
EKSPERTŲ KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Ekspertų komisija (toliau – Komisija) – kolegiali specialistų grupė, reguliariai svarstanti ir teikianti siūlymus atitinkamos švietimo srities strategijos ir taktikos, ugdymo turinio kaitos, ugdymo proceso organizavimo, ugdymo priemonių leidybos, pedagogų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo klausimais.
II. KOMISIJOS SUDĖTIS
4. Komisiją sudaro pripažinti ir kūrybiškumu pasižymėję atitinkamos srities pedagogai, specialistai ir mokslininkai. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių sudaro tos krypties švietimo darbuotojų sąjungų, asociacijų, draugijų ir ministerijai tiesiogiai nepavaldžių institucijų atstovai. Kiti – švietimo įstaigų, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir mokslo institucijų specialistai.
5. Komisija sudaroma švietimo ir mokslo ministro įsakymu ministerijos departamento ar ministerijai pavaldžios institucijos (toliau – Institucijos), atsakingos už komisijos veiklą, vadovo teikimu, Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo tarybai pritarus.
6. Komisijos narių skaičių (nuo 5 iki 13), suderinęs su Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo taryba, nustato Institucijos vadovas.
7. Komisijos pirmininkas renkamas iš komisijos narių atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jis atstovauja Komisijai ir vadovauja jos veiklai.
9. Komisijos kadencija – dveji metai. Komisijos narys, neatliekantis savo pareigų (neatvyksta į posėdžius, neatlieka Komisijos pirmininko ar koordinatoriaus pavestų darbų), Institucijos vadovo teikimu švietimo ir mokslo ministro įsakymu išbraukiamas iš Komisijos narių. Institucijos vadovas į vakuojančią vietą siūlo naują narį.
III. KOMISIJOS FUNKCIJOS
11. Svarstyti kuruojamos srities ugdymo turinio ir ugdymo organizavimo klausimus ir teikti rekomendacijas Bendrojo ugdymo (Profesinio mokymo) tarybai, ministerijos ar Institucijos vadovybei.
12. Inicijuoti švietimo kaitos programas ir darbus, specializuotas ekspertizes bei kūrybinių ir kitų darbo grupių sudarymą švietimo pertvarkos darbams atlikti.
13. Aptarti ir siūlyti grupių narių, recenzentų ir nepriklausomų ekspertų, kompetentingų atlikti konkrečių projektų ar veiklos rezultatų ekspertinį vertinimą, kandidatūras.
14. Inicijuoti konkursus mokymo priemonėms bei metodiniams leidiniams rengti, organizuoti jų rankraščių recenzavimą, svarstymą ir aprobavimą.
15. Svarstyti ir teikti siūlymus dėl grifo suteikimo. Atlikti vadovėlio rengimo ir diegimo priežiūrą.
17. Svarstyti naujų tipų švietimo įstaigų modelių projektus, jų veiklos programas ir teikti siūlymus ministerijos vadovybei dėl atitinkamo statuso suteikimo.
18. Operatyviai nagrinėti jos kompetencijai priskirtas neatidėliotinų sprendimų reikalaujančias švietimo reformos įgyvendinimo problemas.
20. Ministerijos pavedimu atlikti pedagogų rengimo aukštesniosiose mokyklose ir jų kvalifikacijos tobulinimo programų ekspertizę.
IV. TEISĖS
23. Komisijos pirmininkas turi teisę:
23.1. gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų skyrių, Lietuvos švietimo, Bendrojo ugdymo, Profesinio mokymo tarybų, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių, švietimo įstaigų, kitų ekspertų komisijų informaciją, reikalingą Komisijos darbui;
23.2. prašyti, kad ministerijos departamentų, Bendrojo ugdymo tarybos priimti ginčytini sprendimai būtų dar kartą svarstomi;
24. Komisijos nariai turi teisę:
24.2. dalyvauti darbo grupėse, sudarytose konkretiems švietimo darbams atlikti, kitų komisijų posėdžiuose, svarstant Komisijai aktualius klausimus;
24.3. susipažinti su Komisijos, kurios darbe dalyvauja, ir Bendrojo ugdymo tarybos turima medžiaga iš Komisijos kuruojamos srities;
V. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
25. Komisijos posėdžiai organizuojami toje institucijoje, prie kurios įsteigta Komisija. Prireikus gali būti surengtas išvažiuojamasis posėdis.
26. Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Strateginiams švietimo reformos ir bendrojo ugdymo klausimams svarstyti komisijų pirmininkų susitarimu gali būti šaukiamas bendras kelių komisijų posėdis. Kiekvienais metais Komisija, suderinusi su Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo taryba, patvirtina savo darbo planą.
27. Neeilinis Komisijos posėdis gali būti sušauktas Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės, Bendrojo ugdymo, Profesinio mokymo tarybos, Komisijos pirmininko ar pusės Komisijos narių pageidavimu.
28. Į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami kompetentingi specialistai, tam tikros srities ekspertai, švietimo įstaigų atstovai. Kviestiniai asmenys ir Komisijos koordinatorius balsavimo teisės neturi.
29. Atskiriems darbams vertinti ar recenzuoti, neviršydama išlaidų sąmatos, Komisija gali prašyti kompetentingų atitinkamos srities ekspertų atlikti ekspertizes ar parašyti recenzijas.
30. Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Komisijos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma ir teikiami Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo tarybai aprobuoti. Slaptas balsavimas organizuojamas 1/3 posėdžio dalyvių pageidavimu.
31. Išsiskyrus ekspertų komisijos narių nuomonėms ir nepriėmus sprendimo svarstomu klausimu, Komisijos sprendimas teikiamas ir argumentuotai išdėstomas Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo tarybai, kurios gali jį aprobuoti, pakeisti arba grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo.
32. Komisijos narys neturi dalyvauti balsavime svarstant klausimus, kuriais jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
33. Komisijos koordinatorius organizuoja posėdžius, rūpinasi posėdžiams reikalingos medžiagos parengimu, efektyviu Komisijos darbu, planų ar ataskaitų parengimu, Komisijos darbo dokumentavimu, posėdžių protokolavimu, informuoja apie Komisijos veiklą įstaigos vadovą, siūlo sudaryti sutartis su Komisijos nariais ir nepriklausomais ekspertais.
34. Komisijos pirmininkas ir koordinatorius Komisijos priimtus sprendimus pristato Bendrojo ugdymo ar Profesinio mokymo tarybos posėdžiuose.
VI. DARBO APMOKĖJIMAS
36. Su Komisijos nariais ir nepriklausomais ekspertais įstatymų nustatyta tvarka sudaromos terminuotos darbo arba autorinės sutartys. Terminuotos sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Sutartyse aptariami darbo apmokėjimo terminai.
38. Komisijos nariams (išskyrus ministerijos tarnautojus ir Institucijos specialistus) mokama remiantis Komisijos posėdžių protokolų medžiaga ir darbo apskaitos žiniaraščiu.
39. Komisijos koordinatorius, remdamasis sutartimis ir Komisijos posėdžių protokolais, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį tvirtina Institucijos vadovas.
40. Komisijos nariams ir nepriklausomiems ekspertams mokama:
40.1. iki vieno autorinio lanko apimties autorinių darbų ekspertavimas vertinamas už konkrečiai atliktą darbą, bet ne daugiau kaip už 48 darbo valandas per metus;
40.2. vieno ir daugiau autorinio lanko apimties autorinio darbo (ugdymo programų ar priemonių, projektų, vadovėlių, eksperimento programų ir kt.) ekspertizei sudaroma sutartis, kurioje yra nurodomi planuojami atlikti darbai ir darbų apmokėjimo sąlygos;
40.3. taikant vienos valandos įkainį:
40.3.3. mokslo darbuotojui, neturinčiam mokslo laipsnio ar vardo, pedagogams, turintiems eksperto arba metodininko kvalifikacinę kategoriją, – iki 15 bazinių valandinių atlygių;
41. Komisijos narių ir kviečiamų į Komisijos posėdžius asmenų komandiruočių išlaidas apmoka Institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš ekspertavimui skirtų lėšų.
PRITARTA
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos
1999 11 25 nutarimu Nr. 63
BENDROJO UGDYMO TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROJI DALIS
1. Bendrojo ugdymo taryba (toliau – Taryba) – Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė, dalyvaujanti formuojant bendrojo ugdymo strategiją ir taktiką, inicijuojanti ir ekspertuojanti bendrojo ugdymo turinį, proceso organizavimą ir kaitą, koordinuojanti ekspertų komisijų darbą.
2. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais dokumentais ir šiais Nuostatais.
II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Dalyvauti formuojant valstybinę bendrojo ugdymo politiką ir strategiją: svarstyti prioritetus ir teikti siūlymus Lietuvos švietimo tarybai, ministrui, ministerijos Kolegijai, Bendrojo ugdymo departamentui ir kitiems ministerijos padaliniams, ekspertų komisijoms dėl būtinų švietimo reformos darbų bendrojo ugdymo srityje įgyvendinimo.
III. TARYBOS SUDĖTIS
8. Taryba sudaroma švietimo ir mokslo ministro įsakymu Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus teikimu.
9. Tarybos pirmininką Tarybos siūlymu ir koordinatorių Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus teikimu skiria ministras.
10. Tarybą sudaro pripažinti, gerai žinantys Lietuvos bendrojo lavinimo būklę ir švietimo kaitos perspektyvas, pasižymėję kūrybiškumu švietimo praktikai, švietimo politikos ekspertai ir mokslininkai. Ją sudaro 15 narių.
IV. FUNKCIJOS
12. Teikti rekomendacijas ministerijos vadovybei dėl valstybinės bendrojo ugdymo strategijos ir politikos formavimo.
13. Svarstyti bendrojo ugdymo turinį ir procesą reglamentuojančius dokumentus. Inicijuoti ugdymo pokyčių vertinimą ir diagnozavimą.
14. Ekspertuoti bendruosius ugdymo organizavimo ir turinio, dalykų integracijos klausimus. Vertinti bendrojo ugdymo reformos eigą.
15. Aprobuoti egzaminų ir diagnostinio testavimo sistemos pertvarkos darbus, pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminų programų ir reikalavimų projektus.
17. Koordinuoti ekspertų komisijų darbą, aprobuoti jų priimtus nutarimus arba aprobavimo teisę perduoti atitinkamai ekspertų komisijai. Išsiskyrus ekspertų nuomonėms arba pastebėjus sprendimo argumentavimo trūkumų, persvarstyti ekspertų komisijų svarstytus klausimus ir priimti galutinius sprendimus.
18. Aprobuoti vadovėlių leidybos planą ir teikti siūlymų dėl aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis tvarkos.
19. Aprobuoti vadovėlių leidybos prioritetus ir teikti siūlymų dėl vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo, organizuoti ekspertizes.
V. TARYBOS TEISĖS
22. Gauti visą Tarybos darbui reikalingą informaciją iš Lietuvos švietimo tarybos, Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų skyrių, Profesinio mokymo tarybos, ekspertų komisijų, apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių, apskričių ir savivaldybių švietimo tarybų.
23. Teikti Lietuvos švietimo tarybai, Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijai svarstyti ugdymo turinio ir ugdymo proceso kaitos įgyvendinimo klausimus.
24. Prašyti švietimo ir mokslo ministrą, kad ministerijos Kolegijos, departamentų priimti ginčytini sprendimai būtų dar kartą svarstomi.
VI. TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
27. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas švietimo ir mokslo ministro, viceministro, Tarybos pirmininko iniciatyva.
28. Į posėdžius gali būti kviečiami Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų specialistai, mokslininkai, ekspertų komisijų nariai ar kiti ekspertai.
VII. DARBO APMOKĖJIMAS
32. Tarybos nariams (išskyrus ministerijos tarnautojus ir Institucijos specialistus) mokama remiantis Tarybos posėdžių protokolų medžiaga ir darbo apskaitos žiniaraščiu.
33. Tarybos koordinatorius, remdamasis sutartimis ir Tarybos posėdžių protokolais, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
34. Tarybos nariams ir nepriklausomiems ekspertams mokama:
34.1. iki vieno autorinio lanko apimties autorinių darbų ekspertavimas vertinamas už konkrečiai atliktą darbą, bet ne daugiau kaip už 48 darbo valandas per metus;
34.2. vieno ir daugiau autorinio lanko apimties autorinio darbo (ugdymo programų ar priemonių, projektų, vadovėlių, eksperimento programų ir kt.) ekspertizei sudaroma sutartis, kurioje yra nurodomi planuojami atlikti darbai ir darbų apmokėjimo sąlygos;
34.3. taikant vienos valandos įkainį:
34.3.3. mokslo darbuotojui, neturinčiam mokslo laipsnio ar vardo, pedagogams, turintiems eksperto arba metodininko kvalifikacinę kategoriją, – iki 15 bazinių valandinių atlygių;
35. Tarybos narių ir kviečiamų į Tarybos posėdžius asmenų komandiruočių išlaidas apmoka Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš ekspertavimui skirtų lėšų.