LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AZERBAIDŽANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO IR ABIPUSĖS PAGALBOS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS IR LIKVIDAVIMO SRITYJE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybė, toliau – Šalys,

atsižvelgdamos į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas;

pripažindamos, kad bendradarbiavimas ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje prisidės prie abiejų valstybių gerovės ir saugumo;

suvokdamos pavojų, kurį ekstremaliosios situacijos kelia abiem valstybėms;

atsižvelgdamos į tai, kad abi šalys yra suinteresuotos keistis moksline ir technine informacija ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje;

atsižvelgdamos į ekstremaliųjų situacijų, kurios negali būti likviduotos vienos Šalies pajėgomis ir priemonėmis, galimybę ir abiejų valstybių koordinuotų veiksmų, siekiant užkirsti kelią ekstremaliosioms situacijoms ir jas likviduoti, veiksmingumą;

atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų reikšmę ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje,

s u s i t a r ė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime vartojamos sąvokos:

įgaliotoji institucija – institucija, kurią paskiria kiekviena iš Šalių vadovauti veiklai, susijusiai su šio Susitarimo įgyvendinimu, ir ją koordinuoti;

pagalbos prašančioji Šalis – Šalis, kuri prašo kitos Šalies atsiųsti pagalbos teikimo grupes, įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas;

pagalbą teikiančioji Šalis – Šalis, kuri patenkina kitos Šalies prašymą atsiųsti pagalbos teikimo grupes, įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas;

pagalbos teikimo grupė – pagalbą teikiančiosios Šalies organizuota specialistų (ekspertų) grupė pagalbai teikti, turinti reikalingą įrangą;

ekstremalioji situacija – padėtis, susidariusi tam tikroje teritorijoje dėl avarijos, pavojingo gamtos reiškinio, katastrofos, gaivalinės ar kitokios nelaimės, pareikalavusi ar galinti pareikalauti žmonių aukų, padariusi ar galinti padaryti žalos žmonių sveikatai arba aplinkai, taip pat didelių materialinių nuostolių ir sutrikdžiusi ar galinti sutrikdyti žmonių gyvybinės veiklos sąlygas;

ekstremaliosios situacijos zona – teritorija, kurioje susidarė ekstremalioji situacija;

ekstremaliosios situacijos prevencija – visuma iš anksto organizuojamų priemonių, skirtų ekstremaliosios situacijos atsiradimo rizikai kuo labiau sumažinti, taip pat žmonių sveikatai apsaugoti, susidariusiai žalai aplinkai ir materialiniams nuostoliams sumažinti;

ekstremaliosios situacijos likvidavimas – gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai, atliekami susidarius ekstremaliajai situacijai, būtini žmonių gyvybei gelbėti ir jų sveikatai apsaugoti, žalai aplinkai ir materialiniams nuostoliams mažinti, taip pat ekstremaliosios situacijos zonai lokalizuoti ir jai būdingų pavojingų veiksnių poveikiui nutraukti;

gelbėjimo darbai – veiksmai, kurių tikslas – gelbėti žmones, materialines ir kultūrines vertybes, apsaugoti aplinką ekstremaliosios situacijos zonoje, lokalizuoti ekstremaliąją situaciją ir nuslopinti arba kuo labiau sumažinti jai būdingų pavojingų veiksnių poveikį;

įranga – medžiagos, techniniai įrenginiai ir transporto priemonės, pagalbos teikimo grupės įranga ir pagalbos teikimo grupės narių asmeninis inventorius;

pagalbai skirtos medžiagos – materialinės priemonės, skirtos išdalyti gyventojams, nukentėjusiems dėl ekstremaliosios situacijos;

trečiosios valstybės – valstybės, kurių vyriausybės nėra šio Susitarimo dalyvės.

2 straipsnis

Susitarimo objektas

Šiuo Susitarimu reglamentuojami bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos teikimo ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje klausimai.

3 straipsnis

Įgaliotosios institucijos

Šalių įgaliotosios institucijos yra:

Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija;

Azerbaidžano Respublikoje – Azerbaidžano Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Šalys, paskyrusios kitas įgaliotąsias institucijas arba pakeitusios esamų įgaliotųjų institucijų pavadinimus, raštu praneša apie tai viena kitai diplomatiniais kanalais.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

Bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą apima:

– Šalių įgaliotųjų institucijų bendradarbiavimo užtikrinimą, įskaitant priemones, susijusias su pagalbos teikimu trečiosioms valstybėms likviduojant ekstremaliąsias situacijas;

– ekstremaliųjų situacijų prognozavimą ir jų padarinių įvertinimą;

– suinteresuotų valstybės institucijų bendradarbiavimo ekstremaliųjų situacijų likvidavimo srityje organizavimą, priemonių, skirtų užkirsti kelią ekstremaliosioms situacijoms ir joms likviduoti, planavimą ir organizavimą;

– keitimąsi patirtimi organizuojant gyventojų mokymą, kaip elgtis susidarius ekstremaliosioms situacijoms, taip pat kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

– bendradarbiavimą įvertinant pramoninių avarijų, katastrofų ir stichinių nelaimių sukeltos galimos taršos riziką aplinkai ir gyventojams;

– mokslo ir tiriamųjų projektų bendrą planavimą, rengimą ir įgyvendinimą, keitimąsi moksline ir technine literatūra bei tiriamųjų darbų rezultatais;

– keitimąsi informacija, susijusia su ekstremaliųjų situacijų prevencija ir likvidavimu, periodiniais leidiniais, metodine ir kita literatūra, vaizdo ir fotografine medžiaga;

– bendrų konferencijų, seminarų, darbo pasitarimų, mokymo, pratybų ir specializuotų parodų organizavimą;

– bendrų publikacijų ir pranešimų rengimą;

– specialistų rengimą pagal sutartis Šalių valstybių mokymo įstaigose, stažuotojų, dėstytojų, mokslininkų ir specialistų mainus;

– kitą veiklą ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje, dėl kurios susitaria Šalių įgaliotosios institucijos.

5 straipsnis

Bendroji komisija

Siekdamos įgyvendinti priemones, būtinas šio Susitarimo nuostatoms vykdyti, Šalių įgaliotosios institucijos sudaro bendrąją bendradarbiavimo ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje komisiją. Jos sudėtis, funkcijos ir darbo tvarka nustatoma bendros komisijos nuostatuose, kuriuos tvirtina Šalių įgaliotųjų institucijų vadovai.

6 straipsnis

Pagalbos likviduojant ekstremaliąsias situacijas teikimas

1. Pagalba teikiama remiantis rašytiniu prašymu, kuriame pagalbos prašančioji Šalis pateikia informaciją apie ekstremaliosios situacijos pobūdį, nurodo reikalingos pagalbos rūšį ir mastą.

2. Pagalbą teikiančioji Šalis per kuo trumpesnį laiką išnagrinėja prašymą ir praneša pagalbos prašančiajai Šaliai apie pagalbos teikimo galimybes, mastą ir sąlygas.

3. Pagalba ekstremaliųjų situacijų likvidavimo srityje teikiama siunčiant pagalbos teikimo grupes, pagalbai skirtas medžiagas arba kita prašoma forma.

4. Pagalbą teikiančiosios Šalies pagalbos teikimo grupėms vadovauja pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotoji institucija per šių grupių vadovus.

5. Pagalbos teikimo grupės siunčiamos atlikti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų ekstremaliosios situacijos zonoje.

6. Pagalbos prašančioji Šalis informuoja pagalbos teikimo grupių vadovus apie padėtį ir prireikus paskiria šioms grupėms vertėjus ir ryšio priemones, taip pat suteikia apsaugą, nemokamą medicinos pagalbą ir koordinuoja jų veiksmus.

7. Pagalbos teikimo grupių narius gyvybės ir sveikatos draudimu apdraudžia pagalbą teikiančioji Šalis.

8. Pagalbos teikimo grupės privalo turėti pakankamai įrangos, kad galėtų veikti savarankiškai 72 valandas. Pasibaigus atsargoms, pagalbos prašančioji Šalis savo lėšomis aprūpina nurodytas grupes jų tolesniam darbui reikalingomis priemonėmis.

7 straipsnis

Pagalbos teikimo grupių valstybės sienos kirtimo sąlygos ir jų buvimo pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje režimas

1. Pagalbos teikimo grupių nariams vizos išduodamos skubos tvarka, vadovaujantis Šalių valstybių teritorijose galiojančiais teisės aktais, kai pateikiami galiojantys kelionės dokumentai, kuriais patvirtinama asmens tapatybė, pagalbos teikimo grupės narių sąrašas, įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų sąrašas, tinkami galiojantys pagalbos teikimo grupės narių sveikatos draudimo dokumentai, pagalbą teikiančiosios Šalies įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinami pagalbos teikimo grupės vadovo įgaliojimai, taip pat rašytinis pagalbos prašančiosios Šalies prašymas suteikti pagalbą, o tranzito atveju – trečiosios valstybės rašytinis pagalbos prašymas. Vadovaujantis Šalių valstybių teritorijose galiojančiais teisės aktais, vizos taip pat gali būti išduodamos pasienio kontrolės punktuose.

2. Pagalbos teikimo grupių nariai pagalbos prašančiosios Šalies valstybės sieną kerta be eilės per tarptautiniam susisiekimui skirtus pasienio kontrolės punktus. Orlaivio pasienio ir muitinės kontrolė vykdoma jo nusileidimo vietoje.

3. Kinologų grupės, esančios pagalbos teikimo grupėse, pagalbos prašančiosios Šalies valstybės sieną kerta ir pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje būna pagal karantino taisykles, galiojančias šios valstybės teritorijoje.

4. Pagalbos teikimo grupių nariai, būdami pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje, privalo laikytis tos valstybės teritorijoje galiojančių teisės aktų. Šių asmenų darbo santykiai ir su jais susiję klausimai priklauso pagalbą teikiančiosios Šalies valstybės jurisdikcijai.

5. Pagalbos teikimo grupės, jų įranga ir pagalbai skirtos medžiagos vežamos automobilių kelių, geležinkelių, vandens ar oro transportu.

6. Transporto priemonės turi būti apdraustos pagal pagalbą teikiančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus.

7. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos bendriems mokymams, kai vienos Šalies pagalbos teikimo grupės atvyksta į kitos Šalies valstybės teritoriją ir joje būna.

8 straipsnis

Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų, naudojamų pagalbai teikti likviduojant ekstremaliąsias situacijas, įvežimas ir išvežimas

1. Įranga ir pagalbai skirtos medžiagos, įvežamos į pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritoriją ir išvežamos iš pagalbą teikiančiosios Šalies valstybės teritorijos pagalbai teikti likviduojant ekstremaliąsias situacijas, atleidžiamos nuo muitų bei mokesčių kiekvienos iš Šalių valstybės teritorijoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų muitinis įforminimas atliekamas supaprastinta ir pirmumo tvarka remiantis Šalių įgaliotųjų institucijų išduodamais pranešimais, kuriuose nurodoma pagalbos teikimo grupių sudėtis, įvežamos ar išvežamos įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų sąrašas.

3. Pagalbos teikimo grupės turi teisę vežti tik įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas.

4. Baigus pagalbos teikimo darbus, įvežta įranga turi būti išvežta iš pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijos.

5. Prireikus suteikti skubią medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, į pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritoriją galima įvežti nustatytą kiekį vaistinių preparatų, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Vaistiniai preparatai negali būti perduoti pagalbos prašančiajai Šaliai ir turi būti naudojami tik pagalbos teikimo grupių kvalifikuoto medicinos personalo kontroliuojant pagalbos prašančiosios Šalies atstovams. Nepanaudoti teikiant pagalbą vaistiniai preparatai, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turi būti išvežti į pagalbą teikiančiosios Šalies valstybės teritoriją.

6. Vaistiniai preparatai, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įvežami ir išvežami kiekvienos iš Šalių valstybės teritorijoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos įvežant ir išvežant įrangą, reikalingą bendriems mokymams.

9 straipsnis

Orlaivių naudojimas

1. Pagalbą teikiančiosios Šalies įgaliotoji institucija praneša pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotajai institucijai apie sprendimą pagalbai teikti naudoti orlaivius, nurodydama orlaivių registravimo valstybes, kiekvieno orlaivio įgulos narių ir keleivių skaičių, skrydžio maršrutus (pakilimo ir nusileidimo vietą ir laiką), oro vežėją, skrydžio užsakovą ir krovinio aprašą (išvardijama įranga ir pagalbai skirtos medžiagos).

2. Pagalbos prašančioji Šalis suteikia orlaiviui, kuris veža pagalbos teikimo grupes, įrangą bei pagalbai skirtas medžiagas ir kuris kyla iš kitos Šalies valstybės teritorijos, teisę pasinaudoti oro koridoriais pagal tarptautines sutartis ir navigacijos taisykles.

3. Skrydžiai atliekami vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytomis taisyklėmis ir kiekvienos iš Šalių valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais.

10 straipsnis

Tranzitas

1. Kiekviena Šalis, suderinusi su atitinkamomis savo valstybės institucijomis, suteikia kitai Šaliai oro tranzitą, kai ši teikia pagalbą trečiajai valstybei.

2. Pagalbos teikimo grupių, įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų tranzitui sausumos keliais taikomos šio Susitarimo 7 ir 8 straipsnio nuostatos.

11 straipsnis

Išlaidų atlyginimas

1. Jei Šalys nesusitaria kitaip, pagalbos prašančioji Šalis atlygina pagalbą teikiančiajai Šaliai pagalbos teikimo išlaidas pagal Šalių įgaliotųjų institucijų atstovų pasirašytą dvišalį pagalbos teikimo išlaidų aktą.

2. Pagalbos prašančioji Šalis bet kuriuo metu gali atšaukti savo prašymą suteikti jai pagalbą, tačiau šiuo atveju pagalbą teikiančioji Šalis turi teisę gauti kompensaciją už patirtas išlaidas.

3. Išlaidos atlyginamos per 30 darbo dienų nuo pagalbą suteikusios Šalies reikalavimo atlyginti išlaidas gavimo, jei Šalys nesusitaria kitaip.

4. Draudimo įforminimo išlaidos į bendras pagalbos teikimo išlaidas neįtraukiamos ir neprivalo būti atlyginamos.

12 straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Viena Šalis atsisako reikalavimų kitai Šaliai atlyginti žalą šiais atvejais:

a) kai žala padaryta pagalbos prašančiosios Šalies valstybės fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo turtui arba aplinkai, kai ją padarė pagalbos teikimo grupės narys, vykdydamas užduotis, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu;

b) kai pagalbos teikimo grupės narys buvo sužalotas, pakenkta jo sveikatai arba jis žuvo vykdydamas užduotis, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu.

2. Pagalbos teikimo grupės nario tyčia padarytą žalą privalo atlyginti pagalbą teikiančioji Šalis.

13 straipsnis

Informacijos naudojimas

Informacija, gauta vykdant šiame Susitarime nurodytą veiklą, išskyrus informaciją, neskleistiną pagal Šalių valstybių teritorijose galiojančius teisės aktus, yra skelbiama ir naudojama pagal kiekvienos iš Šalių valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus, jei Šalių įgaliotųjų institucijų atstovai raštu nesusitaria kitaip.

14 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus, kylančius tarp Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, sprendžia Šalių įgaliotosios institucijos derybomis.

Ginčai, neišspręsti tokiu būdu, turi būti toliau sprendžiami Šalių konsultacijomis ir derybomis.

15 straipsnis

Santykis su kitomis tarptautinėmis sutartimis

Šis Susitarimas neturi įtakos Šalių teisėms ir įsipareigojimams pagal kitas tarptautines sutartis, kurių dalyvės yra Šalių valstybės.

16 straipsnis

Susitarimo pakeitimai ir papildymai

Šis Susitarimas bendru Šalių sutarimu gali būti keičiamas ir pildomas. Pakeitimai ir papildymai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis, įforminami atskirais protokolais ir įsigalioja šio Susitarimo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos dienos, kai diplomatiniais kanalais gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Šalys atliko valstybių vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti.

Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui. Kiekviena iš Šalių gali raštu nutraukti šio Susitarimo galiojimą. Šis Susitarimas netenka galios praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai viena Šalis gauna rašytinį kitos Šalies pranešimą apie ketinimą nutraukti jo galiojimą.

Šio Susitarimo galiojimo nutraukimas neturi įtakos pagal jį vykdomai veiklai, pradėtai, bet nebaigtai iki šio Susitarimo galiojimo nutraukimo, jei Šalys nesusitaria kitaip.

Pasirašyta 2012 m. rugsėjo 7 d. Baku dviem originaliais egzemplioriais lietuvių, azerbaidžaniečių ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu rusų kalba.

Lietuvos Respublikos                                         Azerbaidžano Respublikos

Vyriausybės vardu                                                              Vyriausybės vardu

_________________