LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2004 M. VASARIO 25 D. ĮSAKYMO NR. I-40 „DĖL REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. birželio 19 d. Nr. I-86
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919) 16 straipsnio 2 dalimi:
1. Pakeičiu rekomendacijas „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“, ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
2. Pavedu Generalinės prokuratūros Kanceliarijai paskelbti šį įsakymą ir rekomendacijas „Valstybės žiniose“, o Viešųjų ryšių skyriui – prokuratūros interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija)
REKOMENDACIJOS DĖL PROKURORO VEIKLOS ORGANIZUOJANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ IR JAM VADOVAUJANT
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prokuroro veiklos tikslas – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nebūtų nuteistas nekaltas.
2. Prokuroras veikia pagal kompetenciją, kuri nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (Žin., 2003, Nr. 42-1919), Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
3. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
II. PAGRINDINĖS PROKURORO FUNKCIJOS GINANT PROCESINES PILIEČIŲ TEISES
5. Prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, pagal savo kompetenciją privalo:
5.1. užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
5.2. kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 str.);
5.4. kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, numatytų BPK 44 straipsnyje. Nustačius tokius pažeidimus, nedelsiant imtis priemonių jiems pašalinti;
5.6. įstatymo nustatytais atvejais išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti (BPK 45 str.);
5.7. išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo ar suėmimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikalstamos veikos požymių (BPK 46 str.);
5.8. užtikrinti, kad asmuo, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir kuris patyrė žalos dėl smurtinio nusikaltimo, iš karto būtų informuotas apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (BPK 46 str.);
5.9. apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių arba vienam iš suimtojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių prokuroro nuožiūra, jeigu suimtasis nenurodo jokio asmens (BPK 128 str.);
5.11. užtikrinti, kad apie įtariamojo suėmimą būtų pranešta nukentėjusiajam ir išsiaiškinta, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę (BPK 128 str.);
5.12. nedelsdamas pranešti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, ir jeigu suimtasis pageidauja – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (BPK 128 str.);
5.13. nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo pagrindai arba šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos (BPK 139 str.);
5.14. dalyvauti darant kratas ir poėmius patalpose, kuriose yra diplomatinės atstovybės arba kuriose gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos, jeigu yra diplomatinių atstovų prašymas ar sutikimas (BPK 150 str.);
5.16. užtikrinti, kad nebūtų skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius, nekentėjusiuosius (BPK 177 str.) ir asmens tapatybės duomenys apie nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas (BPK 202 str.), o ikiteisminio tyrimo duomenys – be prokuroro leidimo;
III. PAGRINDINĖS IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO IR VADOVAVIMO JAM NUOSTATOS
6. Prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, pagal savo kompetenciją turi vadovautis tokiais pagrindiniais reikalavimais:
6.1. ikiteisminis tyrimas pavedamas tai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (BPK 174 str. 1 d.) ir kuri pagal savo kompetenciją galėtų išsamiai ir per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą bei atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 1, 2 ir 165 str.);
6.2. kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą gali pavesti aukštesnysis prokuroras per šį tyrimą kontroliuosiančios prokuratūros aukštesnįjį prokurorą, jeigu tai užtikrins greitą ir išsamų nusikalstamos veikos tyrimą (BPK 174 str. 2 d., 3 d.);
6.3. esant BPK nustatytoms sąlygoms naudotis galimybe ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu ar pagreitinto proceso tvarka;
6.4. prireikus sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 str.);
6.5. esant pagrindui ir jeigu tai padės atskleisti nusikalstamas veikas bei išsamiai atlikti tyrimą per trumpiausią laiką, priimti sprendimus dėl tyrimų sujungimo ar atskyrimo;
6.6. jeigu nusikalstamos veikos tyrimas atliekamas netinkamai, pavesti jį atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui;
6.7. nušalinti gynėją, kuris naudoja neteisėtas gynybos priemones ir trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 49 str.);
6.8. ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per trumpiausią laiką, stengiantis, kad sudėtingų bylų tyrimas truktų ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, nes suėjus šiam terminui ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas BPK 215 straipsnyje nustatyta tvarka;
6.9. nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą (BPK 186 str.);
7. Organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant turi būti laikomasi tiesioginio vadovavimo ir asmeninės atsakomybės principo, t. y.:
7.1. organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą ir jam vadovauti pavedama vienam prokurorui;
7.2. su prokuroru, vadovaujančiu ikiteisminiam tyrimui, tiesiogiai turi būti derinami visi ikiteisminio tyrimo metu iškylantys klausimai ar problemos;
7.3. prokuroras ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja, atlieka proceso veiksmus ir priima nutarimus, kuriuos atlikti ir priimti BPK priskirta prokuroro kompetencijai;
7.4. prokuroras ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja, priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo ir:
8. Jeigu apylinkės prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą paaiškėja aplinkybės, dėl kurių nusikalstama veika tampa teisminga apygardos teismui, baudžiamoji byla, užpildžius nusikalstamos veikos statistinę kortelę (10 kortelė), perduodama apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) organizuoti ikiteisminį tyrimą.
9. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą dėl veikos, teismingos apygardos teismui, nustatoma, kad padaryta veika nėra teisminga apygardos teismui, priėmus proceso sprendimą apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu byla gali būti perduota apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui organizuoti ikiteisminį tyrimą.
10. Kai ikiteisminį tyrimą atlieka miesto ar rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, apygardos prokuratūros prokuroras neorganizuoja šio ikiteisminio tyrimo ir jam nevadovauja.
11. Apygardos vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas gali patikrinti arba pavesti apygardos prokuratūros prokurorui patikrinti proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą, pagrįstumą ir duoti rašytinius nurodymus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl proceso veiksmų atlikimo (išskyrus tai, kokį nutarimą priimti) ar dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kai ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlieka, organizuoja ir jam vadovauja apygardos prokuratūros veiklos teritorijos apylinkės prokuratūros prokuroras.
12. Asmeninės atsakomybės principas taikomas ir prokurorui, kuris pats atlieka ikiteisminį tyrimą arba kuriam laikinai pavedama organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą (ar atskirų proceso veiksmų atlikimą) ir jam vadovauti.
13. Prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus arba organizuodamas proceso veiksmų atlikimą, turi teisę pasitelkti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus.
15. Prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas, vadovaudamiesi BPK 170 straipsnio nuostatomis, pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai ikiteisminį tyrimą atlieka šios prokuratūros prokuroras.
16. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties gali būti sudaryta tyrimo grupė (nurodant, kuris grupės narių vadovauja ikiteisminiam tyrimui) iš kelių prokurorų:
16.1. iš prokuratūros padalinio kelių prokurorų – padalinio vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
16.2. iš prokuratūros kelių padalinių prokurorų – prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
16.3. iš apygardos ir apylinkės prokuratūrų prokurorų – apygardos vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu (grupės vadovu paskiriamas apygardos prokuratūros prokuroras);
17. Tyrimo grupė gali būti sudaryta iš prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Sprendimą dėl tokios grupės sudarymo priima aukštesnysis prokuroras. Tyrimo grupės prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą ir jį organizuoja. Sudarant tokią grupę nurodoma, kuris iš prokurorų vadovauja ikiteisminiam tyrimui. Tyrimo grupės vadovas turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus dėl tyrimo veiksmų grupės nariams (prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams), tačiau kiekvienas tyrimo grupės prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai. Skundus dėl tyrimo grupės ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir nutarimų nagrinėja grupės vadovas, o dėl tyrimo grupės prokurorų – aukštesnysis prokuroras. Prašymus ikiteisminio tyrimo klausimais nagrinėja tyrimo grupės vadovas arba jo žodiniu ar rašytiniu pavedimu grupės prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
18. Prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas gali patys organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos tyrimą ir jam vadovauti arba pagal kompetenciją pavesti tai kitam prokurorui.
19. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti gali būti sudaryta grupė (nurodant, kuris grupės narių yra grupės vadovas):
19.1. iš prokuratūros padalinio kelių prokurorų – padalinio vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
19.2. iš prokuratūros kelių padalinių prokurorų – prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu;
19.3. iš apygardos ir apylinkės prokuratūrų prokurorų – apygardos vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimu (grupės vadovu paskiriamas apygardos prokuratūros prokuroras);
20. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras turi teisę:
20.1. reikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų susipažinti baudžiamosios bylos medžiagą, derintų proceso veiksmų planą ir įvykdymo terminus, aptartų tyrimo eigą ir rezultatus;
21. Prokuroras sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo klausimą (BPK 60 str.), nagrinėja skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų, prašymus ir pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo (BPK 62 str.).
22. Aukštesnysis prokuroras nagrinėja skundus dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų (BPK 63 str.), tačiau neturi teisės nušalinti prokurorą nuo ikiteisminio tyrimo. Prokuroro nušalinimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 60 str.). Vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi aukštesnysis prokuroras panaikina neteisėtą ar nepagrįstą prokuroro priimtą proceso sprendimą ir nesant proceso dalyvio skundo.
23. Prireikus prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas pagal kompetenciją gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam prokurorui ar nurodyti ikiteisminio tyrimo įstaigos arba jos padalinio vadovui, kad jis pavestų atlikti tyrimą kitam pavaldžiam pareigūnui ar jų grupei.
24. Gavęs kitos vietovės prokuroro atskirąjį pavedimą prokuroras organizuoja proceso veiksmus ir jiems vadovauja:
24.1. atskirajame pavedime nurodytus proceso veiksmus prokuroras gali atlikti pats arba pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai;
25. Prokuroras duoda žodinius arba rašytinius nurodymus ir pavedimus. Prokuroras privalo duoti rašytinius nurodymus ir pavedimus, jeigu:
25.1. ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesutinka su tyrimui vadovaujančio prokuroro žodiniu nurodymu ar pavedimu ir apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą, kuris turi teisę reikalauti, kad prokuroras duotų rašytinį nurodymą ar pavedimą, ir to reikalauja;
26. Prokuroras, nesutikdamas su tyrimui vadovaujančio ar aukštesniojo prokuroro nurodymu arba pavedimu dėl proceso veiksmų ir sprendimų, ne proceso tvarka apie tai privalo informuoti tokį nurodymą ar pavedimą davusio prokuroro aukštesnįjį prokurorą.
27. Prokuroras, pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, turi teisę nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informaciją apie pavedimo įvykdymą.
28. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo informuoti prokurorą apie pavedimo įvykdymą arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas nebuvo įvykdytas.
29. Jeigu pavedimas neįvykdomas per nustatytą terminą, prokuroras turi teisę reikalauti rašytinio ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškinimo.
30. Veiksmus, kurie BPK priskirti prokuroro kompetencijai, prokuroras privalo atlikti pats. Šiuos veiksmus pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui prokuroras gali tik BPK nustatytais atvejais.
31. Prokuroras turi teisę BPK 163 straipsnio tvarka skirti baudą įtariamajam ar liudytojui, jeigu jie neatvyksta dalyvauti procese. Prokuroras taip pat turi teisę skirti baudą ir bet kuriam kitam asmeniui, kuris nevykdo ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisėtų nurodymų, duodamų vadovaujantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdo ikiteisminiam tyrimui.
32. Šių rekomendacijų 31 straipsnio nuostata netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie atsisako vykdyti ar neįvykdo teisėtų prokuroro nurodymų. Tokiais atvejais prokuroras gali nurodyti ikiteisminio tyrimo įstaigos arbajos padalinio vadovui, kad jis pavestų atlikti tyrimą kitam pavaldžiam pareigūnui ar jų grupei. Prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą teisėtų nurodymų nevykdančiam pareigūnui.
33. Prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris pažeidė BPK reikalavimus.
34. Prokuroro nutarimą iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro priimtas sprendimas atsisakyti patenkinti skundą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui.
35. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas apie drausmės bylos, kuri buvo iškelta ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nagrinėjimo rezultatus privalo pranešti drausmės bylą iškėlusiam prokurorui.
36. Sprendimą nebausti ikiteisminio tyrimo pareigūno drausmine tvarka aukštesnysis prokuroras turi teisę apskųsti aukštesniosios arba centrinės ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui.
37. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, turėdamas visas BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, pagal savo kompetenciją:
37.1. organizuoja ir kontroliuoja skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą ir proceso sprendimų dėl jų priėmimą laiku;
37.3. užtikrina, kad jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliktų per trumpiausią laiką ir atskleistų nusikalstamą veiką;
37.6. susipažįsta su jam pavaldžių pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagomis ir paveda pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus;
37.7. organizuoja ir kontroliuoja prokuroro nurodymų, pavedimų dėl proceso veiksmų ir sprendimų vykdymą;
38. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo nurodymai ir pavedimai dėl ikiteisminio tyrimo negali prieštarauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymams ir pavedimams. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesutinka su ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo nurodymais ir pavedimais, ne proceso tvarka gali juos skųsti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.