Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos ir
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos
ĮSAKYMAS
Dėl galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių patvirtinimo
1997 m. lapkričio 7 d. Nr. 640/1997 m. lapkričio 11 d. Nr. 247
Vilnius
Siekdami, kad projektuojant galvijų fermas ir atskirus jų statinius būtų diegiamos šiuolaikinės, pažangiausios technologijos,
2. Normas „Obščesojuznyje normi technologičeskovo projektirovanija predprijatiji krupnovo rogatovo skota ONTP-89“ pripažinti negaliojančiomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio
Ministro ir Lietuvos Respublikos statybos ir
Urbanistikos ministro
1997 m. lapkričio 07/11 d.
įsakymu Nr. 640/247
Taisyklės įsigalioja nuo 1997 m.
Pirmasis šių taisyklių peržiūrėjimas 2000 m.
Suderinta
su Lietuvos Respublikos valstybine
veterinarijos tarnyba 1997 m. balandžio 16 d.
raštu Nr. 3-120
su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Priešgaisrinės apsaugos departamentu
1997 m. kovo 26 d. raštu Nr. 9/4-270
su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija
1997 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1-22-1121
su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Valstybiniu visuomenės sveikatos centru
1997 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 01-12-106
1. BENDROJI DALIS
1.2. Projektuojant ir statant galvijų fermas ir atskirus jų statinius, privaloma vadovautis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintais statybos techniniais reglamentais ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais.
1.3. Galvijų ferma gali būti projektuojama ūkininko sodyboje arba kaip atskira ferma be gyvenamųjų pastatų.
1.4. Fermos ar tvarto dydį, gamybos kryptį, galvijų laikymo sistemą ir būdą, kitus pastatus ir statinius, jų tipą ir dydį projektuoti priklausomai nuo ūkio krypties ir specializacijos, įvertinant statybos ekonomiškumą ir gamybos efektyvumą. Numatomas fermose galvijų skaičius turėtų būti ne didesnis kaip turimas (nuomojamas) žemės plotas, kuris pagal rekomendacijas reikalingas mėšlui panaudoti (utilizuoti).
1.5. Galvijų fermai ar tvartui vieta parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, zooveterinarinių, gamtosaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus. Galvijų ferma ar tvartas turi būti aprūpinti pašarų saugyklomis, vandeniu, elektros energija, privažiavimo keliais, mėšlo ir užterštų nuotekų dorojimo įrenginiais.
1.6. Fermos ar tvarto aplinka turi būti planiruota, įrengta latakų ir kanalų sistema švariems paviršiniams vandenims nutekėti, užterštiems vandenims nukreipti į dorojimo įrenginius, o teritorija – apželdinta.
1.7. Terminai ir apibrėžimai
Tvartas – pastatas gyvuliams laikyti.
Seklus tvartas – tvartas su pakeltomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien.
Pusiau gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas 10-20 dienų.
Gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1-3 kartus per metus.
Atviras tvartas – tvartas, kuriame lauko oras laisvai cirkuliuoja per visų ar tik pietinės sienos viršutinę dalį.
Ferma – tvartas ar keli tvartai su pagalbiniais statiniais ir teritorija.
Karvidė – pastatas karvėms ir veršeliams iki 1 mėn. amžiaus laikyti.
Profilaktoriumas – patalpa karvidėje veršeliams iki 1 mėn. laikyti.
Veršiavimosi patalpa – karvėms 2–3 savaites iki veršiavimosi ir tiek pat po jo laikyti.
Veršidė – pastatas veršeliams nuo 2–3 sav. iki 6 mėn. laikyti.
Galvijų prieauglio bei penimų galvijų tvartas – pastatas vyresniam kaip 6 mėn. prieaugliui, penimiems galvijams laikyti.
Perdarynė – atitverta iš šonų vieta su ėdžiomis gyvuliui laikyti.
Gardas – tvarte ar lauke iš visų pusių užtverta vieta gyvuliams laikyti.
Diendaržis – lauke prie tvarto aptvertas plotas gyvuliams pasivaikščioti bei laikyti.
Boksas – šoninėmis pertvaromis atitverta be ėdžių vieta nepririštam galvijui gulėti.
Kombiboksas (kombinuotasis b.) – šoninėmis pertvaromis atitverta vieta nepririštai karvei ar veršingai telyčiai stovėti, gulėti ir ėsti (yra ėdžios), kurioje ji gali būti fiksuojama mechaniniu būdu.
Sekcija – izoliuota ar neizoliuota, bet atitverta tvarto dalis vienos grupės gyvuliams laikyti, atitverta diendaržio dalis.
Melžykla – patalpa arba atitinkamai įrengta vieta lauke, kur melžiamos karvės.
Saitinis laikymas – pririštų galvijų laikymas tvarte.
Besaitis laikymas – palaidų, taip pat fiksuotų kombiboksuose galvijų laikymas.
Gyvulio šėrimo frontas – ėdžių išilginis tarpas, skiriamas vienam gyvuliui ėdimo metu.
Zooveterinarinis atstumas – atstumas nuo gyvulininkystės fermos pastatų iki statinių, nepriklausančių šiai fermai (atstumas, saugantis fermą nuo galimos užkrečiamųjų ligų invazijos).
Sanitarinis atstumas – atstumas, saugantis žmones ir aplinką nuo teršalų, sklindančių iš fermos.
Racionas – tam tikras pašarų paros davinys.
Natūralaus apšvietimo koeficientas – apšviestumo patalpoje santykis su horizontalios plokštumos lauke apšviestumu.
A. Sanitariniai atstumai
2.1. Sanitariniai atstumai ūkininko sodyboje nuo tvartų iki gyvenamojo namo ir fermų sanitarinės apsaugos zonos pasirenkamos pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus.
2.2. Sanitarinis atstumas ūkininko sodyboje nuo ne didesnės kaip 50 vietų karvidės iki gyvenamojo namo – 30 m, o didesnės kaip 50 vietų – 50 m. Rekonstruojant ar plečiant esamus tvartus sodyboje, sanitariniai atstumai gali būti sumažinti, suderinus su Visuomenės sveikatos tarnyba.
2.3. Projektuojant tvartus, pagalbinio ūkio sodybose (gyvenvietėse, miesteliuose) mažiausi sanitariniai atstumai iki gyvenamojo namo ir tarp sodybos statinių bei kaimynų statinių nustatomi vadovaujantis statybos normomis, reglamentuojančiomis miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą.
B. Zooveterinariniai atstumai
2.5. Zooveterinariniai atstumai nuo žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, nesusijusių su projektuojama ferma, iki projektuojamos galvijų fermos pateikiami 2.1 lentelėje.
2.6. Zooveterinariniai atstumai tarp galvijų fermų ir kitų įmonių bei atskirų pastatų gali būti keičiami, suderinus su vietos Valstybine veterinarijos tarnyba.
2.1 lentelė. Zooveterinariniai atstumai nuo žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, nesusijusių su projektuojama ferma, iki galvijų fermos
| Žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų pavadinimas |
Atstumas iki galvijų fermos, m |
| Galvijų fermos |
150 |
| Kiaulių fermos |
150 |
| Avių fermos |
150 |
| Arklių fermos |
150 |
| Žvėrelių ir triušių fermos |
300 |
| Paukščių fermos |
200 |
| Pramoniniai paukštynai |
1000 |
| Mėsos-kaulų miltų gamybos įmonės |
1000 |
| Statybinių medžiagų gamybos įmonės |
100 |
| Techninio ir technologinio agroserviso įmonės |
100 |
| Kombinuotųjų pašarų gamybos įmonės |
100 |
| Vaisių, daržovių, grūdų perdirbimo įmonės |
100 |
| Pieno perdirbimo įmonės, kai našumas: |
|
| – iki 10 t/parą |
100 |
| – daugiau kaip 10t/parą |
200 |
| Skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės, kai našumas: |
|
| – iki 10 t/pamainą |
300 |
| – daugiau kaip 10t/pamainą |
1000 |
| Vaisių, daržovių, bulvių, grūdų sandėliai |
50 |
| Geležinkelis |
100 |
| Kelias, kai transporto eismo intensyvumas, automobilių per parą: |
|
| – daugiau kaip 7000 (I kategorijos) |
150 |
| – 3001-7000 (II kategorijos) |
70 |
| – 701-3000 (III kategorijos) |
50 |
| – 250-700 (IV-V kategorijos) |
20 |
| – kitais atvejais |
10 |
| Mineralinių trąšų sandėliai |
200 |
3. GALVIJŲ BANDŲ STRUKTŪRA
1. Karvės:
– melžiamos,
– veršingos,
– besiveršiuojančios – 2–3 savaitės prieš ir tiek pat po veršiavimosi.
4. Prieauglis:
– pakaitinis – telyčaitės nuo 6 mėn. iki 15–16 mėn., buliukai 6–18 mėn.,
– penimas – 6–18 mėn.
1. Karvės:
– šviežiapienės – su iki 2 mėn. žindukliais veršeliais,
– veršingos,
– senapienės – su 2–8 mėn. žindukliais veršeliais,
– užtrūkusios,
– besiveršiuojančios – 2–3 savaitės prieš ir tiek pat po veršiavimosi.
4. Prieauglis:
– pakaitinis – telyčaitės 8–16 mėn., buliukai 8–18 mėn.,
– penimas – telyčaitės ir buliukai 8–18 mėn.
3.3. Atsižvelgiant į užsakovo pageidavimą ir konkrečias ūkio sąlygas, melžiamų karvių fermos gali būti projektuojamos pilnos arba dalinės bandos apyvartos. Projektuojamos fermos karvių apsiveršiavimo metinio sezoniškumo koeficientą pateikia užsakovas. Jei projektavimo užduotyje šis koeficientas nenurodytas, pasirenkama, kad 60% karvių veršiuosis pirmajame, o 40% – antrajame pusmetyje. Tada atskiroms gyvulių grupėms vietų skaičius ir patalpų plotai apskaičiuojami pagal 3.1 lentelėje pateiktus koeficientus.
3.1 lentelė. Rekomenduojami koeficientai įvairių grupių galvijų vietų skaičiui ir patalpų plotams apskaičiuoti pilnos bandos apyvartos fermose (bandoje 45% karvių)
| Gyvulių grupės |
Pieninių galvijų ferma |
Mėsinių galvijų ferma |
| Karvės, iš jų: |
1,0 |
1,0 |
| – melžiamos |
0,75 |
– |
| – užtrūkusios |
0,13 |
– |
| – besiveršiuojančios veršiavimosi patalpoje |
0,12 |
0,30 |
| – su žindukliais veršeliais |
– |
0,70 |
| Veršingos telyčios – 2 mėn. iki apsiveršiavimo |
0,12 |
0,20 |
| Naujagimiai veršeliai – iki 2–3 sav. |
0,1 |
– |
| Veršeliai – nuo 2 sav. iki 6 mėn. |
0,4 |
– |
| Telyčaitės – 6-(15–16) mėn. |
0,35 |
– |
| Veršingos telyčios – (15–16)-(22–23) mėn. |
0,35 |
– |
| Mėsinių veislių prieauglis – 8–18 mėn. |
– |
1,10 |
| Iš viso: |
2,32 |
2,30 |
Pastaba. Koeficientai, vietų skaičiui apskaičiuoti, lentelėje pateikti su sąlyga, kad fermoje per metus išbrokuojama 25% karvių. Brokuojant daugiau arba mažiau kaip 25% karvių, šiuos koeficientus reikia atitinkamai koreguoti.
4. GALVIJŲ LAIKYMO SISTEMOS IR BŪDAI
4.1. Galvijų fermose gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos:
– tvartinė-ganyklinė – žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o vasarą ganomi ganyklose;
– tvartinė – gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.
4.2. Tiek vienoje, tiek kitoje sistemoje gali būti taikomi du laikymo tvarte būdai:
– saitinis – gyvuliai laikomi pririšti;
– besaitis – gyvuliai laikomi palaidi.
4.3. Saitinio laikymo variantai, kai karvės rišamos rankomis saitu su grupinio paleidimo įtaisu:
– trumpas pririšimas;
– ilgas pririšimas.
4.4. Besaičio laikymo variantai:
– paprastasis besaitis – galvijai laikomi palaidi ant grotelinių grindų arba kraiko;
– besaitis boksinis – galvijai laikomi palaidi ant nekreikiamų arba grotelinių grindų, po kuriomis įrengiami mėšlo surinkimo kanalai. Galvijų poilsiui įrengiami kreikiami arba nekreikiami su specialia danga boksai;
– besaitis kombiboksinis – palaidų galvijų laikymo būdas perdarynėse. Kombibokse galvijas gali būti fiksuojamas mechaniniu būdu ir paleidžiamas su grupinio paleidimo įtaisu.
4.5. Galvijų laikymo būdas ir sistema nurodoma projektavimo užduotyje. Pasirenkamas tas gyvulių laikymo variantas, kuris užtikrina gerą gyvulių sveikatą ir didelį produktyvumą, mažas pašarų, darbo bei pinigines sąnaudas, leidžia gauti ekologiškai švarią produkciją ir gali apsaugoti aplinką nuo užteršimo gamybos atliekomis.
4.6. Galvijus laikant pririštus (šis būdas plačiausiai taikytinas karvėms ir penimiems galvijams), jie rišami individualiose kreikiamose (kartais nekreikiamose) perdarynėse. Gyvuliai šeriami, girdomi ir melžiami perdarynėse. Karvės kasdien 1-2 val. gali būti išvaromos į diendaržius.
4.7. Saitinio laikymo tvartuose, užsakovui pageidaujant, užtrūkusios karvės gali būti išskiriamos į atskirą grupę. Tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių, rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi gardą, o laikant daugiau kaip 50 karvių – atskirą veršiavimosi patalpą.
4.8. Besaičio laikymo tvartuose galvijus laikyti grupėmis ant kraiko pusiau giliuose ar giliuose tvartuose arba jų poilsiui numatyti kreikiamus arba nekreikiamus individualius boksus ar kombiboksus. Šeriami ir girdomi patalpoje gyvuliai turi laisvai prieiti prie ėdžių ir girdyklų bet kuriuo paros metu. Šėrimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis, kaip gyvulių skaičius grupėje. Karvėms melžti įrengiama melžykla.
4.9. Besaičio laikymo tvartuose karvės turi būti skirstomos į šias grupes:
– melžiamos,
– užtrūkusios,
– besiveršiuojančios.
Melžiamos karvės gali būti skirstomos į grupes pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą. Užtrūkusios karvės išskiriamos į atskirą grupę. Būtina įrengti veršiavimosi gardus. Didesnėse kaip 20 karvių fermose rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi patalpą, kurioje vienas veršiavimosi gardas skiriamas 30 karvių.
4.10. Naujagimiai veršeliai (iki 2–3 sav.) laikomi profilaktoriume, individualiuose gardeliuose. Pirmąsias 5–7 dienas gali būti laikomi prie karvės.
4.11. Nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. veršeliai laikomi grupiniuose garduose ant gausiai kreikiamų grindų. Girdomi nenugriebtu ir separuotu pienu bei pieno pakaitalais. Šeriami šienu, koncentratais, smulkintais runkeliais ir pratinami ėsti kitus pašarus.
4.13. Iš vienos fermos į kitą veršeliams pervežti naudojamos transporto priemonės žiemos metu turi būti apšiltintos.
4.14. Pakaitiniam prieaugliui ir veršingoms telyčioms iki 6–7 veršingumo mėnesio taikytinas besaitis laikymas, leidžiant laisvai išeiti į diendaržį.
4.16. Mėsinių veislių galvijams taikomas turinis apsiveršiavimas žiemą arba pavasarį. Apsiveršiavimų turas vyksta ne ilgiau kaip 1,5–2,0 mėn. Karvė veršelius žindo 6–8 mėn.
4.18. Mėsinių veislių karvėms veršiuotis įrengiami individualūs boksai, į kuriuos jos atvaromos 5–10 d. prieš apsiveršiavimą ir laikomos čia 5–10 d. po apsiveršiavimo. Po to karvės su veršeliais išvaromos į grupinius gardus. Prie šių gardų įrengiami gardeliai su ėdžiomis veršeliams papildomai šerti.
Gardelių tvoroje daromos 70–80 cm pločio landos veršeliams laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu.
Karves apsėklinus, jos su veršeliais pervaromos į kitą grupinį gardą, prie kurio įrengtas toks pat gardelis veršeliams papildomai šerti. 8 mėn. veršeliai atskiriami nuo karvių ir pervaromi į prieauglio patalpas. Atjunkytos karvės laikomos palaidos ir ruošiamos kitam apsiveršiavimui.
5. FERMOS STATINIAI
5.1. Fermos statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:
– pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;
– aptarnaujančios paskirties statiniai (saugyklos, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).
5.2. Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų rekomenduojama nomenklatūra ir patalpos pateiktos 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų ir priestatų nomenklatūra
| Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra |
Rekomenduojama patalpų visuma |
| Saitinio karvių laikymo karvidė |
a) Karvių laikymo patalpa |
| b) Patalpa arba vieta inventoriui |
|
| c) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti |
|
| Besaičio karvių laikymo karvidė |
a) Karvių laikymo patalpa |
| b) Patalpa arba vieta inventoriui |
|
| Melžimo-pieno blokas prie besaičio laikymo karvidžių |
a) Melžykla |
| b) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa |
|
| c) Vakuumo siurblinė |
|
| d) Šaldymo įrenginių patalpa |
|
| e) Pieno kokybės nustatymo laboratorija |
|
| f) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti |
|
| g) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa |
|
| Pieno blokas prie saitinio laikymo karvidžių |
a) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa |
| b) Vakuumo siurblinė |
|
| c) Šaldymo įrenginių patalpa |
|
| d) Pieno kokybės nustatymo laboratorija |
|
| e) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa |
|
| Veršiavimosi skyrius-patalpa |
a) Besiveršiuojančių karvių laikymo patalpa |
| b) Profilaktoriumas iki 2–3 sav. veršeliams laikyti |
|
| c) Patalpa arba vieta laikinai pašarų atsargai laikyti |
|
| d) Patalpa arba vieta inventoriui |
|
| e) Patalpa arba vieta kraikui laikinai saugoti |
|
| f) Budinčio personalo patalpa |
|
| g) Vakuumo siurblinė |
|
| h) Pieno surinkimo-plovimo patalpa |
|
| Veršidė |
a) Patalpa veršeliams |
| b) Pieno laikymo, pašarų paruošimo-plovimo patalpa su virykle |
|
| c) Pašarų paruošimo ir laikinų atsargų saugojimo patalpa |
|
| d) Patalpa arba vieta inventoriui |
|
| e) Patalpa arba vieta laikinai kraikui saugoti |
|
| f) Budinčio personalo patalpa |
|
| Prieauglio tvartas |
a) Patalpa prieaugliui |
| b) Patalpa arba vieta inventoriui |
|
| Diendaržiai |
Sekcijos gyvuliams |
5.4. 200 vietų karvides rekomenduotina palikti tik rekonstruojamuose pastatuose. Rekonstruojant didesnės talpos tvartus, rekomenduojama juos suskirstyti į mažesnės talpos izoliuotas sekcijas.
5.5. Tvartų ir izoliuotų sekcijų talpa nustatoma pagal gyvulių technologinių grupių dydžius, jų judėjimo grafiką ir minimalų aptarnaujančio personalo poreikį.
5.6. Priklausomai nuo naudojamų įrenginių ir taikomų technologijų, patalpų visumą, nurodytą 5.1 lentelėje, pastatuose galima keisti.
5.8. Patalpos, skirtos laikinai saugoti koncentruotus ir mineralinius pašarus, gali būti numatomos gyvulių laikymo pastate arba blokuojamos prie jo, įrengiant tiesioginį įėjimą į gyvulių laikymo patalpas.
5.9. Laikant karves pririštas, jas sėklinti stovėjimo vietose. Kai karvės palaidos, įrengiami specialūs sėklinimo gardai.
5.2 lentelė. Aptarnaujančios paskirties statiniai
| Statinių grupė |
Statinių nomenklatūra |
| Pagalbiniai gamybiniai |
a) Pašarų ruošykla (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje) |
| b) Veterinarinės paskirties pastatai ir įrenginiai: |
|
| – vetpunktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje) |
|
| – dezobarjeras |
|
| c) Automobilinės svarstyklės (projektuojamos nurodžius projektavimo užduotyje) |
|
| d) Techninio aptarnavimo punktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje) |
|
| e) Inžineriniai įrenginiai ir tinklai: |
|
| – vandentiekio |
|
| – kanalizacijos |
|
| – elektros tiekimo |
|
| – šilumos tiekimo |
|
| g) Gyvulių priėmimo-išdavimo aikštelės (projektuojamos didelėse fermose, įrengiant jas |
|
| fermos aptvėrimo zonoje |
|
| h) Tvoros |
|
| Sandėliai, saugyklos |
a) Pašarų ir kraiko sandėliai: |
| – šienui, šiaudams |
|
| – koncentruotiesiems pašarams |
|
| – šakniavaisiams |
|
| – silosui |
|
| – kitiems pašarams |
|
| – kraikui |
|
| b) Mėšlo kaupimo, saugojimo ir apdorojimo įrenginiai |
|
| c) Pastatai, pastogės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms saugoti |
|
| Personalo-buitinės |
a) Personalo patalpos |
| b) Buitinės patalpos |
Pastabos:
1. Mažose sodybose statinių nomenklatūra supaprastinama, sutapatinant jų paskirtį ir geriau išnaudojant esamus kitus ūkio pastatus.
2. Personalo-buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal tų objektų projektavimo normų reikalavimus.
6. REIKALAVIMAI FERMOS TERITORIJAI SUPLANUOTI, STATINIAMS IŠDĖSTYTI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIUI
6.1. Fermos teritorija turi būti kompaktiška. Fermos pastatus galima blokuoti, jei tai netrukdo technologiniam procesui, atitinka darbo saugos, sanitarinius, veterinarinius ir priešgaisrinius reikalavimus ir ekonomiškai tikslinga. Pastatų tarpusavio padėtį nusako technologinis procesas.
6.2. Fermos teritorija formuojama trimis zonomis:
– pagrindinių gamybinių pastatų,
– pašarų saugyklų,
– mėšlo kaupimo ir dorojimo įrenginių.
Visais atvejais reikia numatyti galimybę fermą plėsti.
6.3. Atstumus tarp statinių pasirinkti lygius priešgaisriniams atstumams, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina juos didinti.
6.4. Galvijų laikymo pastatų orientacija turi būti dienovidinė (išilgine ašimi iš šiaurės į pietus), leidžiamas nuokrypis nuo rekomenduojamos orientacijos – 30o. Norint racionaliau išnaudoti saulės spindulių energiją, iki 12 m pločio pastatams leidžiama lygiagretinė (išilgine ašimi iš rytų į vakarus) orientacija.
6.5. Ferma turi būti suplanuota taip, kad ją aptarnaujantis išorės transportas kuo mažiau važinėtų fermos vidaus teritorija.
6.6. Melžimo-pieno ir pieno blokai su pagalbinėmis patalpomis jungiami su karvidėmis arba suplanuojami pačiuose karvidžių pastatuose.
6.7. Sodybos fermoje viename pastate laikant kiaules ir galvijus, tarp jų turi būti įrengta aklina pertvara. Paukščiai laikomi atskiroje patalpoje.
6.8. Diendaržiai su kieta danga dažniausiai įrengiami prie karvidžių išilginių sienų. Jie gali būti kreikiami.
6.9. Įrengus diendaržiuose ėdžias, pašarai į jas tiekiami neįvažiuojant į diendaržius. Virš ėdžių gali būti įrengiamos pavėsinės.
6.11. Saugyklas, iš kurių gali sklisti aštrus ir nemalonus kvapas (mėšlidės, siloso tranšėjos ir kt.) įrengti kaip galima atokiau nuo pieno bloko.
6.12. Fermoje mėšlidę statyti pavėjui kitų pastatų atžvilgiu. Pašarų saugyklos turi būti aukštesnėje vietoje negu mėšlidė.
6.13. Veršiavimosi skyrius gali būti projektuojamas vienas visai fermai (kelioms karvidėms) atskirame bloke arba kiekvienai karvidei atskirai, blokuojant jį prie karvidės.
7. REIKALAVIMAI PATALPOMS SUPLANUOTI IR JŲ TECHNOLOGINIAM RYŠIUI
7.1. Laikant karves pririštas (saitinis laikymas), vienoje eilėje gali būti ne daugiau kaip 50 karvių. Esant kelioms karvių eilėms karvidėje, dvi karvių eiles apjungti bendru šėrimo arba mėšlo šalinimo taku.
7.2. Laikant karves palaidas (besaitis laikymas), karvidė suskirstoma į sekcijas pagal gyvulių grupes. Įrengiant karvėms individualius boksus, vienoje eilėje gali būti ne daugiau kaip 50 boksų.
7.3. Pastato ar aptvarų konstrukcijos neturi išsikišti iš veršelių gardų ir boksų aptvarų daugiau kaip 15 cm.
7.5. Didesnius veršiavimosi skyrius tikslinga dalinti į dvi siena atskirtas sekcijas; vienoje iš jų įrengiamos patalpos besiveršiuojančioms karvėms laikyti ir veršiuotis, kitoje – profilaktoriumas veršeliams, kuris suskirstomas į izoliuotas patalpas.
8. TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI PAGRINDINIŲ GAMYBINIŲ PASTATŲ IR ĮRANGOS STATYBINIAMS SPRENDIMAMS
8.1. Gyvulių laikymo pastatai turi būti ekonomiški, jų matmenys turi atitikti technologinio proceso reikalavimus. Statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti reikiamą mikroklimatą. Ant uždaro tvarto sienų ir lubų kondensatui susidaryti neleidžiama. Kai tvartas atviras, kondensatui neleidžiama susidaryti ant perdenginio vietų, po kuriomis stovi gyvuliai.
8.2. Gyvulių laikymo patalpose grindys turi būti neslidžios, lygios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams.
8.3. Praėjimuose ir gyvulių varymo takuose grindų nuolydis turi būti ne daugiau kaip 6%, veršelių garduose – ne daugiau kaip 5%, boksuose ir perdarynėse – ne daugiau kaip 2%, penimų galvijų stovėjimo vietose – ne daugiau kaip 5%. Paprasto besaičio laikymo kreikiamuose prieauglio tvartuose guoliaviečių grindų nuolydis gali būti iki 10%.
8.4. Vidutinis šilumos srauto nuo gulinčio gyvulio į grindis tankis per pirmąsias dvi valandas neturi viršyti:
– penimiems galvijams – 200 W/m2,
– kitoms galvijų grupėms – 170 W/m2.
8.5. Grindų grotelių paviršius turi būti plokščias ir lygus, elementai be aštrių kraštų ir statmeni galvijų judėjimo krypčiai.
8.1 lentelė. Grotelių elementų matmenys
| Galvijų amžiaus grupės |
Gelžbetoninės grotelės |
Grotelės iš kitų medžiagų |
||
| grotelės elemento plotis, cm |
plyšio plotis, cm |
grotelės elemento plotis, cm |
plyšio plotis, cm |
|
| Suaugę galvijai |
10,0–12,0 |
3,5–4,5 |
5,0 |
3,5 |
| Prieauglis |
10,0–12,0 |
3,5–4,5 |
4,0 |
3,5 |
| Veršeliai nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. |
5,0 |
2,5–3,0 |
3,0 |
2,5 |
| Veršeliai iki 2–3 sav. |
- |
- |
2,0–2,5 |
1,5 |
8.7. Vartai turi lengvai atsidaryti ir sandariai užsidaryti. Esant skaičiuojamai žiemos lauko temperatūrai žemiau minus 20 ˚C, prie vartų turi būti įrengti tamburai.
Tamburai neįrengiami prie landų.
Tamburai turi būti platesni už vartus 1,0 m ir gilesni už atidarytas duris 0,5 m.
8.2 lentelė. Landų matmenys
| Galvijų amžiaus grupės |
Landos matmenys, m |
|
| aukštis |
plotis |
|
| Veršeliai nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. |
1,2 |
0,6 |
| Veršeliai nuo 4 iki 6 mėn. |
1,3 |
0,7 |
| Prieauglis |
1,5 |
0,8 |
| Suaugę galvijai |
1,8 |
1,0 |
8.9. Galvijų laikymo patalpų vidaus aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų apačios sekliuose tvartuose turi būti ne mažiau kaip 2,7 m, giliuose tvartuose – ne mažiau kaip 3,3 m. Mobilios technologinių procesų mechanizavimo priemonės turi laisvai pravažiuoti.
8.10. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių dalių turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.
8.11. Galvijų tvartuose nuo grindų iki langų apačios turi būti ne mažiau kaip 1,2 m. Laikant galvijus palaidus, sekliuose tvartuose langai turi būti apsaugoti grotelėmis iki 1,8 m aukščio, giliuose tvartuose – iki 2,4 m aukščio nuo grindų.
Jei diendaržiai įrengti prie tvarto, langai iš lauko pusės turi būti apsaugoti grotelėmis iki 1,8 m aukščio nuo žemės.
A. Reikalavimai natūraliam apšvietimui
9.1 lentelė. Minimalūs natūralaus apšvietimo koeficientai
| Patalpos pavadinimas |
Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) |
Paviršius, kuriam normuojamas NAK |
| Karvių, prieauglio ir veislinių bulių laikymo patalpos: |
|
|
| – šėryklos |
0,5 |
grindys |
| – perdarynės, gardai |
0,4 |
grindys |
| Karvidžių, veršiavimosi skyrių ir profilaktoriumų patalpos |
0,5 |
grindys |
| Melžyklos, pieno surinkimo patalpos |
0,5 |
0,5 m virš grindų |
| Galvijų penėjimo patalpos |
0,35 |
grindys |
B. Reikalavimai dirbtiniam apšvietimui
9.3. Tamsiuoju paros metu gyvulių laikymo patalpos ir darbo vietos turi būti dirbtinai apšviestos. Patalpų dirbtinio apšvietimo normos pateiktos 9.2 lentelėje.
9.2 lentelė. Dirbtinio patalpų apšvietimo normos grindų lygyje
| Patalpos pavadinimas |
Apšviestumas, lx |
|
| dujinio išlydžio lempomis |
kaitrinėmis lempomis |
|
| Karvių, prieauglio ir veislinių bulių laikymo patalpos: |
|
|
| – šėryklos |
75 |
30 |
| – perdarynės, gardai |
50 |
20 |
| – melžimo metu tešmens lygyje |
150 |
100 |
| Veršidžių, veršiavimosi skyrių ir profilaktoriumų patalpos |
100 |
50 |
| Melžyklos, pieno surinkimo patalpos (darbo vietose) |
200 |
150 |
| Galvijų penėjimo patalpos |
50 |
20 |
9.4. Gyvulių laikymo patalpose mėšlo šalinimo takų apšvietimas gali sudaryti 25% bendro apšvietimo lygio, bet ne mažiau 10 lx.
9.5. Visose gyvulių laikymo patalpose turi būti numatytas tolygus budintis apšvietimas – 10% nuo bendro apšvietimo lygio. Veršiavimosi patalpose – 15% nuo bendro apšvietimo lygio.
10. PASTATŲ, PATALPŲ IR ĮRANGOS PAGRINDINIŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ MATMENYS IR PLOTO NORMOS
10.1. Šėrimo, šėrimo-mėšlo šalinimo takų plotis galvijų laikymo patalpose turi atitikti naudojamų pašarų išdavimo ir mėšlo šalinimo įrenginių matmenis, tačiau takai turi būti ne siauresni kaip, m:
| – šėrimo takai |
1,0 |
| – šėrimo-mėšlo takai veršidėse |
1,0 |
| – šėrimo-mėšlo takai profilaktoriumuose, esant |
|
| vienai gardų eilei |
1,0 |
| dviem gardų eilėms |
1,4 |
| – šėrimo-mėšlo takai (šėrimo aikštelės) karvidėse ir prieauglio tvartuose, esant besaičiam (palaidam) laikymui ir vienai ėdžių eilei: |
|
| karvėms ir telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
2,7 |
| vyresniam kaip 12 mėn. prieaugliui ir telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo |
2,3 |
| prieaugliui iki 12 mėn. |
2,0 |
| veršeliams |
1,6 |
| Jeigu šėrimo-mėšlo takai (šėrimo aikštelės) yra tarp dviejų ėdžių eilių, jų plotis didinamas dvigubai. |
|
| Mėšlo šalinimo takų tarp stovėjimo vietų arba boksų plotis, m: |
|
| – kai viena stovėjimo vietų (boksų) eilė |
1,5 |
| – tarp dviejų stovėjimo vietų (boksų) eilių: |
|
| suaugusiems galvijams |
2,0–2,2 |
| prieaugliui |
1,8–2,0 |
| 10.2. Aptarnavimo ir evakuacinių takų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m, skersiniai takai pastato viduryje – 1,0 m, galuose – 1,2 m. |
|
| 10.3. Galvijų laikymo patalpų technologinių elementų matmenys ir plotų normos pateikiami 10.1 lentelėje. |
|
| 10.4. Sekcijų ir gardų aptvarai įrengiami su plyšiais. Gardų aptvaruose plyšių plotis, m: |
|
| – veršeliams |
0,15–0,25 |
| – prieaugliui |
0,30–0,35 |
| – suaugusiems galvijams |
0,45–0,50 |
10.1 lentelė. Galvijų laikymo patalpų technologinių elementų matmenys ir ploto normos
| Patalpų elementų pavadinimas |
Patalpos paskirtis |
Maksimalus galvijų kiekis patalpos elemente, vnt |
Ploto norma vienam galvijui, m2 |
Patalpų elementų matmenys, m |
||||
| perdarynė, boksas, indiv. gardas |
sekcija |
gardas |
laikant ant keičiamo arba gilaus kraiko |
laikant ant grotelinių grindų |
plotis |
gylis |
||
| Grupinio galvijų laikymo sekcijos arba gardai |
Karvėms |
|
50 |
|
4–6 |
|
Pagal skaičiavimus |
Pagal skaičiavimus |
| Telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
|
50 |
|
4–6 |
|
„ |
„ |
|
| Veršeliams nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. |
|
100 |
3–6 |
1,3 |
1,2 |
„ |
„ |
|
| Veršeliams4–6 mėn. |
|
100 |
6–12 |
1,5 |
1,3 |
„ |
„ |
|
| Prieaugliui6–12 mėn. |
|
|
10–12 |
2,5–3,0 |
1,8 |
„ |
„ |
|
| Prieaugliui12–18 mėn. ir telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo |
|
|
10–24 |
3 |
2 |
„ |
„ |
|
| Mėsinių veislių karvėms su veršeliais iki8 mėn. |
|
50 |
|
5 + 2 |
|
|
|
|
| Mėsai auginamam galvijų prieaugliui nuo 8 iki 18 mėn. |
|
|
50 |
5 |
|
|
|
|
| Boksai |
Karvėms |
1 |
|
|
1,9–2,5 |
|
1,0–1,2 |
1,9–2,2 |
| Telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
1 |
|
|
1,9–2,5 |
|
1,0–1,2 |
1,9–2,2 |
|
| Perdarynės |
Karvėms |
1 |
|
|
1,7–2,4 |
|
1,0–1,2 |
1,7–2,0 |
| Telyčioms2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
1 |
|
|
1,7–2,4 |
|
1,0–1,2 |
1,7–2,0 |
|
| Karvėms veršiavimosi skyriuje |
1 |
|
|
2,4–3,0 |
|
1,2–1,5 |
2,0 |
|
| Veisliniams buliams |
1 |
|
|
3,0–3,3 |
|
1,5 |
2,0–2,2 |
|
| Penimiems galvijams daugiau kaip12 mėn. |
1 |
|
|
1,5–1,7 |
|
0,9–1,2 |
1,7 |
|
| Veršingoms telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo |
1 |
|
|
1,2–1,7 |
|
0,8–1,0 |
1,5–1,7 |
|
| Individualūs gardai |
Veršeliams iki 2–3 sav. |
1 |
|
|
1,2 |
|
1,0 |
1,2 |
| Veršiavimosi gardas |
1 |
|
|
8,0–10,0 |
|
2,5–3,0 |
3,0–4,0 |
|
Perdarynių ir boksų pertvaros daromos iš vieno arba dviejų horizontalių arba lenktų elementų – strypų, vamzdžių. Suaugusių galvijų bokso apatinis horizontalus pertvaros elementas įrengiamas 0,45–0,50 m aukštyje nuo bokso grindų.
Kraštinės perdarynės arba boksai nuo skersinių takų atskiriami 1,2 m aukščio aklinomis pertvaromis.
Aptvarų aukščiai, m:
– veršelių gardų 1,0
– prieauglio gardų 1,3
– suaugusių galvijų ir prieauglio sekcijų 1,5
– diendaržių 1,6–1,8
– suaugusių galvijų ir prieauglio perdarynių ir boksų pertvarų 0,9–1,0
Rekomenduojama kas antrą perdarynę perskirti.
Perskyrimo elementai turi būti 0,9–1,1 m ilgio.
10.8. Kuriant naujas technologijas, galimi kiti vidaus suplanavimo elementai ir jų matmenys, tačiau jie turi būti ekonomiški ir sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas.
10.10. Nurodžius projektavimo užduotyje, pašarams išduoti gali būti įrengiami šėrimo stalai (t. y. pašarai metami ant šėrimo tako).
10.11. Ėdžių priekinės sienelės viršus gali būti pakeltas nuo grindų ne daugiau kaip, m:
– palaidoms karvėms ir prieaugliui 0,6
– pririštoms karvėms ir prieaugliui (su 0,10–0,15 m gylio
ir 0,4 m pločio išpjova kaklui) 0,4
– veršeliams 0,4
10.2 lentelė. Ėdžių matmenys
| Ėdžių tipas |
Ėdžių matmenys, m |
Šėrimo fronto ilgis, m |
|||
| Plotis |
Aukštis |
||||
| viršuje |
dugne |
priekinės sienelės |
užpakalinės sienelės |
||
| Stacionarus pririštiems galvijams |
0,6–0,8 |
0,4 |
0,3 |
0,6–0,75 |
Pagal perdarynės arba bokso plotį |
| Stacionarus ir kilnojamas palaidiems galvijams: |
|
|
|
|
|
| – suaugusiems galvijams ir prieaugliui daugiau kaip 12 mėn. |
0,6–0,8 |
0,4–0,6 |
0,4–0,5 |
0,5–0,75 |
0,7–0,8 |
| – prieaugliui nuo 6 iki 12 mėn. |
0,5–0,6 |
0,4 |
0,4 |
0,5 |
0,4–0,5 |
| – veršeliams nuo 2–3 sav. iki 6 mėn. |
0,4 |
0,3 |
0,25 |
0,35 |
0,35–0,4 |
10.14. Laikant galvijus palaidus, ėdžių ilgis sekcijose turi būti toks, kad visi gyvuliai prieitų prie ėdžių vienu metu.
10.15. Ėdžios turi būti pagamintos iš nekenksmingų gyvuliams ir atsparių drėgmei medžiagų, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Jų dugne turi būti angos dezinfekuojantiems ir plovimo skysčiams išleisti.
10.16. Grupinių girdyklių matmenys pateikiami 10.3 lentelėje. Kai grupėje daugiau kaip 10 melžiamų karvių arba 25 kiti galvijai, įrengiamos ne mažiau kaip 2 grupinės girdyklės.
10.3 lentelė. Grupinės girdyklės matmenys
| Girdyklės paskirtis |
Girdyklės matmenys, m |
||
| plotis |
gylis |
frontas vienam galvijui |
|
| Suaugusiems galvijams |
0,4–0,5 |
0,20–0,25 |
0,05–0,06 |
| Prieaugliui |
0,4–0,5 |
0,20–0,25 |
0,03-0,04 |
10.17. Taikant saitinį laikymą, viena viendubeninė automatinė girdyklė įrengiama dviems perdarynėse pririštiems galvijams. Kai taikomas besaitis laikymas, viendubeninės automatinės girdyklės įrengiamos prie ėdžių (viena – 5–6 galvijams) arba atskiroje aikštelėje (viena – 10–12 galvijų).
10.18. Suaugusiems galvijams ir prieaugliui girdyklės montuojamos 0,5–0,6 m, veršeliams – 0,4 m aukštyje nuo grindų iki girdyklės viršaus.
10.20. Diendaržių su kieta danga plotai pateikti 10.4 lentelėje. Diendaržių su natūralia danga plotas neribojamas.
10.4 lentelė. Minimalus diendaržių su kieta danga plotas vienam galvijui
| Galvijų grupės |
Diendaržio plotas, m2 |
| Karvės |
8 |
| Telyčios 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
8 |
| Prieauglis ir telyčios iki 6-7 mėn. veršingumo |
5 |
| Veršeliai |
2 |
10.21. Gyvuliams taikant priverstinį macioną arba naudojant diendaržius pamainomis, jų plotas gali būti sumažintas 50%.
10.22. Projektuojant diendaržius, numatyti užteršto lietaus vandens nuo diendaržių surinkimą ir valymą.
10.23. Būtina numatyti kietas dangas prie įėjimų į tvartą. Diendaržiuose galvijų girdymo ir šėrimo vietose įrengti 2,5–3,0 m pločio kietos dangos juostas. Kietą dangą būtina įrengti priešmelžiminėse lauko aikštelėse.
10.24. Priešmelžiminėse ir pomelžiminėse aikštelėse vienai karvei reikia 1,8–2,0 m2 ploto. Bendras aikštelės dydis nustatomas pagal varomų melžti karvių kiekį. Esant galimybei, šėrimo-mėšlo takai gali būti panaudoti kaip priešmelžiminės ir pomelžiminės aikštelės.
10.25. Patalpų, kuriose išdėstomos mašinos, technologiniai ir vėdinimo įrenginiai, elektros šildymo ir kiti prietaisai, plotai nustatomi racionaliai komponuojant šiuos įrenginius ir vadovaujantis įrenginių instrukcijomis.
10.5 lentelė. Gyvulių, išeinančių iš pastato per vartų, durų ir kitų perėjimų 1 m plotį, skaičius
| Gyvulių grupė |
Pastato atsparumas ugniai |
||
| I, II, III a |
III |
IIIb–V |
|
| Karvės ir telyčios 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo |
50 |
30 |
20 |
| Prieauglis |
60 |
40 |
25 |
| Veršeliai |
100 |
60 |
40 |
10.27. Durys ir perėjos galvijams ir prieaugliui evakuoti turi būti ne siauresnės kaip 1,0 m, veršeliams evakuoti – 0,8 m.
10.28. Minimalus perėjų aukštis galvijams – 1,8 m. Vartai ir durys į gyvulių laikymo patalpas turi lengvai varstytis ir neturėti slenksčių. Visuose gamybiniuose pastatuose ir sekcijose turi būti ne mažiau dviejų, skirtingose pastato dalyse įrengtų, evakuacinių išėjimų. Patalpoje, skirtoje laikyti ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų ir prieauglio, gali būti įrengiamos vienos durys, vedančios link evakuacinio išėjimo.
11. PAŠARŲ POREIKIS IR ATSARGOS
11.1 lentelė. Metinė pašarų reikmė karvei ūkiuose, gaminančiuose silosą
| Pieno primilžis iš karvės per metus, kg |
Reikia sušerti karvei per metus, t |
|||||
| šienas |
šiaudai |
silosas |
šakniavaisiai |
žalieji pašarai |
koncentratai |
|
| 3000 |
1,40 |
0,45 |
3,64 |
1,02 |
7,41 |
0,50 |
| 3500 |
1,56 |
0,39 |
3,72 |
1,62 |
8,05 |
0,63 |
| 4000 |
1,70 |
0,27 |
3,78 |
2,09 |
8,49 |
0,78 |
| 4500 |
1,87 |
0,25 |
4,02 |
2,42 |
8,98 |
0,97 |
| 5000 |
2,06 |
- |
4,42 |
2,86 |
9,67 |
1,16 |
| 5500 |
2,24 |
- |
4,72 |
3,19 |
9,96 |
1,36 |
| 6000 |
2,41 |
- |
5,10 |
3,74 |
10,05 |
1,61 |
11.2 lentelė. Metinė pašarų reikmė karvei ūkiuose, negaminančiuose siloso, tonomis
| Pieno primilžis iš karvės per metus, kg |
Šienas |
Šiaudai |
Šakniavaisiai |
Žalieji pašarai |
Koncentratai |
| 3000 |
1,92 |
0,52 |
1,87 |
8,28 |
0,55 |
| 3500 |
2,18 |
0,45 |
2,25 |
8,56 |
0,75 |
| 4000 |
2,42 |
0,44 |
2,86 |
8,59 |
0,89 |
| 4500 |
2,64 |
0,44 |
3,52 |
8,98 |
1,03 |
11.3 lentelė. Metinė pašarų reikmė pakaitiniam ir penimam galvijų prieaugliui, įskaitant ir pašarus veršeliui, ūkiuose, gaminančiuose silosą
| Pašarai |
Reikia sušerti vienam galvijų prieaugliui per metus, t |
| Šienas |
0,39 |
| Šiaudai |
0,35 |
| Silosas |
2,65 |
| Šakniavaisiai |
0,39 |
| Žalieji pašarai |
3,43 |
| Koncentratai |
0,59 |
| Nenugriebtas pienas ir pakaitalas |
0,15 |
| Nugriebtas pienas |
0,38 |
| Kiti pašarai (cukrinių runkelių griežiniai ir kt.) |
0,04 |
11.4 lentelė. Metinė pašarų reikmė pakaitiniam ir penimam galvijų prieaugliui, įskaitant ir pašarus veršeliui, ūkiuose, negaminančiuose siloso
| Pašarai |
Reikia sušerti vienam galvijų prieaugliui per metus, t |
| Šienas |
1,09 |
| Šiaudai |
0,14 |
| Šakniavaisiai |
0,79 |
| Bulvės |
0,02 |
| Žalieji pašarai |
5,06 |
| Koncentratai |
0,39 |
| Nenugriebtas pienas ir pakaitalas |
0,23 |
| Nugriebtas pienas |
0,33 |
| Kiti pašarai (cukrinių runkelių griežiniai ir kt.) |
0,08 |
11.2. Šieno, pašarinių šiaudų, siloso ir šakniavaisių visą metinę atsargą (100%) tikslinga sukaupti netoli fermos, kad žiemą nereiktų jų vežioti. Fermoje koncentruotųjų pašarų tikslinga sukaupti 15-20% (dviejų mėnesių atsargą), žolės – ne daugiau kaip 1 parai.
11.5 lentelė. Metinė pašarų reikmė mėsinei karvei su veršeliu
| Metų laikas |
Dienų skaičius |
Per metus sušeriama, t |
||||
| šieno |
šiaudų |
siloso |
koncentratų |
žolės |
||
| Žiemą |
210 |
1,20 |
0,90 |
4,0 |
0,30 |
– |
| Vasarą |
155 |
– |
– |
– |
– |
6,0 |
Pastaba. 50% šieno ir visus šiaudus galima pakeisti 50-55% drėgnumo silosu (šienainiu), skaičiuojant kad jo 1 kg – 0,35, 1 kg šieno – 0,45, 1 kg šiaudų – 0,20, 1 kg 60-75% drėgnumo siloso – 0,2 pašarinių vienetų.
11.3. Apskaičiuojant pašarų saugyklų talpas, reikia atsižvelgti į tai, kad sandėliuojant ir šeriant gyvulius, natūralūs metiniai pašarų nuostoliai būna: šieno – 10%, 60-75% drėgnumo siloso – 20%, 50-55% drėgnumo siloso – 15%, šakniavaisių – 15%.
Apytikrė pašarų tūrio masė (tankis), kg/m3: presuoto šieno ir šiaudų – 450-500, palaido šieno – 65-85, palaidų šiaudų – 40-50, 50-55% drėgnumo siloso – 450-500, 60-75% drėgnumo siloso – 650-750, šakniavaisių – 600.
12. KRAIKO POREIKIS IR ATSARGOS
12.1. Gyvulių guoliaviečių kreikimas teikia trejopą naudą:
– padaromas minkštas šiltas guolis, todėl tvartai gali būti 2-10 ˚C šaltesni;
– kraikas sugeria srutas, drėgmę, amoniaką ir kitas kenksmingas dujas;
– pagaminama daug vertingo mėšlo ir sumažėja pavojus teršti aplinką.
Todėl visuose galvijų tvartuose pirmenybė teiktina kraikinėms technologijoms.
12.2. Kraikui naudojamų šiaudų drėgnumas – 15%, durpių – 45%. Esant kitokiai kraiko drėgmei, jo normą reikia patikslinti.
12.3. Kraiko (šiaudų ir durpių) atsargų prie galvijų fermų turi užtekti 180 dienų.
Nepresuotų kraikinių šiaudų tūrio masė – 50 kg/m3, presuotų – 150 kg/m3, durpių – 150 kg/m3.
Kraikinės durpės sandėliuojamos stoginėse ir daržinėse, šiaudai – daržinėse, stoginėse ir stirtose. Visas kraikas, skirtas veršeliams ir besiveršiuojančioms karvėms, turi būti sandėliuojamas po stogu.
12.1 lentelė. Kraiko naudojimo normos
| Kraiko rūšis |
Gyvulių laikymo būdas |
Tvartų valymo dažnumas |
Kraiko poreikis vienam gyvuliui per parą, kg |
|||||
| Pieninių veislių |
Veršeliai |
Pakaitinis prieauglis |
Penimi suaugę galvijai ir prieauglis |
Mėsinių veislių karvės su veršeliais |
||||
| karvės |
individ. garduose |
grupiniuose garduose |
||||||
| Šiaudai |
saitinis |
kasdien |
2,5 |
1,5 |
– |
2 |
1 |
– |
| besaitis ant kraiko |
kas 3–4 sav. ar 1–3 kart. per metus |
5–8 |
1,5 |
1,5 |
3–4 |
3–4 |
5–6 |
|
| besaitis boksinis |
kas 10 d. |
0,3 |
– |
0,2 |
0,3 |
– |
– |
|
| besaitis kombiboksinis |
kas 2–3 d. |
1,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
|
| saitinis |
kasdien |
3–5 |
– |
– |
2 |
2 |
– |
|
| Durpės |
besaitis ant kraiko |
kas 3–4 sav. |
8–10 |
– |
3 |
6–8 |
6–8 |
8–10 |
| besaitis boksinis |
kas 10 d. |
1 |
– |
0,6 |
0,8 |
– |
– |
|
| besaitis kombiboksinis |
kas 2–3 d. |
2 |
– |
– |
– |
– |
– |
|
Pastaba. Taikant besaitį laikymą ant kraiko, išvalius tvartą, karvei prikreikiama apie 20 kg šiaudų arba 30 kg durpių, veršeliui – 6–8 kg šiaudų arba 12–15 kg durpių, penimam galvijui ir telyčiai – po 10–15 kg šiaudų arba 15–20 kg durpių
13. REIKALAVIMAI VANDENIUI TIEKTI
13.1. Vidutinis suvartojamo vandens kiekis vienam galvijui pateiktas 13.1 lentelėje. Jį sudaro šios reikšmės:
– galvijams girdyti,
– pašarams ruošti,
– pienui šaldyti,
– įrenginiams plauti,
– galvijams plauti,
– patalpoms valyti.
Neįtrauktos vandens reikmės aptarnaujantiems žmonėms, šildymo sistemoms. Vandens reikmės technologiniams įrenginiams (virimo katilams, patalpų plovimo įrenginiams ir kt.) įtraukiamos papildomai pagal projekto technologinės dalies duomenis.
13.1 lentelė. Vidutinis suvartojamo vandens kiekis vienam galvijui
| Vandens vartotojas |
Vidutinis paros vandens kiekis, l |
|||
| šalto |
karšto |
iš viso |
||
| iš viso |
girdyti |
|||
| Melžiama karvė |
70 |
60 |
5 |
75 |
| Veršelis |
18 |
10 |
2 |
20 |
| Veršinga telyčia |
55 |
40 |
2 |
57 |
| Prieauglis |
28 |
25 |
2 |
30 |
| Mėsinė karvė |
55 |
50 |
- |
55 |
13.3. Buities ir ūkinės veiklos reikmėms vandeniui tiekti įrengiama sodybos (fermos) bendroji vandentiekio sistema. Vandens tiekimo pertrūkis neleistinas. Mažesnėse kaip 20 karvių fermose turi būti įrengtas vandens sukaupimo rezervuaras – paros poreikiui tenkinti.
13.5. Vandens temperatūra galvijams girdyti turi būti:
– veršeliams – 14–16 ˚C,
– kitiems galvijams – 8–12 ˚C.
14. REIKALAVIMAI KANALIZACIJAI IR NUOTEKOMS VALYTI
14.1. Buities ir ūkinės veiklos (virtuvės, plaunant įrenginius ir kt.) nuotekoms nuvesti įrengiama kanalizacijos sistema.
14.2. Buities ir ūkinės veiklos nuotekos bei užteršti paviršiniai vandenys turi būti valomi pirminio valymo įrenginiuose arba nuvedami atskirai ar bendrai į gyvenvietės arba sodybos valymo įrenginius.
14.3. Buities ir ūkinės veiklos nuotekų ir paviršinių užterštų vandenų, išleidžiamų į vandens telkinius, išvalymas turi atitikti nuotekų užterštumo normą.
15. REIKALAVIMAI MĖŠLUI ŠALINTI, KAUPTI IR NAUDOTI
15.1. Visų tvartų gyvulių perdarynes bei guoliavietes rekomenduotina kreikti.
Rekonstruojant esamus galvijų pastatus su bekraike mėšlo šalinimo sistema, rekomenduojama juos pertvarkyti ir galvijus laikyti ant kraiko.
15.2. Iš galvijų tvartų kraikinis mėšlas šalinamas stacionarinio tipo (grandikliniais, strypiniais, skreperiniais transporteriais) arba mobiliomis mechaninėmis (buldozeriais, įvairių tipų krautuvais) priemonėmis.
15.3. Iš tvarto į mėšlidę mėšlas gali būti tiekiamas stacionarinėmis (įvairių tipų transporteriais) arba mobiliomis (buldozeriais, traktorinėmis priekabomis) priemonėmis. Mažiau kraiko turintis mėšlas į mėšlidę gali būti transportuojamas vamzdžiais stūmokliniais siurbliais.
15.4. Galvijų pastatuose atviri mėšlo šalinimo kanalai, kai mėšlas iš jų šalinamas kasdien, turi būti ne gilesni kaip 20 cm. Šalinant mėšlą rečiau (kas 7–14 dienų ir daugiau), mėšlo kaupimo kanalai gilesni, tuomet į juos klojamas pradinis kraiko sluoksnis, sumažinantis kanalo gylį iki 20 cm.
Šie reikalavimai netaikomi tiems galvijų pastatams, kuriuose kreikiama ir mėšlas kaupiamas visame grindų plote iki ėdžių.
15.5. Prie galvijų tvartų įrengiamos mėšlidės mėšlui kaupti ir paruošti.
Turint laukuose įrengtas specialias organinių atliekų kompostavimo aikšteles, mėšlidžių prie tvarto galima atsisakyti. Tačiau ir pastaruoju atveju prie tvarto būtina įrengti aikštelę laikinai, 10 dienų laikotarpiui, mėšlui kaupti.
15.6. Mėšlides kraikiniam mėšlui tikslinga įrengti aikštelės tipo įgilintas arba antžemines (įvertinus gruntinio ir paviršinio vandens lygį polaidžio metu).
Į mėšlides neturi patekti paviršiniai vandenys, o iš mėšlo išsisunkusios srutos turi būti surenkamos į srutų surinkimo rezervuarus.
Nurodžius projektavimo užduotyje, mėšlidė gali būti suprojektuota su pastoge arba uždara – pastato tipo.
15.7. Pakrovimo-iškrovimo darbai mėšlidėje gali būti mechanizuojami panaudojant mobilius krautuvus arba stacionarias pakrovimo-iškrovimo priemones (sijinius kranus ir kt.).
15.8. Kraikinio mėšlo mėšlidė turi būti įrengiama kaip galima toliau nuo pieno bloko. Šalinant mėšlą transporteriais, mėšlidę galima blokuoti prie aklinos tvarto sienos dalies. Kai mėšlas tekus, jis gali būti sutirštinamas kompostuojant su durpėmis, šiaudais, pjuvenomis ir kitomis organinėmis medžiagomis.
15.10. Taikant besaitį gyvulių laikymą ant grotelinių grindų, po jomis gali būti įrengti skysto mėšlo kanalai-rezervuarai, kuriuose tilptų 6-12 mėnesių mėšlas.
15.11. Mėšlidėje turi tilpti 6 mėnesių mėšlas. Tačiau, įvertinus vietos sąlygas ir aptarus tai projektavimo užduotyje, mėšlidės talpa gali būti keičiama, suderinus su Aplinkos apsaugos tarnyba.
5.12. Visos mėšlo šalinimo, kaupimo ir apdorojimo sistemos turi būti patikimai hidroizoliuotos, kad srutos nepatektų į gruntinius vandenis, o pastarieji – į mėšlo sistemas.
15.13. Infekcinių ligų atvejais mėšlas turi būti nukenksminamas cheminiu, terminiu, biologiniu, anaerobiniu būdais.
15.14. Įvairaus amžiaus galvijų grupių išskiriamas per parą vidutinis ekskrementų kiekis pateikiamas 15.1 lentelėje. Apytikrės mėšlidės talpos – 21.1 priede.
16. ŠILUMOS, VANDENS GARŲ IR ANGLIES DVIDEGINIO IŠSKYRIMAS
16.1 lentelėje pateiktas gyvulių išskiriamas bendrosios šilumos srautas, kai aplinkos temperatūra 10 ˚C. Koeficientas h bendrosios šilumos srauto perskaičiavimui, kai aplinkos temperatūra kita, pateiktas 16.2 lentelėje. Toje pat lentelėje nurodytas bendras vandens garų kiekis e, tenkantis bendrosios šilumos vienetui ir gyvulių laisvosios šilumos dalis nuo bendrosios e. Pastarosios reikšmės įvertina gyvulių ir patalpos išgarinamą vandens garų kiekį.
Norint surasti patalpos temperatūrai atitinkantį bendrosios šilumos srautą, 16.1 lentelėje pateikta reikšmė dauginama iš koeficiento h, t. y. gyvulys išskirs Q0 xh (W) bendrosios šilumos srautą. Ieškant bendrojo vandens garų srauto, bendrosios šilumos srauto reikšmė dauginama iš rodiklio e, t. y. vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (g/s) bendrąjį vandens garų srautą. Vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (W) laisvosios šilumos srautą. Q0 xhxe
16.2. Gyvulių išskiriamas anglies dvideginio kiekis, išsiskiriant bendrosios šilumos vienetui, yra 38 cm3/kJ arba 75 mg/kJ. T. y., vienas gyvulys išskiria 75 Q0 xh (mg/s) anglies dvideginio srautą.
16.3. Apskaičiuojant tvartų išorinių atitvarų apšiltinimą, šildymo ir vėdinimo įrenginių našumą tose patalpose, kuriose gyvulių masė keičiasi,
15.1 lentelė. Įvairaus amžiaus grupių galvijų per parą išskiriamas vidutinis ekskrementų kiekis
| Ekskrementų pavadinimas |
Rodikliai |
Veisliniai buliai |
Karvės |
Veršeliai |
Prieauglis |
||||
| iki 2 mėn. |
2–6 mėn. |
pakaitinis 6–2 mėn. |
Penimas 6–12 mėn. |
pakaitinis 12–16 mėn. ir veršingos telyčios |
penimas daugiau kaip 12 mėn. |
||||
| Ekskrementai, iš jų: |
Masė, kg |
40 |
55 |
4,5 |
7,5 |
14 |
26 |
27 |
35 |
| Drėgnumas, % |
86,0 |
88,4 |
91,8 |
87,4 |
87,2 |
86,2 |
86,7 |
84,9 |
|
| – išmatos |
Masė, kg |
30 |
35 |
1 |
5 |
10 |
14 |
20 |
23 |
| Drėgnumas, % |
83,0 |
85,2 |
80,0 |
83,0 |
83,5 |
79,5 |
83,5 |
80,1 |
|
| – šlapimas |
Masė, kg |
10 |
20 |
3,5 |
2,5 |
4 |
12 |
7 |
12 |
| Drėgnumas, % |
95,0 |
94,1 |
95,1 |
96,2 |
96,5 |
94,1 |
96,0 |
94,2 |
|
Pastabos:
2. Galvijų kraikinio mėšlo kiekis ir drėgnumas nustatomi įvertinus gyvulių laikymo sąlygas, kraiko kiekį ir jo drėgnumą. Galvijų paros ekskrementų kiekis apytikriai lygus 12% gyvulio masės.
3. Kraikinis mėšlas būna ne daugiau kaip 85% drėgnumo, bekraikis neatskiestas vandeniu – ne daugiau kaip 92%, o bekraikis atskiestas vandeniu ar nuotekomis – ne daugiau kaip 98% drėgnumo.
16.1 lentelė. Vieno gyvulio išskiriamos bendrosios šilumos srautas
| Gyvulių grupė |
Gyvulio masė, kg |
Šilumos srautas Qo, W |
| Užtrūkusios karvės ir telyčios 2 mėnesiai iki veršiavimosi |
400 |
720 |
| 500 |
800 |
|
| 600 |
880 |
|
| Karvės, duodančios pieno per parą, kg: |
|
|
| 5 |
400 |
760 |
| 500 |
850 |
|
| 600 |
900 |
|
| 10 |
400 |
800 |
| 500 |
900 |
|
| 600 |
960 |
|
| 15 |
400 |
840 |
| 500 |
950 |
|
| 600 |
1020 |
|
| 20 |
400 |
880 |
| 500 |
1000 |
|
| 600 |
1080 |
|
| 25 |
400 |
920 |
| 500 |
1050 |
|
| 600 |
1140 |
|
| Buliai |
600 |
1020 |
| 800 |
1200 |
|
| 1000 |
1400 |
|
| Veršeliai nuo atsivedimo iki 6 mėn. |
40 |
170 |
| 50 |
205 |
|
| 60 |
235 |
|
| 70 |
260 |
|
| 80 |
290 |
|
| 90 |
315 |
|
| 100 |
340 |
|
| 120 |
370 |
|
| 140 |
405 |
|
| 160 |
450 |
|
| 180 |
485 |
|
| Prieauglis nuo 6 mėn., telyčios, penimi galvijai |
200 |
520 |
| 250 |
600 |
|
| 300 |
660 |
|
| 350 |
700 |
|
| 400 |
760 |
|
| 450 |
810 |
|
| 500 |
900 |
gyvulių išskiriamos šilumos, vandens garų ir anglies dvideginio kiekiai imami pagal vidutinę gyvulio masę. Jeigu, pavyzdžiui, prieauglis auginamas nuo 180 iki 450 kg, pasirenkama gyvulio masė – 315 kg.
16.2 lentelė. Koeficientas h gyvulių bendrosios šilumos srautui perskaičiuoti bei rodikliai e – bendro vandens garų kiekio, tenkančio gyvuliui, – ir e – gyvulių laisvosios šilumos srautui apskaičiuoti
| Patalpos temperatūra, ˚C |
h |
Kreikiamos patalpos |
Nekreikiamos patalpos |
||
| e, g/kJ |
e |
e, g/kJ |
e |
||
| 0 |
1,06 |
0,09 |
0,78 |
0,10 |
0,75 |
| 5 |
1,03 |
0,11 |
0,73 |
0,11 |
0,73 |
| 10 |
1,00 |
0,14 |
0,65 |
0,15 |
0,63 |
| 15 |
0,97 |
0,18 |
0,55 |
0,21 |
0,48 |
| 20 |
0,94 |
0,22 |
0,45 |
0,29 |
0,28 |
| 25 |
0,91 |
0,26 |
0,35 |
0,35 |
0,13 |
17. PATALPOS ORO PARAMETRAI. REIKALAVIMAI PASTATAMS APŠILTINTI, VĖDINTI, ŠILDYTI
17.1. Gyvulių laikymo ir pagalbinių patalpų temperatūros žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu pateiktos 17.1 lentelėje.
17.1 lentelė. Patalpų temperatūros, ˚C, žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu
| Patalpa |
Temperatūra pastato apšiltinimui ir šildymui skaičiuoti, t.y. mažiausia leistina (kai B grupės lauko oro) parametrai) |
Rekomenduotina temperatūra (kai lauke vidutinė gruodžio–vasario mėn. temperatūra) |
Pereinamojo laikotarpio temperatūra vėdinimo įrenginių našumui skaičiuoti |
||
| gausiai kreikiant |
nekreikiant |
gausiai kreikiant |
nekreikiant |
||
| Pieniniai galvijai |
|||||
| Karvidė ir daugiau kaip 1 metų prieauglio patalpa |
3 |
5 |
5 |
10 |
10 |
| Nuo 6 iki 12 mėn. prieauglio patalpa |
3 |
5 |
7 |
12 |
12 |
| Nuo 1 iki 6 mėn. veršelių patalpa. |
5 |
10 |
10 |
15 |
15 |
| Veršiavimosi patalpa |
|
|
|
|
|
| Veršelių profilaktoriumas |
5 |
15 |
10 |
17 |
17 |
| Mėsiniai galvijai |
|||||
| Karvidė ir prieauglio nuo 2–3 sav. patalpa |
nenormuojama |
5 |
nenormuojama |
10 |
nenormuojama |
| Veršelių iki 2–3 sav. patalpa |
3 |
5 |
5 |
10 |
10 |
| Pagalbinės patalpos |
|
|
|
|
|
| Melžykla |
- |
16 |
- |
18 |
- |
Pereinamuoju laikotarpiu lauko oro temperatūra pasirenkama 7 ˚C žemesnė už patalpos temperatūrą, o lauko oro santykinė drėgmė – atitinkanti pereinamajam laikotarpiui.
Didžiausia skaičiuojamoji patalpos oro santykinė drėgmė pasirenkama atsižvelgiant į patalpos temperatūrą (17.2 lentelė).
Kai gyvulių laikymo patalpos temperatūra žiemą ir pereinamuoju laikotarpiu nenormuojama, patalpos oro santykinė drėgmė neturi būti daugiau kaip 10% didesnė už lauko oro santykinę drėgmę. Šį reikalavimą tenkina atviri neapšiltinti tvartai.
Mažiausia leidžiama patalpos oro santykinė drėgmė – 40%.
17.2 lentelė. Didžiausia skaičiuojamoji gyvulių laikymo patalpos oro santykinė drėgmė
| Patalpos temperatūra, ˚C |
5 |
10 |
15 |
20 |
| Patalpos oro santykinė drėgmė, % |
90 |
85 |
75 |
70 |
Skaičiuojamoji oro temperatūra vasaros laikotarpiui nekreikiamoms patalpoms pasirenkama 1,5 ˚C, o kreikiamoms – 3 ˚C didesnė už A grupės lauko oro temperatūrą (šilčiausio mėnesio 13 val. vidutinė lauko oro temperatūra).
Ruošiant tipinius bei kitus projektus, nepritaikytus konkrečiai vietovei, pasirenkami šie išorės klimatiniai parametrai:
– B grupės lauko oro parametrai (vidutinis šalčiausias penkiadienis): temperatūra – 22 ˚C šalčio, oro santykinė drėgmė – 85%.
– pereinamojo laikotarpio lauko oro temperatūra ir santykinė drėgmė: 3 ˚C ir 84% (skaičiuojant karvidžių ir prieauglio patalpų vėdinimą), 8–10 ˚C ir 80–78% (skaičiuojant veršiavimosi, veršelių patalpų vėdinimą);
– A grupės lauko parametrai (vidutiniai šilčiausio mėnesio 13 val. parametrai) yra: temperatūra – 21 ˚C, oro santykinė drėgmė – 62%.
Inventoriaus, koncentruotųjų pašarų, kraiko laikymo patalpose oro parametrai nenormuojami.
17.3 lentelė. Normuojami oro judėjimo greičiai
| Patalpa |
Oro judėjimo greičiai patalpose, m/s |
|
| skaičiuojamasis – žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu |
didžiausias leistinas – vasaros laikotarpiu |
|
| Karvidė ir vyresnio kaip 6 mėn. prieauglio patalpa |
0,5 |
1,0 |
| 1–6 mėn. veršelių, veršiavimosi patalpa, profilaktoriumas, melžimo, sėklinimo patalpos |
0,3 |
0,5 |
17.3. Didžiausia leistina kenksmingų dujų koncentracija gyvulių laikymo patalpose nurodyta 17.4 lentelėje.
17.4 lentelė. Didžiausia leistina kenksmingų dujų koncentracija m2
| Patalpa |
Anglies dvideginis |
Amoniakas |
Sieros vandenilis |
|||
| mg/m3 |
ppmx |
mg/m3 |
ppm |
mg/m3 |
ppm |
|
| Veršelių iki 3 mėn. amžiaus |
4000 |
2200 |
10 |
15 |
5 |
5 |
| Veršelių nuo 3 iki 6 mėn. amžiaus |
5500 |
3000 |
15 |
20 |
10 |
10 |
| Prieauglio ir suaugusių galvijų |
5500 |
3000 |
20 |
25 |
10 |
10 |
| x ppm = cm3/m3 |
|
|
|
|
|
|
Anglies dvideginio koncentracija patalpose mažinama intensyvinant vėdinimą, o amoniako ir sieros vandenilio – gerinant patalpos valymą, naudojant kenksmingas dujas sugeriantį kraiką.
17.4. Normuojami oro parametrai palaikomi gyvulių zonoje, t.y. erdvėje iki 1,5 m aukščio virš grindų.
17.5. Laikant gyvulius ant kraiko ar gausiai kreikiant, projektuojamos nešildomos gyvulių laikymo patalpos. Taip pat nešildomos nekreikiamos karvidės ir nekreikiamos galvijų prieauglio nuo 6 mėn. amžiaus patalpos. Šildomos iki 6 mėn. veršelių nekreikiamos patalpos. Be to, 1/3 veršiavimosi vietų įrengiama šildomoje patalpoje bei numatoma šildoma patalpa sergantiems gyvuliams.
Nešildomų uždarų pastatų išorinių atitvarų apšiltinimas turi būti toks, kad esant B grupės lauko oro parametrams, patalpos oro temperatūra nenukristų žemiau mažiausios leistinos reikšmės (17.1 lentelė), oro santykinė drėgmė ir anglies dvideginio koncentracija neviršytų didžiausios leistinos reikšmės (17.2 ir 17.4 lentelės). Šildomiems pastatams ekonomiškai pagrįstas išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas nustatomas lyginant patalpų šildymo ir atitvarų apšiltinimo išlaidas. Apskaičiavus išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientą tiek pirmuoju, tiek antruoju būdu, patikrinama, ar ant jų vidinio paviršiaus nesikondensuoja vandens garai, t.y., ar atitvaros paviršiaus temperatūra bus ne mažesnė už rasos taško temperatūrą, pasirenkant B grupės lauko oro parametrus, o patalpos oro temperatūrą – mažiausią leistiną, oro santykinę drėgmę – didžiausią leistiną. Vandens garų kondensacija leidžiama ant langų vidinio paviršiaus.
Kai tvartas atviras, patikrinama, ar vandens garai nesikondensuoja ant perdenginio vidinio paviršiaus.
17.6. Reikiamas šildytuvų našumas apskaičiuojamas pasirenkant mažiausią leistiną patalpos oro temperatūrą ir B grupės lauko oro parametrus bei tam momentui atitinkantį vėdinimo intensyvumą, vandens garų ar anglies dvideginio pertekliui pašalinti (imama didesnioji reikšmė).
17.7. Gyvulių laikymo patalpose pirmenybė teiktina natūralios traukos vėdinimo sistemai. Jei vėdinimas mechaninis, turi būti numatyta galimybė natūraliai išvėdinti patalpą, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas ar sugenda mechaninio vėdinimo įrenginiai.
17.8. Mechaninės vėdinimo sistemos ventiliatorių našumas parenkamas priklausomai nuo jų darbo režimo. Jeigu ventiliatoriai tik žiemą įpučia ar ištraukia visą vėdinimui reikalingą orą, jų našumas skaičiuojamas vandens garų pertekliui pašalinti, pasirenkant pereinamojo laikotarpio patalpos (17.1 lentelė) ir lauko (7 ˚C mažesnė už patalpos) oro temperatūras bei joms atitinkančias oro santykinės drėgmės reikšmes. Kai ventiliatoriai įpučia ar ištraukia visą vasaros laikotarpiu vėdinimui reikalingą orą, jų našumas skaičiuojamas šilumos pertekliui pašalinti, pasirenkant A grupės lauko oro parametrus, o kreikiamoms patalpoms – 3 ˚C, nekreikiamoms patalpoms – 1,5 ˚C aukštesnę oro temperatūrą. Apytikrės vėdinimo intensyvumo reikšmės pateiktos 21.2 priede.
18. MECHANIZACIJA
18.1. Technologiniams procesams (girdymo, pašarų ruošimo ir šėrimo, melžimo, pieno paruošimo, kreikimo bei mėšlo šalinimo ir tvarkymo, patalpų valymo ir dezinfekavimo) mechanizuoti naudojami ekonomiškai pagrįsti mašinų bei įrenginių komplektai.
18.3. Numatomos pašarų paruošimo ir išdalijimo technologinės linijos ir mašinų bei įrenginių komplektai. Pašarai dalijami mechaninėmis mobiliomis ar stacionariomis priemonėmis, arkliniais vežimais, rankiniais vežimėliais.
18.4. Priklausomai nuo fermos dydžio, gyvulių laikymo būdo gali būti naudojami šie melžimo įrenginiai:
– mobilūs agregatai, kuriais vienu metu galima melžti 1-2 karves;
– stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais melžtuvais ir melžtuvėmis (tvartuose iki 100 rišamų karvių);
– stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais melžtuvais ir pieno linija (tvartuose daugiau kaip 20 rišamų karvių);
-specialios melžyklos (melžimo aikštelės) su melžimo įrenginiais (kai besaitis laikymas ar karvės automatiškai pririšinėjamos perdarynėse);
– kilnojami melžimo įrenginiai, naudojami vasaros stovyklose ar ganyklose.
Pieną iš fermos išvežant kasdien, jis turi būti ataušintas iki 8 ˚C, o jei išvežama kas 2 paras – iki 4 ˚C.
19. REIKALAVIMAI ELEKTROS ENERGIJAI TIEKTI IR ELEKTROTECHNINIAMS ĮRENGINIAMS ĮRENGTI. ŽAIBOSAUGA
19.1. Elektros energija galvijų fermoms ir tvartams tiekiama iš Lietuvos energetinės sistemos tinklų pagal III patikimumo kategoriją (išskyrus daugiau kaip 20 vietų melžiamų karvių tvartus). Elektros tiekimą nutraukti dėl remonto ir gedimų likvidavimo galima ne ilgiau kaip vienai parai.
Didesniems kaip 20 melžiamų karvių tvartams pasirenkama II tiekimo patikimumo kategorija, numatant rezervinius mobilius ar stacionarius elektros generatorius su vidaus degimo varikliu ar sukamus traktoriaus darbiniu velenu. Vietoje rezervinio elektros generatoriaus pagal techninės užduoties projektavimui nurodymą galima numatyti rezervinį vakuumo siurblį. Jis sukamas traktoriaus darbiniu velenu. Numatyti galimybę pieną ataušinti šaltu vandeniu.
19.2. Elektros tinklų ir įrenginių įrengimas turi atitikti Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įreginius (EST), Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), gamintojų sudarytų Techninių eksploatavimo instrukcijų (TEI) reikalavimus.
20. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
20.1. Gyvulininkystės fermos statybos sklypo grunto vandens horizontas turi būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.
20.3. Prie galvijų fermų gali būti projektuojami ir statomi įvairūs veterinariniai objektai. Jei veterinarinis objektas aptarnaus tik vieną fermą, jis statomas šios fermos teritorijoje. Taupant lėšas ir medžiagas, toks objektas, išskyrus karantininę patalpą, gali būti blokuojamas su gamybinėmis patalpomis, tačiau negali būti blokuojamas su pieno patalpomis.
Jei veterinarinis objektas aptarnaus kelias fermas, jis statomas atskirai ir tokioje vietoje, kad būtų patogu aptarnauti visas fermas.
20.4. Veterinariniams objektams turi būti numatyta tiekti vandenį, šilumą, elektros energiją, įrengta kanalizacija, prie jų turi būti patogūs keliai.
20.5. Bendraūkinės paskirties veterinarinės ligoninės, karantininės patalpos, izoliatoriai turi būti aptverti ir nuo gyvenviečių ir sodybų nutolę ne mažiau 200 m, o gyvulių lavonų surinkimo punktai – 500 m.
20.6. Galvijų fermos, komplektuojamos kitų ūkių perkamais gyvuliais, turi turėti karantinines patalpas. Jų dydis nustatomas pagal gyvulių ciklogramą ir ne trumpesnį kaip 30 dienų karantininį laiką. Dar penkios dienos skiriamos karantininei patalpai valyti ir dezinfekuoti.
Penimų galvijų ir veislinių telyčių fermose, turinčiose izoliuotas sekcijas, eksploatuojamas pagal principą „sekcija pilna – sekcija tuščia“, atvežami veršeliai ir prieauglis gali būti karantinuojami šiose sekcijose.
20.7. Į fermą atvežamų gyvulių priėmimo ir karantino patalpas reikia taip projektuoti, kad gyvulius atvežusiai transporto priemonei nereikėtų važiuoti į fermos (karantino) teritoriją.
20.8. Karantinavimo patalpoje karvės ir veršingos telyčios turi būti laikomos pririštos. Galvijų prieauglis gali būti laikomas taip, kaip priimta fermoje.
Grupinių gardų pertvaros daromos aklinos.
20.9. Veršelių, prieauglio ir patalpose, kuriose visus metus laikomi gyvuliai, rekomenduotina numatyti baktericidines lempas.
20.10. Gyvulių izoliatoriaus nutekamieji vandenys ir mėšlas, prieš transportuojant juos į bendras saugyklas, turi būti nukenksminami.
20.11. Prie galvijų fermos gali būti įrengiamas sanitarinio skerdimo punktas su šaldymo kamera skerdienai neilgai laikyti; suderinus su Visuomenės sveikatos tarnyba – cechas fermoje pagamintai produkcijai perdirbti.
20.12. Galvijų fermoje gali būti projektuojamas veterinarinis punktas, kuriame būtų:
– veterinarijos specialisto kabinetas (8–10 m2),
– veterinarinė vaistinė su šaldymo kamera biopreparatams (12–15 m2),
– dezinfekcinių medžiagų sandėlis (9–10 m2),
– procedūrinis maniežas su fiksavimo staklėmis (20–30 m2).
21. PRIEDAI
21.1 priedas. MĖŠLIDŽIŲ 6 MĖNESIAMS APYTIKRĖS TALPOS, SKAIČIUOJANT VIENAM GYVULIUI
| Gyvulys |
Kraikinio mėšlo mėšlidė |
Bekraikio mėšlo mėšlidės talpa, m3 |
|||
| šiaudų kraiko sąnaudos, kg/parą |
kraikinio mėšlo kiekis, m3 |
srutų iš tvarto kiekis, m3 |
srutų iš mėšlidės kiekis, m3 |
||
| Suaugęs galvijas |
2–5 |
7,2–9,0 |
0–1,5 |
0,3 |
7,2 |
| Veršelis iki 6 mėn. |
1–1,5 |
1,4–1,5 |
0–0,3 |
0,08 |
1,6 |
| Prieauglis 6–18 mėn. |
1,5–3 |
5,0–6,0 |
0–1,0 |
0,2 |
5,5 |
Skaičiuojamasis kraikinio mėšlo prizmės mėšlidėje aukštis 1,5–2,5 m.
21.2 priedas. APYTIKRĖS VĖDINIMO INTENSYVUMO REIKŠMĖS VIENAM GYVULIUI
| Gyvulys |
Masė, kg |
Vėdinimo intensyvumas, m3/h |
||
| žiemą (lauke minus 20 ˚C) |
pereinamuoju laikotarpiu |
vasarą (lauke 21 ˚C) |
||
| Karvė |
500 |
70 |
160–170x |
320–370 |
| Prieauglis (6–24 mėn.) |
320 |
50 |
115–120 |
230–270 |
| Veršelis (1–6 mėn.) |
120 |
25 |
75–85 |
130–150 |
| Veršelis (0–1 mėn.) |
50 |
15 |
40–50 |
70–80 |
| Karvė su veršeliu |
500 + 40 |
70 |
195–225 |
330-380 |
x pirmoji reikšmė kreikiamai patalpai, antroji – nekreikiamai
21.3 priedas. PIENINIŲ GALVIJŲ KŪNO MATMENYS
Veršelių matmenys nurodyti 1–3 pav. Įvairaus amžiaus telyčių bei karvių iki 500 kg – 4–6 pav. Karvių nuo 500 iki 800 kg bei jų būdingų padėčių matmenys – 7–11 pav. Matmenys išreikšti milimetrais.
1 pav. Naujagimis veršelis 2 pav. 3 mėn. veršelis 3 pav. 6 mėn. veršelis
4 pav. 1 metų 250-300 kg telyčaitė 5 pav. 2 metų 350-400 kg telyčia 6 pav. 3 metų 450–500 kg karvė
7 pav. Įvairios masės karvių pagrindiniai kūno matmenys 8 pav. Įvairių karvės kūno dalių plotis
9 pav. Karvės guoliavietės matmenys
10 pav. Karvės kūno padėtis atsigulant (a) ir atsistojant (b) 11 pav. Karvės galvos judesiai ėdant.
______________