Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos ir

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos

 

ĮSAKYMAS

Dėl galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių patvirtinimo

 

1997 m. lapkričio 7 d. Nr. 640/1997 m. lapkričio 11 d. Nr. 247

Vilnius

 

Siekdami, kad projektuojant galvijų fermas ir atskirus jų statinius būtų diegiamos šiuolaikinės, pažangiausios technologijos,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles TPT-1-97 pagal priedą.

2. Normas „Obščesojuznyje normi technologičeskovo projektirovanija predprijatiji krupnovo rogatovo skota ONTP-89“ pripažinti negaliojančiomis.

 

 

ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTRAS                                                      VYTAUTAS KNAŠYS

 

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                               ALGIS ČAPLIKAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio

Ministro ir Lietuvos Respublikos statybos ir

Urbanistikos ministro

1997 m. lapkričio 07/11 d.

įsakymu Nr. 640/247

 

Taisyklės įsigalioja nuo 1997 m.

Pirmasis šių taisyklių peržiūrėjimas 2000 m.

Suderinta

su Lietuvos Respublikos valstybine

veterinarijos tarnyba 1997 m. balandžio 16 d.

raštu Nr. 3-120

 

su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Priešgaisrinės apsaugos departamentu

1997 m. kovo 26 d. raštu Nr. 9/4-270

 

su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija

1997 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1-22-1121

 

su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Valstybiniu visuomenės sveikatos centru

1997 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 01-12-106

 

GALVIJŲ PASTATŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS TPT-1-97

 

1. BENDROJI DALIS

 

1.1. Taisyklės reglamentuoja galvijų tvartų, fermų projektavimą visų tipų ūkiuose.

1.2. Projektuojant ir statant galvijų fermas ir atskirus jų statinius, privaloma vadovautis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintais statybos techniniais reglamentais ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais.

1.3. Galvijų ferma gali būti projektuojama ūkininko sodyboje arba kaip atskira ferma be gyvenamųjų pastatų.

1.4. Fermos ar tvarto dydį, gamybos kryptį, galvijų laikymo sistemą ir būdą, kitus pastatus ir statinius, jų tipą ir dydį projektuoti priklausomai nuo ūkio krypties ir specializacijos, įvertinant statybos ekonomiškumą ir gamybos efektyvumą. Numatomas fermose galvijų skaičius turėtų būti ne didesnis kaip turimas (nuomojamas) žemės plotas, kuris pagal rekomendacijas reikalingas mėšlui panaudoti (utilizuoti).

1.5. Galvijų fermai ar tvartui vieta parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, zooveterinarinių, gamtosaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus. Galvijų ferma ar tvartas turi būti aprūpinti pašarų saugyklomis, vandeniu, elektros energija, privažiavimo keliais, mėšlo ir užterštų nuotekų dorojimo įrenginiais.

1.6. Fermos ar tvarto aplinka turi būti planiruota, įrengta latakų ir kanalų sistema švariems paviršiniams vandenims nutekėti, užterštiems vandenims nukreipti į dorojimo įrenginius, o teritorija – apželdinta.

1.7. Terminai ir apibrėžimai

Tvartas – pastatas gyvuliams laikyti.

Seklus tvartas – tvartas su pakeltomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien.

Pusiau gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas 10-20 dienų.

Gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1-3 kartus per metus.

Atviras tvartas – tvartas, kuriame lauko oras laisvai cirkuliuoja per visų ar tik pietinės sienos viršutinę dalį.

Ferma – tvartas ar keli tvartai su pagalbiniais statiniais ir teritorija.

Karvidė – pastatas karvėms ir veršeliams iki 1 mėn. amžiaus laikyti.

Profilaktoriumas – patalpa karvidėje veršeliams iki 1 mėn. laikyti.

Veršiavimosi patalpa – karvėms 2–3 savaites iki veršiavimosi ir tiek pat po jo laikyti.

Veršidė – pastatas veršeliams nuo 2–3 sav. iki 6 mėn. laikyti.

Galvijų prieauglio bei penimų galvijų tvartas – pastatas vyresniam kaip 6 mėn. prieaugliui, penimiems galvijams laikyti.

Perdarynė – atitverta iš šonų vieta su ėdžiomis gyvuliui laikyti.

Gardas – tvarte ar lauke iš visų pusių užtverta vieta gyvuliams laikyti.

Diendaržis – lauke prie tvarto aptvertas plotas gyvuliams pasivaikščioti bei laikyti.

Boksas – šoninėmis pertvaromis atitverta be ėdžių vieta nepririštam galvijui gulėti.

Kombiboksas (kombinuotasis b.) – šoninėmis pertvaromis atitverta vieta nepririštai karvei ar veršingai telyčiai stovėti, gulėti ir ėsti (yra ėdžios), kurioje ji gali būti fiksuojama mechaniniu būdu.

Sekcija – izoliuota ar neizoliuota, bet atitverta tvarto dalis vienos grupės gyvuliams laikyti, atitverta diendaržio dalis.

Melžykla – patalpa arba atitinkamai įrengta vieta lauke, kur melžiamos karvės.

Saitinis laikymas – pririštų galvijų laikymas tvarte.

Besaitis laikymas – palaidų, taip pat fiksuotų kombiboksuose galvijų laikymas.

Gyvulio šėrimo frontas – ėdžių išilginis tarpas, skiriamas vienam gyvuliui ėdimo metu.

Zooveterinarinis atstumas – atstumas nuo gyvulininkystės fermos pastatų iki statinių, nepriklausančių šiai fermai (atstumas, saugantis fermą nuo galimos užkrečiamųjų ligų invazijos).

Sanitarinis atstumas – atstumas, saugantis žmones ir aplinką nuo teršalų, sklindančių iš fermos.

Racionas – tam tikras pašarų paros davinys.

Natūralaus apšvietimo koeficientas – apšviestumo patalpoje santykis su horizontalios plokštumos lauke apšviestumu.

 

2. SANITARINĖS IR ZOOVETERINARINĖS APSAUGOS ZONOS

 

A. Sanitariniai atstumai

 

2.1. Sanitariniai atstumai ūkininko sodyboje nuo tvartų iki gyvenamojo namo ir fermų sanitarinės apsaugos zonos pasirenkamos pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus.

2.2. Sanitarinis atstumas ūkininko sodyboje nuo ne didesnės kaip 50 vietų karvidės iki gyvenamojo namo – 30 m, o didesnės kaip 50 vietų – 50 m. Rekonstruojant ar plečiant esamus tvartus sodyboje, sanitariniai atstumai gali būti sumažinti, suderinus su Visuomenės sveikatos tarnyba.

2.3. Projektuojant tvartus, pagalbinio ūkio sodybose (gyvenvietėse, miesteliuose) mažiausi sanitariniai atstumai iki gyvenamojo namo ir tarp sodybos statinių bei kaimynų statinių nustatomi vadovaujantis statybos normomis, reglamentuojančiomis miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą.

2.4. Cechų, perdirbančių tik fermoje pagamintą produkciją, sanitarinis atstumas nuo žaliavą tiekiančių pastatų neribojamas. Jie statomi švariausioje fermos teritorijos vietoje. Tokių cechų projektus būtina suderinti su Visuomenės sveikatos tarnyba.

 

B. Zooveterinariniai atstumai

 

2.5. Zooveterinariniai atstumai nuo žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, nesusijusių su projektuojama ferma, iki projektuojamos galvijų fermos pateikiami 2.1 lentelėje.

2.6. Zooveterinariniai atstumai tarp galvijų fermų ir kitų įmonių bei atskirų pastatų gali būti keičiami, suderinus su vietos Valstybine veterinarijos tarnyba.

2.1 lentelė. Zooveterinariniai atstumai nuo žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, nesusijusių su projektuojama ferma, iki galvijų fermos

 

Žemės ūkio įmonių ir atskirų objektų pavadinimas

Atstumas iki galvijų fermos, m

Galvijų fermos

150

Kiaulių fermos

150

Avių fermos

150

Arklių fermos

150

Žvėrelių ir triušių fermos

300

Paukščių fermos

200

Pramoniniai paukštynai

1000

Mėsos-kaulų miltų gamybos įmonės

1000

Statybinių medžiagų gamybos įmonės

100

Techninio ir technologinio agroserviso įmonės

100

Kombinuotųjų pašarų gamybos įmonės

100

Vaisių, daržovių, grūdų perdirbimo įmonės

100

Pieno perdirbimo įmonės, kai našumas:

 

– iki 10 t/parą

100

– daugiau kaip 10t/parą

200

Skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės, kai našumas:

 

– iki 10 t/pamainą

300

– daugiau kaip 10t/pamainą

1000

Vaisių, daržovių, bulvių, grūdų sandėliai

50

Geležinkelis

100

Kelias, kai transporto eismo intensyvumas, automobilių per parą:

 

– daugiau kaip 7000 (I kategorijos)

150

– 3001-7000 (II kategorijos)

70

– 701-3000 (III kategorijos)

50

– 250-700 (IV-V kategorijos)

20

– kitais atvejais

10

Mineralinių trąšų sandėliai

200

 

3. GALVIJŲ BANDŲ STRUKTŪRA

 

3.1. Pieninių-mėsinių veislių galvijai pagal amžių ir fiziologinę būklę klasifikuojami į šias grupes:

1. Karvės:

– melžiamos,

– veršingos,

– besiveršiuojančios – 2–3 savaitės prieš ir tiek pat po veršiavimosi.

2. Veisliniai buliai – vyresni kaip 18 mėn.

3. Veršeliai:

– naujagimiai veršeliai – iki 2–3 sav.,

– veršeliai – nuo 2–3 sav. iki 6 mėn.

4. Prieauglis:

– pakaitinis – telyčaitės nuo 6 mėn. iki 15–16 mėn., buliukai 6–18 mėn.,

– penimas – 6–18 mėn.

5. Veršingos telyčios – 15–16 mėn. – 24–25 mėn.

6. Penimi suaugę galvijai.

3.2. Mėsinių veislių galvijai klasifikuojami į šias grupes:

1. Karvės:

– šviežiapienės – su iki 2 mėn. žindukliais veršeliais,

– veršingos,

– senapienės – su 2–8 mėn. žindukliais veršeliais,

– užtrūkusios,

– besiveršiuojančios – 2–3 savaitės prieš ir tiek pat po veršiavimosi.

2. Veisliniai buliai – vyresni kaip 18 mėn.

3. Veršeliai:

– naujagimiai – iki 2–3 savaičių,

– žindukliai – nuo 2–3 sav. iki 6–8 mėn.

4. Prieauglis:

– pakaitinis – telyčaitės 8–16 mėn., buliukai 8–18 mėn.,

– penimas – telyčaitės ir buliukai 8–18 mėn.

5. Veršingos telyčios – daugiau kaip 16 mėn.

6. Penimi suaugę galvijai – daugiau kaip 18 mėn.

3.3. Atsižvelgiant į užsakovo pageidavimą ir konkrečias ūkio sąlygas, melžiamų karvių fermos gali būti projektuojamos pilnos arba dalinės bandos apyvartos. Projektuojamos fermos karvių apsiveršiavimo metinio sezoniškumo koeficientą pateikia užsakovas. Jei projektavimo užduotyje šis koeficientas nenurodytas, pasirenkama, kad 60% karvių veršiuosis pirmajame, o 40% – antrajame pusmetyje. Tada atskiroms gyvulių grupėms vietų skaičius ir patalpų plotai apskaičiuojami pagal 3.1 lentelėje pateiktus koeficientus.

3.1 lentelė. Rekomenduojami koeficientai įvairių grupių galvijų vietų skaičiui ir patalpų plotams apskaičiuoti pilnos bandos apyvartos fermose (bandoje 45% karvių)

 

Gyvulių grupės

Pieninių galvijų ferma

Mėsinių galvijų ferma

Karvės, iš jų:

1,0

1,0

– melžiamos

0,75

– užtrūkusios

0,13

– besiveršiuojančios veršiavimosi patalpoje

0,12

0,30

– su žindukliais veršeliais

0,70

Veršingos telyčios – 2 mėn. iki apsiveršiavimo

0,12

0,20

Naujagimiai veršeliai – iki 2–3 sav.

0,1

Veršeliai – nuo 2 sav. iki 6 mėn.

0,4

Telyčaitės – 6-(15–16) mėn.

0,35

Veršingos telyčios – (15–16)-(22–23) mėn.

0,35

Mėsinių veislių prieauglis – 8–18 mėn.

1,10

Iš viso:

2,32

2,30

 

Pastaba. Koeficientai, vietų skaičiui apskaičiuoti, lentelėje pateikti su sąlyga, kad fermoje per metus išbrokuojama 25% karvių. Brokuojant daugiau arba mažiau kaip 25% karvių, šiuos koeficientus reikia atitinkamai koreguoti.

 

4. GALVIJŲ LAIKYMO SISTEMOS IR BŪDAI

 

4.1. Galvijų fermose gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos:

– tvartinė-ganyklinė – žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o vasarą ganomi ganyklose;

– tvartinė – gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.

4.2. Tiek vienoje, tiek kitoje sistemoje gali būti taikomi du laikymo tvarte būdai:

– saitinis – gyvuliai laikomi pririšti;

– besaitis – gyvuliai laikomi palaidi.

4.3. Saitinio laikymo variantai, kai karvės rišamos rankomis saitu su grupinio paleidimo įtaisu:

– trumpas pririšimas;

– ilgas pririšimas.

4.4. Besaičio laikymo variantai:

– paprastasis besaitis – galvijai laikomi palaidi ant grotelinių grindų arba kraiko;

– besaitis boksinis – galvijai laikomi palaidi ant nekreikiamų arba grotelinių grindų, po kuriomis įrengiami mėšlo surinkimo kanalai. Galvijų poilsiui įrengiami kreikiami arba nekreikiami su specialia danga boksai;

– besaitis kombiboksinis – palaidų galvijų laikymo būdas perdarynėse. Kombibokse galvijas gali būti fiksuojamas mechaniniu būdu ir paleidžiamas su grupinio paleidimo įtaisu.

4.5. Galvijų laikymo būdas ir sistema nurodoma projektavimo užduotyje. Pasirenkamas tas gyvulių laikymo variantas, kuris užtikrina gerą gyvulių sveikatą ir didelį produktyvumą, mažas pašarų, darbo bei pinigines sąnaudas, leidžia gauti ekologiškai švarią produkciją ir gali apsaugoti aplinką nuo užteršimo gamybos atliekomis.

4.6. Galvijus laikant pririštus (šis būdas plačiausiai taikytinas karvėms ir penimiems galvijams), jie rišami individualiose kreikiamose (kartais nekreikiamose) perdarynėse. Gyvuliai šeriami, girdomi ir melžiami perdarynėse. Karvės kasdien 1-2 val. gali būti išvaromos į diendaržius.

4.7. Saitinio laikymo tvartuose, užsakovui pageidaujant, užtrūkusios karvės gali būti išskiriamos į atskirą grupę. Tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių, rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi gardą, o laikant daugiau kaip 50 karvių – atskirą veršiavimosi patalpą.

4.8. Besaičio laikymo tvartuose galvijus laikyti grupėmis ant kraiko pusiau giliuose ar giliuose tvartuose arba jų poilsiui numatyti kreikiamus arba nekreikiamus individualius boksus ar kombiboksus. Šeriami ir girdomi patalpoje gyvuliai turi laisvai prieiti prie ėdžių ir girdyklų bet kuriuo paros metu. Šėrimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis, kaip gyvulių skaičius grupėje. Karvėms melžti įrengiama melžykla.

4.9. Besaičio laikymo tvartuose karvės turi būti skirstomos į šias grupes:

– melžiamos,

– užtrūkusios,

– besiveršiuojančios.

Melžiamos karvės gali būti skirstomos į grupes pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą. Užtrūkusios karvės išskiriamos į atskirą grupę. Būtina įrengti veršiavimosi gardus. Didesnėse kaip 20 karvių fermose rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi patalpą, kurioje vienas veršiavimosi gardas skiriamas 30 karvių.

4.10. Naujagimiai veršeliai (iki 2–3 sav.) laikomi profilaktoriume, individualiuose gardeliuose. Pirmąsias 5–7 dienas gali būti laikomi prie karvės.

4.11. Nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. veršeliai laikomi grupiniuose garduose ant gausiai kreikiamų grindų. Girdomi nenugriebtu ir separuotu pienu bei pieno pakaitalais. Šeriami šienu, koncentratais, smulkintais runkeliais ir pratinami ėsti kitus pašarus.

4.12. Nuo 4 mėn. telyčaites būtina atskirti nuo buliukų.

4.13. Iš vienos fermos į kitą veršeliams pervežti naudojamos transporto priemonės žiemos metu turi būti apšiltintos.

4.14. Pakaitiniam prieaugliui ir veršingoms telyčioms iki 6–7 veršingumo mėnesio taikytinas besaitis laikymas, leidžiant laisvai išeiti į diendaržį.

4.15. Penimą prieauglį iki 8–12 mėn. tikslinga laikyti palaidą, o vėliau – pririštą.

4.16. Mėsinių veislių galvijams taikomas turinis apsiveršiavimas žiemą arba pavasarį. Apsiveršiavimų turas vyksta ne ilgiau kaip 1,5–2,0 mėn. Karvė veršelius žindo 6–8 mėn.

4.17. Planuojant mėsinių karvių veršiavimąsi žiemą, įrengiama apšiltinta veršiavimosi patalpa.

4.18. Mėsinių veislių karvėms veršiuotis įrengiami individualūs boksai, į kuriuos jos atvaromos 5–10 d. prieš apsiveršiavimą ir laikomos čia 5–10 d. po apsiveršiavimo. Po to karvės su veršeliais išvaromos į grupinius gardus. Prie šių gardų įrengiami gardeliai su ėdžiomis veršeliams papildomai šerti.

Gardelių tvoroje daromos 70–80 cm pločio landos veršeliams laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu.

Karves apsėklinus, jos su veršeliais pervaromos į kitą grupinį gardą, prie kurio įrengtas toks pat gardelis veršeliams papildomai šerti. 8 mėn. veršeliai atskiriami nuo karvių ir pervaromi į prieauglio patalpas. Atjunkytos karvės laikomos palaidos ir ruošiamos kitam apsiveršiavimui.

 

5. FERMOS STATINIAI

 

5.1. Fermos statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:

– pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;

– aptarnaujančios paskirties statiniai (saugyklos, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).

5.2. Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų rekomenduojama nomenklatūra ir patalpos pateiktos 5.1 lentelėje.

 

5.1 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų ir priestatų nomenklatūra

Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra

Rekomenduojama patalpų visuma

Saitinio karvių laikymo karvidė

a) Karvių laikymo patalpa

b) Patalpa arba vieta inventoriui

c) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti

Besaičio karvių laikymo karvidė

a) Karvių laikymo patalpa

b) Patalpa arba vieta inventoriui

Melžimo-pieno blokas prie besaičio laikymo karvidžių

a) Melžykla

b) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa

c) Vakuumo siurblinė

d) Šaldymo įrenginių patalpa

e) Pieno kokybės nustatymo laboratorija

f) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti

g) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa

Pieno blokas prie saitinio laikymo karvidžių

a) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa

b) Vakuumo siurblinė

c) Šaldymo įrenginių patalpa

d) Pieno kokybės nustatymo laboratorija

e) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa

Veršiavimosi skyrius-patalpa

a) Besiveršiuojančių karvių laikymo patalpa

b) Profilaktoriumas iki 2–3 sav. veršeliams laikyti

c) Patalpa arba vieta laikinai pašarų atsargai laikyti

d) Patalpa arba vieta inventoriui

e) Patalpa arba vieta kraikui laikinai saugoti

f) Budinčio personalo patalpa

g) Vakuumo siurblinė

h) Pieno surinkimo-plovimo patalpa

Veršidė

a) Patalpa veršeliams

b) Pieno laikymo, pašarų paruošimo-plovimo patalpa su virykle

c) Pašarų paruošimo ir laikinų atsargų saugojimo patalpa

d) Patalpa arba vieta inventoriui

e) Patalpa arba vieta laikinai kraikui saugoti

f) Budinčio personalo patalpa

Prieauglio tvartas

a) Patalpa prieaugliui

b) Patalpa arba vieta inventoriui

Diendaržiai

Sekcijos gyvuliams

 

5.3. Galvijų tvarte atskiroje vietoje ar patalpoje galima laikyti arklius fermai aptarnauti.

5.4. 200 vietų karvides rekomenduotina palikti tik rekonstruojamuose pastatuose. Rekonstruojant didesnės talpos tvartus, rekomenduojama juos suskirstyti į mažesnės talpos izoliuotas sekcijas.

5.5. Tvartų ir izoliuotų sekcijų talpa nustatoma pagal gyvulių technologinių grupių dydžius, jų judėjimo grafiką ir minimalų aptarnaujančio personalo poreikį.

5.6. Priklausomai nuo naudojamų įrenginių ir taikomų technologijų, patalpų visumą, nurodytą 5.1 lentelėje, pastatuose galima keisti.

5.7. Esant technologinei galimybei, patalpos gali būti sutapdinamos.

5.8. Patalpos, skirtos laikinai saugoti koncentruotus ir mineralinius pašarus, gali būti numatomos gyvulių laikymo pastate arba blokuojamos prie jo, įrengiant tiesioginį įėjimą į gyvulių laikymo patalpas.

5.9. Laikant karves pririštas, jas sėklinti stovėjimo vietose. Kai karvės palaidos, įrengiami specialūs sėklinimo gardai.

5.10. Mažų fermų vakuumo siurblinėse gali būti įrenginių remonto darbo vieta.

5.11. Aptarnaujančios paskirties statiniai pateikiami 5.2 lentelėje.

 

5.2 lentelė. Aptarnaujančios paskirties statiniai

Statinių grupė

Statinių nomenklatūra

Pagalbiniai gamybiniai

a) Pašarų ruošykla (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)

b) Veterinarinės paskirties pastatai ir įrenginiai:

– vetpunktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje)

– dezobarjeras

c) Automobilinės svarstyklės (projektuojamos nurodžius projektavimo užduotyje)

d) Techninio aptarnavimo punktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje)

e) Inžineriniai įrenginiai ir tinklai:

– vandentiekio

– kanalizacijos

– elektros tiekimo

– šilumos tiekimo

g) Gyvulių priėmimo-išdavimo aikštelės (projektuojamos didelėse fermose, įrengiant jas

fermos aptvėrimo zonoje

h) Tvoros

Sandėliai, saugyklos

a) Pašarų ir kraiko sandėliai:

– šienui, šiaudams

– koncentruotiesiems pašarams

– šakniavaisiams

– silosui

– kitiems pašarams

– kraikui

b) Mėšlo kaupimo, saugojimo ir apdorojimo įrenginiai

c) Pastatai, pastogės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms saugoti

Personalo-buitinės

a) Personalo patalpos

b) Buitinės patalpos

 

Pastabos:

1. Mažose sodybose statinių nomenklatūra supaprastinama, sutapatinant jų paskirtį ir geriau išnaudojant esamus kitus ūkio pastatus.

2. Personalo-buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal tų objektų projektavimo normų reikalavimus.

 

6. REIKALAVIMAI FERMOS TERITORIJAI SUPLANUOTI, STATINIAMS IŠDĖSTYTI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIUI

 

6.1. Fermos teritorija turi būti kompaktiška. Fermos pastatus galima blokuoti, jei tai netrukdo technologiniam procesui, atitinka darbo saugos, sanitarinius, veterinarinius ir priešgaisrinius reikalavimus ir ekonomiškai tikslinga. Pastatų tarpusavio padėtį nusako technologinis procesas.

6.2. Fermos teritorija formuojama trimis zonomis:

– pagrindinių gamybinių pastatų,

– pašarų saugyklų,

– mėšlo kaupimo ir dorojimo įrenginių.

Visais atvejais reikia numatyti galimybę fermą plėsti.

6.3. Atstumus tarp statinių pasirinkti lygius priešgaisriniams atstumams, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina juos didinti.

6.4. Galvijų laikymo pastatų orientacija turi būti dienovidinė (išilgine ašimi iš šiaurės į pietus), leidžiamas nuokrypis nuo rekomenduojamos orientacijos – 30o. Norint racionaliau išnaudoti saulės spindulių energiją, iki 12 m pločio pastatams leidžiama lygiagretinė (išilgine ašimi iš rytų į vakarus) orientacija.

6.5. Ferma turi būti suplanuota taip, kad ją aptarnaujantis išorės transportas kuo mažiau važinėtų fermos vidaus teritorija.

6.6. Melžimo-pieno ir pieno blokai su pagalbinėmis patalpomis jungiami su karvidėmis arba suplanuojami pačiuose karvidžių pastatuose.

6.7. Sodybos fermoje viename pastate laikant kiaules ir galvijus, tarp jų turi būti įrengta aklina pertvara. Paukščiai laikomi atskiroje patalpoje.

6.8. Diendaržiai su kieta danga dažniausiai įrengiami prie karvidžių išilginių sienų. Jie gali būti kreikiami.

6.9. Įrengus diendaržiuose ėdžias, pašarai į jas tiekiami neįvažiuojant į diendaržius. Virš ėdžių gali būti įrengiamos pavėsinės.

6.10. Tarp pašarų ir kraiko saugyklų ir pastatų gyvuliams laikyti numatyti minimalius atstumus.

6.11. Saugyklas, iš kurių gali sklisti aštrus ir nemalonus kvapas (mėšlidės, siloso tranšėjos ir kt.) įrengti kaip galima atokiau nuo pieno bloko.

6.12. Fermoje mėšlidę statyti pavėjui kitų pastatų atžvilgiu. Pašarų saugyklos turi būti aukštesnėje vietoje negu mėšlidė.

6.13. Veršiavimosi skyrius gali būti projektuojamas vienas visai fermai (kelioms karvidėms) atskirame bloke arba kiekvienai karvidei atskirai, blokuojant jį prie karvidės.

6.14. Fermose veršiavimosi skyriai nuo pagrindinių gamybinių patalpų, taip pat pagalbinės patalpos nuo galvijų laikymo patalpų turi būti atskirti nedegia arba sunkiai degia siena (pertvara) ir turėti atskirą išėjimą į lauką.

 

7. REIKALAVIMAI PATALPOMS SUPLANUOTI IR JŲ TECHNOLOGINIAM RYŠIUI

 

7.1. Laikant karves pririštas (saitinis laikymas), vienoje eilėje gali būti ne daugiau kaip 50 karvių. Esant kelioms karvių eilėms karvidėje, dvi karvių eiles apjungti bendru šėrimo arba mėšlo šalinimo taku.

7.2. Laikant karves palaidas (besaitis laikymas), karvidė suskirstoma į sekcijas pagal gyvulių grupes. Įrengiant karvėms individualius boksus, vienoje eilėje gali būti ne daugiau kaip 50 boksų.

7.3. Pastato ar aptvarų konstrukcijos neturi išsikišti iš veršelių gardų ir boksų aptvarų daugiau kaip 15 cm.

7.4. Jei gyvuliams numatomi diendaržiai, iš kiekvienos sekcijos turi būti patogus išėjimas į juos.

7.5. Didesnius veršiavimosi skyrius tikslinga dalinti į dvi siena atskirtas sekcijas; vienoje iš jų įrengiamos patalpos besiveršiuojančioms karvėms laikyti ir veršiuotis, kitoje – profilaktoriumas veršeliams, kuris suskirstomas į izoliuotas patalpas.

7.6. Veršiavimosi skyriuje apsiveršiavusioms karvėms laikyti kartu su veršeliu įrengiami gardai.

 

8. TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI PAGRINDINIŲ GAMYBINIŲ PASTATŲ IR ĮRANGOS STATYBINIAMS SPRENDIMAMS

 

8.1. Gyvulių laikymo pastatai turi būti ekonomiški, jų matmenys turi atitikti technologinio proceso reikalavimus. Statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti reikiamą mikroklimatą. Ant uždaro tvarto sienų ir lubų kondensatui susidaryti neleidžiama. Kai tvartas atviras, kondensatui neleidžiama susidaryti ant perdenginio vietų, po kuriomis stovi gyvuliai.

8.2. Gyvulių laikymo patalpose grindys turi būti neslidžios, lygios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams.

8.3. Praėjimuose ir gyvulių varymo takuose grindų nuolydis turi būti ne daugiau kaip 6%, veršelių garduose – ne daugiau kaip 5%, boksuose ir perdarynėse – ne daugiau kaip 2%, penimų galvijų stovėjimo vietose – ne daugiau kaip 5%. Paprasto besaičio laikymo kreikiamuose prieauglio tvartuose guoliaviečių grindų nuolydis gali būti iki 10%.

8.4. Vidutinis šilumos srauto nuo gulinčio gyvulio į grindis tankis per pirmąsias dvi valandas neturi viršyti:

– penimiems galvijams – 200 W/m2,

– kitoms galvijų grupėms – 170 W/m2.

8.5. Grindų grotelių paviršius turi būti plokščias ir lygus, elementai be aštrių kraštų ir statmeni galvijų judėjimo krypčiai.

8.6. Grotelių elementų matmenys pateikiami 8.1 lentelėje.

 

8.1 lentelė. Grotelių elementų matmenys

Galvijų amžiaus grupės

Gelžbetoninės grotelės

Grotelės iš kitų medžiagų

grotelės elemento plotis, cm

plyšio plotis, cm

grotelės elemento plotis, cm

plyšio plotis, cm

Suaugę galvijai

10,0–12,0

3,5–4,5

5,0

3,5

Prieauglis

10,0–12,0

3,5–4,5

4,0

3,5

Veršeliai nuo 2–3 sav. iki 4 mėn.

5,0

2,5–3,0

3,0

2,5

Veršeliai iki 2–3 sav.

-

-

2,0–2,5

1,5

 

8.7. Vartai turi lengvai atsidaryti ir sandariai užsidaryti. Esant skaičiuojamai žiemos lauko temperatūrai žemiau minus 20 ˚C, prie vartų turi būti įrengti tamburai.

Tamburai neįrengiami prie landų.

Tamburai turi būti platesni už vartus 1,0 m ir gilesni už atidarytas duris 0,5 m.

8.8. Galvijams į diendaržius išleisti landų matmenys pateikti 8.2 lentelėje.

 

8.2 lentelė. Landų matmenys

Galvijų amžiaus grupės

Landos matmenys, m

aukštis

plotis

Veršeliai nuo 2–3 sav. iki 4 mėn.

1,2

0,6

Veršeliai nuo 4 iki 6 mėn.

1,3

0,7

Prieauglis

1,5

0,8

Suaugę galvijai

1,8

1,0

 

8.9. Galvijų laikymo patalpų vidaus aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų apačios sekliuose tvartuose turi būti ne mažiau kaip 2,7 m, giliuose tvartuose – ne mažiau kaip 3,3 m. Mobilios technologinių procesų mechanizavimo priemonės turi laisvai pravažiuoti.

8.10. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių dalių turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.

8.11. Galvijų tvartuose nuo grindų iki langų apačios turi būti ne mažiau kaip 1,2 m. Laikant galvijus palaidus, sekliuose tvartuose langai turi būti apsaugoti grotelėmis iki 1,8 m aukščio, giliuose tvartuose – iki 2,4 m aukščio nuo grindų.

Jei diendaržiai įrengti prie tvarto, langai iš lauko pusės turi būti apsaugoti grotelėmis iki 1,8 m aukščio nuo žemės.

8.12. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpų sienos iki 1,8 m aukščio turi būti išdažytos drėgmei atspariais dažais arba išklotos drėgmei atspariomis plytelėmis, o grindys įrengtos iš sutankinto betono arba išklotos vandeniui nelaidžiomis plytelėmis.

 

9. REIKALAVIMAI PATALPŲ APŠVIETIMUI

 

A. Reikalavimai natūraliam apšvietimui

 

9.1. Gyvulių laikymo ir žmonių darbo patalpos turi būti natūraliai apšviestos.

9.2. Patalpų bei įrangos minimalūs natūralaus apšvietimo koeficientai pateikti 9.1 lentelėje.

 

9.1 lentelė. Minimalūs natūralaus apšvietimo koeficientai

Patalpos pavadinimas

Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK)

Paviršius, kuriam normuojamas NAK

Karvių, prieauglio ir veislinių bulių laikymo patalpos:

 

 

– šėryklos

0,5

grindys

– perdarynės, gardai

0,4

grindys

Karvidžių, veršiavimosi skyrių ir profilaktoriumų patalpos

0,5

grindys

Melžyklos, pieno surinkimo patalpos

0,5

0,5 m virš grindų

Galvijų penėjimo patalpos

0,35

grindys

 

B. Reikalavimai dirbtiniam apšvietimui

 

9.3. Tamsiuoju paros metu gyvulių laikymo patalpos ir darbo vietos turi būti dirbtinai apšviestos. Patalpų dirbtinio apšvietimo normos pateiktos 9.2 lentelėje.

 

9.2 lentelė. Dirbtinio patalpų apšvietimo normos grindų lygyje

Patalpos pavadinimas

Apšviestumas, lx

dujinio išlydžio lempomis

kaitrinėmis lempomis

Karvių, prieauglio ir veislinių bulių laikymo patalpos:

 

 

– šėryklos

75

30

– perdarynės, gardai

50

20

– melžimo metu tešmens lygyje

150

100

Veršidžių, veršiavimosi skyrių ir profilaktoriumų patalpos

100

50

Melžyklos, pieno surinkimo patalpos (darbo vietose)

200

150

Galvijų penėjimo patalpos

50

20

 

9.4. Gyvulių laikymo patalpose mėšlo šalinimo takų apšvietimas gali sudaryti 25% bendro apšvietimo lygio, bet ne mažiau 10 lx.

9.5. Visose gyvulių laikymo patalpose turi būti numatytas tolygus budintis apšvietimas – 10% nuo bendro apšvietimo lygio. Veršiavimosi patalpose – 15% nuo bendro apšvietimo lygio.

9.6. Važiavimo takai, keliai fermos teritorijoje turi būti apšviesti ne mažiau kaip 0,5 lx.

 

10. PASTATŲ, PATALPŲ IR ĮRANGOS PAGRINDINIŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ MATMENYS IR PLOTO NORMOS

 

10.1. Šėrimo, šėrimo-mėšlo šalinimo takų plotis galvijų laikymo patalpose turi atitikti naudojamų pašarų išdavimo ir mėšlo šalinimo įrenginių matmenis, tačiau takai turi būti ne siauresni kaip, m:

 

– šėrimo takai

1,0

– šėrimo-mėšlo takai veršidėse

1,0

– šėrimo-mėšlo takai profilaktoriumuose, esant

 

vienai gardų eilei

1,0

dviem gardų eilėms

1,4

– šėrimo-mėšlo takai (šėrimo aikštelės) karvidėse ir prieauglio tvartuose, esant besaičiam (palaidam) laikymui ir vienai ėdžių eilei:

 

karvėms ir telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

2,7

vyresniam kaip 12 mėn. prieaugliui ir telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo

2,3

prieaugliui iki 12 mėn.

2,0

veršeliams

1,6

Jeigu šėrimo-mėšlo takai (šėrimo aikštelės) yra tarp dviejų ėdžių eilių, jų plotis didinamas dvigubai.

 

Mėšlo šalinimo takų tarp stovėjimo vietų arba boksų plotis, m:

 

– kai viena stovėjimo vietų (boksų) eilė

1,5

– tarp dviejų stovėjimo vietų (boksų) eilių:

 

suaugusiems galvijams

2,0–2,2

prieaugliui

1,8–2,0

10.2. Aptarnavimo ir evakuacinių takų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m, skersiniai takai pastato viduryje – 1,0 m, galuose – 1,2 m.

 

10.3. Galvijų laikymo patalpų technologinių elementų matmenys ir plotų normos pateikiami 10.1 lentelėje.

 

10.4. Sekcijų ir gardų aptvarai įrengiami su plyšiais. Gardų aptvaruose plyšių plotis, m:

 

– veršeliams

0,15–0,25

– prieaugliui

0,30–0,35

– suaugusiems galvijams

0,45–0,50

 

10.1 lentelė. Galvijų laikymo patalpų technologinių elementų matmenys ir ploto normos

Patalpų elementų pavadinimas

Patalpos paskirtis

Maksimalus galvijų kiekis patalpos elemente, vnt

Ploto norma vienam galvijui, m2

Patalpų elementų matmenys, m

perdarynė, boksas, indiv. gardas

sekcija

gardas

laikant ant keičiamo arba gilaus kraiko

laikant ant grotelinių grindų

plotis

gylis

Grupinio galvijų laikymo sekcijos arba gardai

Karvėms

 

50

 

4–6

 

Pagal skaičiavimus

Pagal skaičiavimus

Telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

 

50

 

4–6

 

Veršeliams nuo 2–3 sav. iki 4 mėn.

 

100

3–6

1,3

1,2

Veršeliams4–6 mėn.

 

100

6–12

1,5

1,3

Prieaugliui6–12 mėn.

 

 

10–12

2,5–3,0

1,8

Prieaugliui12–18 mėn. ir telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo

 

 

10–24

3

2

Mėsinių veislių karvėms su veršeliais iki8 mėn.

 

50

 

5 + 2

 

 

 

Mėsai auginamam galvijų prieaugliui nuo 8 iki 18 mėn.

 

 

50

5

 

 

 

Boksai

Karvėms

1

 

 

1,9–2,5

 

1,0–1,2

1,9–2,2

Telyčioms 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

1

 

 

1,9–2,5

 

1,0–1,2

1,9–2,2

Perdarynės

Karvėms

1

 

 

1,7–2,4

 

1,0–1,2

1,7–2,0

Telyčioms2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

1

 

 

1,7–2,4

 

1,0–1,2

1,7–2,0

Karvėms veršiavimosi skyriuje

1

 

 

2,4–3,0

 

1,2–1,5

2,0

Veisliniams buliams

1

 

 

3,0–3,3

 

1,5

2,0–2,2

Penimiems galvijams daugiau kaip12 mėn.

1

 

 

1,5–1,7

 

0,9–1,2

1,7

Veršingoms telyčioms iki 6–7 mėn. veršingumo

1

 

 

1,2–1,7

 

0,8–1,0

1,5–1,7

Individualūs gardai

Veršeliams iki 2–3 sav.

1

 

 

1,2

 

1,0

1,2

Veršiavimosi gardas

1

 

 

8,0–10,0

 

2,5–3,0

3,0–4,0

 

Perdarynių ir boksų pertvaros daromos iš vieno arba dviejų horizontalių arba lenktų elementų – strypų, vamzdžių. Suaugusių galvijų bokso apatinis horizontalus pertvaros elementas įrengiamas 0,45–0,50 m aukštyje nuo bokso grindų.

Kraštinės perdarynės arba boksai nuo skersinių takų atskiriami 1,2 m aukščio aklinomis pertvaromis.

Aptvarų aukščiai, m:

– veršelių gardų                                                                                     1,0

– prieauglio gardų                                                                                  1,3

– suaugusių galvijų ir prieauglio sekcijų                                                1,5

– diendaržių                                                                                           1,6–1,8

– suaugusių galvijų ir prieauglio perdarynių ir boksų pertvarų              0,9–1,0

Rekomenduojama kas antrą perdarynę perskirti.

Perskyrimo elementai turi būti 0,9–1,1 m ilgio.

10.5. Atviri kanalai turi būti ne gilesni kaip 0,2 m.

10.6. Bokso grindys turi būti 0,15–0,20 m aukščiau mėšlo tako grindų.

10.7. Kombiboksų ilgis pasirenkamas analogiškas saitinio karvių laikymo perdarynių ilgiui.

10.8. Kuriant naujas technologijas, galimi kiti vidaus suplanavimo elementai ir jų matmenys, tačiau jie turi būti ekonomiški ir sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas.

10.9. Ėdžių matmenys, neįvertinant konstrukcijų storio, pateikiami 10.2 lentelėje.

10.10. Nurodžius projektavimo užduotyje, pašarams išduoti gali būti įrengiami šėrimo stalai (t. y. pašarai metami ant šėrimo tako).

10.11. Ėdžių priekinės sienelės viršus gali būti pakeltas nuo grindų ne daugiau kaip, m:

– palaidoms karvėms ir prieaugliui                                                       0,6

– pririštoms karvėms ir prieaugliui (su 0,10–0,15 m gylio

ir 0,4 m pločio išpjova kaklui)                                                               0,4

– veršeliams                                                                                          0,4

10.12. Ėdžių (šėrimo stalo) dugnas turi būti ne mažiau kaip 5 cm aukščiau galvijų stovėjimo vietos.

 

10.2 lentelė. Ėdžių matmenys

Ėdžių tipas

Ėdžių matmenys, m

Šėrimo fronto ilgis, m

Plotis

Aukštis

viršuje

dugne

priekinės sienelės

užpakalinės sienelės

Stacionarus pririštiems galvijams

0,6–0,8

0,4

0,3

0,6–0,75

Pagal perdarynės arba bokso plotį

Stacionarus ir kilnojamas palaidiems galvijams:

 

 

 

 

 

– suaugusiems galvijams ir prieaugliui daugiau kaip 12 mėn.

0,6–0,8

0,4–0,6

0,4–0,5

0,5–0,75

0,7–0,8

– prieaugliui nuo 6 iki 12 mėn.

0,5–0,6

0,4

0,4

0,5

0,4–0,5

– veršeliams nuo 2–3 sav. iki 6 mėn.

0,4

0,3

0,25

0,35

0,35–0,4

 

10.13. Įrengiant dvipusio šėrimo ėdžias, jų plotis didinamas dvigubai.

10.14. Laikant galvijus palaidus, ėdžių ilgis sekcijose turi būti toks, kad visi gyvuliai prieitų prie ėdžių vienu metu.

10.15. Ėdžios turi būti pagamintos iš nekenksmingų gyvuliams ir atsparių drėgmei medžiagų, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Jų dugne turi būti angos dezinfekuojantiems ir plovimo skysčiams išleisti.

10.16. Grupinių girdyklių matmenys pateikiami 10.3 lentelėje. Kai grupėje daugiau kaip 10 melžiamų karvių arba 25 kiti galvijai, įrengiamos ne mažiau kaip 2 grupinės girdyklės.

 

10.3 lentelė. Grupinės girdyklės matmenys

Girdyklės paskirtis

Girdyklės matmenys, m

plotis

gylis

frontas vienam galvijui

Suaugusiems galvijams

0,4–0,5

0,20–0,25

0,05–0,06

Prieaugliui

0,4–0,5

0,20–0,25

0,03-0,04

 

10.17. Taikant saitinį laikymą, viena viendubeninė automatinė girdyklė įrengiama dviems perdarynėse pririštiems galvijams. Kai taikomas besaitis laikymas, viendubeninės automatinės girdyklės įrengiamos prie ėdžių (viena – 5–6 galvijams) arba atskiroje aikštelėje (viena – 10–12 galvijų).

10.18. Suaugusiems galvijams ir prieaugliui girdyklės montuojamos 0,5–0,6 m, veršeliams – 0,4 m aukštyje nuo grindų iki girdyklės viršaus.

10.19. Girdyklės turi būti pagamintos iš nekenksmingų gyvuliams ir atsparių drėgmei medžiagų.

10.20. Diendaržių su kieta danga plotai pateikti 10.4 lentelėje. Diendaržių su natūralia danga plotas neribojamas.

 

10.4 lentelė. Minimalus diendaržių su kieta danga plotas vienam galvijui

Galvijų grupės

Diendaržio plotas, m2

Karvės

8

Telyčios 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

8

Prieauglis ir telyčios iki 6-7 mėn. veršingumo

5

Veršeliai

2

 

10.21. Gyvuliams taikant priverstinį macioną arba naudojant diendaržius pamainomis, jų plotas gali būti sumažintas 50%.

10.22. Projektuojant diendaržius, numatyti užteršto lietaus vandens nuo diendaržių surinkimą ir valymą.

10.23. Būtina numatyti kietas dangas prie įėjimų į tvartą. Diendaržiuose galvijų girdymo ir šėrimo vietose įrengti 2,5–3,0 m pločio kietos dangos juostas. Kietą dangą būtina įrengti priešmelžiminėse lauko aikštelėse.

10.24. Priešmelžiminėse ir pomelžiminėse aikštelėse vienai karvei reikia 1,8–2,0 m2 ploto. Bendras aikštelės dydis nustatomas pagal varomų melžti karvių kiekį. Esant galimybei, šėrimo-mėšlo takai gali būti panaudoti kaip priešmelžiminės ir pomelžiminės aikštelės.

10.25. Patalpų, kuriose išdėstomos mašinos, technologiniai ir vėdinimo įrenginiai, elektros šildymo ir kiti prietaisai, plotai nustatomi racionaliai komponuojant šiuos įrenginius ir vadovaujantis įrenginių instrukcijomis.

10.26. Išėjimų iš pagrindinės paskirties patalpų evakuacinės normos pateikiamos 10.5 lentelėje.

 

10.5 lentelė. Gyvulių, išeinančių iš pastato per vartų, durų ir kitų perėjimų 1 m plotį, skaičius

Gyvulių grupė

Pastato atsparumas ugniai

I, II, III a

III

IIIb–V

Karvės ir telyčios 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo

50

30

20

Prieauglis

60

40

25

Veršeliai

100

60

40

 

10.27. Durys ir perėjos galvijams ir prieaugliui evakuoti turi būti ne siauresnės kaip 1,0 m, veršeliams evakuoti – 0,8 m.

10.28. Minimalus perėjų aukštis galvijams – 1,8 m. Vartai ir durys į gyvulių laikymo patalpas turi lengvai varstytis ir neturėti slenksčių. Visuose gamybiniuose pastatuose ir sekcijose turi būti ne mažiau dviejų, skirtingose pastato dalyse įrengtų, evakuacinių išėjimų. Patalpoje, skirtoje laikyti ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų ir prieauglio, gali būti įrengiamos vienos durys, vedančios link evakuacinio išėjimo.

 

11. PAŠARŲ POREIKIS IR ATSARGOS

 

11.1. Orientacinės metinės pašarų reikmės nurodytos 11.1–11.5 lentelėse.

 

11.1 lentelė. Metinė pašarų reikmė karvei ūkiuose, gaminančiuose silosą

Pieno primilžis iš karvės per metus, kg

Reikia sušerti karvei per metus, t

šienas

šiaudai

silosas

šakniavaisiai

žalieji pašarai

koncentratai

3000

1,40

0,45

3,64

1,02

7,41

0,50

3500

1,56

0,39

3,72

1,62

8,05

0,63

4000

1,70

0,27

3,78

2,09

8,49

0,78

4500

1,87

0,25

4,02

2,42

8,98

0,97

5000

2,06

-

4,42

2,86

9,67

1,16

5500

2,24

-

4,72

3,19

9,96

1,36

6000

2,41

-

5,10

3,74

10,05

1,61

 

11.2 lentelė. Metinė pašarų reikmė karvei ūkiuose, negaminančiuose siloso, tonomis

Pieno primilžis iš karvės per metus, kg

Šienas

Šiaudai

Šakniavaisiai

Žalieji pašarai

Koncentratai

3000

1,92

0,52

1,87

8,28

0,55

3500

2,18

0,45

2,25

8,56

0,75

4000

2,42

0,44

2,86

8,59

0,89

4500

2,64

0,44

3,52

8,98

1,03

 

11.3 lentelė. Metinė pašarų reikmė pakaitiniam ir penimam galvijų prieaugliui, įskaitant ir pašarus veršeliui, ūkiuose, gaminančiuose silosą

Pašarai

Reikia sušerti vienam galvijų prieaugliui per metus, t

Šienas

0,39

Šiaudai

0,35

Silosas

2,65

Šakniavaisiai

0,39

Žalieji pašarai

3,43

Koncentratai

0,59

Nenugriebtas pienas ir pakaitalas

0,15

Nugriebtas pienas

0,38

Kiti pašarai (cukrinių runkelių griežiniai ir kt.)

0,04

 

11.4 lentelė. Metinė pašarų reikmė pakaitiniam ir penimam galvijų prieaugliui, įskaitant ir pašarus veršeliui, ūkiuose, negaminančiuose siloso

Pašarai

Reikia sušerti vienam galvijų prieaugliui per metus, t

Šienas

1,09

Šiaudai

0,14

Šakniavaisiai

0,79

Bulvės

0,02

Žalieji pašarai

5,06

Koncentratai

0,39

Nenugriebtas pienas ir pakaitalas

0,23

Nugriebtas pienas

0,33

Kiti pašarai (cukrinių runkelių griežiniai ir kt.)

0,08

 

11.2. Šieno, pašarinių šiaudų, siloso ir šakniavaisių visą metinę atsargą (100%) tikslinga sukaupti netoli fermos, kad žiemą nereiktų jų vežioti. Fermoje koncentruotųjų pašarų tikslinga sukaupti 15-20% (dviejų mėnesių atsargą), žolės – ne daugiau kaip 1 parai.

 

11.5 lentelė. Metinė pašarų reikmė mėsinei karvei su veršeliu

Metų laikas

Dienų skaičius

Per metus sušeriama, t

šieno

šiaudų

siloso

koncentratų

žolės

Žiemą

210

1,20

0,90

4,0

0,30

Vasarą

155

6,0

 

Pastaba. 50% šieno ir visus šiaudus galima pakeisti 50-55% drėgnumo silosu (šienainiu), skaičiuojant kad jo 1 kg – 0,35, 1 kg šieno – 0,45, 1 kg šiaudų – 0,20, 1 kg 60-75% drėgnumo siloso – 0,2 pašarinių vienetų.

11.3. Apskaičiuojant pašarų saugyklų talpas, reikia atsižvelgti į tai, kad sandėliuojant ir šeriant gyvulius, natūralūs metiniai pašarų nuostoliai būna: šieno – 10%, 60-75% drėgnumo siloso – 20%, 50-55% drėgnumo siloso – 15%, šakniavaisių – 15%.

Apytikrė pašarų tūrio masė (tankis), kg/m3: presuoto šieno ir šiaudų – 450-500, palaido šieno – 65-85, palaidų šiaudų – 40-50, 50-55% drėgnumo siloso – 450-500, 60-75% drėgnumo siloso – 650-750, šakniavaisių – 600.

11.4. Rekomenduojama sudaryti 15% metinio poreikio stambių ir sultingų pašarų draudimo fondą.

 

12. KRAIKO POREIKIS IR ATSARGOS

 

12.1. Gyvulių guoliaviečių kreikimas teikia trejopą naudą:

– padaromas minkštas šiltas guolis, todėl tvartai gali būti 2-10 ˚C šaltesni;

– kraikas sugeria srutas, drėgmę, amoniaką ir kitas kenksmingas dujas;

– pagaminama daug vertingo mėšlo ir sumažėja pavojus teršti aplinką.

Todėl visuose galvijų tvartuose pirmenybė teiktina kraikinėms technologijoms.

12.2. Kraikui naudojamų šiaudų drėgnumas – 15%, durpių – 45%. Esant kitokiai kraiko drėgmei, jo normą reikia patikslinti.

12.3. Kraiko (šiaudų ir durpių) atsargų prie galvijų fermų turi užtekti 180 dienų.

Nepresuotų kraikinių šiaudų tūrio masė – 50 kg/m3, presuotų – 150 kg/m3, durpių – 150 kg/m3.

Kraikinės durpės sandėliuojamos stoginėse ir daržinėse, šiaudai – daržinėse, stoginėse ir stirtose. Visas kraikas, skirtas veršeliams ir besiveršiuojančioms karvėms, turi būti sandėliuojamas po stogu.

12.4. Rekomenduotinos kraiko sunaudojimo normos pateiktos 12.1 lentelėje.

 

12.1 lentelė. Kraiko naudojimo normos

Kraiko rūšis

Gyvulių laikymo būdas

Tvartų valymo dažnumas

Kraiko poreikis vienam gyvuliui per parą, kg

Pieninių veislių

Veršeliai

Pakaitinis prieauglis

Penimi suaugę galvijai ir prieauglis

Mėsinių veislių karvės su veršeliais

karvės

individ. garduose

grupiniuose garduose

Šiaudai

saitinis

kasdien

2,5

1,5

2

1

besaitis ant kraiko

kas 3–4 sav. ar 1–3 kart. per metus

5–8

1,5

1,5

3–4

3–4

5–6

besaitis boksinis

kas 10 d.

0,3

0,2

0,3

besaitis kombiboksinis

kas 2–3 d.

1,5

saitinis

kasdien

3–5

2

2

Durpės

besaitis ant kraiko

kas 3–4 sav.

8–10

3

6–8

6–8

8–10

besaitis boksinis

kas 10 d.

1

0,6

0,8

besaitis kombiboksinis

kas 2–3 d.

2

Pastaba. Taikant besaitį laikymą ant kraiko, išvalius tvartą, karvei prikreikiama apie 20 kg šiaudų arba 30 kg durpių, veršeliui – 6–8 kg šiaudų arba 12–15 kg durpių, penimam galvijui ir telyčiai – po 10–15 kg šiaudų arba 15–20 kg durpių

 

13. REIKALAVIMAI VANDENIUI TIEKTI

 

13.1. Vidutinis suvartojamo vandens kiekis vienam galvijui pateiktas 13.1 lentelėje. Jį sudaro šios reikšmės:

– galvijams girdyti,

– pašarams ruošti,

– pienui šaldyti,

– įrenginiams plauti,

– galvijams plauti,

– patalpoms valyti.

Neįtrauktos vandens reikmės aptarnaujantiems žmonėms, šildymo sistemoms. Vandens reikmės technologiniams įrenginiams (virimo katilams, patalpų plovimo įrenginiams ir kt.) įtraukiamos papildomai pagal projekto technologinės dalies duomenis.

 

13.1 lentelė. Vidutinis suvartojamo vandens kiekis vienam galvijui

Vandens vartotojas

Vidutinis paros vandens kiekis, l

šalto

karšto

iš viso

iš viso

girdyti

Melžiama karvė

70

60

5

75

Veršelis

18

10

2

20

Veršinga telyčia

55

40

2

57

Prieauglis

28

25

2

30

Mėsinė karvė

55

50

-

55

 

13.2. Tiekiamo į fermas vandens kokybė turi atitikti geriamo vandens standarto reikalavimus.

13.3. Buities ir ūkinės veiklos reikmėms vandeniui tiekti įrengiama sodybos (fermos) bendroji vandentiekio sistema. Vandens tiekimo pertrūkis neleistinas. Mažesnėse kaip 20 karvių fermose turi būti įrengtas vandens sukaupimo rezervuaras – paros poreikiui tenkinti.

13.4. Valandinis vandens vartojimo netolygumo koeficientas – 2,5.

13.5. Vandens temperatūra galvijams girdyti turi būti:

– veršeliams – 14–16 ˚C,

– kitiems galvijams – 8–12 ˚C.

13.6. Gamyboje vartojamo karšto vandens temperatūra turi būti:

– tešmenims plauti – 37–38 ˚C,

– pieno indams, žarnoms, pienotiekio vamzdžiams ir kitiems įrenginiams plauti – 55–65 ˚C,

– pašarams veršeliams ruošti – 40–65 ˚C.

 

14. REIKALAVIMAI KANALIZACIJAI IR NUOTEKOMS VALYTI

 

14.1. Buities ir ūkinės veiklos (virtuvės, plaunant įrenginius ir kt.) nuotekoms nuvesti įrengiama kanalizacijos sistema.

14.2. Buities ir ūkinės veiklos nuotekos bei užteršti paviršiniai vandenys turi būti valomi pirminio valymo įrenginiuose arba nuvedami atskirai ar bendrai į gyvenvietės arba sodybos valymo įrenginius.

14.3. Buities ir ūkinės veiklos nuotekų ir paviršinių užterštų vandenų, išleidžiamų į vandens telkinius, išvalymas turi atitikti nuotekų užterštumo normą.

14.4. Kai techniškai sudėtinga ir brangu atskirus sanitarinius prietaisus fermoje prijungti prie kanalizacijos tinklų, leidžiama juos prijungti prie mėšlo šalinimo sistemos. Fermoje gali būti įrengiami sausieji tualetai (LC).

 

15. REIKALAVIMAI MĖŠLUI ŠALINTI, KAUPTI IR NAUDOTI

 

15.1. Visų tvartų gyvulių perdarynes bei guoliavietes rekomenduotina kreikti.

Rekonstruojant esamus galvijų pastatus su bekraike mėšlo šalinimo sistema, rekomenduojama juos pertvarkyti ir galvijus laikyti ant kraiko.

15.2. Iš galvijų tvartų kraikinis mėšlas šalinamas stacionarinio tipo (grandikliniais, strypiniais, skreperiniais transporteriais) arba mobiliomis mechaninėmis (buldozeriais, įvairių tipų krautuvais) priemonėmis.

15.3. Iš tvarto į mėšlidę mėšlas gali būti tiekiamas stacionarinėmis (įvairių tipų transporteriais) arba mobiliomis (buldozeriais, traktorinėmis priekabomis) priemonėmis. Mažiau kraiko turintis mėšlas į mėšlidę gali būti transportuojamas vamzdžiais stūmokliniais siurbliais.

15.4. Galvijų pastatuose atviri mėšlo šalinimo kanalai, kai mėšlas iš jų šalinamas kasdien, turi būti ne gilesni kaip 20 cm. Šalinant mėšlą rečiau (kas 7–14 dienų ir daugiau), mėšlo kaupimo kanalai gilesni, tuomet į juos klojamas pradinis kraiko sluoksnis, sumažinantis kanalo gylį iki 20 cm.

Šie reikalavimai netaikomi tiems galvijų pastatams, kuriuose kreikiama ir mėšlas kaupiamas visame grindų plote iki ėdžių.

15.5. Prie galvijų tvartų įrengiamos mėšlidės mėšlui kaupti ir paruošti.

Turint laukuose įrengtas specialias organinių atliekų kompostavimo aikšteles, mėšlidžių prie tvarto galima atsisakyti. Tačiau ir pastaruoju atveju prie tvarto būtina įrengti aikštelę laikinai, 10 dienų laikotarpiui, mėšlui kaupti.

15.6. Mėšlides kraikiniam mėšlui tikslinga įrengti aikštelės tipo įgilintas arba antžemines (įvertinus gruntinio ir paviršinio vandens lygį polaidžio metu).

Į mėšlides neturi patekti paviršiniai vandenys, o iš mėšlo išsisunkusios srutos turi būti surenkamos į srutų surinkimo rezervuarus.

Nurodžius projektavimo užduotyje, mėšlidė gali būti suprojektuota su pastoge arba uždara – pastato tipo.

15.7. Pakrovimo-iškrovimo darbai mėšlidėje gali būti mechanizuojami panaudojant mobilius krautuvus arba stacionarias pakrovimo-iškrovimo priemones (sijinius kranus ir kt.).

15.8. Kraikinio mėšlo mėšlidė turi būti įrengiama kaip galima toliau nuo pieno bloko. Šalinant mėšlą transporteriais, mėšlidę galima blokuoti prie aklinos tvarto sienos dalies. Kai mėšlas tekus, jis gali būti sutirštinamas kompostuojant su durpėmis, šiaudais, pjuvenomis ir kitomis organinėmis medžiagomis.

15.9. Bekraikio mėšlo atviros mėšlidės gali būti statomos ne arčiau kaip 15 m nuo tvartų.

15.10. Taikant besaitį gyvulių laikymą ant grotelinių grindų, po jomis gali būti įrengti skysto mėšlo kanalai-rezervuarai, kuriuose tilptų 6-12 mėnesių mėšlas.

15.11. Mėšlidėje turi tilpti 6 mėnesių mėšlas. Tačiau, įvertinus vietos sąlygas ir aptarus tai projektavimo užduotyje, mėšlidės talpa gali būti keičiama, suderinus su Aplinkos apsaugos tarnyba.

5.12. Visos mėšlo šalinimo, kaupimo ir apdorojimo sistemos turi būti patikimai hidroizoliuotos, kad srutos nepatektų į gruntinius vandenis, o pastarieji – į mėšlo sistemas.

15.13. Infekcinių ligų atvejais mėšlas turi būti nukenksminamas cheminiu, terminiu, biologiniu, anaerobiniu būdais.

15.14. Įvairaus amžiaus galvijų grupių išskiriamas per parą vidutinis ekskrementų kiekis pateikiamas 15.1 lentelėje. Apytikrės mėšlidės talpos – 21.1 priede.

15.15. Melžykloje nuo vienos karvės per parą susidaro 20 l užterštų nuotekų. Jų užterštumas yra ekvivalentus 2–3% paros ekskrementų kiekiui.

 

16. ŠILUMOS, VANDENS GARŲ IR ANGLIES DVIDEGINIO IŠSKYRIMAS

 

16.1. Vieno gyvulio išskiriamas šilumos kiekis (srautas) pateiktas 16.1 lentelėje.

16.1 lentelėje pateiktas gyvulių išskiriamas bendrosios šilumos srautas, kai aplinkos temperatūra 10 ˚C. Koeficientas h bendrosios šilumos srauto perskaičiavimui, kai aplinkos temperatūra kita, pateiktas 16.2 lentelėje. Toje pat lentelėje nurodytas bendras vandens garų kiekis e, tenkantis bendrosios šilumos vienetui ir gyvulių laisvosios šilumos dalis nuo bendrosios e. Pastarosios reikšmės įvertina gyvulių ir patalpos išgarinamą vandens garų kiekį.

Norint surasti patalpos temperatūrai atitinkantį bendrosios šilumos srautą, 16.1 lentelėje pateikta reikšmė dauginama iš koeficiento h, t. y. gyvulys išskirs Q0 xh (W) bendrosios šilumos srautą. Ieškant bendrojo vandens garų srauto, bendrosios šilumos srauto reikšmė dauginama iš rodiklio e, t. y. vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (g/s) bendrąjį vandens garų srautą. Vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (W) laisvosios šilumos srautą. Q0 xhxe

16.2. Gyvulių išskiriamas anglies dvideginio kiekis, išsiskiriant bendrosios šilumos vienetui, yra 38 cm3/kJ arba 75 mg/kJ. T. y., vienas gyvulys išskiria 75 Q0 xh (mg/s) anglies dvideginio srautą.

16.3. Apskaičiuojant tvartų išorinių atitvarų apšiltinimą, šildymo ir vėdinimo įrenginių našumą tose patalpose, kuriose gyvulių masė keičiasi,

 

15.1 lentelė. Įvairaus amžiaus grupių galvijų per parą išskiriamas vidutinis ekskrementų kiekis

Ekskrementų pavadinimas

Rodikliai

Veisliniai buliai

Karvės

Veršeliai

Prieauglis

iki 2 mėn.

2–6 mėn.

pakaitinis 6–2 mėn.

Penimas 6–12 mėn.

pakaitinis 12–16 mėn. ir veršingos telyčios

penimas daugiau kaip 12 mėn.

Ekskrementai, iš jų:

Masė, kg

40

55

4,5

7,5

14

26

27

35

Drėgnumas, %

86,0

88,4

91,8

87,4

87,2

86,2

86,7

84,9

– išmatos

Masė, kg

30

35

1

5

10

14

20

23

Drėgnumas, %

83,0

85,2

80,0

83,0

83,5

79,5

83,5

80,1

– šlapimas

Masė, kg

10

20

3,5

2,5

4

12

7

12

Drėgnumas, %

95,0

94,1

95,1

96,2

96,5

94,1

96,0

94,2

 

Pastabos:

1. Ekskrementų sausos medžiagos tankis – 1250 kg/m3, sausosios dalies peleningumas – 16%.

2. Galvijų kraikinio mėšlo kiekis ir drėgnumas nustatomi įvertinus gyvulių laikymo sąlygas, kraiko kiekį ir jo drėgnumą. Galvijų paros ekskrementų kiekis apytikriai lygus 12% gyvulio masės.

3. Kraikinis mėšlas būna ne daugiau kaip 85% drėgnumo, bekraikis neatskiestas vandeniu – ne daugiau kaip 92%, o bekraikis atskiestas vandeniu ar nuotekomis – ne daugiau kaip 98% drėgnumo.

 

16.1 lentelė. Vieno gyvulio išskiriamos bendrosios šilumos srautas

Gyvulių grupė

Gyvulio masė, kg

Šilumos srautas Qo, W

Užtrūkusios karvės ir telyčios 2 mėnesiai iki veršiavimosi

400

720

500

800

600

880

Karvės, duodančios pieno per parą, kg:

 

 

5

400

760

500

850

600

900

10

400

800

500

900

600

960

15

400

840

500

950

600

1020

20

400

880

500

1000

600

1080

25

400

920

500

1050

600

1140

Buliai

600

1020

800

1200

1000

1400

Veršeliai nuo atsivedimo iki 6 mėn.

40

170

50

205

60

235

70

260

80

290

90

315

100

340

120

370

140

405

160

450

180

485

Prieauglis nuo 6 mėn., telyčios, penimi galvijai

200

520

250

600

300

660

350

700

400

760

450

810

500

900

 

gyvulių išskiriamos šilumos, vandens garų ir anglies dvideginio kiekiai imami pagal vidutinę gyvulio masę. Jeigu, pavyzdžiui, prieauglis auginamas nuo 180 iki 450 kg, pasirenkama gyvulio masė – 315 kg.

 

16.2 lentelė. Koeficientas h gyvulių bendrosios šilumos srautui perskaičiuoti bei rodikliai e – bendro vandens garų kiekio, tenkančio gyvuliui, – ir e – gyvulių laisvosios šilumos srautui apskaičiuoti

Patalpos temperatūra, ˚C

h

Kreikiamos patalpos

Nekreikiamos patalpos

e, g/kJ

e

e, g/kJ

e

0

1,06

0,09

0,78

0,10

0,75

5

1,03

0,11

0,73

0,11

0,73

10

1,00

0,14

0,65

0,15

0,63

15

0,97

0,18

0,55

0,21

0,48

20

0,94

0,22

0,45

0,29

0,28

25

0,91

0,26

0,35

0,35

0,13

 

17. PATALPOS ORO PARAMETRAI. REIKALAVIMAI PASTATAMS APŠILTINTI, VĖDINTI, ŠILDYTI

 

17.1. Gyvulių laikymo ir pagalbinių patalpų temperatūros žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu pateiktos 17.1 lentelėje.

 

17.1 lentelė. Patalpų temperatūros, ˚C, žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu

Patalpa

Temperatūra pastato apšiltinimui ir šildymui skaičiuoti, t.y. mažiausia leistina (kai B grupės lauko oro) parametrai)

Rekomenduotina temperatūra (kai lauke vidutinė gruodžio–vasario mėn. temperatūra)

Pereinamojo laikotarpio temperatūra vėdinimo įrenginių našumui skaičiuoti

gausiai kreikiant

nekreikiant

gausiai kreikiant

nekreikiant

Pieniniai galvijai

Karvidė ir daugiau kaip 1 metų prieauglio patalpa

3

5

5

10

10

Nuo 6 iki 12 mėn. prieauglio patalpa

3

5

7

12

12

Nuo 1 iki 6 mėn. veršelių patalpa.

5

10

10

15

15

Veršiavimosi patalpa

 

 

 

 

 

Veršelių profilaktoriumas

5

15

10

17

17

Mėsiniai galvijai

Karvidė ir prieauglio nuo 2–3 sav. patalpa

nenormuojama

5

nenormuojama

10

nenormuojama

Veršelių iki 2–3 sav. patalpa

3

5

5

10

10

Pagalbinės patalpos

 

 

 

 

 

Melžykla

-

16

-

18

-

 

Pereinamuoju laikotarpiu lauko oro temperatūra pasirenkama 7 ˚C žemesnė už patalpos temperatūrą, o lauko oro santykinė drėgmė – atitinkanti pereinamajam laikotarpiui.

Didžiausia skaičiuojamoji patalpos oro santykinė drėgmė pasirenkama atsižvelgiant į patalpos temperatūrą (17.2 lentelė).

Kai gyvulių laikymo patalpos temperatūra žiemą ir pereinamuoju laikotarpiu nenormuojama, patalpos oro santykinė drėgmė neturi būti daugiau kaip 10% didesnė už lauko oro santykinę drėgmę. Šį reikalavimą tenkina atviri neapšiltinti tvartai.

Mažiausia leidžiama patalpos oro santykinė drėgmė – 40%.

 

17.2 lentelė. Didžiausia skaičiuojamoji gyvulių laikymo patalpos oro santykinė drėgmė

Patalpos temperatūra, ˚C

5

10

15

20

Patalpos oro santykinė drėgmė, %

90

85

75

70

 

Skaičiuojamoji oro temperatūra vasaros laikotarpiui nekreikiamoms patalpoms pasirenkama 1,5 ˚C, o kreikiamoms – 3 ˚C didesnė už A grupės lauko oro temperatūrą (šilčiausio mėnesio 13 val. vidutinė lauko oro temperatūra).

Ruošiant tipinius bei kitus projektus, nepritaikytus konkrečiai vietovei, pasirenkami šie išorės klimatiniai parametrai:

– B grupės lauko oro parametrai (vidutinis šalčiausias penkiadienis): temperatūra – 22 ˚C šalčio, oro santykinė drėgmė – 85%.

– pereinamojo laikotarpio lauko oro temperatūra ir santykinė drėgmė: 3 ˚C ir 84% (skaičiuojant karvidžių ir prieauglio patalpų vėdinimą), 8–10 ˚C ir 80–78% (skaičiuojant veršiavimosi, veršelių patalpų vėdinimą);

– A grupės lauko parametrai (vidutiniai šilčiausio mėnesio 13 val. parametrai) yra: temperatūra – 21 ˚C, oro santykinė drėgmė – 62%.

Inventoriaus, koncentruotųjų pašarų, kraiko laikymo patalpose oro parametrai nenormuojami.

17.2. Gyvulių laikymo patalpose normuojami oro judėjimo greičiai pateikti 17.3 lentelėje.

 

17.3 lentelė. Normuojami oro judėjimo greičiai

Patalpa

Oro judėjimo greičiai patalpose, m/s

skaičiuojamasis – žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu

didžiausias leistinas – vasaros laikotarpiu

Karvidė ir vyresnio kaip 6 mėn. prieauglio patalpa

0,5

1,0

1–6 mėn. veršelių, veršiavimosi patalpa, profilaktoriumas, melžimo, sėklinimo patalpos

0,3

0,5

 

17.3. Didžiausia leistina kenksmingų dujų koncentracija gyvulių laikymo patalpose nurodyta 17.4 lentelėje.

 

17.4 lentelė. Didžiausia leistina kenksmingų dujų koncentracija m2

Patalpa

Anglies dvideginis

Amoniakas

Sieros vandenilis

mg/m3

ppmx

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Veršelių iki 3 mėn. amžiaus

4000

2200

10

15

5

5

Veršelių nuo 3 iki 6 mėn. amžiaus

5500

3000

15

20

10

10

Prieauglio ir suaugusių galvijų

5500

3000

20

25

10

10

x ppm = cm3/m3

 

 

 

 

 

 

 

Anglies dvideginio koncentracija patalpose mažinama intensyvinant vėdinimą, o amoniako ir sieros vandenilio – gerinant patalpos valymą, naudojant kenksmingas dujas sugeriantį kraiką.

17.4. Normuojami oro parametrai palaikomi gyvulių zonoje, t.y. erdvėje iki 1,5 m aukščio virš grindų.

17.5. Laikant gyvulius ant kraiko ar gausiai kreikiant, projektuojamos nešildomos gyvulių laikymo patalpos. Taip pat nešildomos nekreikiamos karvidės ir nekreikiamos galvijų prieauglio nuo 6 mėn. amžiaus patalpos. Šildomos iki 6 mėn. veršelių nekreikiamos patalpos. Be to, 1/3 veršiavimosi vietų įrengiama šildomoje patalpoje bei numatoma šildoma patalpa sergantiems gyvuliams.

Nešildomų uždarų pastatų išorinių atitvarų apšiltinimas turi būti toks, kad esant B grupės lauko oro parametrams, patalpos oro temperatūra nenukristų žemiau mažiausios leistinos reikšmės (17.1 lentelė), oro santykinė drėgmė ir anglies dvideginio koncentracija neviršytų didžiausios leistinos reikšmės (17.2 ir 17.4 lentelės). Šildomiems pastatams ekonomiškai pagrįstas išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas nustatomas lyginant patalpų šildymo ir atitvarų apšiltinimo išlaidas. Apskaičiavus išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientą tiek pirmuoju, tiek antruoju būdu, patikrinama, ar ant jų vidinio paviršiaus nesikondensuoja vandens garai, t.y., ar atitvaros paviršiaus temperatūra bus ne mažesnė už rasos taško temperatūrą, pasirenkant B grupės lauko oro parametrus, o patalpos oro temperatūrą – mažiausią leistiną, oro santykinę drėgmę – didžiausią leistiną. Vandens garų kondensacija leidžiama ant langų vidinio paviršiaus.

Kai tvartas atviras, patikrinama, ar vandens garai nesikondensuoja ant perdenginio vidinio paviršiaus.

17.6. Reikiamas šildytuvų našumas apskaičiuojamas pasirenkant mažiausią leistiną patalpos oro temperatūrą ir B grupės lauko oro parametrus bei tam momentui atitinkantį vėdinimo intensyvumą, vandens garų ar anglies dvideginio pertekliui pašalinti (imama didesnioji reikšmė).

17.7. Gyvulių laikymo patalpose pirmenybė teiktina natūralios traukos vėdinimo sistemai. Jei vėdinimas mechaninis, turi būti numatyta galimybė natūraliai išvėdinti patalpą, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas ar sugenda mechaninio vėdinimo įrenginiai.

17.8. Mechaninės vėdinimo sistemos ventiliatorių našumas parenkamas priklausomai nuo jų darbo režimo. Jeigu ventiliatoriai tik žiemą įpučia ar ištraukia visą vėdinimui reikalingą orą, jų našumas skaičiuojamas vandens garų pertekliui pašalinti, pasirenkant pereinamojo laikotarpio patalpos (17.1 lentelė) ir lauko (7 ˚C mažesnė už patalpos) oro temperatūras bei joms atitinkančias oro santykinės drėgmės reikšmes. Kai ventiliatoriai įpučia ar ištraukia visą vasaros laikotarpiu vėdinimui reikalingą orą, jų našumas skaičiuojamas šilumos pertekliui pašalinti, pasirenkant A grupės lauko oro parametrus, o kreikiamoms patalpoms – 3 ˚C, nekreikiamoms patalpoms – 1,5 ˚C aukštesnę oro temperatūrą. Apytikrės vėdinimo intensyvumo reikšmės pateiktos 21.2 priede.

 

18. MECHANIZACIJA

 

18.1. Technologiniams procesams (girdymo, pašarų ruošimo ir šėrimo, melžimo, pieno paruošimo, kreikimo bei mėšlo šalinimo ir tvarkymo, patalpų valymo ir dezinfekavimo) mechanizuoti naudojami ekonomiškai pagrįsti mašinų bei įrenginių komplektai.

18.2. Gyvulių girdymas turi būti mechanizuotas ir automatizuotas.

18.3. Numatomos pašarų paruošimo ir išdalijimo technologinės linijos ir mašinų bei įrenginių komplektai. Pašarai dalijami mechaninėmis mobiliomis ar stacionariomis priemonėmis, arkliniais vežimais, rankiniais vežimėliais.

18.4. Priklausomai nuo fermos dydžio, gyvulių laikymo būdo gali būti naudojami šie melžimo įrenginiai:

– mobilūs agregatai, kuriais vienu metu galima melžti 1-2 karves;

– stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais melžtuvais ir melžtuvėmis (tvartuose iki 100 rišamų karvių);

– stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais melžtuvais ir pieno linija (tvartuose daugiau kaip 20 rišamų karvių);

-specialios melžyklos (melžimo aikštelės) su melžimo įrenginiais (kai besaitis laikymas ar karvės automatiškai pririšinėjamos perdarynėse);

– kilnojami melžimo įrenginiai, naudojami vasaros stovyklose ar ganyklose.

Pieną iš fermos išvežant kasdien, jis turi būti ataušintas iki 8 ˚C, o jei išvežama kas 2 paras – iki 4 ˚C.

18.5. Mėšlą iš tvarto šalinant kasdien, numatomi transporteriai, buldozeriai, rankiniai vežimėliai; kas 10–15 dienų – buldozeriai; 1–3 kartus per metus – traktorinės šakės, krautuvai.

 

19. REIKALAVIMAI ELEKTROS ENERGIJAI TIEKTI IR ELEKTROTECHNINIAMS ĮRENGINIAMS ĮRENGTI. ŽAIBOSAUGA

 

19.1. Elektros energija galvijų fermoms ir tvartams tiekiama iš Lietuvos energetinės sistemos tinklų pagal III patikimumo kategoriją (išskyrus daugiau kaip 20 vietų melžiamų karvių tvartus). Elektros tiekimą nutraukti dėl remonto ir gedimų likvidavimo galima ne ilgiau kaip vienai parai.

Didesniems kaip 20 melžiamų karvių tvartams pasirenkama II tiekimo patikimumo kategorija, numatant rezervinius mobilius ar stacionarius elektros generatorius su vidaus degimo varikliu ar sukamus traktoriaus darbiniu velenu. Vietoje rezervinio elektros generatoriaus pagal techninės užduoties projektavimui nurodymą galima numatyti rezervinį vakuumo siurblį. Jis sukamas traktoriaus darbiniu velenu. Numatyti galimybę pieną ataušinti šaltu vandeniu.

19.2. Elektros tinklų ir įrenginių įrengimas turi atitikti Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įreginius (EST), Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), gamintojų sudarytų Techninių eksploatavimo instrukcijų (TEI) reikalavimus.

19.3. Gyvulių apsauga nuo prisilietimo ir žingsnio įtampos įrengiama pagal EĮĮT reikalavimus.

19.4. III–V kategorijos ugniai atsparumo tvartams, kuriuose yra daugiau kaip 100 galvijų vietų, įrengiama III kategorijos žaibosauga pagal RSN 139-92. Pastatų ir statinių žaibosauga.

 

20. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 

20.1. Gyvulininkystės fermos statybos sklypo grunto vandens horizontas turi būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.

20.2. Draudžiama fermas statyti buvusioje gyvulių kapinyno, valymo įrenginių, sąvartynų vietoje.

20.3. Prie galvijų fermų gali būti projektuojami ir statomi įvairūs veterinariniai objektai. Jei veterinarinis objektas aptarnaus tik vieną fermą, jis statomas šios fermos teritorijoje. Taupant lėšas ir medžiagas, toks objektas, išskyrus karantininę patalpą, gali būti blokuojamas su gamybinėmis patalpomis, tačiau negali būti blokuojamas su pieno patalpomis.

Jei veterinarinis objektas aptarnaus kelias fermas, jis statomas atskirai ir tokioje vietoje, kad būtų patogu aptarnauti visas fermas.

20.4. Veterinariniams objektams turi būti numatyta tiekti vandenį, šilumą, elektros energiją, įrengta kanalizacija, prie jų turi būti patogūs keliai.

20.5. Bendraūkinės paskirties veterinarinės ligoninės, karantininės patalpos, izoliatoriai turi būti aptverti ir nuo gyvenviečių ir sodybų nutolę ne mažiau 200 m, o gyvulių lavonų surinkimo punktai 500 m.

20.6. Galvijų fermos, komplektuojamos kitų ūkių perkamais gyvuliais, turi turėti karantinines patalpas. Jų dydis nustatomas pagal gyvulių ciklogramą ir ne trumpesnį kaip 30 dienų karantininį laiką. Dar penkios dienos skiriamos karantininei patalpai valyti ir dezinfekuoti.

Penimų galvijų ir veislinių telyčių fermose, turinčiose izoliuotas sekcijas, eksploatuojamas pagal principą „sekcija pilna sekcija tuščia“, atvežami veršeliai ir prieauglis gali būti karantinuojami šiose sekcijose.

20.7. Į fermą atvežamų gyvulių priėmimo ir karantino patalpas reikia taip projektuoti, kad gyvulius atvežusiai transporto priemonei nereikėtų važiuoti į fermos (karantino) teritoriją.

20.8. Karantinavimo patalpoje karvės ir veršingos telyčios turi būti laikomos pririštos. Galvijų prieauglis gali būti laikomas taip, kaip priimta fermoje.

Grupinių gardų pertvaros daromos aklinos.

20.9. Veršelių, prieauglio ir patalpose, kuriose visus metus laikomi gyvuliai, rekomenduotina numatyti baktericidines lempas.

20.10. Gyvulių izoliatoriaus nutekamieji vandenys ir mėšlas, prieš transportuojant juos į bendras saugyklas, turi būti nukenksminami.

20.11. Prie galvijų fermos gali būti įrengiamas sanitarinio skerdimo punktas su šaldymo kamera skerdienai neilgai laikyti; suderinus su Visuomenės sveikatos tarnyba cechas fermoje pagamintai produkcijai perdirbti.

20.12. Galvijų fermoje gali būti projektuojamas veterinarinis punktas, kuriame būtų:

veterinarijos specialisto kabinetas (8–10 m2),

veterinarinė vaistinė su šaldymo kamera biopreparatams (12–15 m2),

dezinfekcinių medžiagų sandėlis (9–10 m2),

procedūrinis maniežas su fiksavimo staklėmis (20–30 m2).

 

21. PRIEDAI

 

21.1 priedas. MĖŠLIDŽIŲ 6 MĖNESIAMS APYTIKRĖS TALPOS, SKAIČIUOJANT VIENAM GYVULIUI

Gyvulys

Kraikinio mėšlo mėšlidė

Bekraikio mėšlo mėšlidės talpa, m3

šiaudų kraiko sąnaudos, kg/parą

kraikinio mėšlo kiekis, m3

srutų iš tvarto kiekis, m3

srutų iš mėšlidės kiekis, m3

Suaugęs galvijas

2–5

7,2–9,0

0–1,5

0,3

7,2

Veršelis iki 6 mėn.

1–1,5

1,4–1,5

0–0,3

0,08

1,6

Prieauglis 6–18 mėn.

1,5–3

5,0–6,0

0–1,0

0,2

5,5

Skaičiuojamasis kraikinio mėšlo prizmės mėšlidėje aukštis 1,5–2,5 m.

 

21.2 priedas. APYTIKRĖS VĖDINIMO INTENSYVUMO REIKŠMĖS VIENAM GYVULIUI

Gyvulys

Masė, kg

Vėdinimo intensyvumas, m3/h

žiemą (lauke minus 20 ˚C)

pereinamuoju laikotarpiu

vasarą (lauke 21 ˚C)

Karvė

500

70

160–170x

320–370

Prieauglis (6–24 mėn.)

320

50

115–120

230–270

Veršelis (1–6 mėn.)

120

25

75–85

130–150

Veršelis (0–1 mėn.)

50

15

40–50

70–80

Karvė su veršeliu

500 + 40

70

195–225

330-380

x pirmoji reikšmė kreikiamai patalpai, antroji – nekreikiamai

 

21.3 priedas. PIENINIŲ GALVIJŲ KŪNO MATMENYS

 

Veršelių matmenys nurodyti 1–3 pav. Įvairaus amžiaus telyčių bei karvių iki 500 kg – 4–6 pav. Karvių nuo 500 iki 800 kg bei jų būdingų padėčių matmenys – 7–11 pav. Matmenys išreikšti milimetrais.

 

 

1 pav. Naujagimis veršelis          2 pav. 3 mėn. veršelis                            3 pav. 6 mėn. veršelis

 

4 pav. 1 metų 250-300 kg telyčaitė 5 pav. 2 metų 350-400 kg telyčia 6 pav. 3 metų 450–500 kg karvė

 

7 pav. Įvairios masės karvių pagrindiniai kūno matmenys      8 pav. Įvairių karvės kūno dalių plotis

 

9 pav. Karvės guoliavietės matmenys

 

10 pav. Karvės kūno padėtis atsigulant (a) ir atsistojant (b) 11 pav. Karvės galvos judesiai ėdant.

______________