lietuvos respublikos krašto apsaugos ministro

 

Į S A K Y M A S

DĖL karybos srities standartizacijos tvarkos aprašo patvirtinimo

 

2005 m. spalio 26 d. d. Nr. V-1397

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1034 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį“ (Žin., 2005, Nr. 114-4160) 2 punktu,

tvirtinu Karybos srities standartizacijos tvarkos aprašą.

 

 

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS                                                       GEDIMINAS KIRKILAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2005 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-1397

 

KARYBOS SRITIES STANDARTIZACIJOS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Karybos srities standartizacijos tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato karybos srities standartizacijos tikslus ir principus, NATO standartizacijos susitarimų ir sąjungininkų leidinių patvirtinimo ir įgyvendinimo, taip pat kitų NATO institucijų norminių dokumentų taikymo karybos srityje tvarką.

2. Šis tvarkos aprašas nėra taikomas tais atvejais, kai NATO standartai nustatomi NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ar susitarimais ir kai vykdant jų nuostatų įgyvendinimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarka.

3. Tvarkos aprašas skirtas krašto apsaugos sistemos institucijoms ir jų padaliniams, taip pat kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir ūkio subjektams, savo veikloje taikantiems NATO standartizacijos susitarimus ir sąjungininkų leidinius, taip pat kitų NATO institucijų norminius dokumentus.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

4. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Lietuvos karybos standartas – krašto apsaugos ministro patvirtintas NATO standartizacijos susitarimas arba sąjungininkų leidinys, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės įvairiai veiklai, susijusiai su karyba, sureguliuoti.

Karybos srities standartizacijos vadovas – krašto apsaugos ministro patvirtintas standartizacijos dokumentas, skirtas daugkartiniam ir privalomam naudojimui įgyvendinant Lietuvos karybos standartus, nustatantis ir nurodantis pagrindinius standartizacijos principus, susijusią informaciją ir charakteristikas bei procedūras.

NATO standartizacija – koncepcijų, doktrinų, procedūrų bei modelių kūrimas ir įgyvendinimas suderinamumui, pakeičiamumui arba bendrumui, reikalingiems nustatytam sąveikumo lygiui pasiekti ir palaikyti, ar išteklių panaudojimui operacinėje, su materialinėmis vertybėmis susijusioje ir administravimo srityse optimizuoti.

NATO standartizacijos susitarimas (NATO standardization agreement (STANAG)) – NATO standartizacijos dokumentas, priimtas susitarimo tarp kelių ar visų NATO valstybių narių naudoti vienodą arba panašią karinę aprangą, ginkluotę, šaudmenis ir kitas materialines vertybes, atsargas ir taikyti vienodas arba panašias operacijų, logistikos bei administravimo procedūras pagrindu.

Kitų NATO institucijų norminiai dokumentai – dokumentai, nustatantys bet kurios veiklos ar rezultatų vertinimo taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir priimti kitų NATO institucijų, ne NATO standartizacijos agentūros (teisės aktai, standartai, techninės specifikacijos ir kiti).

Sąjungininkų leidinys (Allied publication (AP)) – oficialus NATO standartizacijos dokumentas, kurį valstybės narės naudoja kaip bendrai įgyvendinamą ir kuris yra išplatinamas vartotojams.

Patvirtinimas – pareiškimas, kuriuo valstybė narė oficialiai, su išlygomis ar be jų, priima NATO standartizacijos susitarimą ar sąjungininkų leidinį.

Įgyvendinimas – valstybės narės įsipareigojimų, nustatytų NATO standartizacijos susitarime ar sąjungininkų leidinyje, vykdymas.

Išlyga – valstybės narės pareikšta sąlyga, apibrėžianti tą NATO standartizacijos susitarimo ar sąjungininkų leidinio dalį, kurios ji neįgyvendins arba įgyvendins tik iš dalies.

Sąveikumas – valstybių narių ir jų partnerių karinių pajėgų sugebėjimas mokytis, dalyvauti pratybose ir veiksmingai bendradarbiauti vykdant nurodytas užduotis.

Suderinamumas – žemiausias sąveikumo lygmuo: produktų, procesų ar paslaugų tinkamumas tam tikromis sąlygomis būti naudojamiems kartu, atitinkant nustatytus reikalavimus ir nesukeliant nepageidaujamų sąveikų.

Pakeičiamumas – aukštesnis sąveikumo lygmuo: vieno produkto, proceso ar paslaugos tinkamumas naudoti vietoj kito produkto, proceso ar paslaugos, kad būtų įvykdyti nustatyti reikalavimai.

Bendrumas – aukščiausias sąveikumo lygmuo: pasiekta būklė, kai naudojama ta pati doktrina, procedūros ir įranga.

 

III. LIETUVOS KARYBOS SRITIES STANDARTIZACIJOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

 

5. Lietuvos karybos srities standartizacijos tikslai yra:

5.1. tobulinti bendrų su NATO valstybėmis narėmis užduočių vykdymą ir vadovavimą strategijos, operacijų, taktikos ir procedūrų srityse ir kuo veiksmingiau išnaudoti technines, materialinių vertybių ir administracines galimybes, siekiant NATO nustatyto sąveikumo lygio;

5.2. tinkamai naudoti karybai skirtus valstybės išteklius;

5.3. patvirtinti ir įgyvendinti karybos srityje naudojamų prekių NATO kodifikavimo sistemos taisykles, o šios srities prekių ir paslaugų įsigijimų procedūroms taikyti NATO valstybinio kokybės užtikrinimo sistemą.

6. Lietuvos karybos srities standartizacijos principai yra:

6.1. suinteresuotų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir kitų asmenų dalyvavimas derinant NATO standartizacijos susitarimų ir sąjungininkų leidinių, taip pat kitų NATO institucijų norminių dokumentų projektus;

6.2. NATO nustatyto suderinamumo, pakeičiamumo ir bendrumo lygio siekimas;

6.3. atstovavimas Lietuvos Respublikos karybos srities interesams NATO standartizacijos agentūroje dalyvaujant NATO standartizacijos susitarimų ir sąjungininkų leidinių kūrimo etape;

6.4. suderintos karybos terminijos vartojimas.

 

IV. LIETUVOS KARYBOS STANDARTŲ PATVIRTINIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

7. Lietuvos karybos standartas (LKS) žymimas santrumpa, kurią sudaro raidės LKS ir perimamo NATO standartizacijos susitarimo ar sąjungininkų leidinio santrumpa bei atitinkamas numeris.

8. Lietuvos karybos standartai turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams.

9. NATO standartizacijos susitarimai ir sąjungininkų leidiniai, kuriuos numatyta patvirtinti kaip Lietuvos karybos standartus, įtraukiami į krašto apsaugos ministro tvirtinamą Standartų programą ir įvertinami atliekant išsamią jų poveikio karybai analizę, analitinius-tiriamuosius darbus bei numatant taikytiną sprendimą pagal NATO standartizacijos agentūros nustatytą klasifikaciją:

9.1. patvirtinami;

9.2. patvirtinami su išlygomis;

9.3. patvirtinami, bet neįgyvendinami;

9.4. nepatvirtinami;

9.5. NATO standartizacijos susitarimo ir sąjungininkų leidinio patvirtinimo ir įgyvendinimo procese nedalyvaujama.

10. NATO standartizacijos susitarimus ir sąjungininkų leidinius, kuriuose pateikiama nuoroda apie privalomą taikymą NATO valstybių narių ginkluotosiose pajėgose, patvirtinti ir įgyvendinti privaloma.

11. Lietuvos karybos standartai patvirtinami ir įgyvendinami remiantis krašto apsaugos ministro patvirtintomis Veiksmų, taikytinų dirbant su NATO standartizacijos susitarimais, sąjungininkų leidiniais ir kitų NATO institucijų norminiais dokumentais, taisyklėmis.

12. Krašto apsaugos ministras tvirtina šiuos karybos srities standartizacijos dokumentus:

12.1. Lietuvos karybos standartus;

12.2. karybos srities standartizacijos vadovus.

13. Krašto apsaugos ministro patvirtinti karybos srities standartizacijos dokumentai įpareigoja krašto apsaugos sistemos institucijas laikytis jų veiklą reglamentuojančių standartizacijos dokumentų nuostatų ir įsigaliojimo terminų.

 

V. KITŲ NATO INSTITUCIJŲ NORMINIŲ DOKUMENTŲ TAIKYMAS

 

14. Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos karinis atstovas užtikrina, kad kitų NATO institucijų norminiai dokumentai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos būtų perduoti Krašto apsaugos ministerijai.

15. Krašto apsaugos ministras organizuoja kitų NATO institucijų norminių dokumentų įvertinimą ir įsakymais reglamentuoja jų taikymą karybos srityje.

16. Jeigu dėl kitų NATO institucijų norminių dokumentų taikymo karybos srityje reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamo įstatymo arba kito teisės akto projektą.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos institucijas, atsakingas už veiksmų, taikytinų dirbant su NATO standartizacijos susitarimais ir sąjungininkų leidiniais bei kitų NATO institucijų norminiais dokumentais, vykdymą.

18. Kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai, susiję su karybos srities standartizacija, turi būti suderinti su Krašto apsaugos ministerija.

______________