LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2001 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO NR. 70 „DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-405
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 70 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2005, Nr. 104-3849) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 61-2771) 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), 58 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-405
redakcija)
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos sąskaitas ir ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių registravimą šiose sąskaitose.
2. Taisyklėse pateiktas Pavyzdinis sąskaitų planas (priedas). Biudžetinės įstaigos sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
3. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos sąskaitos, nurodytos Pavyzdinio sąskaitų plano I–XII skyriuose, kartu su savivaldybių biudžetų apskaitos sąskaitomis, nurodytomis Pavyzdinio sąskaitų plano XIII skyriuje, gali būti naudojamos individualiam savivaldybės biudžeto buhalterinės apskaitos sąskaitų planui sudaryti.
4. Biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą (toliau vadinama – apskaita) tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d įsakymu Nr. 1K-170 (Žin., 2005, Nr. 67-2431), bei kitais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdamos į veiklos ypatumus, prireikus gali rengti nurodymus dėl šių taisyklių atskirų nuostatų taikymo savo sistemos įstaigose, suderinusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
6. Biudžetinės įstaigos kitų lėšų apskaitą tvarko pagal šias taisykles atskirai nuo biudžeto asignavimų apskaitos. Biudžetinės įstaigos, kurios yra Lietuvos valstybės rezervo tvarkytojai, šio rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių apskaitą tvarko atskirai nuo biudžeto lėšų kitoms reikmėms apskaitos. Finansinę atskaitomybę biudžetinės įstaigos sudaro pagal visų lėšų gavimo ir panaudojimo apskaitos duomenis.
7. Biudžetinės įstaigos, kurios vykdo ekonominę veiklą ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, šiai veiklai vykdyti įsigytą turtą bei paslaugas turto ir išlaidų sąskaitose registruoja be pridėtinės vertės mokesčio, jeigu pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) pridėtinės vertės mokestis traukiamas į atskaitą.
9. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių biudžetinė įstaiga pasirenka pagal savo poreikius, atsižvelgdama į šių taisyklių reikalavimus, ir juos tvarko pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.
10. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitos registruose susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Sąskaitų likučiai ataskaitinių metų pradžioje turi atitikti praėjusių metų atitinkamų sąskaitų likučius metų pabaigoje.
11. Savivaldybių biudžetinės įstaigos apskaitos registruose turi tvarkyti kasinių išlaidų apskaitą pagal kiekvieną iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų atliekamą (perduotą savivaldybei) funkciją ir mokinio krepšelį.
12. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.
13. Biudžetinės įstaigos inventorizuoja buhalterinių sąskaitų likučius pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2004, Nr. 109-4084).
14. Buhalterinės apskaitos tarnybų vadovai (toliau vadinama – apskaitos tvarkytojai) savo darbe vadovaujasi Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170, ir kitais su jų veikla susijusiais teisės aktais.
II. ILGALAIKIS TURTAS
15. Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ skirta biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitai.
16. Nematerialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus tikintis gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybę teikti viešąsias paslaugas), parduoti nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir apriboti teisę kitiems juo naudotis.
17. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas) ir kurio įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 54-1492) turi būti ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą vertę.
Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“
18. Į ilgalaikio turto sąskaitą įtraukiama:
19. Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ skirstoma į sąskaitas:
20. Sąskaita 010 „Nematerialusis turtas“. Nematerialiajam turtui biudžetinėje įstaigoje priskiriama: plėtros darbai, programinė įranga, licencijos, literatūros ir mokslo kūrinių, detaliųjų ir specialiųjų planų, žemėlapių originalai ir kt. Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui, kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t. y. nepripažįstama atskiru nematerialiojo turto vienetu. Nematerialusis turtas gali būti pripažintas tik tada, jeigu jo įsigijimo išlaidas galima patikimai atskirti nuo išlaidų kitoms reikmėms.
21. Apskaitos, nusidėvėjimo skaičiavimo ir atskaitomybės sudarymo tikslais nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto sąskaitas, nurodytas šių taisyklių 17 punkte, biudžetinė įstaiga gali smulkinti pagal savo poreikius. Pagrindinės ilgalaikio materialiojo turto grupės turėtų būti:
21.1. sąskaita 011 „Žemė ir žemės ištekliai“. Ši sąskaita gali būti smulkinama į sąskaitas:
21.1.1. žemė. Į šią sąskaitą įtraukiami žemės (dirvožemio ir paviršinio vandens) plotai. Neinventorinių žemės gerinimo darbų, kurių poveikis žemei ne ilgesnis nei vieneri metai (žemės kalkinimas, melioracijos griovių šienavimas, akmenų surinkimas ir kt.), atlikimo išlaidos nepripažįstamos turto įsigijimu;
21.2. sąskaita 012 „Pastatai“. Į šią sąskaitą įtraukiami stogais dengti statiniai, kuriuose yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Į šią sąskaitą įtraukiamos patalpos ir butai, įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą kaip atskiri turto vienetai, apibrėžti šių taisyklių 22 punkte. Patalpa – pastato dalis, turinti aiškią funkcinę paskirtį (butai, kontoros ir pan.), atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Gyvenamosios patalpos name skirstomos į butus. Butas – pastato dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.2.1. gyvenamieji pastatai. Šiai grupei priskiriami gyventi pritaikyti pastatai, kuriuose daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;
21.3. sąskaita 013 „Kiti statiniai“. Į šią sąskaitą įtraukiami statiniai, kurie nėra pastatai. Sąskaita gali būti smulkinama:
21.3.1. infrastruktūros statiniai: keliai, gatvės, geležinkeliai, lėktuvų kilimo ir nusileidimo takai, tiltai, keltuvai, tuneliai, vamzdynai, ryšių (išskyrus kompiuterinius tinklus) ir elektros energijos perdavimo tinklai;
21.4. sąskaita 014 „Kompiuterinė ir organizacinė technika“. Sąskaita gali būti smulkinama:
21.5. sąskaita 015 „Transporto priemonės“. Į šią sąskaitą įtrauktos transporto priemonės žmonėms ir kroviniams pervežti grupuojamos į lengvuosius, krovininius automobilius, autobusus, lėktuvus, laivus ir t. t.;
21.6. sąskaita 016 „Kitos mašinos ir įrenginiai“. Į šią sąskaitą įtraukiama į sąskaitas 014 „Kompiuterinė ir organizacinė technika“ ir 015 „Transporto priemonės“ neįtrauktos mašinos ir įrenginiai, tačiau neįtraukiamos vidaus mašinos bei įrenginiai, kurie yra neatskiriama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei patalpų dalis. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.7. sąskaita 017 „Kultūros vertybės“. Ši sąskaita skirta kilnojamųjų kultūros vertybių nepriklausomai nuo įsigijimo vertės apskaitai. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.7.1. antikvariniai ir kiti meno kūriniai (antikvariniai daiktai, tapybos darbai ir skulptūros, pripažinti meno kūriniais);
21.8. sąskaita 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“. Ši sąskaita gali būti smulkinama:
21.8.3. minkštasis inventorius (daiktas arba vienos paskirties daiktų komplektas vienam asmeniui), atitinkantis ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus. Minkštajam inventoriui priskiriama apranga, patalynė, avalynė, specialieji drabužiai;
21.8.4. kai kurie bibliotekos fondo egzemplioriai, kurių kiekvieno vertė ne mažesnė už ilgalaikio materialiojo turto vertę, nustatytą Vyriausybės;
22. Ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo arba pasigaminimo savikaina (toliau vadinama – įsigijimo savikaina), kurią sudaro:
22.1. pirkto ilgalaikio turto – įsigijimo dokumentuose nurodyta vertė, atėmus nuolaidas ir pridėjus akcizus, muitus, kitus mokesčius (pridėtinės vertės mokestis neįskaitomas tik šių taisyklių 7 punkte nurodytu atveju), turto pristatymo ne įstaigos transportu, montavimo ir kitos tiesiogiai ilgalaikiam turtui priskirtinos išlaidos iki jo atidavimo naudoti;
22.2. iš kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos nustatyta tvarka perimto ilgalaikio turto – turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta įsigijimo vertė;
22.3. iš paramos teikėjo neatlygintinai gauto ilgalaikio turto – paramos teikėjo nurodyta vertė, o jeigu vertė nenurodyta, – biudžetinės įstaigos vadovo sudarytos komisijos nustatyta vertė;
23. Ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo darbai finansuojami iš sąmatoje numatytų lėšų turtui įsigyti ir kurti. Šių darbų atlikimo išlaidomis didinama ilgalaikio turto (objekto) įsigijimo savikaina. Rekonstravimo ir kapitalinio remonto sąvokos taikomos tik pastatų ir statinių esminiam pagerinimui apibūdinti.
24. Ilgalaikis materialusis turtas į apskaitą traukiamas turto vienetais pagal laikymo vietas. Atskiru ilgalaikio materialiojo turto vienetu laikomas daiktas su jo priklausiniais, skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, arba kompleksas iš konstruktyviai sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir kartu atliekančių bendras funkcijas.
25. Sąskaitoje 012 „Pastatai“ kaip turto vienetas nurodomas kiekvienas atskirai stovintis pastatas. Kai pastatai turi bendrą sieną, tačiau kiekvienas jų sudaro savarankišką konstruktyvią visumą, jie laikomi atskirais turto vienetais. Pastatui priskiriamos jo viduje įrengtos komunikacijos (šildymo, vandentiekio, dujų, elektros, ryšių, signalizacijos, ventiliacijos tinklai, liftai ir kt.). Kiemo aptvarai ir kiti pastatą papildantys statiniai nėra atskiri turto vienetai ir taip pat priskiriami pastatui. Tik tuo atveju, kai aptvarų ir kitų statinių negalima priskirti konkrečiam pastatui, jie laikomi savarankiškais turto vienetais.
26. Kiekvienam ilgalaikio turto vienetui, išskyrus patalynę, aprangą, avalynę, specialiuosius drabužius, taip pat ilgalaikį turtą, pagal atitinkamas programas įsigytą perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams, suteikiamas atskiras inventoriaus numeris, kuris nekeičiamas per visą turto vieneto buvimo biudžetinėje įstaigoje laiką. Inventoriaus numeris gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai keičiamos ilgalaikio turto apskaitos taisyklės arba nustatoma, kad turtas buvo klaidingai sunumeruotas. Jei turto vienetas susideda iš kelių elementų, sudarančių kartu su pagrindiniu visumą, kiekvienam jų suteikiamas tas pats inventoriaus numeris.
27. Nurašyto turto inventoriaus numeris negali būti suteiktas kitam turto vienetui, taip pat ir naujai įsigytam.
28. Pagal atitinkamas programas įsigyto perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams ilgalaikio turto apskaita tvarkoma atskirai.
29. Bibliotekų fondo apskaita tvarkoma pagal Bibliotekos fondo apsaugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2000 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 98 (Žin., 2000, Nr. 33-944).
30. Įsigijus ilgalaikį turtą, jo įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir kredituojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“ ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano skyrių „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ sąskaitos.
31. Neatlygintinai gavus ilgalaikį turtą, priėmimo akte nurodyta įsigijimo verte debetuojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir kredituojamos sąskaitos: 25 „Ilgalaikio turto fondas“ – to turto likutine verte ir 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“ – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma.
32. Atliktų statybos ir ilgalaikio turto kūrimo darbų verte pagal tarpinius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus debetuojama sąskaita 019 „Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas“ ir kredituojama sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojama sąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ arba kitos išlaidų sąskaitos (kai turto įsigijimas finansuojamas iš kitų šaltinių lėšų) ir kredituojamos sąskaitos 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“, 151 „Atsiskaitymai su programų vykdytojais“, 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ (kai statyba ir ilgalaikio turto kūrimo darbai atliekami rangos būdu) arba sąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ (kai statyba ir ilgalaikio turto kūrimo darbai atliekami ūkio būdu).
33. Pastatytų ir perduotų naudoti pagal pripažinimo tinkamais naudoti aktus statinių verte, taip pat pagaminto (sukurto) ilgalaikio turto įsigijimo arba pasigaminimo savikaina debetuojamos konkrečios 010-018 ilgalaikio turto sąskaitos ir kredituojama sąskaita 019 „Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas“.
34. Išsinuomotą ir gautą pagal panaudos sutartį arba įsigytą lizingo (finansinės nuomos) būdu iki tol, kol bus sumokėtas paskutinis įnašas, turtą nuomininkas arba panaudos gavėjas registruoja užbalansinėje sąskaitoje 001 „Išsinuomotas ilgalaikis turtas“. Sumokėtų tiekėjui dalinių įnašų už ilgalaikį turtą, įsigyjamą lizingo (finansinės nuomos) būdu, suma debetuojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos. Atlikus visus sutartyje numatytus mokėjimus, visa jų suma debetuojama atitinkama ilgalaikio turto sąskaita ir kredituojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“, kitu įrašu debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba sąskaita 21 „Kitos išlaidos“ ir kredituojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“.
35. Netinkamas ar nereikalingas ilgalaikis turtas nurašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 „Dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo išardymo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 90-3175) nustatyta tvarka.
36. Nurašant iš apskaitos ilgalaikį turtą, jo įsigijimo savikaina kredituojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ ir debetuojamos sąskaitos: 25 „Ilgalaikio turto fondas“ – to turto likutine verte bei 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ – sukaupta to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma.
37. Išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, gautos liekamosios medžiagos pajamuojamos verte, kurią nustato biudžetinės įstaigos vadovo sudaryta komisija, atsižvelgdama į rinkos vertę. Tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga liekamųjų medžiagų, gautų išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, nenaudoja savo reikmėms, jos turi būti realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 531 „Dėl nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 41-1428) nustatyta tvarka.
Sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“
38. Sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“ skirta biudžetinių įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos apskaitai tvarkyti. Ši sąskaita smulkinama į sąskaitas:
39. Neskaičiuojamas nusidėvėjimas šio ilgalaikio turto:
39.1. žemės, žemės gelmių, vandenų, miškų, parkų, mokslo ir mokymo tikslams naudojamų kabinetų ir laboratorijų įrengimų, modelių ir vaizdinių priemonių, filmų ir bibliotekos fondų, scenos meno priemonių, kultūros vertybių, taip pat patalynės, uniformų, specialiųjų drabužių;
39.2. vykdant atitinkamas programas įsigyto ilgalaikio turto, perduotino naudoti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams;
40. Nustatant nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, atsižvelgiama į tikėtiną turto naudingo tarnavimo laiką, turto naudojimo aplinką, numatomą naudojimo intensyvumą, technologinio ir kitokio senėjimo greitį, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius naudingo tarnavimo laiką, kitas sąlygas. Reikšmingai pasikeitus šioms sąlygoms, nustatyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai gali būti keičiami.
41. Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto, išskyrus nurodytą šių taisyklių 42 punkte, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus nustato valstybės ir savivaldybių institucijos, neviršydamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1993 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 21-7-3294 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 95N (Žin, 1994, Nr. 56-1104), Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. gegužės 23-24 d. rašte Nr. 21-6-1245/38N (Žin., 1994, Nr. 41-751) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 21-06-2306/69N (Žin., 1994, Nr. 73-1382) nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.
42. Ribotos trukmės licencijų amortizacijos normatyvai atitinka sutartyse su jų davėjais nurodytą galiojimo laiką.
43. Atlikus esminį ilgalaikio turto pagerinimą, nenudėvėta ilgalaikio turto įsigijimo savikainos dalis, patikslinta esminio pagerinimo savikaina, nudėvima tolygiai per likusį pagerinto turto normatyvinį naudojimo laikotarpį arba per biudžetinės įstaigos vadovo sprendimu nustatytą patikslintą (pratęstą) naudojimo laikotarpį.
44. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas taikant tiesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį nusidėvėjimo (amortizacijos) per mėnesį suma apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nustatytą pagal šių taisyklių 22 punkto reikalavimus, padauginus iš mėnesio nusidėvėjimo procento ir sandaugą padalijus iš 100. Mėnesio nusidėvėjimo procentas nustatomas 100 procentų padalijus iš numatomo naudingo turto tarnavimo mėnesių skaičiaus (pagal patvirtintą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą metais).
45. Apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma debetuojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“ ir kredituojama sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“.
46. Sukauptas kiekvieno ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimas (amortizacija) neturi viršyti jo įsigijimo savikainos.
47. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (100 procentų apskaičiuotas nusidėvėjimas (amortizacija) negali būti nurašomas, jeigu jis dar tinkamas eksploatuoti.
48. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registruose įrašomi šie duomenys: turto įsigijimo metai, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, apskaičiuota iki ataskaitinio laikotarpio nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma iš viso ir kiti duomenys tuo atveju, kai buvo koreguota įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas.
III. ATSARGOS
49. Į šio skyriaus sąskaitas įtraukiamas materialusis turtas (nepriklausomai nuo vertės), kuris yra: statybinės medžiagos, montuotini įrengimai, medžiagos, maisto produktai, kuras ir degalai, pašarai, tara, mašinų ir įrengimų atsarginės dalys, pagaminta produkcija, gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis, medžiagos mokslo, mokymo ir kitiems tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirtos medžiagos, speciali įranga, reikalinga mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti.
50. Atsargų apskaitai skiriamos šios sąskaitos:
51. Biudžetinių įstaigų įsigytos, pasigamintos arba neatlygintinai gautos atsargos pajamuojamos jų gavimo dieną pagal įsigijimo arba pasigaminimo savikainą, kuri nurodyta įsigijimo dokumentuose (sąskaitose, aktuose ir kt.). Į įsigijimo savikainą neįskaitomos transportavimo išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų (kai vežama nuosavu transportu) arba kitų paslaugų (kai atsargos atvežamos tiekėjo transportu), nuolaidos ir šių taisyklių 5 punkte nurodytu atveju – pirkimo pridėtinės vertės mokestis.
52. Biudžetinėje įstaigoje atsargų apskaita tvarkoma pinigine ir kiekine išraiška pagal jų pavadinimus ir materialiai atsakingus asmenis.
53. Atsargos išduodamos naudoti biudžetinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Rekomenduojami šie atsargų išdavimo dokumentai: važtaraščiai, valgiaraščiai, atsargų išdavimo įstaigos reikmėms žiniaraščiai, pašarų išdavimo žiniaraščiai, atsargų išdavimo limitų kortelės ir kt.
Sąskaita 03 „Pagaminta produkcija“
54. Sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ skirta biudžetinių įstaigų gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių pagamintos produkcijos apskaitai. Pagamintos produkcijos apskaita tvarkoma pagal laikymo vietas, pavadinimus, vertę ir kiekį.
55. Pagaminta produkcija įtraukiama į apskaitą planine arba faktine savikaina pagal priėmimo-perdavimo aktus, lydraščius arba kitus dokumentus. Tuo atveju, kai produkcija apskaitoma planine savikaina, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje planinė savikaina koreguojama iki faktinės taip, kaip nustatyta šių taisyklių 60 punkte.
56. Pagamintos produkcijos savikaina debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
57. Parduotos savo gamybos produkcijos pasigaminimo savikaina kredituojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ sąskaitos pagal gamybos išlaidų finansavimo šaltinį. Tuo pačiu metu sąskaitoje faktūroje nurodyta suma debetuojamos skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ sąskaitos ir kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“.
58. Savo reikmėms pasigaminta produkcija perkeliama į sąskaitą 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ produkcijos pasigaminimo savikaina debetuojant šią sąskaitą ir kredituojant sąskaitą 030 „Pagaminta produkcija“.
59. Įtraukiant į apskaitą pagalbinių žemės ir mokymo (bandymų) ūkių produkciją, jos pasigaminimo savikaina, apskaičiuota pagal planines kainas, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
60. Metų pabaigoje, remiantis metinėmis produkcijos gamybos savikainos kalkuliacijomis, biudžetinių įstaigų pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių per metus pasigamintos produkcijos planinė savikaina koreguojama iki faktinės, paskirstant faktinių gamybos išlaidų ir planinės produkcijos savikainos skirtumą realizuotai bei sunaudotai savo reikmėms produkcijai ir jos likučiui:
60.1. tuo atveju, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra didesnė už planinę, apskaičiuoto skirtumo dalimi, tenkančia nerealizuotos produkcijos likučiui, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“, o skirtumo dalimi, tenkančia savo reikmėms sunaudotai ir realizuotai produkcijai, debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir visu skirtumu kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“;
60.2. tuo atveju, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, šių taisyklių 60.1 punkte nurodyta tvarka darant koreguojančius įrašus atitinkamomis skirtumo dalimis mažinama nerealizuotos produkcijos savikaina sąskaitoje 030 „Pagaminta produkcija“, realizuotos bei sunaudotos savo reikmėms produkcijos savikaina – sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamose sąskaitose, ir visu skirtumu mažinamos produkcijos gamybos išlaidos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
Sąskaita 04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos“
61. Montuotinų įrengimų ir statybinių medžiagų apskaitai skiriamos šios sąskaitos:
62. Sąskaitoje 040 „Montuotini įrengimai“ registruojami montuotini ir komplektuotini įrengimai, galintys veikti tik surinkus jų dalis (sukomplektavus), o kitais atvejais – ir pritvirtinus prie pastatų ar statinių pamatų arba atramų, taip pat tokių įrengimų atsarginių dalių komplektai. Šios sąskaitos apskaita tvarkoma pagal įrengimų, konstrukcijų, detalių rūšis, vertę ir kiekį.
63. Sąskaita 041 „Statybinės medžiagos“ skirta statybinių medžiagų, įsigytų statybos ir montavimo darbams atlikti, apskaitai.
64. Sąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ skirta medžiagų, gautų mokslinio tyrimo darbams iš sandėlio į laboratoriją arba į kitus mokslo įstaigos padalinius, kurios naudojamos ne vieną kartą arba ilgą laiką, taip pat medžiagų, kurios yra mokslinio tyrimo objektai, apskaitai. Į sąskaitą 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ įtrauktinų medžiagų sąrašą nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
65. Kultūros įstaigose į sąskaitą 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ gali būti įtraukiamos gautos iš sandėlio medžiagos, skirtos meno kūrinių, muziejinių vertybių, architektūros paminklų remontui ir restauravimui.
66. Paimtų iš sandėlio medžiagų savikaina debetuojama sąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ ir kredituojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“.
Sąskaita 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“
68. Sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ skirta penimųjų, veislinių ir kitų gyvulių nepriklausomai nuo jų vertės, taip pat gyvūnų ir gyvulių prieauglio apskaitai. Suaugę (sulaukę brandos amžiaus) gyvūnai ir gyvuliai registruojami įstaigos vadovo nustatyta tvarka arba sąskaitoje 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, arba sąskaitoje 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“ (išskyrus penimuosius).
69. Gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio apskaita tvarkoma pagal jų pavadinimus, amžiaus grupes ir materialiai atsakingus asmenis.
70. Pirkto gyvūnų ir gyvulių prieauglio įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir kredituojama atitinkama sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ sąskaita arba sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“.
71. Gyvūnų ir gyvulių prieauglis, gautas iš prievaisos savo ūkyje, pajamuojamas pagal planines kainas, debetuojant sąskaitą 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ bei kredituojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, o tuo atveju, kai gamybinė veikla nevykdoma (sąnaudos nekaupiamos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“), – kredituojant atitinkamas finansavimo sąskaitas.
72. Brandos amžiaus sulaukęs (suaugęs) prieauglis, kai gyvūno arba gyvulio vertė biudžetinės įstaigos vadovo paskirtos komisijos vertinimu yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio turto vertę (įstaigos vadovo sprendimu – atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos ypatumus nepriklausomai nuo vertės), įtraukiamas į ilgalaikio turto sąskaitą (išskyrus penimus gyvulius), debetuojant sąskaitą 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“ ir kredituojant sąskaitą 250 „Ilgalaikio turto fondas“. Tuo pačiu metu planine savikaina debetuojama sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“.
73. Papjautų penimųjų gyvulių savikaina, nustatyta pagal planines kainas (toliau vadinama – planinė savikaina), kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, o gautos produkcijos planine savikaina, remiantis atitinkamu aktu, debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“. Skirtumu tarp papjautų gyvulių vertės ir gautos produkcijos vertės debetuojama arba kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
74. Parduoto gyvūnų ir gyvulių prieauglio planine savikaina debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“. Kartu debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“.
75. Gyvulių kritimas vertinamas kaip gamybos nuostoliai ir jų planine savikaina didinama išaugintų gyvulių savikaina. Šių nuostolių suma debetuojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojama sąskaita 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“.
76. Metams pasibaigus, nurodytos veiklos planinė savikaina koreguojama iki faktinės, paskirstant faktinės ir planinės savikainos skirtumą auginamiems gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui ir gyvulininkystės produkcijai:
76.1. kai faktinė savikaina didesnė už planinę, skirtumo dalimi, tenkančia nerealizuotai gyvulininkystės produkcijai ir nerealizuotiems bei neperkeltiems į ilgalaikio turto sąskaitas gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui, debetuojamos sąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ ir 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, o dalimi, tenkančia realizuotai gyvulininkystės produkcijai, realizuotiems ir perkeltiems į ilgalaikio turto sąskaitas gyvūnams, gyvuliams ir jų prieaugliui, debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos. Visu skirtumu kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“;
76.2. tuo atveju, kai per metus gautos gyvulininkystės produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, šių taisyklių 76.1 punkte nurodyta tvarka koreguojančiais įrašais mažinama nerealizuotos produkcijos savikaina sąskaitoje 030 „Pagaminta
produkcija“, nerealizuotų bei neperkeltų į ilgalaikio turto sąskaitą gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio savikaina – sąskaitoje 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir realizuotos bei sunaudotos savo reikmėms gyvulininkystės produkcijos ir perkeltų į ilgalaikio turto sąskaitą gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio savikaina – sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamose sąskaitose, taip pat visu skirtumu mažinamos pagamintos produkcijos ir subrendusio prieauglio sąnaudos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
Sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“
77. Sąskaitoje 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ kaupiami duomenys apie medžiagų, maisto produktų ir kitų atsargų gavimą ir sunaudojimą.
78. Iš kitų lėšų įsigytų ir iš paramos teikėjų gautų atsargų apskaita tvarkoma atskirai nuo iš biudžeto lėšų įsigytų atsargų.
79. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
80. Sąskaita 060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“ skirta mokymo priemonių ir medžiagų, naudojamų moksliniams darbams atlikti, apskaitai.
81. Sąskaita 061 „Maisto produktai“ skirta maisto produktų apskaitai tose biudžetinėse įstaigose, kurių sąmatose šiam tikslui skirti asignavimai.
82. Gautų maisto produktų kiekis ir vertė registruojami kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas atskirai pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį.
83. Sunaudoti maisto produktai registruojami maisto produktų sunaudojimo kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas pagal materialiai atsakingus asmenis. Įrašai jame daromi remiantis valgiaraščiais arba kitais dokumentais.
84. Sąskaitos 061 „Maisto produktai“ apskaita tvarkoma pinigine ir kiekine išraiška pagal materialiai atsakingus asmenis ir produktų pavadinimus. Kiekvieną mėnesį suskaičiuojama maisto produktų apyvarta ir nustatomas likutis.
85. Sąskaita 062 „Medikamentai“ skirta medikamentų, bakterinių preparatų, serumų, vakcinų, kraujo ir tvarsliavos apskaitai gydymo ir profilaktikos bei sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, kurių sąmatose šiam tikslui numatyti biudžeto asignavimai.
86. Sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ skirta ūkinių medžiagų (sanitarijos ir higienos paskirties priemonių, taip pat einamajam remontui skirtų statybinių medžiagų bei kitų medžiagų ūkio reikmėms) ir raštinės reikmenų apskaitai.
87. Raštinės reikmenys (kalendoriai, segtuvai, rašikliai, pieštukai, popierius ir kt.), įsigyti ir išduoti asmeniškai naudoti, gali būti iškart nurašomi į faktines išlaidas taip: jų įsigijimo savikaina (bendra suma) debetuojama sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ ir kredituojamos atitinkamos pinigų arba atsiskaitymų sąskaitos. Kartu ta pačia suma kredituojama sąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ ir debetuojama atitinkama išlaidų sąskaita. Šių vertybių perdavimą naudoti patvirtinančius dokumentus turi pasirašyti ir jas gavęs asmuo.
88. Sąskaita 064 „Kuras, degalai ir tepalai“ skirta degalų, tepalų ir kuro, esančio sandėliuose (malkų, anglių, durpių, benzino, žibalo, mazuto ir kt.) ir pas materialiai atsakingus asmenis, apskaitai.
89. Sąskaita 066 „Tara“ skirta tuščios ir esančios su materialiosiomis vertybėmis, grąžintinos ir keičiamos taros (statinių, bidonų, dėžių, stiklainių, butelių ir kt.) apskaitai.
91. Sąskaita 068 „Atsargos kelyje“ skirta apskaitai atsargų, už kurias biudžetinė įstaiga sumokėjo ir turi dokumentus apie jų išsiuntimą, bet iki metų pabaigos jų negavo. Atsargų kelyje apskaita tvarkoma pagal atskirus tiekėjus.
92. Sąskaita 069 „Atsarginės dalys“ skirta atsarginių dalių, skirtų remontuoti arba pakeisti susidėvėjusias mašinų (medicinos, kompiuterių ir kt.), įrengimų, transporto priemonių dalis arba mazgus ir komplektų sudėtines dalis, apskaitai.
93. Atsarginės dalys, kuriomis buvo pakeistos netinkamos naudoti detalės, mazgai, komplektų sudėtinės dalys nurašomos į išlaidas vadovo nustatyta tvarka arba jas perduodant naudoti, arba tada, kai jos tampa netinkamos naudoti ir vėl keičiamos kitomis.
94. Biudžetinėje įstaigoje vadovo nustatyta tvarka turi būti tvarkoma automobilių padangų ridos ir akumuliatorių darbo apskaita pagal kiekvieną transporto priemonę.
95. Įsigijus atsargas, jų įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Gautinos ir mokėtinos sumos“ arba „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos.
96. Sunaudotos atsargos nurašomos į išlaidas arba, jei atsargos sunaudotos gamybai, – į gamybinės veiklos sąnaudas. Sunaudotų atsargų verte kredituojama sąskaita 06 „Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos“ ir debetuojamos sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ arba sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
IV. TRUMPALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
97. Trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, išskyrus atsargas, kurį galima naudoti iki vienerių metų arba ilgiau, parduoti ir kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas), tačiau jo įsigijimo vertė mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
98. Biudžetinės įstaigos trumpalaikio materialiojo turto apskaitai skirta sąskaita 07 „Trumpalaikis materialusis turtas“.
99. Trumpalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nustatoma pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą vertę, įskaitant mokesčius (pridėtinės vertės mokestis neįskaitomas tik šių taisyklių 7 punkte nurodytu atveju), krovimo ir kitas išlaidas, įtrauktas į sąskaitą faktūrą ir tiesiogiai priskirtinas trumpalaikio materialiojo turto įsigijimui, ir atimant prekybos nuolaidas. Į įsigijimo savikainą neįskaitomos transportavimo išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų (kai vežama nuosavu transportu) arba kitų paslaugų (kai vežama tiekėjo transportu).
100. Nusipirkus trumpalaikio materialiojo turto, jo įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“ ir kredituojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“. Kartu ta pačia suma debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Išlaidos“ atitinkamos sąskaitos ir kredituojamos skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos sumos“ sąskaitos.
101. Neatlygintinai gavus trumpalaikio materialiojo turto, priėmimo akte nurodyta turto įsigijimo verte debetuojama sąskaita 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“ ir kredituojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“.
102. Trumpalaikio materialiojo turto apskaita sandėlyje ir eksploatavimo metu tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, pavadinimus, vertę ir kiekį.
103. Valstybės arba savivaldybių institucijos turi nustatyti ir patvirtinti savo ir pavaldžių biudžetinių įstaigų specialiųjų drabužių, aprangos, avalynės, patalynės eksploatavimo normatyvus. Susidėvėjęs trumpalaikis materialusis turtas, pasibaigus jo norminiam eksploatavimo laikui, nurašomas ir likviduojamas, užpajamuojant liekamąsias medžiagas įstaigos vadovo sudarytos komisijos nustatyta atsižvelgiant į rinkos kainas verte.
V. SĄNAUDOS
105. Biudžetinės įstaigos gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemdirbystės ir gyvulininkystės mokymo-bandymų ūkių produkcijos gamybos, medžiagų perdirbimo ar sunaudojimo gamyboje apskaitai skirta šio skyriaus sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
106. Šioje sąskaitoje taip pat gali būti kaupiamos pagal sutartis su įmonėmis ir įstaigomis atliekamų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų sąnaudos. Į šių darbų sąnaudas įskaitomos ir specialiosios įrangos, reikalingos tiems darbams atlikti, pasigaminimo arba įsigijimo sąnaudos.
107. Gamybinės veiklos sąnaudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines:
107.1. tiesioginėms sąnaudoms priskiriamos žaliavos ir medžiagos, gamybos darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kitų tiesiogiai dalyvaujančių gamyboje darbuotojų darbo užmokestis, gamybinių pastatų elektros energijos bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atitinkamos produkcijos vertei. Tose įstaigose, kuriose gaminama viena produkcijos rūšis, visos su gamyba susijusios sąnaudos yra tiesioginės;
108. Tiesioginių sąnaudų sumomis debetuojama sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojamos turto, atsiskaitymų su valstybės tarnautojais bei darbuotojais (toliau vadinama – darbuotojai) ir kitos atsiskaitymų sąskaitos.
109. Netiesioginės sąnaudos nurašomos į atitinkamos produkcijos sąnaudas debetuojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 210 „Paskirstytinos išlaidos“.
110. Gamybinėse (mokymo) dirbtuvėse ir kituose gamybiniuose padaliniuose netiesioginės sąnaudos pagal produkcijos rūšis paskirstomos kiekvieną mėnesį, o pagalbiniuose žemės ūkio ir mokymo-bandymų ūkiuose – metų pabaigoje.
111. Netiesioginės sąnaudos pagal atskirus gaminius, žemės ūkio produkcijos rūšis arba ūkio šakas gali būti paskirstomos proporcingai gamyboje tiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui, sunaudotoms žaliavoms ir medžiagoms arba visoms tiesioginėms sąnaudoms. Netiesioginių sąnaudų paskirstymo kriterijus ir tvarką nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
112. Gyvulių prieauglio kritimo ir pasėlių nuostoliai į apskaitą įtraukiami debetuojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
113. Įtraukiant į apskaitą pagamintą produkciją, jos savikaina debetuojama sąskaita 030 „Pagaminta produkcija“ ir kredituojama sąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
114. Suteikus paslaugas kitiems ūkio subjektams, atlikus ir perdavus (pardavus) darbus užsakovams, kai išlaidos jiems atlikti registruojamos sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, jų faktine savikaina kredituojama ši sąskaita ir debetuojamos atitinkamos išlaidų sąskaitos.
115. Sąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debeto likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parodo nebaigtos gamybos sąnaudas, apskaičiuotas įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
116. Bendra sąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debeto pusėje sukaupta suma, atskaičius nebaigtos gamybos sąnaudas, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paskirstoma pagal produkcijos rūšis ir nustatoma atitinkamos produkcijos rūšies faktinė savikaina.
117. Pagamintos produkcijos vieneto faktinė savikaina nustatoma sudarant kalkuliacijas pagal atitinkamo laikotarpio apskaitos duomenis.
118. Žemdirbystės ir gyvulininkystės produkcija metų bėgyje į apskaitą įtraukiama planine savikaina, debetuojant sąskaitą 030 „Pagaminta produkcija“ arba sąskaitą 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ ir kredituojant sąskaitą 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
119. Metų pabaigoje nebaigtos gamybos likutį, apskaičiuotą pagal planines kainas, sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ koreguojant iki faktinės sumos, ši sąskaita kredituojama pagamintos produkcijos planinės ir faktinės savikainų skirtumu šių taisyklių 60 ir 76 punktuose nustatyta tvarka.
120. Metų pabaigoje sudarant žemės ūkio produkcijos savikainos kalkuliaciją, iš bendrų per metus registruotų sąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ sąnaudų išskiriamos kitų metų derliaus sąnaudos pagal kiekvieną kultūrą ir perkeliamos į kitus metus kaip nebaigta gamyba. Likusioji sąnaudų dalis yra einamųjų metų gamybinės veiklos sąnaudos, kurios paskirstomos pagal pagamintos žemės ūkio produkcijos rūšis.
VI. PINIGAI
122. Šio skyriaus sąskaitos skirtos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto (toliau vadinama – biudžetas), taip pat iš kitų šaltinių gautų piniginių lėšų apskaitai.
123. Naudojamos šios sąskaitos:
124. Kasinėmis išlaidomis laikomos biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, visos pervestos lėšos iš sąskaitų banke ir sumos, išmokėtos iš kasos grynaisiais.
125. Biudžeto lėšų kasinių išlaidų apskaita tvarkoma pagal atliekamas valstybės funkcijas, vykdomas programas ir pagal programų išlaidų sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos straipsnius.
Sąskaita 09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“
126. Sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ skirta biudžetinių lėšų, pervestų iš valstybės biudžeto tiesiogiai tiekėjams už patiektas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, apskaitai.
127. Asignavimų valdytojo iš Valstybės iždo per Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemą gauta informacija apie apmokėjimą tiesiogiai tiekėjams pagal biudžetinės įstaigos mokėjimo paraiškas yra pagrindas tvarkyti finansavimo ir kasinių išlaidų apskaitą.
128. Tiekėjo sąskaitoje nurodyta prekių, darbų ir paslaugų verte, kurią atitinkanti pinigų suma sumokama tiesiogiai tiekėjui, debetuojama sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ ir kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“. Kartu ta pačia suma kredituojama sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ ir debetuojamos atsiskaitymų arba išlaidų sąskaitos.
Sąskaita 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“
129. Ši sąskaita skirta biudžetinių lėšų, esančių biudžetinių įstaigų sąskaitose bankuose, apskaitai ir skirstoma į sąskaitas:
130. Sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ debetuojama ir kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ gautų iš biudžeto piniginių lėšų pagal patvirtintus biudžeto asignavimus sumomis, taip pat kredituojamos kitų lėšų sąskaitos pervestomis iš kitų sąskaitų banke sumomis biudžeto lėšų kasinėms išlaidoms atkurti. Sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ kredituojama ir debetuojamos mokėtinų sumų arba išlaidų sąskaitos pagal paskirtį panaudotų biudžeto lėšų sumomis, taip pat debetuojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ grąžintų į biudžetą nepanaudotų asignavimų suma.
131. Sąskaita 101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“ debetuojama asignavimų valdytojo pagal patvirtintus biudžeto asignavimus gautų iš biudžeto piniginių lėšų suma, skirta pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms finansuoti, ir šia suma kredituojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“. Pervedus biudžeto asignavimus pavaldžiai įstaigai, kredituojama sąskaita 101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“ ir debetuojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“.
132. Sąskaita 102 „Atstovybių užsienyje lėšos“ debetuojama asignavimų valdytojo pervestų į atidarytas sąskaitas užsienio bankuose biudžeto lėšų sumomis, skirtomis Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir specialiųjų atašė išlaidoms finansuoti, ir šiomis sumomis kredituojama sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“. Sąskaita 102 „Atstovybių užsienyje lėšos“ kredituojama apmokėtų atstovybių išlaidų sumomis ir šiomis sumomis debetuojamos atsiskaitymų, atsargų ir išlaidų iš biudžeto lėšų sąskaitos.
Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“
133. Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ skirta lėšų, gautų ne iš biudžeto, apskaitai. Banke atidaroma atskira sąskaita pagal kiekvieną tokių lėšų rūšį, jeigu taip nustato teisės aktai arba reikalauja lėšų davėjai.
134. Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ skirstoma į sąskaitas:
135. Pavedimui vykdyti gautų lėšų suma debetuojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ ir kredituojama sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“. Panaudotų lėšų suma kredituojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ ir debetuojamos pavedimų lėšų išlaidų arba atsiskaitymų sąskaitos.
136. Pavedimų lėšas grąžinus jų davėjui, grąžintų lėšų suma debetuojama sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ ir kredituojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“.
137. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ skirta lėšų, gautų už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas, taip pat kompensuotų iš valstybės (savivaldybės) biudžeto nuompinigių už turto nuomą apskaitai. Šioms lėšoms biudžetinė įstaiga gali atidaryti banke vieną sąskaitą.
138. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ debetuojama ir atitinkamai kredituojamos:
138.1. sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ – gautų įplaukų už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas sumomis;
139. Sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ kredituojama ir atitinkamai debetuojamos:
139.1. sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ (kai biudžetinės įstaigos vadovas yra ne asignavimų valdytojas) – biudžetinių įstaigų pajamų, pervestų į asignavimų valdytojų sąskaitas, sumomis;
139.2. sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ (kai biudžetinės įstaigos vadovas yra asignavimų valdytojas) – biudžetinių įstaigų pajamų, pervestų į biudžetą, sumomis;
140. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ skirta kitų lėšų, pervestų į biudžetinės įstaigos sąskaitą saugoti iki grąžinimo pagal tų lėšų priklausomybę arba iki jų panaudojimo pagal paskirtį, apskaitai.
141. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ skirta kitų lėšų apskaitai. Kitas lėšas sudaro:
141.1. depozitai, iš jų deponuotas darbo užmokestis ir jam prilygintos sumos bei kitos sumos, nustatyta tvarka laikinai priimtos biudžetinės įstaigos dispozicijon;
142. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ tvarkoma pagal atskiras jų rūšis, pildant atitinkamą apskaitos registrą (registrus) pagal lėšų paskirtį.
143. Gautų kitų lėšų biudžetinės įstaigos veiklai finansuoti (išskyrus lėšas, pervestinas deponentams ir kitiems depozitoriams, ir lėšas, kurias biudžetinė įstaiga gauna kaip tarpininkas) suma debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ ir kredituojama sąskaita 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“.
144. Sąskaita 112 „Kitos lėšos“ atitinkamai debetuojama ir atitinkamai kredituojamos: sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ arba sąskaita 120 „Biudžetinės lėšos kasoje“ – deponuotomis atlyginimų ir kitų išmokų sumomis, sąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ – kitų depozitų sumomis, sąskaita 280 „Kiti fondai“ – lėšų, skirtų įvairiems fondams sudaryti, sumomis.
145. Gautų kitų lėšų, kurias įstaiga gauna kaip tarpininkas ir kurias turės pervesti kitam ūkio subjektui, suma debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ ir kredituojamos atitinkamos atsiskaitymų sąskaitos.
Sąskaita 12 „Kasa“
147. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos grynųjų pinigų apskaitą, vadovaujasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2000, Nr. 15-398).
149. Sąskaita „Kasa“ skirstoma į sąskaitas:
Sąskaita 13 „Kitos piniginės lėšos“
151. Ši sąskaita skirta biudžetinės įstaigos vardu įsigytose mokėjimų kortelėse esančių piniginių lėšų, taip pat akredityvų ir piniginių dokumentų apskaitai.
152. Sąskaita 13 „Kitos piniginės lėšos“ skirstoma į sąskaitas:
153. Analitinė akredityvų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną akredityvą, o piniginių dokumentų – pagal piniginių dokumentų rūšis.
154. Sąskaitoje 130 „Akredityvai“ registruojamos pagal sutartis su tiekėjais už materialiųjų vertybių tiekimą ir paslaugų teikimą įformintų akredityvų sumos. Akredityvų įforminimo ir atsiskaitymo jais tvarką nustato bankas.
155. Įforminto akredityvo suma debetuojama sąskaita 130 „Akredityvai“ ir kredituojamos atitinkamos biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitos banke.
156. Apmokėtų akredityvų suma kredituojama sąskaita 130 „Akredityvai“ ir debetuojamos atitinkamos atsiskaitymų su tiekėjais sąskaitos.
157. Nepanaudotos akredityvų sumos įskaitomos į tas biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitas banke, iš kurių buvo įformintas akredityvas, kredituojant sąskaitą 130 „Akredityvai“ ir debetuojant biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitas.
158. Sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ skirta biudžetinės įstaigos turimose banko mokėjimo kortelėse esančių pinigų apskaitai.
159. Mokėjimo operacijos registruojamos pagal kiekvieną dokumentą (sąskaitą, čekį) atlikus operaciją, bet ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai dokumentus gavo apskaitos tvarkytojas.
160. Į mokėjimo korteles pervestomis sumomis debetuojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“. Iš mokėjimo kortelės už įsigytas materialias vertybes ir suteiktas paslaugas sumokėta suma pagal pateisinamuosius apskaitos dokumentus kredituojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ ir debetuojamos atitinkamos atsiskaitymų sąskaitos.
161. Išlaidos, apmokėtos iš mokėjimo kortelės, apskaitoje registruojamos pagal asmenis, kurie naudojosi mokėjimo kortele, ir biudžeto išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
162. Nepanaudoti mokėjimo kortelių pinigų likučiai metų pabaigoje įskaitomi į banko sąskaitą. Gauta į banko sąskaitą suma kredituojama sąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ ir debetuojamos biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitos. Atitinkamai pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius sumažinamos biudžeto lėšų kasinės išlaidos.
163. Teisė naudotis biudžetinės įstaigos mokėjimo kortele įforminama biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu.
164. Sąskaita 132 „Piniginiai dokumentai“ skirta piniginių dokumentų: apmokėtų bilietų, pašto ir rinkliavų ženklų ir kitų piniginių dokumentų apskaitai tvarkyti. Tokių dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų.
VII. FINANSINIS TURTAS
165. Šio skyriaus sąskaita 14 „Finansinis turtas“ skirta biudžetinės įstaigos turimų vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.) ir įnašų į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą pinigais bei turtu apskaitai.
166. Sąskaita 14 „Finansinis turtas“ skirstoma į sąskaitas:
167. Neatlygintinai įsigytų vertybinių popierių įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 140 „Vertybiniai popieriai“ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“.
168. Iš biudžeto arba kitų lėšų įsigytų vertybinių popierių įsigijimo savikaina ir įnašų į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą suma debetuojamos skyriaus „Išlaidos“ sąskaitos pagal lėšų šaltinį ir kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamos sąskaitos. Kartu ta pačia suma debetuojama finansinio turto sąskaita 140 „Vertybiniai popieriai“ arba sąskaita 141 „Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą „ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“.
169. Įnešus turtą į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą, turto vertintojų nustatyta verte debetuojama sąskaita 141 „Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą“ ir kredituojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“. Į viešąją įstaigą įneštas turtas tuo pačiu metu nurašomas iš apskaitos darant šiuos buhalterinius įrašus:
169.1. nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas – likutine verte debetuojama sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“, apskaičiuota nusidėvėjimo suma debetuojama sąskaita 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“ arba 021 „Nematerialiojo turto amortizacija“ ir ilgalaikio turto įsigijimo savikaina kredituojamos ilgalaikio turto sąskaitos;
169.2. trumpalaikis materialusis turtas – trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina debetuojama sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“ ir kredituojama sąskaita 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“;
170. Finansinį turtą teisės aktų nustatyta tvarka nurašant iš apskaitos, debetuojama sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“ ir kredituojamos finansinio turto sąskaitos.
VIII. GAUTINOS IR MOKĖTINOS SUMOS
172. Šio skyriaus sąskaitos skirtos atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais bei programų vykdytojais už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat atsiskaitymų su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose, kitais debitoriais ir kreditoriais apskaitai.
174. Deponentinio įsiskolinimo, kurio ieškinio senaties terminas baigėsi, suma turi būti įskaityta į atitinkamo biudžeto pajamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po to, kurį suėjo terminas, 10 dienos. Einamaisiais metais pagal ankstesnių metų sąmatas sumokėtos debetinio įsiskolinimo sumos pervedamos į biudžetą.
175. Nurašius iš biudžetinės įstaigos balanso dėl atsargų arba pinigų trūkumų bei grobstymų prarastas sumas, kurių teismas nepriteisė, ir kitas beviltiškomis pripažintas skolas, įsiskolinimas penkerius metus nuo nurašymo momento registruojamas užbalansinėje sąskaitoje 004 „Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas“.
Sąskaita 15 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“
176. Sąskaita 15 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ skirstoma į sąskaitas:
177. Sąskaita 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ skirta atsiskaitymų pagal sutartis su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais, taip pat su rangovais už jų atliekamus darbus apskaitai.
178. Sąskaita 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ debetuojama tiekėjams ir rangovams sumokėtomis sumomis ir šiomis sumomis kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos sumos“ sąskaitos.
179. Sąskaita 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ kredituojama gautų iš tiekėjų atsargų ir atliktų paslaugų verte, rangovo atliktų darbų verte, kurios nurodytos prekių, paslaugų, darbų perdavimo-priėmimo aktuose ir sąskaitose faktūrose, ir atitinkamomis sumomis debetuojamos išlaidų arba turto sąskaitos.
180. Sąskaita 151 „Atsiskaitymai su programų vykdytojais“ skirta biudžetinės įstaigos atsiskaitymų su kitomis biudžetinėmis įstaigomis ir kitais ūkio subjektais (toliau vadinama – programų vykdytojai), kuriems jos paveda vykdyti savo programas ir teisės aktų nustatyta tvarka savo asignavimais finansuoja šių programų vykdymo išlaidas, apskaitai. Programų vykdytojų išlaidų sąmatas tvirtina asignavimų valdytojas.
181. Pervedus programų vykdytojams biudžeto lėšas programų vykdymo išlaidoms padengti, debetuojama sąskaita 151 „Atsiskaitymai su programų vykdytojais“ ir kredituojama sąskaita 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ arba sąskaita 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“.
182. Remdamasi gauta iš programos vykdytojo biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita – užpildyta finansinės atskaitomybės forma Nr. 2, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-413 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo ir formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 2-21) (toliau vadinama – finansinės atskaitomybės forma Nr. 2), joje nurodytą faktinių išlaidų sumą biudžetinė įstaiga – pavedimo davėja pripažįsta savo programos vykdymo faktinėmis išlaidomis, surašydama buhalterinę pažymą. Šia suma debetuojama sąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ bei kredituojama sąskaita 151 „Atsiskaitymai su programų vykdytojais“.
183. Programų vykdytojams grąžinus nepanaudotas biudžeto lėšas, debetuojama sąskaita 100 „Įstaigos lėšos“ ir kredituojama sąskaita 151“Atsiskaitymai su programų vykdytojais“.
Sąskaita 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“
185. Sąskaita 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ skirta atsiskaitymų su asmenimis už jiems grynaisiais pinigais arba pagal mokėjimo kortelę atsiskaitytinai išduotą avansą sumokėti už prekes ir paslaugas arba kitoms išlaidoms apskaitai.
186. Šioje sąskaitoje taip pat registruojami atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, išmokančiais darbo užmokestį ne kasoje, arba kai lėšos šiam tikslui pervedamos įstaigos struktūriniam padaliniui ir išduodamos atsiskaitytinai jas išmokėti, taip pat atsiskaitymai su vadovo paskirtais atskaitingais už įnašų, įmokų ir įplaukų surinkimą asmenimis – ne biudžetinės įstaigos kasininkais, atsiskaitymai su įstaigos darbuotojais, paskirtais į specialiųjų atašė pareigas, pagal jų išlaidoms skirtus pinigus, pervestus į užsienio bankuose atidarytas sąskaitas, ir kitais atskaitingais asmenimis.
187. Avansas išduodamas tik biudžetinėje įstaigoje dirbantiems asmenims. Avansą gavęs asmuo atsiskaito ne vėliau kaip per tris darbo dienas, atlikus pavedimą, arba įstaigos vadovo nustatyta tvarka, išduoto avanso terminui pasibaigus. Avansas gali būti išleistas tik tiems tikslams, kurie nurodyti išdavimo dokumentuose. Atskaitingas asmuo prie pateikiamos avanso panaudojimo ataskaitos turi pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atskaitingų asmenų avanso ataskaitas tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
188. Naujas avansas atskaitingam asmeniui gali būti išduotas tik atsiskaičius už anksčiau išduotąjį. Tais atvejais, kai avanso panaudojimo ataskaita nustatytu terminu nepateikiama ir nepanaudotas avanso likutis negrąžinamas, biudžetinė įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka turi šį įsiskolinimą išieškoti iš avansą gavusio asmens.
189. Išduoto avanso suma debetuojama sąskaita 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ sąskaitos.
190. Išleistų avansų suma ir grąžintų nepanaudotų avansų likučių suma kredituojama sąskaita 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ ir debetuojamos sąskaitos 06 „Medžiagos ir maisto produktai“, 07 „Trumpalaikis materialusis turtas“, 12 „Kasa“, 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“.
Sąskaita 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“
192. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
193. Sąskaita 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ skirta turto trūkumų ir jam padarytos žalos apskaitai.
194. Nustatyta turto trūkumų arba žalos suma debetuojama sąskaita 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ ir kredituojamos atitinkamos turto arba atsiskaitymų sąskaitos.
195. Sąskaita 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ kredituojama į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke arba kasą gauta pinigų suma trūkumams padengti arba grąžinto turto verte ir atitinkama suma debetuojamos pinigų, kito turto arba atsiskaitymų sąskaitos. Kai atsiskaitoma pinigais kitais biudžetiniais metais, nei atsirado trūkumas, nustatyto kalto asmens sumokėta pinigų suma pervedama į biudžetą, iš kurio įstaiga finansuojama.
196. Sąskaita 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“ skirta biudžetinių įstaigų atsiskaitymų su Valstybinio socialinio draudimo fondu pagal darbuotojų socialinį draudimą apskaitai tvarkyti. Įnašai socialiniam draudimui apskaičiuojami ir sumokami teisės aktų nustatyta tvarka.
197. Sąskaita 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“ kredituojama apskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma ir šia suma debetuojama išlaidų ir atsiskaitymų su darbuotojais sąskaitos. Sąskaita 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“ debetuojama pervestomis į socialinio draudimo fondą sumomis arba išmokėtomis socialinio draudimo išmokų sumomis.
198. Sąskaita 172 „Tiksliniai atsiskaitymai“ skirta atsiskaitymų su tėvais už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse vaikų įstaigose, už vaikų papildomą ugdymą muzikos, dailės ir kitose mokyklose, už auklėtinių išlaikymą mokyklose internatuose, už globotinių išlaikymą globos namuose ir pensionatuose, atsiskaitymų už uniforminius drabužius, kai jie mokami, ir kitų tikslinių atsiskaitymų apskaitai tvarkyti.
199. Atsiskaitymų už uniforminius drabužius apskaitos tvarką nustato atitinkamos valstybės ir savivaldybių institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
200. Apskaičiuotų įmokų sumomis debetuojama sąskaita 172 „Tiksliniai atsiskaitymai“ ir kredituojamos:
200.1. sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“, kai įmokos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažintos pajamomis pagal specialiąja programą;
201. Sąskaita 172 „Tiksliniai atsiskaitymai“ kredituojama gautų įmokų sumomis ir šiomis sumomis debetuojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ atitinkamos sąskaitos.
202. Įmokos, nurodytos šių taisyklių 198 punkte, į kasą priimamos pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles.
204. Sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ skirta mokesčių ir įmokų į biudžetą – gyventojų pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš darbuotojų darbo užmokesčio, premijų, pašalpų ir kitų išmokų, taip pat pridėtinės vertės bei kitų mokesčių ir įmokų apskaitai.
205. Sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ kredituojama apskaičiuotų įmokų į biudžetą suma ir šia suma debetuojamos atsiskaitymų sąskaitos. Sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ debetuojama sumokėta į biudžetą suma ir atitinkamomis sumomis kredituojamos sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ sąskaitos.
207. Sąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ skirta atsiskaitymams (išskyrus atsiskaitymus su deponentais) pagal lėšas, kuriomis biudžetinės įstaigos disponuoja laikinai ir kurios, susidarius atitinkamoms aplinkybėms, turi būti grąžintos.
208. Sąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ kredituojama gautų lėšų, kuriomis laikinai disponuoja biudžetinė įstaiga, sumomis ir šiomis sumomis debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ arba sąskaita 122 „Kitos lėšos kasoje“.
209. Sąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ debetuojama išduotų arba pervestų pagal priklausomybę lėšų sumomis ir šiomis sumomis kredituojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“ arba sąskaita 122 „Kitos lėšos kasoje“.
210. Depozitinės lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje banke. Jų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną savininką.
211. Sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ skirta lėšų, gautų iš kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pavedimams atlikti, apskaitai. Šioje sąskaitoje taip pat registruojamos biudžetinės įstaigos gautos tam tikros paskirties lėšos (parama, paskolos, lėšos, gautos už parduotą turtą ir kt.).
212. Atlikusi pavedimą, biudžetinė įstaiga pateikia lėšas pervedusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ataskaitą ir sutartyje nustatyta tvarka grąžina nepanaudotų lėšų likutį. Gavusios ir panaudojusios biudžeto lėšas kitų biudžetinių įstaigų pavedimams vykdyti, biudžetinės įstaigos atsiskaito sudarydamos ir pateikdamos pavedimų davėjams šių taisyklių 182 punkte nurodytą finansinės atskaitomybės formą Nr. 2.
213. Iš biudžetinių įstaigų gautos, bet pagal paskirtį tais metais nepanaudotos lėšos grąžinamos pervedusioms šias lėšas įstaigoms ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Pavedimų, finansuojamų ne iš biudžeto lėšų, likutis teisės aktų arba sutarčių nustatyta tvarka grąžinamas pavedimo davėjui arba, kai grąžinti neprivaloma, naudojamas kitais biudžetiniais metais.
214. Sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ kredituojama ir debetuojama sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ – gauta lėšų suma pavedimui įvykdyti. Sąskaita 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ debetuojama ir kredituojamos: sąskaita 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ – sukauptų atliekant pavedimą faktinių išlaidų suma, sąskaita 110 „Pavedimų lėšos“ – grąžinta nepanaudotų pavedimui atlikti lėšų suma.
216. Sąskaita 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ skirta atsiskaitymų pagal nustatytu laiku neišmokėtą darbo užmokestį bei stipendijas apskaitai tvarkyti.
217. Laiku neišmokėta darbo užmokesčio ir stipendijų suma kredituojama sąskaita 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ ir šia suma debetuojama sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ arba sąskaita 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“.
218. Išmokėta deponuotų lėšų suma sąskaita 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ debetuojama ir šia suma kredituojama sąskaita 12 „Kasa“ arba 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“.
219. Suėjus deponentinio įsiskolinimo senaties terminui, sąskaita 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ debetuojama neišmokėta ir pervesta į atitinkamą biudžetą suma ir šia suma kredituojama sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“.
221. Sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ skirta atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais, kurie neregistruojami anksčiau minėtose sąskaitose, pavyzdžiui, su pirkėjais ir užsakovais, apskaitai. Šioje sąskaitoje taip pat gali būti registruojami atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais, kai individualiame biudžetinės įstaigos sąskaitų plane sąskaita 15 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ nenumatyta dėl nedidelės tiekimo apimties arba dėl to, kad tiekimo sutartys yra trumpalaikės arba vienkartinės.
222. Sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ kredituojama gautų iš kitų juridinių ir fizinių asmenų lėšų sumomis, prekių bei paslaugų verte, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų verte ir atitinkamomis sumomis debetuojamos pinigų, išlaidų, atsargų bei kito turto ir kitos atsiskaitymų sąskaitos. Sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ debetuojama įsiskolinimo biudžetinei įstaigai, t. y. biudžetinės įstaigos gautinomis, sumomis ir šiomis sumomis kredituojamos atitinkamos pinigų, pajamų ir kitos atsiskaitymų sąskaitos.
223. Sąskaitos 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ debetinio ir kreditinio likučių tarpusavio užskaita negalima, finansinėje atskaitomybėje jie rodomi atskirai.
Sąskaita 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“
225. Ši sąskaita skirta atsiskaitymų su darbuotojais pagal darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, taip pat atsiskaitymų su studentais, aspirantais ir moksleiviais pagal stipendijas apskaitai.
226. Sąskaita 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“ skirstoma į sąskaitas:
227. Sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ skirta darbo užmokesčio, premijų ir kitų prilygintų darbo užmokesčiui išmokų, priskiriamų darbo užmokesčio išlaidų straipsniui pagal ekonominę klasifikaciją, apskaitai.
228. Faktinės išlaidos darbo užmokesčiui ir pašalpoms apskaičiuojamos vieną kartą per mėnesį apskaitos registre, sudaromame paskutinę mėnesio dieną. Į šį registrą įrašomi darbo užmokestį gaunančių asmenų duomenys, darbo laiko apskaitos dokumentų duomenys, apskaičiuoto darbo užmokesčio, išmokėto avanso, išskaičiuotų mokesčių ir kitos sumos.
229. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus pasirašo juos sudarę ir patikrinę darbuotojai. Leidimą išmokėti darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas pasirašo biudžetinės įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris.
230. Pasibaigus išmokėjimo terminui, išmokėjimo dokumente prie darbo užmokesčio neatsiėmusių asmenų pavardžių kasininkas privalo uždėti spaudą arba užrašyti ranka „Deponuota“ ir sudaryti deponuotų sumų rejestrą. Dokumento pabaigoje kasininkas turi užrašyti faktiškai išmokėtą sumą ir neišmokėto darbo užmokesčio sumą, sutikrinti šias sumas su bendra mokėtina suma ir duomenų atitiktį patvirtinti savo parašu. Jeigu pinigus mokėjo ne kasininkas, o kitas asmuo, išmokėjimo dokumente papildomai užrašoma: „Pinigus pagal šį dokumentą išmokėjo“, išmokėjusiojo pareigos, vardas, pavardė ir pasirašoma.
231. Deponuota darbo užmokesčio suma kitą darbo dieną išmokėjimo terminui pasibaigus pagal kitą kasos išlaidų orderį įnešama į depozitinę sąskaitą banke.
232. Išmokėtos darbo užmokesčio sumos įtraukiamos į atsiskaitymų su darbuotojais apskaitą pagal kasos išlaidų orderius, jeigu pinigai išmokami iš kasos, arba pagal banko išrašus, kurių datos ir numeriai įrašomi į išmokėjimo dokumentus, jeigu darbo užmokestis pervedamas į darbuotojų nurodytas sąskaitas.
233. Sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ kredituojama apskaičiuotų atlyginimų ir kitų atlyginimams prilygintų išmokų sumomis ir šiomis sumomis debetuojamos atitinkamos sąskaitos: 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“.
234. Sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ debetuojama išmokėto, pervesto, skirto atsiskaitymams darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumomis, taip pat išskaitytomis iš darbo užmokesčio ir deponuotomis sumomis. Tuo atveju, kai įstaigoje nėra kasos, atsiskaitymai pagal darbuotojų pavedimus, nurodytus šių taisyklių 238 punkte, gali būti registruojami tiesiogiai – debetuojama sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ ir kredituojamos pinigų sąskaitos banke.
235. Sąskaitoje 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ registruojami atsiskaitymai su studentais, aspirantais, moksleiviais, kursų klausytojais pagal jiems išmokėti priklausančias stipendijas.
236. Apskaičiuota stipendijų ir kitų išmokų suma kredituojama sąskaita 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ ir debetuojamos atitinkančios finansavimo šaltinį išlaidų sąskaitos arba atsiskaitymų sąskaitos. Sąskaita 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ debetuojama išmokėtų arba pervestų stipendijų suma, taip pat išskaitytomis ir deponuotomis sumomis.
237. Sąskaita 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ tvarkoma pagal kiekvieną stipendininką, registruojant apskaitos registruose apskaičiuotas ir išmokėtas, pervestas bei išskaičiuotas sumas. Stipendijos apskaičiuojamos ir išmokamos vieną kartą per mėnesį.
238. Sąskaita 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ skirta pagal darbuotojų ir stipendininkų pavedimus iš darbo užmokesčio išskaitytų sumų apskaitai tvarkyti, t. y. kai dengiamas įsiskolinimas už pirktas kreditan prekes, kai visas arba dalis atlyginimo pervedama į darbuotojų indėlių sąskaitas bankuose arba banko mokėjimo korteles, kai pervedami įnašai draudimo įstaigoms pagal draudimo sutartis, kai bankams grąžinamos paskolos bei mokamos palūkanos ir kt.
239. Išskaitytomis iš darbuotojų darbo užmokesčio pagal šių taisyklių 238 punkte išvardintus pavedimus sumomis kredituojama sąskaita 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ ir debetuojama sąskaita 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ arba 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“.
240. Pervestomis adresatams pagal darbuotojų pavedimus sumomis debetuojama sąskaita 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ ir kredituojamos sąskaitų 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“ ir 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ atitinkamos sąskaitos.
241. Išskaitytų iš darbuotojų darbo užmokesčio pagal jų pavedimus sumų apskaita tvarkoma atskirai pagal kiekvieną išskaitymų rūšį ir kiekvieną išskaitytų sumų gavėją.
242. Sąskaita 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ skirta išskaitytų pagal vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus iš darbo užmokesčio, stipendijų ir kitų išmokų sumų apskaitai tvarkyti.
243. Išskaitytinomis sumomis kredituojama sąskaita 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ ir debetuojamos sąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ ir 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“.
244. Pervestomis pagal tikslinę paskirtį sumomis debetuojama sąskaita 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ ir kredituojamos sąskaitų 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“ ir 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ atitinkamos sąskaitos.
245. Atsiskaitymų pagal vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apskaita tvarkoma pagal kiekvieną gavėją – nurodoma pavardė arba organizacija, vykdomojo rašto numeris, data ir dokumento galiojimo terminas bei išskaityta suma.
246. Sąskaita 184 „Kiti atsiskaitymai“ skirta atsiskaitymų pagal autorines sutartis apskaitai tvarkyti.
247. Apskaičiuota suma kredituojama sąskaita 184 „Kiti atsiskaitymai“ ir debetuojamos sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“. Sąskaita 184 „Kiti atsiskaitymai“ debetuojama išskaičiuotų mokesčių bei išmokėtomis sumomis.
Sąskaita 19 „Atsiskaitymai pagal išmokas“
249. Sąskaita 19 „Atsiskaitymai pagal išmokas“ skirta atsiskaitymų pagal teisės aktuose numatytas išmokas iš biudžetinės įstaigos asignavimų apskaitai. Šias išmokas sudaro socialinės pašalpos, mokamos savo darbuotojams, jų šeimų nariams arba kitiems asmenims, transporto arba kitų išlaidų kompensacijos, išmokos ūkio bei kitoms išlaidoms ir niekur kitur nepriskirtos išmokos.
250. Sąskaita 19 „Atsiskaitymai pagal išmokas“ skirstoma į sąskaitas:
251. Sąskaita 190 „Pašalpos“ skirta atsiskaitymų su gaunančiaisiais pašalpas, kurios laikinai mokamos biudžetinės įstaigos darbuotojams ligos, gamybinės traumos, invalidumo, atleidimo iš darbo ir kitais atvejais, apskaitai. Išlaidos šioms pašalpoms priskiriamos kitiems – ne darbo užmokesčio – išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsniams.
252. Sąskaita 191 „Rentos“ skirta atsiskaitymų su teisės aktuose nustatytas rentas gaunančiais asmenimis apskaitai.
253. Sąskaita 192 „Kompensacijos“ skirta atsiskaitymų su asmenimis, kuriems išmokamos įvairios kompensacijos (pavyzdžiui, teismo priteistos kompensacijos buvusiems darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iš darbo), apskaitai.
254. Sąskaita 193 „Valstybinės pensijos“ skirta atsiskaitymų su valstybines pensijas gaunančiais asmenimis apskaitai tose biudžetinėse įstaigose, kurių išlaidų sąmatose pensijoms mokėti skiriami biudžeto asignavimai.
255. Sąskaita 194 „Kitos išmokos“ skirta atsiskaitymų su asmenimis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gauna išmokas neatsiskaitytinai ūkio ir kitoms išlaidoms, apskaitai.
256. Sąskaita 198 „Atsiskaitymai pagal pavedimus iš išmokų“ skirta atsiskaitymų pagal asmenų, gaunančių išmokas (pašalpą, rentą, kompensaciją, valstybinę pensiją, kitą išmoką), prašymus pervesti jiems apskaičiuotas išmokas arba jų dalį kitiems gavėjams apskaitai.
257. Sąskaita 199 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius raštus iš išmokų“ skirta atsiskaitymų pagal vykdomuosius raštus iš išmokų apskaitai.
258. Sąskaitos 190 „Pašalpos“, 191 „Rentos“, 192 „Kompensacijos“, 193 „Valstybinės pensijos“, 194 „Kitos išmokos“ kredituojamos apskaičiuotų išmokų sumomis ir šiomis sumomis debetuojamos išlaidų sąskaitos. Išvardintos sąskaitos atitinkamai debetuojamos ir kredituojamos: pinigų sąskaitos – išmokėtomis sumomis, sąskaita 198 „Atsiskaitymai pagal pavedimus iš išmokų“ ir sąskaita 199 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius raštus iš išmokų“ – apskaičiuotomis pavedimų iš išmokų sumomis.
IX. IŠLAIDOS
260. Šio skyriaus sąskaitos skirtos biudžetinės įstaigos faktinių išlaidų, patirtų vykdant išlaidų sąmatas ir įformintų ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį atitinkančiais dokumentais, apskaitai, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus, apskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį, stipendijas bei kitas išmokas ir išlaidas dėl valiutos kurso pasikeitimo įtakos.
261. Biudžetinės įstaigos faktinės išlaidos – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo bei trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo bei kūrimo išlaidos, finansinio turto įsigijimo išlaidos ir atsargų bei paslaugų sąnaudos veiklai vykdyti. Faktinės išlaidos registruojamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos (sunaudotos medžiagos, gautos paslaugos, apskaičiuoti atlyginimai, įsigytas turtas arba turtui kurti patirtos kito turto ar kitokios sąnaudos), buhalterinėje apskaitoje.
262. Faktinių išlaidų apskaitai skirtos sąskaitos:
263. Sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“ debetuojamos faktinių išlaidų sumomis pagal apskaitos dokumentus ir šiomis sumomis kredituojamos sąskaitų plano skyrių „Atsargos“, „Pinigai“, „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamos sąskaitos.
264. Nebaigtos statybos ir ilgalaikio turto kūrimo faktinių išlaidų, pripažintų turtu pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, sumomis debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“ (išskyrus sąskaitą 210 „Paskirstytinos išlaidos“) ir šiomis sumomis kredituojamos:
264.1. sąskaita 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“, kai darbai atliekami rangos būdu. Išlaidų apskaita šiuo atveju tvarkoma tiktai pagal objektus, neskirstant pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius;
265. Įsigijus ilgalaikio arba finansinio turto, šio turto įsigijimo savikaina debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba sąskaita 21 „Kitos išlaidos“ ir kredituojamos atitinkamos atsiskaitymų sąskaitos.
266. Metų pabaigoje sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“ uždaromos: jos kredituojamos faktinių išlaidų (ataskaitinių metų pradžioje buvusio likučio ir apskaitytų per ataskaitinius metus) sumomis, kurioms padengti buvo gautos ir panaudotos lėšos, ir šiomis sumomis debetuojama sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ arba 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“. Nebaigtos statybos ir ilgalaikio turto kūrimo faktinės išlaidos, įtrauktos į darbų perdavimo-priėmimo aktus, metų pabaigoje taip pat nurašomos šiame punkte nustatyta tvarka.
267. Nenurašytą faktinių išlaidų likutį ataskaitinių metų pabaigoje sudaro kreditorinis įsiskolinimas, nepanaudotos atsargos, nebaigtos statybos išlaidos, kurios nebuvo įtrauktos į atliktus darbus, ir kitos nenurašytinos sumos.
Sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“
268. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
269. Faktinių išlaidų iš biudžeto apskaita tvarkoma pagal įstaigos vykdomas programas ir biudžeto pajamų ir išlaidų funkcinę bei ekonominę klasifikaciją. Kitų lėšų faktinių išlaidų apskaita tvarkoma pagal išlaidų finansavimo šaltinius ir tuos pačius, kaip ir biudžeto išlaidų, ekonominės klasifikacijos straipsnius.
270. Sąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ skirta faktinių išlaidų, finansuotinų biudžeto lėšomis, apskaitai tvarkyti.
271. Biudžetinės įstaigos, pervedusios biudžeto lėšas kitiems ūkio subjektams savo programoms vykdyti, šių subjektų pateiktoje finansinės atskaitomybės formoje Nr. 2 nurodytas faktines išlaidas, surašę buhalterinę pažymą, pripažįsta savo programos vykdymo faktinėmis išlaidomis. Tuo atveju, kai asignavimų valdytojai, vykdydami atitinkamų metų programas (investicijų projektus), apmoka turto, kurio gavėjai – valdytojai arba savininkai yra kiti subjektai (programos tiksluose ir uždaviniuose bei sutartyse su tiekėjais šie subjektai taip pat turi būti nurodyti), įsigijimo išlaidas, asignavimų valdytojų programos vykdymo faktinės išlaidos gali būti pripažintos pagal laisvos formos turto gavėjų pateiktus pranešimus apie turto gavimą ir priėmimą, turinčius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus rekvizitus.
272. Biudžetinės įstaigos, kurios iš biudžeto lėšų išmoka pensijas ir įvairias pašalpas, šių išmokų išlaidas taip pat kaupia sąskaitoje 200 „Išlaidos iš biudžeto“.
Sąskaita 21 „Kitos išlaidos“
274. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
275. Sąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ skirta išlaidų, kurios dėl įvairių priežasčių susidarymo momentu negali būti priskirtos prie atitinkamos produkcijos, paslaugų, darbų faktinių išlaidų, ir išlaidų, kurios į faktines išlaidas įtrauktinos būsimaisiais laikotarpiais, apskaitai. Ši sąskaita naudojama išlaidų apskaitoje kaip tarpinė sąskaita.
276. Sąskaitoje 210 „Paskirstytinos išlaidos“ iki paskirstymo registruojamos netiesioginės išlaidos, kurios vadovo nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tvarka gali būti paskirstomos produkcijai proporcingai pagal gamybos darbininkų arba mokslinių bendradarbių darbo užmokestį, sunaudotas medžiagas, tiesioginių sąnaudų visumą arba kitais būdais. Netiesioginės išlaidos pagalbiniuose žemės bei mokymo-bandymų ūkiuose paskirstomos metams pasibaigus.
277. Paskirstytinos išlaidos sukaupiamos debetuojant sąskaitą 210 „Paskirstytinos išlaidos“ ir kredituojant atitinkamas pinigų, atsiskaitymų, statybinių medžiagų ir montuotinų įrengimų bei atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais sąskaitas.
278. Išlaidų, paskirstytų pagamintai produkcijai ir suteiktoms paslaugoms, sumomis kredituojama sąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ ir debetuojamos sąskaitos: 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“.
279. Sukauptos statybos ir ilgalaikio turto kūrimo ūkio būdu išlaidos iš sąskaitos 210 „Paskirstytinos išlaidos“ įtraukiamos į atliktų darbų faktines išlaidas, gavus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atliktų darbų verte kredituojama sąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ ir debetuojama sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“.
280. Sąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ skirta faktinių išlaidų, finansuojamų gautų iš biudžeto kompensuotų nuompinigių lėšomis, apskaitai. Šioje sąskaitoje taip pat registruojamos faktinės išlaidos, susidariusios naudojant atsargų, įsigytų iš nebiudžetinių lėšų, likučius. Paslaugų teikimo išlaidų sąmatą tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
281. Faktinių išlaidų sumomis debetuojama sąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ ir kredituojamos atitinkamos piniginių lėšų, atsiskaitymų, statybinių medžiagų ir montuotinų įrengimų bei atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais sąskaitos.
282. Pasibaigus metams, sukauptų faktinių išlaidų, kurioms padengti buvo gautos ir panaudotos lėšos, suma (be kreditinio įsiskolinimo sumos) kredituojama sąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ ir, atsižvelgiant į lėšų šaltinį, debetuojamos: sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ – išlaidų iš nebiudžetinių lėšų likučio suma ir sąskaita 410 „Kompensuoti nuompinigiai“ -išlaidų iš kompensuotų nuompinigių suma.
283. Sąskaita 213 „Kitų lėšų išlaidos“ skirta biudžetinės įstaigos faktinių išlaidų, finansuojamų iš kitų šaltinių, apskaitai.
284. Patirtų išlaidų sumomis debetuojama sąskaita 213 „Kitų lėšų išlaidos“ ir kredituojama sąskaitų plano skyrių „Atsargos“, „Pinigai“ „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamos sąskaitos.
285. Pasibaigus metams, sukauptų faktinių išlaidų, kurioms padengti buvo gautos ir panaudotos lėšos, suma kredituojama sąskaita 213 „Kitų lėšų išlaidos“ ir debetuojama sąskaita 280 „Kiti fondai“ – faktinių išlaidų iš tikslinės paskirties fondų suma arba sąskaita 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“ – faktinių išlaidų iš kitų šaltinių suma.
286. Sąskaita 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ skirta faktinių išlaidų, patirtų įgyvendinant pavedimuose nurodytus tikslus, apskaitai. Pavedimų iš biudžeto lėšų išlaidų sąmatą tvirtina pavedimo davėjas, iš kitų lėšų – pavedimo davėjas arba įstaigos vadovas.
287. Sąskaita 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ debetuojama pavedimų vykdymo išlaidų sumomis ir šiomis sumomis kredituojamos pinigų, turto arba atsiskaitymų sąskaitos.
288. Jeigu pavedimas atliktas, metų pabaigoje sąskaita 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ uždaroma sukaupta faktinių išlaidų (be kreditinio įsiskolinimo) suma, kredituojant sąskaitą 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ ir debetuojant sąskaitą 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“.
X. FINANSAVIMAS
Sąskaita 23 „Finansavimas“
290. Sąskaita 23 „Finansavimas“ skirta asignavimų valdytojų bei jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų finansavimo apskaitai.
291. Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:
292. Sąskaita 230 „Finansavimas iš biudžeto“ skirta į asignavimų valdytojų sąskaitas jų išlaidoms apmokėti gautų biudžeto lėšų ir tiesiogiai iš iždo sąskaitos pagal asignavimų valdytojų paraiškas prekių ir paslaugų tiekėjams sumokėtų biudžeto lėšų apskaitai.
293. Sąskaita 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“ skirta įstaigos veiklai papildomai finansuoti iš kitų biudžetų, piniginių fondų ir kitų šaltinių gautų lėšų apskaitai.
294. „Finansavimo“ skyriaus sąskaitos kredituojamos:
294.1. gautomis į asignavimų valdytojo sąskaitą arba iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams pagal asignavimų valdytojo paraiškas sumokėtų lėšų sumomis;
294.2. nustatyto atsargų pertekliaus ir nemokamai perduotų iš kitų biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš to paties biudžeto, atsargų verte;
294.3. perkelto iš ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo bei nematerialiojo turto sąskaitų į atsargų skyriaus sąskaitas verte;
295. „Finansavimo“ skyriaus sąskaitos debetuojamos:
295.1. metams pasibaigus, sukaupta per biudžetinius metus išlaidų, kurioms finansuoti buvo gautos ir panaudotos lėšos, suma;
XI. FONDAI
Sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“
297. Sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“ skirta ilgalaikio turto vertės apskaitai. Šios sąskaitos likutis lygus biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo nematerialiojo ir materialiojo turto likutinių verčių sumai.
298. Įsigijus nematerialiojo arba ilgalaikio materialiojo turto, jo įsigijimo savikaina debetuojama atitinkama ilgalaikio turto sąskaita ir kredituojama sąskaita 250 „Ilgalaikio turto fondas“.
299. Nurašius ir likvidavus arba perdavus ilgalaikio turto skyriaus sąskaitose registruojamą turtą, debetuojama sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“ -jo likutine verte bei sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)“ – sukaupta jo nusidėvėjimo (amortizacijos) suma ir jo įsigijimo savikaina kredituojama sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“.
Sąskaita 26 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“
301. Sąskaita 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“ skirta lėšų, panaudotų trumpalaikiam materialiajam turtui įsigyti, apskaitai.
Sąskaita 27 „Finansinio turto fondas“
303. Sąskaita 270 „Finansinio turto fondas“ skirta lėšų, panaudotų finansiniam turtui įsigyti, apskaitai.
Sąskaita 28 „Kiti fondai“
305. Sąskaita 280 „Kiti fondai“ skirta biudžetinėje įstaigoje įsteigtų tikslinės paskirties fondų apskaitai.
306. Lėšų, gautų fondams sudaryti, sumomis sąskaita 280 „Kiti fondai“ kredituojama ir šiomis sumomis debetuojama sąskaita 112 „Kitos lėšos“. Metų pabaigoje faktinių išlaidų iš fondų lėšų suma, išskyrus kreditinio įsiskolinimo sumą, sąskaita 280 „Kiti fondai“ debetuojama ir šia suma kredituojama sąskaita 213 „Kitų lėšų išlaidos“.
XII. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS IR KOMPENSUOTI NUOMPINIGIAI
Sąskaita 40 „Biudžetinių įstaigų pajamos“
307. Sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ skirta biudžetinių įstaigų pajamų, uždirbtų tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, apskaitai.
308. Pajamos registruojamos apskaitoje, jas uždirbus, t. y. pirkėjui perdavus prekes ir suteikus paslaugas. Prekių ir paslaugų pardavimo kaina kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ (pridėtinės vertės mokesčio suma kredituojama sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“) ir debetuojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ arba sąskaita 122 „Kitos lėšos kasoje“. Pirkėjui atsiskaičius, debetuojama sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“ ir kredituojama sąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“. Kartu apskaitoje registruojamas įsipareigojimas pervesti pajamas į biudžetą: gauta pajamų suma debetuojama sąskaita 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“ ir kredituojama sąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ (kai pajamas gauna asignavimų valdytojai) arba sąskaita 178 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ (kai pajamas gauna biudžetinės įstaigos, kurių vadovai nėra asignavimų valdytojai).
Sąskaita 41 „Kompensuoti nuompinigiai“
310. Sąskaita 410 „Kompensuoti nuompinigiai“ skirta biudžetinei įstaigai kompensuotų iš biudžeto nuompinigių už valstybės ir savivaldybės turto nuomą apskaitai.
311. Kompensuota iš biudžeto pagal biudžetinių įstaigų prašymus nuompinigių suma kredituojama sąskaita 410 „Kompensuoti nuompinigiai“ ir debetuojama sąskaita 111 „Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas“. Metų pabaigoje sąskaita 410 „Kompensuoti nuompinigiai“ debetuojama per metus sąskaitoje 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ sukaupta faktinių išlaidų iš kompensuotų nuompinigių suma, atsižvelgiant į kreditinio ir debetinio įsiskolinimų likučius, taip pat nepanaudotų atsargų, įsigytų iš šių lėšų, likučius.
XIII. UŽBALANSINĖS SĄSKAITOS
313. Užbalansinės sąskaitos skirtos laikinai biudžetinėje įstaigoje esančių, nevaldomų patikėjimo teise (priimtos saugoti arba perdirbti) materialiųjų vertybių (toliau vadinama – vertybės), išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį gauto turto, numeruotų apskaitos blankų ir kito turto apskaitai.
315. Visas į užbalansines sąskaitas įtrauktas turtas inventorizuojamas taip pat, kaip ir kitose sąskaitose registruotas turtas.
316. Naudojamos šios užbalansinės sąskaitos:
317. Sąskaita 001 „Išsinuomotas turtas“ skirta iš kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų gauto pagal nuomos arba panaudos sutartis, taip pat pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį (iki perdavimo nuosavybės teise) turto apskaitai. Šioje sąskaitoje turtas registruojamas sutartyse nurodyta verte pagal nuomotojus, panaudos davėjus ir turto objektus (nurodyti nuomotojo suteiktą ilgalaikio turto inventoriaus numerį).
318. Sąskaita 002 „Saugoti priimtas turtas“ skirta materialiųjų vertybių, priimtų saugoti pagal pasaugos sutartis ir be jų, apskaitai.
319. Priimtų saugoti materialiųjų vertybių apskaita tvarkoma pagal šių vertybių savininkus, saugojimo vietas ir vertybių rūšis.
320. Sąskaitoje 002 „Saugoti priimtas turtas“ taip pat registruojamos sutartinėmis kainomis priimtos perdirbti žaliavos ir medžiagos. Jų apskaita tvarkoma pagal saugojimo vietas, užsakovus, žaliavų ir medžiagų rūšis.
321. Sąskaita 003 „Numeruoti blankai“ skirta iš anksto sunumeruotų blankų – bilietų, atestatų, diplomų, pažymėjimų, licencijų ir kitų blankų, išduotų atsiskaitytinai, apskaitai. Analitinė blankų apskaita tvarkoma kiekine (natūrine) išraiška pagal rūšis ir atskaitingus asmenis atitinkamuose apskaitos registruose teisės aktų (jei blankų apskaitą reglamentuoja teisės aktai) arba įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
322. Sąskaita 004 „Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas“ skirta nurašyto iš balanso debetinio įsiskolinimo apskaitai, siekiant sekti įsiskolinimo išieškojimo galimybę, jeigu pasikeistų skolininkų turtinė padėtis. Atgautų skolų sumos pervedamos į biudžetą ir išbraukiamos iš apskaitos, neatgautos sumos išbraukiamos iš apskaitos po 5 metų nuo jų nurašymo iš balanso dienos.
XIV. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ APSKAITOS SĄSKAITOS
323. Savivaldybės sąskaitų planas – buhalterinių sąskaitų, kuriose dvejybiniu įrašu registruojamos su savivaldybės biudžeto įvykdymu susijusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, sąrašas.
324. Kiekviena savivaldybė, kaip atskiras juridinis asmuo, savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų apskaitai patvirtina individualų buhalterinės apskaitos sąskaitų planą, kurį gali sudaryti biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje naudojamos pinigų, išlaidų ir kitos sąskaitos, tinkančios biudžeto vykdymo operacijoms apskaitoje registruoti, taip pat šiame skyriuje nurodytos sąskaitos, naudojamos tik savivaldybių biudžetų apskaitoje.
325. Savivaldybių biudžetų apskaitai skirtos šios sąskaitos:
326. Šiose taisyklėse pateiktos tik pagrindinės sąskaitos, kurias savivaldybė gali detalizuoti pagal savo poreikius.
Sąskaita 420 „Savivaldybės biudžeto pajamos“
Sąskaitos 520 „Paskolos iš kitų biudžetų“ ir 521 „Paskolos iš bankų“
329. Sąskaitos 520 „Paskolos iš kitų biudžetų“ ir 521 „Paskolos iš bankų“ skirtos paskolų apskaitai.
Sąskaita 730 „Perduotos ir gautos lėšos“
331. Sąskaita 730 „Perduotos ir gautos lėšos“ skirta savivaldybių tarpusavio atsiskaitymų pagal biudžetų lėšas apskaitai.
Sąskaita 900 „Biudžeto įvykdymo rezultatai“
333. Sąskaita 900 „Biudžeto įvykdymo rezultatai“ skirta savivaldybių biudžetų įvykdymo metų rezultatams apskaičiuoti.
334. Metų pabaigoje sąskaita 900 „Biudžeto įvykdymo rezultatai“ kredituojama ir sąskaita 420 „Savivaldybės biudžeto pajamos“ debetuojama per metus sukaupta savivaldybės biudžeto pajamų suma. Sąskaita 900 „Biudžeto įvykdymo rezultatai“ debetuojama ir savivaldybės biudžeto išlaidų sąskaita kredituojama per metus sukaupta savivaldybės biudžeto kasinių išlaidų suma.
XV. VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA
335. Valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurių vykdymas susijęs su užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriamos:
335.1. prekių, paslaugų ir kito turto pirkimas ir pardavimas, už kurį mokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta;
336. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos kursą. Komandiruotės išlaidos užsienio valiuta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinamos avanso išmokėjimo arba išvykimo į komandiruotę dieną galiojusiu valiutos kursu.
337. Įsigijimo savikaina registruojamas už užsienio valiutą pirktas turtas balanse turi būti įvertinamas litais, taikant turto įsigijimo dieną galiojusį valiutos kursą. Kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos įvertinamos paslaugų įsigijimo dienos valiutos kursu.
338. Rengiant finansinę atskaitomybę, valiutiniai straipsniai balanse įvertinami pagal atskaitomybės dienos valiutos kursą, išskyrus turtą, įsigytą už užsienio valiutą.
339. Skirtumai, susidarę valiutiniuose straipsniuose dėl valiutos kurso pasikeitimo perkainojus atskaitomybės dienos valiutos kursu anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, apskaitoje registruojami taip:
339.1. padidėjimo suma:
339.1.1. debetuojamos kasos arba pinigų banke sąskaitos bei gautinų sumų sąskaitos ir kredituojamos finansavimo arba atsiskaitymų pagal pavedimus sąskaitos;
340. Skirtumai, susidarę atliekant valiutines operacijas, apskaitoje registruojami taip:
340.1. padidėjimo suma dėl:
340.1.1. avanso sumokėjimo arba atskaitomybės dienos valiutos kurso ir turto gavimo dienos valiutos kurso pasikeitimo debetuojamos gautinų sumų sąskaitos ir kredituojamos išlaidų sąskaitos;
340.2. sumažėjimo suma dėl:
340.2.1. avanso sumokėjimo arba atskaitomybės dienos valiutos kurso ir turto gavimo dienos valiutos kurso pasikeitimo debetuojamos išlaidų sąskaitos ir kredituojamos gautinų sumų sąskaitos;
341. Jeigu valiutinės skolos grąžinamos ne jų atsiradimo ataskaitinį laikotarpį, valiutų kursų skirtumas skaičiuojamas nuo paskutinio balanso sudarymo dienos. Jeigu sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais, o valiutos kurso pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo dienos.
342. Jeigu biudžetinės įstaigos struktūrinis padalinys yra užsienyje, jame įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įvertinami litais pagal kiekvienos ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dienos kursą. Išimtiniais atvejais, kai valiutų kursų svyravimai nereikšmingi ir kiekvieną ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį atskirai įvertinti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dienos valiutos kursu netikslinga, užsienyje esančio ūkio subjekto filialo finansinės atskaitomybės rodikliai gali būti perskaičiuojami taikant vidutinį mėnesio arba ketvirčio valiutos kursą.
______________
Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos
taisyklių
priedas
PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
I skyrius. ILGALAIKIS TURTAS
| 01 |
Ilgalaikis turtas |
| 010 |
Nematerialusis turtas |
| 011 |
Žemė ir žemės ištekliai |
| 012 |
Pastatai |
| 013 |
Kiti statiniai |
| 014 |
Kompiuterinė ir organizacinė technika |
| 015 |
Transporto priemonės |
| 016 |
Kitos mašinos ir įrenginiai |
| 017 |
Kultūros vertybės |
| 018 |
Kitas ilgalaikis materialusis turtas |
| 019 |
Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas |
|
|
|
| 02 |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) |
| 020 |
Materialiojo turto nusidėvėjimas |
| 021 |
Nematerialiojo turto amortizacija |
II skyrius. ATSARGOS
| 03 |
Pagaminta produkcija |
| 030 |
Pagaminta produkcija |
|
|
|
| 04 |
Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos |
| 040 |
Montuotini įrengimai |
| 041 |
Statybinės medžiagos |
| 042 |
Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams |
|
|
|
| 05 |
Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis |
| 050 |
Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis |
|
|
|
| 06 |
Medžiagos, maisto produktai ir kitos atsargos |
| 060 |
Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams |
| 061 |
Maisto produktai |
| 062 |
Medikamentai |
| 063 |
Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys |
| 064 |
Kuras, degalai ir tepalai |
| 066 |
Tara |
| 067 |
Kitos medžiagos |
| 068 |
Atsargos kelyje |
| 069 |
Atsarginės dalys |
III skyrius. TRUMPALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
| 07 |
Trumpalaikis materialusis turtas |
| 070 |
Trumpalaikis materialusis turtas |
V skyrius. PINIGAI
| 09 |
Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams |
| 090 |
Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams |
|
|
|
| 10 |
Biudžetinių lėšų sąskaitos banke |
| 100 |
Įstaigos lėšos |
| 101 |
Pavaldžių įstaigų lėšos |
| 102 |
Atstovybių užsienyje lėšos |
|
|
|
| 11 |
Kitų lėšų sąskaitos banke |
| 110 |
Pavedimų lėšos |
| 111 |
Lėšos, gautos už prekes ir paslaugas |
| 112 |
Kitos lėšos |
|
|
|
| 12 |
Kasa |
| 120 |
Biudžetinės lėšos kasoje |
| 122 |
Kitos lėšos kasoje |
|
|
|
| 13 |
Kitos piniginės lėšos |
| 130 |
Akredityvai |
| 131 |
Mokėjimo kortelės |
| 132 |
Piniginiai dokumentai |
VI skyrius. FINANSINIS TURTAS
| 14 |
Finansinis turtas |
| 140 |
Vertybiniai popieriai |
| 141 |
Įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą |
VII skyrius. GAUTINOS IR MOKĖTINOS SUMOS
| 15 |
Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais |
| 150 |
Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais |
| 151 |
Atsiskaitymai su programų vykdytojais |
|
|
|
| 16 |
Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis |
| 160 |
Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis |
|
|
|
| 17 |
Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais |
| 170 |
Atsiskaitymai už trūkumus |
| 171 |
Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas |
| 172 |
Tiksliniai atsiskaitymai |
| 173 |
Atsiskaitymai su biudžetu |
| 174 |
Atsiskaitymai už depozitines sumas |
| 176 |
Atsiskaitymai už pavedimų lėšas |
| 177 |
Atsiskaitymai su deponentais |
| 178 |
Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais |
|
|
|
| 18 |
Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais |
| 180 |
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį |
| 181 |
Atsiskaitymai su stipendininkais |
| 182 |
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus |
| 183 |
Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus |
| 184 |
Kiti atsiskaitymai |
|
|
|
| 19 |
Atsiskaitymai pagal išmokas |
| 190 |
Pašalpos |
| 191 |
Rentos |
| 192 |
Kompensacijos |
| 193 |
Valstybinės pensijos |
| 194 |
Kitos išmokos |
| 198 |
Atsiskaitymai pagal pavedimus iš išmokų |
| 199 |
Atsiskaitymai pagal vykdomuosius raštus iš išmokų |
VIII skyrius. IŠLAIDOS
| 20 |
Išlaidos įstaigai išlaikyti |
| 200 |
Išlaidos iš biudžeto |
| 201 |
Išlaidos iš kitų šaltinių |
|
|
|
| 21 |
Kitos išlaidos |
| 210 |
Paskirstytinos išlaidos |
| 211 |
Paslaugų teikimo išlaidos |
| 213 |
Kitų lėšų išlaidos |
| 214 |
Pavedimų lėšų išlaidos |
IX skyrius. FINANSAVIMAS
| 23 |
Finansavimas |
| 230 |
Finansavimas iš biudžeto |
| 232 |
Finansavimas iš kitų šaltinių |
X skyrius. FONDAI
| 25 |
Ilgalaikio turto fondas |
| 250 |
Ilgalaikio turto fondas |
|
|
|
| 26 |
Trumpalaikio materialiojo turto fondas |
| 260 |
Trumpalaikio materialiojo turto fondas |
|
|
|
| 27 |
Finansinio turto fondas |
| 270 |
Finansinio turto fondas |
|
|
|
| 28 |
Kiti fondai |
| 280 |
Kiti fondai |
XI skyrius. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS IR KOMPENSUOTI NUOMPINIGIAI
| 40 |
Biudžetinių įstaigų pajamos |
| 400 |
Biudžetinių įstaigų pajamos |
|
|
|
| 41 |
Kompensuoti nuompinigiai |
| 410 |
Kompensuoti nuompinigiai |
XII skyrius. UŽBALANSINĖS SĄSKAITOS
| 001 |
Išsinuomotas ilgalaikis turtas |
| 002 |
Saugoti priimtas turtas |
| 003 |
Numeruoti blankai |
| 004 |
Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas |