LIETUVOS RESPUBLIKOS IR GRUZIJOS KONSULINĖ KONVENCIJA

Lietuvos Respublika ir Gruzija, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

siekdamos vystyti tarpusavio konsulinius santykius, užtikrinti abiejų valstybių, taip pat jų piliečių teisių ir interesų gynybą, stiprinti Susitariančiųjų Šalių draugystės ryšius ir bendradarbiavimą,

išplėsdamos 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių nuostatas,

nutarė sudaryti šią Konvenciją ir susitarė:

I SKYRIUS

SĄVOKOS

1 straipsnis

Žemiau pateikiamos sąvokos šioje Konvencijoje turi tokias reikšmes:

1) „konsulinė įstaiga“ – kiekvienas generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas arba konsulinė agentūra,

2) „konsulinė apygarda“ – teritorijos dalis, skirta konsulinei įstaigai konsulinėms funkcijoms vykdyti,

3) „konsulinės įstaigos vadovas“ – asmuo, įgaliotas tokio pobūdžio veiklai,

4) „konsulinis pareigūnas“ – kiekvienas asmuo, įskaitant konsulinės įstaigos vadovą, įgaliotas vykdyti konsulines funkcijas,

5) „konsulinis tarnautojas“ – kiekvienas asmuo, konsulinėje įstaigoje vykdantis administracines arba technines funkcijas,

6) „aptarnaujančiojo personalo darbuotojas“ – kiekvienas asmuo, vykdantis konsulinės įstaigos aptarnavimo pareigas,

7) „konsulinės įstaigos darbuotojai“ – konsuliniai pareigūnai, konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojai,

8) „šeimos narys“ – konsulinės įstaigos darbuotojo sutuoktinis, vaikai, tėvai, taip pat kiti asmenys, kurie kartu su juo gyvena ir yra jo išlaikomi,

9) „konsulinės patalpos“ – tik konsulinės įstaigos tikslams naudojami pastatai arba pastatų dalys ir šiems pastatams arba pastatų dalims priklausantis žemės sklypas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jie priklauso,

10) „konsuliniai archyvai“ – visi konsulinės įstaigos raštai, dokumentai, korespondencija, knygos, filmai, techninės informacijos kaupimo, laikymo ir naudojimo priemonės, registrai kartu su šifrais ir kodais, kartotekomis bei bet kokia įranga, skirta jų saugojimui arba laikymui,

11) „laivas“ – kiekvienas civilinis laivas, turintis teisę pakelti atstovaujamosios valstybės vėliavą,

12) „orlaivis“ – kiekvienas civilinis oro laivas, turintis teisę naudoti atstovaujamosios valstybės skiriamuosius ženklus.

II SKYRIUS

BENDROS NUOSTATOS DĖL KONSULINIŲ SANTYKIŲ

2 straipsnis

Konsulinės įstaigos steigimas

1. Konsulinė įstaiga buvimo valstybės teritorijoje gali būti įsteigta tik šiai valstybei sutikus.

2. Konsulinės įstaigos buvimo vieta, klasė, konsulinė apygarda, taip pat bet kokie pakeitimai šioje srityje nustatomi atstovaujamosios valstybės ir buvimo valstybės susitarimu.

3 straipsnis

Konsulinės įstaigos vadovų skyrimas ir leidimas vykdyti funkcijas

1. Skirdama konsulinės įstaigos vadovą, atstovaujamoji valstybė turi gauti buvimo valstybės išankstinį sutikimą. Jeigu buvimo valstybė nesutinka, ji neprivalo motyvuoti tokio sprendimo.

2. Atstovaujamoji valstybė perduoda buvimo valstybės Užsienio reikalų ministerijai konsulinį patentą arba praneša apie konsulinės įstaigos vadovo paskyrimą.

3. Po konsulinio patento pateikimo buvimo valstybė nedelsdama išduoda konsulinės įstaigos vadovui egzekvatūrą.

4. Konsulinės įstaigos vadovas gali pradėti vykdyti savo funkcijas po to, kai buvimo valstybė jam išduoda egzekvatūrą.

5. Iki egzekvatūros išdavimo buvimo valstybė gali laikinai leisti konsulinės įstaigos vadovui vykdyti savo funkcijas.

6. Konsulinės įstaigos vadovui išdavusi egzekvatūrą ar leidusi laikinai vykdyti savo funkcijas, buvimo valstybė nedelsdama praneša konsulinės apygardos valdžios organams ir imasi visų būtinų priemonių, kad konsulinės įstaigos vadovas galėtų vykdyti savo pareigas ir naudotis šioje Konvencijoje numatytomis teisėmis, lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais.

4 straipsnis

Laikinas konsulinės įstaigos vadovo funkcijų vykdymas

1. Jeigu konsulinės įstaigos vadovas negali vykdyti savo funkcijų arba jeigu konsulinės įstaigos vadovo pareigybė neužimta, konsulinės įstaigos vadovo funkcijas gali vykdyti laikinai einantis konsulinės įstaigos vadovo pareigas.

2. Konsulinės įstaigos vadovas arba, jeigu jis negali to padaryti, kitas kompetentingas atstovaujamosios valstybės organas praneša buvimo valstybės Užsienio reikalų ministerijai laikinai einančio konsulinės įstaigos vadovo vardą ir pavardę. Paprastai apie tai pranešama iš anksto.

3. Laikinai einančiam konsulinės įstaigos vadovo pareigas buvimo valstybės kompetentingi organai teikia pagalbą ir gynybą. Konsulinės įstaigos vadovo pareigų ėjimo metu jam taikomos šios Konvencijos nuostatos taip pat, kaip ir konsulinės įstaigos vadovui.

5 straipsnis

Pranešimas buvimo valstybei apie paskyrimą, atvykimą ir išvykimą

Atstovaujamosios valstybės kompetentingi organai iš anksto praneša raštu buvimo valstybės Užsienio reikalų ministerijai:

1) konsulinės įstaigos darbuotojų pavardes, vardus, pilietybę, rangus, pareigas, atvykimo ir galutinio išvykimo arba jų funkcijų pasibaigimo datas, taip pat apie jų statuso pasikeitimus jų darbo konsulinėje įstaigoje metu,

2) kiekvieno konsulinės įstaigos darbuotojo šeimos narių pavardes, vardus, pilietybę, atvykimo ir galutinio išvykimo datas, taip pat apie tai, kad vienas ar kitas asmuo tapo šeimos nariu ar nustojo juo būti.

Kompetentingi buvimo valstybės valdžios organai pagal nustatytą šios valstybės tvarką nemokamai išduoda pažymėjimus konsulinės įstaigos darbuotojams ir jų šeimos nariams, išskyrus buvimo valstybės piliečius ar nuolatinius gyventojus.

6 straipsnis

Konsulinių pareigūnų pilietybė

Konsuliniai pareigūnai turi būti atstovaujamosios valstybės piliečiai.

7 straipsnis

Asmenys, pripažįstami „persona non grata“ arba nepageidaujamais

Buvimo valstybė bet kuriuo metu gali pranešti diplomatiniais kanalais atstovaujamajai valstybei apie tai, kad kuris nors konsulinis pareigūnas pripažintas „persona non grata“ arba kuris nors konsulinės įstaigos darbuotojas pripažintas nepageidaujamu, neprivalėdama motyvuoti savo sprendimo. Tokiu atveju atstovaujamoji valstybė privalo atšaukti tokį asmenį. Jeigu atstovaujamoji valstybė per deramą laikotarpį neįvykdys šios pareigos, buvimo valstybė gali nebepripažinti tokio asmens konsulinės įstaigos darbuotoju.

8 straipsnis

Garbės konsulai

Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių sprendžia, ar ji skirs ir priims garbės konsulus.

Susitariančiosios Šalys diplomatiniu keliu sprendžia garbės konsulų skyrimo, jų statuso ir funkcijų nustatymo klausimus.

III SKYRIUS

KONSULINĖS FUNKCIJOS

9 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Konsulinis pareigūnas turi teisę:

1) ginti atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių, taip pat juridinių asmenų teises ir interesus, teikti jiems pagalbą ir paramą tarptautinės teisės ir buvimo valstybės įstatymų nustatytose ribose,

2) skatinti atstovaujamosios valstybės ir buvimo valstybės prekybinių, ekonominių, teisinių, turistinių, ekologinių, mokslinių-techninių, informacinių, kultūrinių, humanitarinių ryšių ir ryšių švietimo srityje vystymą, taip pat kitais būdais skatinti draugiškus santykius tarp jų,

3) visais teisėtais būdais rinkti duomenis apie prekybinio, ekonominio, kultūrinio, mokslinio buvimo valstybės gyvenimo sąlygas bei įvykius, apie tai informuoti atstovaujamosios valstybės Vyriausybę,

4) vykdyti kitas atstovaujamosios valstybės konsulinei įstaigai pavestas funkcijas, kurių nedraudžia buvimo valstybės įstatymai.

10 straipsnis

Funkcijos pilietybės ir civilinės būklės srityje

1. Konsulinis pareigūnas turi teisę:

1.1. vykdyti atstovaujamosios valstybės piliečių apskaitą,

1.2. priimti atstovaujamosios valstybės piliečių pareiškimus pilietybės klausimais,

1.3. gauti iš buvimo valstybės kompetentingų organų pranešimus apie atstovaujamosios valstybės piliečių gimimą ir mirtį, registruoti šių piliečių gimimus ir mirtis ir surašyti atitinkamus aktus,

1.4. įregistruoti atstovaujamosios valstybės piliečių santuokas pagal atstovaujamosios valstybės teisės reikalavimus,

1.5. įregistruoti atstovaujamosios valstybės piliečių ištuokas pagal atstovaujamosios valstybės teisės reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos neatleidžia suinteresuotųjų asmenų nuo pareigos laikytis buvimo valstybės įstatymų ir taisyklių.

11 straipsnis

Funkcijos pasų ir vizų srityje

Konsulinis pareigūnas turi teisę:

1) išduoti, atnaujinti atstovaujamosios valstybės piliečiams pasus, juos paimti, pratęsti jų galiojimo laiką, daryti juose reikalingas žymas, taip pat išduoti piliečiams kitus dokumentus, suteikiančius teisę vykti per valstybės sieną,

2) išduoti, pratęsti, panaikinti atstovaujamosios valstybės įvažiavimo ir tranzitines vizas.

12 straipsnis

Legalizavimas ir tvirtinimas

1. Konsulinis pareigūnas turi teisę atlikti šiuos veiksmus:

1.1. pagal piliečių pareiškimus surašyti aktus ir dokumentus, kurie bus naudojami atstovaujamojoje valstybėje ir už jos ribų,

1.2. versti oficialius aktus ir dokumentus į atstovaujamosios ar buvimo valstybės kalbą ir tvirtinti šių vertimų autentiškumą,

1.3. atlikti kitus atstovaujamosios valstybės pavestus notarinius veiksmus,

1.4. legalizuoti oficialius dokumentus ir šių dokumentų kopijas, išrašus bei vertimus,

1.5. tvirtinti parašų ir antspaudų tikrumą atstovaujamosios valstybės kompetentingų organų išduotuose dokumentuose ir buvimo valstybės Užsienio reikalų ministerijos parašus ir antspaudus.

2. Konsulinio pareigūno surašyti, legalizuoti ar patvirtinti dokumentai, jeigu jie neprieštarauja buvimo valstybės įstatymams ir taisyklėms, turės tokią pačią juridinę galią, kaip ir buvimo valstybės kompetentingų organų surašyti, legalizuoti ar patvirtinti dokumentai.

13 straipsnis

Pranešimas apie sulaikymą, areštą, įkalinimą ir lankymą

1. Kompetentingi buvimo valstybės organai nedelsdami praneša atstovaujamosios valstybės konsuliniam pareigūnui apie atstovaujamosios valstybės piliečio sulaikymą, areštą ar laisvės apribojimą kitu būdu.

Kartu kompetentingi buvimo valstybės organai nedelsdami perduoda konsulinei įstaigai kiekvieną pranešimą, kurį jai adresuoja minėtas asmuo.

2. Kompetentingi buvimo valstybės organai nedelsdami ne vėliau kaip keturios dienos po atstovaujamosios valstybės piliečio sulaikymo, arešto ar laisvės apribojimo kitu būdu užtikrina konsuliniam pareigūnui teisę aplankyti arba susisiekti su šiuo piliečiu.

3. Kompetentingi buvimo valstybės organai supažindina atstovaujamosios valstybės pilietį su jo teisėmis pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktus.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos teisės turi būti įgyvendinamos pagal buvimo valstybės įstatymus ir taisykles su sąlyga, kad minėti įstatymai ir taisyklės nepanaikina šių teisių.

14 straipsnis

Pagalbos teikimas atstovaujamosios valstybės piliečiams

1. Konsulinis pareigūnas turi teisę:

1.1. susisiekti ir lankyti bet kurį atstovaujamosios valstybės pilietį, esantį konsulinės apygardos teritorijoje, o buvimo valstybė netrukdys susisiekti atstovaujamosios valstybės piliečiams su konsuline įstaiga ir nekliudys patekti jiems į konsulinę įstaigą,

1.2. priimti laikinam saugojimui bet kurio atstovaujamosios valstybės piliečio ar juridinio asmens turtą, pinigus, vertybes ir dokumentus, jeigu tai neprieštarauja buvimo valstybės įstatymams ir taisyklėms,

1.3. prašyti kompetentingų buvimo valstybės organų nedelsiant pateikti informaciją apie bet kokį įvykį, sukėlusį materialinę žalą arba žmonių aukas, autotransporto priemonių sulaikymą ir nelaimingus atsitikimus, kuriuose dalyvavo atstovaujamosios valstybės piliečiai,

1.4. prašyti kompetentingų buvimo valstybės organų pagalbos, ieškant dingusių be žinios atstovaujamosios valstybės piliečių.

2. Jeigu atstovaujamosios valstybės pilietis negali laiku apginti savo teisių ir interesų pagal buvimo valstybės įstatymus ir taisykles, konsulinis pareigūnas gali jam atstovauti teismo ir kituose buvimo valstybės kompetentinguose organuose arba užtikrinti adekvatų atstovavimą iki tol, kol jis paskirs savo atstovą arba sugebės pats apginti savo teises ir interesus.

15 straipsnis

Globa ir rūpyba

1. Kompetentingi buvimo valstybės valdžios organai nedelsdami praneša konsulinei įstaigai apie būtinumą steigti globą ar rūpybą atstovaujamosios valstybės piliečiui, kuris yra neveiksnus ar kurio veiksnumas veikti savo vardu yra ribotas.

2. Konsulinis pareigūnas turi teisę pagal buvimo valstybės įstatymus ir taisykles ginti atstovaujamosios valstybės piliečio, kuris yra neveiksnus ar kurio veiksnumas veikti savo vardu yra ribotas, teises bei interesus ir, kai tai yra būtina, rekomenduoti arba paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją ir prižiūrėti su globa bei rūpyba susijusius veiksmus.

16 straipsnis

Pranešimas apie mirtį

Kompetentingi buvimo valstybės organai, mirus atstovaujamosios valstybės piliečiui, nedelsdami praneša apie tai konsulinei įstaigai. Konsulinės įstaigos prašymu jie išduoda konsulinei įstaigai mirties liudijimą ar kitus mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

17 straipsnis

Funkcijos palikimo srityje

1. Kompetentingi buvimo valstybės organai nedelsdami praneša konsuliniam pareigūnui apie jo konsulinėje apygardoje mirusį atstovaujamosios valstybės pilietį, informuoja konsulinį pareigūną apie palikimą, testamentą, taip pat apie tai, kad kuris nors asmuo, esantis ar atstovaujamas buvimo valstybės teritorijoje, yra paskirtas to turto tvarkytoju.

2. Konsulinis pareigūnas turi teisę dalyvauti kompetentingiems buvimo valstybės organams aprašant ar užantspauduojant turtą, nurodytą šio straipsnio 1 punkte.

3. Kai atstovaujamosios valstybės pilietis turi teisę į mirusio buvimo valstybės teritorijoje asmens nepriklausomai nuo šio asmens pilietybės palikimą, šios valstybės kompetentingi organai nedelsdami praneša apie tai konsulinei įstaigai.

4. Jeigu atstovaujamosios valstybės pilietis turi teisę arba pretenduoja įgyti teisę į buvimo valstybėje esantį palikimą, bet nei jis, nei jo atstovas negali dalyvauti nagrinėjant palikimo klausimus, konsulinis pareigūnas asmeniškai ar per savo atstovą gali atstovauti šiam piliečiui teismuose ir kituose kompetentinguose buvimo valstybės organuose.

5. Konsulinis pareigūnas turi teisę atstovaujamosios valstybės piliečio, kuris nėra nuolatinis buvimo valstybės gyventojas, vardu gauti ir perduoti šiam piliečiui priklausantį palikimą.

6. Jeigu atstovaujamosios valstybės pilietis, kuris nėra nuolatinis buvimo valstybės gyventojas, miršta toje valstybėje, konsulinis pareigūnas turi teisę paimti laikinam saugojimui visus dokumentus, pinigus ir asmeninį mirusiojo turtą tam, kad perduotų juos paveldėtojams, turto tvarkytojui ar kitiems įgaliotiems asmenims.

7. Konsulinis pareigūnas atstovaujamosios valstybės piliečio, jei to piliečio nėra buvimo valstybėje, vardu gali gauti iš teismo, valdžios organų ar atskirų asmenų pinigus ar kitą nuosavybę, į kurią minėtas pilietis turi teisę dėl kurio nors asmens mirties, įskaitant palikimą, išmokas, gaunamas pagal įstatymą dėl kompensacijų nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat išmokas pagal draudimo polisus gyvybės draudimo atvejais.

8. Vykdydamas šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktuose numatytas funkcijas, konsulinis pareigūnas privalo laikytis buvimo valstybės įstatymų ir taisyklių.

18 straipsnis

Atstovaujamosios valstybės laivams teikiama parama

1. Konsulinis pareigūnas turi teisę savo konsulinėje apygardoje teikti pagalbą atstovaujamosios valstybės laivams, esantiems buvimo valstybės vidaus vandenyse ar teritorinėje jūroje, šių laivų kapitonams ir įgulos nariams, taip pat:

1.1. patekti į laivą, apklausti kapitoną ir bet kurį įgulos narį bei gauti informaciją apie laivą, jo judėjimą ir krovinį,

1.2. tirti bet kokį nelaimingą atsitikimą, įvykusį plaukiojimo metu, nepažeisdamas buvimo valstybės valdžios organų teisių,

1.3. spręsti ginčus tarp kapitono ir įgulos narių, įskaitant ginčus, susijusius su darbo užmokesčiu ir prievolėmis, numatytomis darbo sutartyje, taip pat užtikrinti saugumą laive,

1.4. užtikrinti laivo kapitonui ir bet kuriam įgulos nariui medicininę pagalbą arba repatriaciją,

1.5. priimti, svarstyti, surašyti, pasirašyti ar patvirtinti susijusius su laivu dokumentus,

1.6. atstovaujamosios valstybės pavedimu spręsti ir kitus susijusius su laivu klausimus.

2. Kapitonas ir įgulos nariai turi teisę betarpiškai susisiekti su konsuliniu pareigūnu, nepažeisdami buvimo valstybės įstatymų ir taisyklių.

19 straipsnis

Su atstovaujamosios valstybės vėliava plaukiojančio laivo gynyba prievartos priemonių taikymo atveju

1. Jeigu buvimo valstybės teismas ar kiti kompetentingi organai numato imtis kokių nors prievartos priemonių ar pavesti vykdyti tyrimą atstovaujamosios valstybės laive, jie iš anksto informuoja konsulinę įstaigą, kad konsulinis pareigūnas arba jo atstovas galėtų dalyvauti atliekant šiuos veiksmus. Jeigu skubiu atveju išankstinis informavimas neįmanomas, konsulinei įstaigai turi būti nedelsiant pranešta apie buvimo valstybės kompetentingų organų atliktus veiksmus, o konsulinio pareigūno prašymu – apie atliktų veiksmų rezultatus.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos taikomos ir veiksmams, kuriuos buvimo valstybės kompetentingi organai atlieka krante laivo kapitono ar kurio nors įgulos nario atžvilgiu.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos netaikomos buvimo valstybės kompetentingiems organams, vykdant muitinės, uosto administracijos, karantino, pasienio kontrolės tikrinimą, taip pat siekiant užtikrinti navigacijos saugumą arba išvengti vandenų užteršimo.

4. Jeigu nėra trikdoma buvimo valstybės ramybė, saugumas ir viešoji tvarka, buvimo valstybės kompetentingi organai negali kištis į atstovaujamosios valstybės laivo vidaus reikalus, išskyrus atvejus, kai to prašo laivo kapitonas, ar jam sutikus arba kai yra gautas atstovaujamosios valstybės konsulinio pareigūno sutikimas.

20 straipsnis

Vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje esantiems laivams, sudužusiems arba patyrusiems avariją, užplaukusiems ant seklumos arba dėl kokių nors priežasčių negalintiems savarankiškai tęsti plaukiojimo, teikiama pagalba

1. Jeigu atstovaujamosios valstybės laivas sudūžta ar patiria avariją, užplaukia ant seklumos arba dėl kokių nors priežasčių negali savarankiškai tęsti plaukiojimo, kompetentingi buvimo valstybės organai nedelsdami praneša konsulinei įstaigai apie priemones, kurių jau imtasi gelbėjant žmones laive, laivo krovinį ir kitą turtą.

2. Buvimo valstybės kompetentingi organai neturi trukdyti konsuliniam pareigūnui teikti pagalbą kokiam nors sudužusiam ar patyrusiam avariją, užplaukusiam ant seklumos arba dėl kokių nors priežasčių negalinčiam savarankiškai tęsti plaukiojimo laivui, jo įgulai ir keleiviams; šiuo atveju jis gali kreiptis pagalbos į buvimo valstybės valdžios organus.

3. Jeigu laivas sudužo ar patyrė avariją, užplaukė ant seklumos arba dėl kokių nors priežasčių negali savarankiškai tęsti plaukiojimo, arba koks nors laivui priklausantis daiktas arba krovinys bus rastas ant buvimo valstybės kranto ar nugabentas į jos uostą, o laivo kapitonas, savininkas, laivo agentas arba draudimo kompanijos atstovas nedalyvauja ar negali imtis priemonių, siekdami nurodytą turtą išsaugoti ar tvarkyti, buvimo valstybės valdžios organai nedelsdami praneša apie tai konsulinei įstaigai. Šiuo atveju konsulinis pareigūnas turi teisę imtis būtinų priemonių jų vardu.

4. Atstovaujamosios valstybės sudužusio ar patyrusio avariją, užplaukusio ant seklumos ar dėl kokių nors priežasčių negalinčio toliau savarankiškai tęsti plaukiojimo laivo krovinys ir turtas buvimo valstybėje neapmokestinami jokiais muito mokesčiais, išskyrus atvejus, kai šis turtas buvo realizuotas arba naudotas buvimo valstybėje.

5. Konsulinis pareigūnas turi teisę dalyvauti buvimo valstybės kompetentingiems organams nustatant laivo avarijos, užplaukimo ant seklumos arba negalėjimo toliau savarankiškai tęsti plaukiojimą priežastis.

21 straipsnis

Atstovaujamosios valstybės orlaivis

Šios Konvencijos nuostatos dėl atstovaujamosios valstybės laivų taip pat taikomos ir atstovaujamosios valstybės orlaiviams, jei jos neprieštarauja kitų atstovaujamosios valstybės ir buvimo valstybės dvišalių ir daugiašalių sutarčių, kurių dalyvėmis yra abi valstybės, nuostatoms.

22 straipsnis

Teisinių dokumentų perdavimas

Konsulinis pareigūnas turi teisę perduoti teismo ir neteisminius dokumentus, jei tai leidžia buvimo valstybės įstatymai ir taisyklės. Jeigu tarp atstovaujamosios valstybės ir buvimo valstybės galioja kiti susitarimai, taikomos pastarųjų nuostatos.

23 straipsnis

Konsulinių funkcijų vykdymui skirta teritorija

Konsulinis pareigūnas vykdo konsulines funkcijas konsulinėje apygardoje. Buvimo valstybei sutikus, konsulinis pareigūnas gali vykdyti savo funkcijas už konsulinės apygardos ribų.

24 straipsnis

Santykiai su buvimo valstybės organais

Vykdydamas savo funkcijas, konsulinis pareigūnas gali kreiptis:

1. į savo konsulinės apygardos kompetentingus vietinius organus,

2. į buvimo valstybės kompetentingus centrinius organus, kiek tai leidžiama buvimo valstybės įstatymais, taisyklėmis ir papročiais arba atitinkamais tarptautiniais susitarimais.

25 straipsnis

Pranešimas apie buvimo valstybės teisės aktų pakeitimus, kurie gali būti susiję su atstovaujamosios valstybės piliečiais

Buvimo valstybė praneša konsulinei įstaigai apie teisės aktų pakeitimus, kurie gali būti susiję su atstovaujamosios valstybės piliečių teisėmis ir interesais.

IV SKYRIUS

LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

26 straipsnis

Konsulinės įstaigos ir konsulinės įstaigos darbuotojų lengvatos

1. Buvimo valstybė suteikia visas galimybes konsulinei įstaigai vykdyti savo funkcijas.

2. Buvimo valstybė skirs deramą dėmesį konsulinės įstaigos darbuotojams ir imsis būtinų priemonių tam, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal šią Konvenciją.

27 straipsnis

Konsulinės ir gyvenamosios patalpos

1. Buvimo valstybė pagal savo įstatymus ir taisykles privalo teikti paramą savo teritorijoje atstovaujamajai valstybei įsigyjant konsulinėms įstaigoms būtinas patalpas arba padėti gauti patalpas kitu būdu.

2. Buvimo valstybė taip pat privalo, esant būtinumui, teikti paramą konsulinei įstaigai, šiai įsigyjant tinkamas gyvenamąsias patalpas savo darbuotojams.

3. Šio straipsnio nuostatos negali būti suprantamos kaip atstovaujamosios valstybės atleidimas nuo pareigos laikytis buvimo valstybės įstatymų ir taisyklių, reglamentuojančių pastatų išdėstymą ir konstrukciją, taip pat įstatymų ir taisyklių, reguliuojančių miestų planavimą ir rajonavimą.

28 straipsnis

Valstybinės vėliavos ir herbo naudojimas

1. Konsulinė įstaiga turi teisę naudoti savo valstybės vėliavą ir herbą buvimo valstybėje sutinkamai su šio straipsnio nuostatomis.

2. Atstovaujamosios valstybės vėliava gali būti iškelta, o valstybinis herbas pritvirtintas prie pastato, kuriame įsikūrusi konsulinė įstaiga, ant išorinių pastato durų, taip pat konsulinės įstaigos vadovo rezidencijos ir, kai tai susiję su tarnybinių funkcijų vykdymu, ant jo transporto priemonių.

29 straipsnis

Konsulinių patalpų ir konsulinių pareigūnų gyvenamųjų patalpų neliečiamybė

1. Konsulinės patalpos ir konsulinių pareigūnų gyvenamosios patalpos neliečiamos. Buvimo valstybės valdžios atstovai gali įeiti į konsulinių pareigūnų konsulines patalpas tik atstovaujamosios valstybės buvimo valstybėje konsulinės įstaigos ar diplomatinės atstovybės vadovui arba jų paskirtam asmeniui sutikus.

2. Buvimo valstybė imsis visų būtinų priemonių konsulinių patalpų ir konsulinių pareigūnų gyvenamųjų patalpų apsaugai nuo bet kokio įsiveržimo arba žalos padarymo ir nuo bet kokių konsulinės įstaigos rimties trikdymų arba jos orumo žeminimo.

30 straipsnis

Konsulinių patalpų imunitetas nuo rekvizicijos

Konsulinėms patalpoms, konsulinės įstaigos nuosavybei bei jos transporto priemonėms taikomas imunitetas nuo bet kokio pobūdžio rekvizicijos valstybės gynybos ar visuomeniniams reikalams.

31 straipsnis

Konsulinių archyvų neliečiamybė

Konsuliniai archyvai neliečiami bet kuriuo metu ir nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

32 straipsnis

Judėjimo laisvė

Jei tai neprieštarauja buvimo valstybės įstatymams ir taisyklėms dėl rajonų, į kuriuos įvažiavimas draudžiamas arba reguliuojamas valstybės saugumo sumetimais, buvimo valstybė privalo užtikrinti savo teritorijoje judėjimo ir kelionių laisvę visiems konsulinės įstaigos darbuotojams. Tačiau buvimo valstybė visais atvejais suteikia galimybę konsuliniam pareigūnui vykdyti savo tarnybines pareigas.

33 straipsnis

Susisiekimo laisvė

1. Buvimo valstybė suteiks ir saugos konsulinės įstaigos susisiekimo laisvę visiems oficialiems tikslams. Susisiekdama su atstovaujamosios valstybės vyriausybe, diplomatinėmis atstovybėmis ir kitomis konsulinėmis įstaigomis, konsulinė įstaiga gali naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant diplomatinius ir konsulinius kurjerius, užkoduotas ir šifruotas depešas, diplomatinį ir konsulinį paštą. Konsulinė įstaiga gali įrengti ir naudotis radijo ryšio siųstuvu tik buvimo valstybei sutikus.

2. Oficiali konsulinės įstaigos korespondencija neliečiama. Konsulinis paštas negali būti nei atplėšiamas, nei sulaikomas. Jis privalo turėti matomus išorinius ženklus, nurodančius jo pobūdį, ir juose gali būti tik oficiali korespondencija, oficialūs dokumentai ir daiktai, skirti tik oficialiam naudojimui.

3. Konsulinis kurjeris turi būti atstovaujamosios valstybės pilietis ir negali būti buvimo valstybės nuolatinis gyventojas. Buvimo valstybėje jis naudojasi tomis pačiomis lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais kaip ir diplomatinis kurjeris.

4. Atstovaujamoji valstybė arba konsulinė įstaiga gali paskirti konsulinius kurjerius ad hoc. Tokiais atvejais šio straipsnio 3 punkto nuostatos taip pat taikomos, išskyrus tai, kad jame nurodyti imunitetai baigiasi nuo tokiam kurjeriui patikėto konsulinio pašto pristatymo į paskirties vietą momento.

5. Konsulinis paštas gali būti patikėtas atstovaujamosios valstybės laivo kapitonui arba orlaivio vadui, kuris privalo turėti oficialų dokumentą, kuriame nurodomas konsulinį paštą sudarančių vienetų skaičius, tačiau jis nelaikomas konsuliniu kurjeriu. Konsulinės įstaigos darbuotojai gali tiesiogiai ir netrukdomai laivo kapitonui ar orlaivio vadui įduoti arba priimti iš jų konsulinį paštą.

34 straipsnis

Konsuliniai mokesčiai ir rinkliavos

1. Konsulinė įstaiga už teikiamas konsulines paslaugas buvimo valstybės teritorijoje gali imti mokesčius ir rinkliavas, numatytus atstovaujamosios valstybės įstatymais ir taisyklėmis.

2. Šio straipsnio 1 punkte numatyti mokesčiai ir rinkliavos buvimo valstybėje neapmokestinami.

35 straipsnis

Konsulinių pareigūnų neliečiamybė

1. Konsuliniai pareigūnai naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti sulaikomi arba areštuojami. Buvimo valstybė imasi reikalingų priemonių, kad išvengtų bet kokio kėsinimosi į jų laisvę ir orumą.

36 straipsnis

Imunitetas nuo jurisdikcijos

1. Konsuliniai pareigūnai naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetais tokia pačia apimtimi kaip ir diplomatiniai agentai pagal 1961 metų balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatas.

2. Konsulinės įstaigos konsuliniams tarnautojams ir aptarnaujančio personalo darbuotojams netaikoma buvimo valstybės jurisdikcija veiksmų, atliktų vykdant tarnybines pareigas, atžvilgiu.

3. Šio straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos civiliniams ieškiniams:

3.1. pareikštiems dėl konsulinės įstaigos konsulinio tarnautojo arba aptarnaujančio personalo darbuotojo sudarytos sutarties, kuria jis tiesiogiai ar netiesiogiai neįsipareigoja kaip atstovaujamosios valstybės agentas, arba

3.2. pareikštiems trečiosios šalies dėl buvimo valstybėje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurį sukėlė kelių transporto priemonė, laivas arba orlaivis, padarytos žalos.

37 straipsnis

Pareiga duoti liudytojo parodymus

1. Konsuliniai pareigūnai neprivalo duoti liudytojo parodymų.

2. Konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančio personalo darbuotojai gali būti kviečiami duoti liudytojo parodymus, nagrinėjant buvimo valstybėje teismo ir administracines bylas. Jie negali atsisakyti duoti liudytojo parodymų, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytais atvejais.

3. Konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančio personalo darbuotojai neprivalo duoti liudytojo parodymų klausimais, susijusiais su jų pareigų vykdymu, arba pateikti su jų funkcijomis susijusią oficialią korespondenciją ar dokumentus. Jie turi teisę duoti liudytojo parodymus apie atstovaujamosios valstybės teisės aktus kaip ekspertai, jei yra gautas konsulinės įstaigos vadovo sutikimas, tačiau jie gali atsisakyti duoti parodymus kaip ekspertai.

4. Buvimo valstybės kompetentingi valdžios organai, kuriems reikia kurio nors konsulinio tarnautojo arba aptarnaujančio personalo darbuotojo parodymų, neturi trukdyti šio asmens tarnybinių pareigų vykdymui. Esant galimybei, šie valdžios organai gali išklausyti šiuos parodymus šio asmens gyvenamojoje vietoje, konsulinės įstaigos patalpose arba priimti jo parodymus raštu.

38 straipsnis

Atleidimas nuo prievolių

Buvimo valstybėje konsulinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas nuo visų asmeninių, visuomeninių pareigų ir karinių prievolių, taip pat nuo buvimo valstybės įstatymais ir taisyklėmis numatytų bet kokių reikalavimų, susijusių su užsieniečių registracija ir leidimo gyventi gavimu, vykdymo.

39 straipsnis

Atleidimas nuo mokesčių ir rinkliavų

1. Buvimo valstybė neapmokestina mokesčiais ir rinkliavomis:

1.1. konsulinių patalpų ir konsulinės įstaigos darbuotojų gyvenamųjų patalpų, kurių savininke arba nuomininke yra atstovaujamoji valstybė, gautų iš atstovaujamosios valstybės ar jos atstovo, taip pat su tuo susijusių sutarčių ir aktų,

1.2. konsulinės įstaigos oficialiems tikslams teisėtai įgyto kilnojamojo turto ir transporto priemonių, taip pat jų įgijimo, valdymo ir išlaikymo.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos:

2.1. mokesčiams ir rinkliavoms už specialias paslaugas,

2.2. mokesčiams ir rinkliavoms, imamoms pagal buvimo valstybės įstatymus ir taisykles iš asmens, kuris sudarė sutartį su buvimo valstybe ar jos atstovu.

40 straipsnis

Konsulinės įstaigos darbuotojų atleidimas nuo mokesčių

1. Konsulinės įstaigos darbuotojai, taip pat jų šeimos nariai, gyvenantys kartu su jais, atleidžiami nuo visų asmeninių ir turtinių, valstybinių, rajoninių ir municipalinių mokesčių bei rinkliavų, išskyrus:

1.1. netiesioginius mokesčius, kurie paprastai įskaičiuojami į prekių ir paslaugų kainą,

1.2. mokesčius ir rinkliavas už privatų nekilnojamąjį turtą, esantį buvimo valstybės teritorijoje, su 39 straipsnyje numatytomis išimtimis,

1.3. mokesčius už paveldimą turtą, paveldėjimo rinkliavas, mokesčius už turto perėjimą su 44 straipsnio 2 punkte numatytomis išimtimis,

1.4. mokesčius ir rinkliavas už asmenines pajamas, įskaitant pajamas iš kapitalo, kurio šaltinis yra buvimo valstybėje, taip pat mokesčius už kapitalo investavimą į komercines ir finansines įmones buvimo valstybėje,

1.5. mokesčius ir rinkliavas už konkrečias aptarnavimo rūšis, registracinius, teismo ir rejestro mokesčius, hipotekos ir žyminius mokesčius su 39 straipsnio nuostatų numatytomis išimtimis.

2. Konsulinės įstaigos darbuotojai atleidžiami nuo mokesčių ir rinkliavų už darbo užmokestį, gaunamą už savo darbą konsulinėje įstaigoje.

3. Konsulinės įstaigos darbuotojai, samdantys asmenis, kurie buvimo valstybėje nėra atleidžiami nuo pajamų mokesčio už darbo užmokestį, vykdo valstybės įstatymais ir taisyklėmis darbdaviams numatytas pareigas, susijusias su pajamų mokesčių ėmimu.

41 straipsnis

Atleidimas nuo muitinės kontrolės ir muito mokesčių

1. Buvimo valstybė, vadovaudamasi savo įstatymais ir taisyklėmis, leidžia įvežti ir išvežti be muito mokesčių, išskyrus tuos, kurie imami už saugojimą, pervežimą ir panašaus pobūdžio paslaugas:

1.1. daiktus, skirtus oficialiam konsulinės įstaigos naudojimui,

1.2. daiktus, skirtus konsulinių pareigūnų asmeniniam naudojimui,

1.3. daiktus, taip pat ir buitinius reikmenis, kuriuos konsulinės įstaigos konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančio personalo tarnautojai įsiveža pirmą kartą atvykdami.

2. Šio straipsnio 1 punkto 2 ir 3 papunkčiuose nurodytų daiktų kiekis neturi viršyti šių asmenų asmeniniam naudojimui būtino kiekio.

3. Asmeninis konsulinio pareigūno bagažas atleidžiamas nuo muitinės kontrolės. Buvimo valstybės kompetentingi organai gali jį kontroliuoti, tik jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jame yra kitų daiktų, nenurodytų šio straipsnio 1 punkto 2 papunktyje, arba daiktų, kurių įvežimas ir išvežimas uždraustas buvimo valstybės įstatymais ir taisyklėmis arba karantino taisyklėmis. Šiuo atveju kontrolė atliekama dalyvaujant konsuliniam pareigūnui arba jo įgaliotam atstovui.

42 straipsnis

Šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1. Konsulinės įstaigos darbuotojų šeimos nariai turi tas pačias privilegijas ir imunitetus kaip ir konsulinės įstaigos atitinkamas darbuotojas.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos šeimos nariams, kurie yra buvimo valstybės piliečiai arba nuolatiniai gyventojai arba užsiima profesine ar komercine veikla, siekdami gauti pajamas buvimo valstybėje.

43 straipsnis

Asmenys, neturintys privilegijų ir imunitetų

1. Konsulinės įstaigos konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančio personalo darbuotojai, esantys buvimo valstybės piliečiais arba nuolatiniais gyventojais, neturi šioje Konvencijoje numatytų privilegijų ir imunitetų, išskyrus numatytus 37 straipsnio 3 punkte.

2. Konsulinės įstaigos darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, pradeda naudotis šioje Konvencijoje numatytomis privilegijomis ir imunitetais nuo atvykimo į buvimo valstybę momento arba nuo to momento, kai jie tapo šeimos nariais.

3. Kai konsulinės įstaigos darbuotojo funkcijos pasibaigia, jo privilegijos ir imunitetai, taip pat jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, privilegijos ir imunitetai pasibaigia tuo momentu, kai minėtas asmuo išvyksta iš buvimo valstybės arba pasibaigia priimtinas terminas, per kurį jis galėjo išvykti. Konsulinės įstaigos darbuotojo šeimos narių privilegijos ir imunitetai pasibaigia, kai jie nustoja būti jo šeimos nariais. Tačiau jei asmenys ketina išvykti iš buvimo valstybės per priimtinus terminus, jų privilegijos ir imunitetai tęsiasi iki jų išvykimo.

4. Konsulinės įstaigos darbuotojo mirties atveju jo šeimos nariai, gyvenę kartu su juo, turi jiems suteiktas privilegijas ir imunitetus iki momento, kol jie išvyksta iš buvimo valstybės arba pasibaigia priimtinas terminas, per kurį jie galėjo išvykti.

44 straipsnis

Privilegijų ir imunitetų atsisakymas

1. Atstovaujamoji valstybė gali atsisakyti bet kurių šioje Konvencijoje numatytų privilegijų ir imunitetų, kurias turi atitinkami asmenys. Visais atvejais šis atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas ir apie jį turi būti raštu pranešta buvimo valstybei.

2. Kai bet kuris asmuo pareiškia ieškinį byloje, kurioje jis galėtų turėti imunitetą nuo jurisdikcijos pagal šią Konvenciją, jis netenka teisės remtis imunitetu nuo jurisdikcijos priešieškinio, susijusio su pagrindiniu ieškiniu, atveju.

3. Imuniteto nuo jurisdikcijos civilinėje arba administracinėje byloje atsisakymas nereiškia, kad atsisakoma imuniteto nuo teismo sprendimų, kurių atvejais reikia atskiro raštiško atsisakymo nuo imuniteto, vykdymo.

45 straipsnis

Diplomatinių atstovybių vykdomos konsulinės funkcijos

1. Šios Konvencijos nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai konsulines funkcijas vykdo diplomatinės atstovybės.

2. Diplomatinės atstovybės darbuotojų, kuriems pavesta vykdyti konsulines funkcijas, pavardės pranešamos buvimo valstybės Užsienio reikalų ministerijai arba šios ministerijos nurodytam organui.

3. Vykdydama konsulines funkcijas, diplomatinė atstovybė gali kreiptis:

3.1. į konsulinėje apygardoje esančius vietinės valdžios organus,

3.2. į buvimo valstybės centrinius valdžios organus, jeigu tai neprieštarauja buvimo valstybės įstatymams, taisyklėms ir papročiams arba atitinkamiems tarptautiniams susitarimams.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodytų diplomatinės atstovybės darbuotojų privilegijas ir imunitetus reguliuoja tarptautinės teisės normos, susijusios su diplomatiniais santykiais.

V SKYRIUS

BUVIMO VALSTYBĖS ĮSTATYMŲ IR TAISYKLIŲ GERBIMAS

46 straipsnis

1. Asmenys, kurie turi šioje Konvencijoje numatytas privilegijas ir imunitetus, be žalos šioms privilegijoms ir imunitetams privalo gerbti buvimo valstybės įstatymus ir taisykles, taip pat ir kelių eismo taisykles.

2. Konsulinės patalpos negali būti naudojamos tikslams, nesuderinamiems su konsulinių funkcijų vykdymu.

3. Konsulinė įstaiga, konsulinės įstaigos darbuotojai ir jų šeimos nariai privalo gerbti buvimo valstybės įstatymus ir taisykles transporto priemonių draudimo srityje.

4. Atstovaujamosios valstybės konsulinės įstaigos darbuotojai negali, siekdami gauti asmenines pajamas, užsiimti buvimo valstybėje profesine arba komercine veikla, išskyrus su oficialių funkcijų vykdymu susijusią veiklą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Ratifikavimas, įsigaliojimas, denonsavimas

1. Ši Konvencija turi būti ratifikuota ir įsigalioja trisdešimtą (30) dieną po pasikeitimo ratifikaciniais raštais dienos.

2. Ši Konvencija sudaryta neapibrėžtam terminui ir galios dar šešis (6) mėnesius nuo vienos iš Susitariančiųjų Šalių pranešimo raštu kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šią Konvenciją dienos.

Sudaryta Vilniuje 1999 metų liepos 12 d. dviem egzemplioriais lietuvių, gruzinų ir rusų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią. Iškilus nesutarimams aiškinant lietuvišką ar gruzinišką tekstą, Susitariančiosios Šalys remsis šios Konvencijos tekstu rusų kalba.

Lietuvos Respublikos vardu

Gruzijos vardu

______________