LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-962

Vilnius

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1 straipsnyje vietoj žodžių „(toliau - tarybų)“ įrašyti žodžius „(toliau – savivaldybių tarybų, tarybų)“, vietoj žodžio „trejiems“ įrašyti žodį „ketveriems“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybų, tarybų) nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

2. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, rinkimų dieną sukakęs 20 metų.

3. Savivaldybės tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais. Tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota toje valstybėje, kurios pilietis jis yra.

4. Savivaldybės tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos kariai bei statutinių institucijų ir įstaigų pareigūnai, kuriems specialiais įstatymais ar statutais yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

5. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

6. Nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie deklaravo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus šios savivaldybės teritorijoje arba paskutinis žinomas jų gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu jie nurodė šios savivaldybės teritorijoje, ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų, kurie taip pat yra atitinkamų rajonų administraciniai centrai, nuolatiniai gyventojai, kurie yra susieti su atitinkamų rajonų bendruomenėmis bendrais viešaisiais poreikiais bei interesais ir apie tai raštu pranešė Vyriausiajai rinkimų komisijai šios komisijos nustatyta tvarka, laikomi atitinkamų rajonų nuolatiniais gyventojais.

 

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

3 straipsnyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos pilietis“ įrašyti žodžius „nuolatinis savivaldybės gyventojas“, vietoj žodžio „tris“ įrašyti žodį „penkis“, vietoj žodžio „trijų“ įrašyti žodį „penkių“, vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodį „rinkėjo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas nuolatinis savivaldybės gyventojas, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą - sąrašo balsą (pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir penkis papildomus balsus balsuoti už penkių kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą - pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje rinkėjo balsams.“

 

4 straipsnis. 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas

6 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „2“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.“

 

5 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas

9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje“ įrašyti žodžius „šios savivaldybės rinkėjai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys šios savivaldybės rinkėjai.“

 

6 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas

12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įsigaliojęs“ įrašyti žodį „įsiteisėjęs“, vietoj žodžių „ar piliečiams“ įrašyti žodžius „kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Vyriausioji rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos Respublikos įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsiteisėjęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo, tarybų nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą.“

 

7 straipsnis. 13 straipsnio 6 dalies pakeitimas

13 straipsnio 6 dalyje po žodžio „Seimo“ įrašyti žodžius „arba Respublikos Prezidento“ ir šią dalį išdėstyti taip:

6. Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.“

 

8 straipsnis. 17 straipsnio 2 dalies pakeitimas

17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodį „žmogaus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:

„Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“

 

9 straipsnis. 23 straipsnio 3 dalies pakeitimas

23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos pilietis“ įrašyti žodį „asmuo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.“

 

10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų  sąrašą bendroji tvarka

1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys asmenys pagal paso, asmens tapatybės kortelės ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Valstybės institucijos, išduodančios asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios asmenų mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir tinkamai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų pateikta informacija.

3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs rinkėjas;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

3) rinkėjas, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

4. Likus iki rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.“

 

11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.“

 

12 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

26 straipsnyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodį „rinkėjų“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

26 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.“

 

13 straipsnis. 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas

28 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos pilietis“ įrašyti žodį „rinkėjas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.“

 

14 straipsnis. 29 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. 29 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „arba kitą asmenybę“ įrašyti žodžius „asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, po žodžių „bet rinkėjo“ įrašyti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos“, vietoj žodžių „pateikia kitus įrodymus“ įrašyti žodžius „viešai pareiškia“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas viešai pareiškia, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.“

2. 29 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos piliečio“, po žodžio „pasą“ įrašyti žodžius „asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“

 

15 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

32 straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba“, po žodžio „pasą“ įrašyti žodžius „asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

32 straipsnis.     Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų 2 kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs 2 kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“

 

16 straipsnis. 34 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją dalį išdėstyti taip:

2. Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai į tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.“

 

17 straipsnis. 35 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kandidato į tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam specialiais įstatymais ar statutais apribotas dalyvavimas politinėje veikloje, taip pat ar yra kitos valstybės renkamo valdžios organo narys, atsakyti į šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“

 

18 straipsnis. 41 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. 41 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pilietis“ įrašyti žodžius „asmuo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Partija, politinė organizacija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į tarybos narius, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų. Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 38 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.“

2. 41 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „5 kandidatai“ įrašyti skaičių ir žodį „10 kandidatų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10 kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.“

 

19 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

55 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „trijų“ įrašyti žodį „penkių“, 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „mažiau“ įrašyti žodį „daugiau“, vietoj skaičiaus „5“ įrašyti skaičių „15“, 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „trys“ įrašyti žodį „penki“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

55 straipsnis. Rinkimų biuleteniai

1. Rinkimuose į tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio sąrašo kandidatų pirmumo.

2. Rinkimų biuletenyje turi būti:

1) išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;

3) antrojoje biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.“

 

20 straipsnis. 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

58 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „piliečiams“ įrašyti žodžius „ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį įstatymą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“

 

21 straipsnis. 62 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 62 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „asmenybę ar pilietybę“ įrašyti žodžius „asmens tapatybę“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.“

2. 62 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodį „asmuo“, vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai“ įrašyti žodį „asmenys“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.“

 

22 straipsnis. 63 straipsnio 2 dalies pakeitimas

63 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „trijų“ įrašyti žodį „penkių“, vietoj žodžių „tris kartus“ įrašyti žodžius „daugiau kartų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.“

 

23 straipsnis. 64 straipsnio 1 ir 7 dalių pakeitimas

1. 64 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „piliečiams“ įrašyti žodį „rinkėjams“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 7 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.“

2. 64 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „piliečių“ įrašyti žodžius „rinkėjų“, vietoj žodžio „žinių“ įrašyti žodį „duomenų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

7. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

 

24 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

86 straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos nariui atsistatydinus – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) tarybos nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties – tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka;

3) teismui pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

5) tarybos nariui išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę;

6) paaiškėjus, kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos nariui mirus – pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;

8) teismui priėmus sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.“

 

25 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

88 straipsnis.     Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės

1. Kiekvienas kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo.“ Tai neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

2. Jeigu kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl atitinkamo nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir rinkimų komisijų veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.“

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________