LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJŲ
2000 m. spalio 16 d. Nr. 422
Vilnius
Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 08 01 įsakymu Nr. 106 „Dėl gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo tvarkos“ (Žin.,1996, Nr. 78-1878) ir siekdamas sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai bei diegti aplinkai palankesnes tekstilės gaminių gamybos technologijas, skatindamas tekstilės gaminių aplinkosauginį ženklinimą:
1. Tvirtinu Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ar būsto dekoravimo gaminiams gaminti, – kriterijus (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 05 23 įsakymą Nr. 90 „Dėl aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo tekstilės gaminių grupei – dekoratyviniams audiniams kriterijų“ (Žin., 1997, Nr. 50-150).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 422
Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ar būsto dekoravimo gaminiams gaminti, – kriterijai
I. Bendrosios nuostatos
1. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojai ir importuotojai skatinami tiekti vartotojams palankesnius aplinkai gaminius.
2. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas sudaro palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkas.
3. Nustatant ANGŽ suteikimo kriterijus tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužių ar būsto dekoravimo gaminiams gaminti (toliau – tekstilės gaminiai), siekiama, įvertinus visą tekstilės gaminių gamybos ciklą (pradedant pluoštų gamybos ir apdorojimo procesais ir baigiant audinių apdailos procesais), sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai, skatinti mažiau aplinką teršiančių medžiagų naudojimą.
II. Taikymo sritis
4. ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintai ir importuojamai iš kitų šalių tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ir būsto dekoravimo gaminiams gaminti.
III. Nuorodos
7. ANGŽ suteikimo tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams, audiniams ir verpalams – kriterijai parengti vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1999 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo tekstilės gamininiams (Commision Decision of 17 February 1999 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-label to textile products // Official Journal of the European Communities.-1999 03 05, No L57, 21 – 30p.).
IV. Gaminių grupės apibūdinimas
8. ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi tekstilės gaminių grupei:
V. Tekstilės gaminių grupės – drabužių, būsto dekoravimo gaminių ir audinių bei verpalų, naudojamų drabužiams ir būsto dekoravimo gaminiams gaminti, – aplinkosauginiai kriterijai
9. ANGŽ suteikimo kriterijai tekstilės gaminių grupei – drabužiams, būsto dekoravimo gaminiams ir audiniams bei verpalams, naudojamiems drabužiams ir būsto dekoravimo gaminiams gaminti, skirstomi į tris pagrindines grupes:
9.2. pluoštų ir audinių apdorojimo technologinių procesų cheminių medžiagų aplinkosauginiai kriterijai (B);
10. Visų aplinkosauginių kriterijų normatyvinės skaitinės vertės – didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) – nustatytos vienam kilogramui tekstilės gaminių – drabužių, būsto dekoravimo gaminių, audinių ar verpalų, esant standartinėms sąlygoms: (65 ± 2)% santykinei drėgmei ir (20 ± 2)oC aplinkos oro temperatūrai, vadovaujantis LST EN 20139: 1996. „Tekstilės medžiagos. Standartinis klimatas bandiniams paruošti ir bandyti“.
11. Aplinkosauginių kriterijų faktinės skaitinės vertės konkrečiose įmonėse taip pat turi būti įvertintos vienam kilogramui tekstilės gaminių – drabužių, būsto dekoravimo gaminių, audinių ar verpalų, esant standartinėms sąlygoms.
VI. Bendrosios nuostatos
12. Šiame dokumente nustatyti specifiniai aplinkosauginiai kriterijai šių tekstilės pluoštų:
- neplautos vilnos ir kitų keratininių pluoštų;
- medvilnės;
- lino ir kitų luobinių pluoštų;
- elastomerinių pluoštų;
- cheminių sintetinių pluoštų: akrilo, poliamido, poliesterio, polivinilo, pagamintų organinių monomerų polimerizacijos metu;
- cheminių dirbtinių pluoštų: viskozės, celiuliozės acetato, vario – amoniako pluoštų, pagamintų gamtinio organinio polimero (celiuliozės) cheminio virsmo metu.
13. Tekstilės gaminiams gaminti gali būti naudojami ir kiti organinės kilmės tekstilės pluoštai, nors jų specifiniai aplinkosauginiai kriterijai ir nėra nurodyti.
14. Tekstilės gaminiams gaminti negali būti naudojami mineraliniai – stiklo, metalo, angliniai – ir kiti neorganiniai pluoštai.
15. Pretendentas, norintis gauti ANGŽ tekstilės gaminiams, turi išsamiai nurodyti tekstilės gaminiams gaminti naudojamų audinių, verpalų, pluoštų savybes, kad būtų galima taikyti atitinkamus ANGŽ suteikimo aplinkosauginius kriterijus.
16. Tam tikro pluošto faktinės aplinkosauginių kriterijų vertės nebus vertinamos, jeigu šio tipo pluošto tekstilės gaminyje yra ne daugiau kaip 5% visos gaminio masės.
VII. Cheminio sintetinio akrilo pluošto aplinkosauginiai kriterijai
18. Sintetinis akrilo pluoštas, naudojamas gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginius reikalavimus:
18.1. ką tik pagamintame baltajame akrilo pluošte liekamojo akrilnitrilo monomero turi būti ne daugiau kaip 1,5 mg/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
18.2. akrilnitrilo emisijos į atmosferą pluošto polimerizacijos ir pluošto verpimo metu metinis vidurkis turi būti mažesnis kaip 1g/kg viso pagaminto pluošto kiekio.
Pastabos: 1. Faktinė akrilnitrilo koncentracija akrilo pluošte nustatoma taip: mėginiai užpilami verdančiu vandeniu ir iš gauto ekstrakto dujų chromatografu su kapiliarine kolonėle nustatoma akrilnitrilo koncentracija.
VIII. Medvilnės pluošto aplinkosauginiai kriterijai
19. Medvilnės pluoštas, naudojamas gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti aplinkosauginių kriterijų reikalavimus, nurodytus lentelėje:
| Kriterijų pavadinimas |
Didžiausios leistinos vertės |
| 1. Likutiniai kiekiai išvardytų cheminių junginių medvilnės pluošte neturi viršyti |
aldrinas – ne daugiau kaip 0,05 ppm * |
| kamtafolas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| chlordanas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| DDT – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| dieldrinas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| endrinas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| heptachloras – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| heksachlorbenzenas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| heksachlorcikloheksanas (izomerų suma) – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| 2,4,5, – T – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| chlordimeformas – ne daugiau kaip 0,05 ppm; |
|
| chlorobenzilatas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| dinosebas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
|
| monokrotofosas – ne daugiau kaip 0,05 ppm |
* Dalis milijonui (10-6).
Pastabos:. 1. Chlororganinių cheminių junginių likutinius kiekius iš medvilnės pluošto siūloma ekstrahuoti nepoliariniais tirpikliais (izooktanu ar heksanu), naudojant ultragarsinius arba Soksleto aparatus.
3. Lentelėje suformuluoti reikalavimai netaikomi medvilnės pluoštams, kuriuose daugiau nei 50% pluošto sudaro ekologiška medvilnė, pagaminta pagal Europos Sąjungos Komisijos 1991 m. birželio 24 d. reglamento Nr. 2092/91 „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ (Council Reguliation (EEC) No 2092/91 of 24 June 1991 on organic production of agricultural products and indications referring thereto on agricultural products and foodstuffs) reikalavimus.
4. Lentelėje nurodyti reikalavimai netaikomi medvilnės gaminiams, kurių pluošte medvilnės yra daugiau nei 75%, ir yra dokumentai, patvirtinantys, kad šios medvilnės augintojas nenaudojo lentelėje išvardytų cheminių junginių nei šios medvilnės auginimo, nei jos apdorojimo metu.
5. Medvilnės gaminiams, kuriuose daugiau kaip 95% pluošto sudaro medvilnė, pagaminta pagal Europos Sąjungos Komisijos 1991 m. birželio 24 d. reglamento Nr. 2092/91 „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ (Council Reguliation (EEC) No 2092/91 of 24 June 1991 on organic production of agricultural products and indications referring thereto on agricultural products and foodstuffs) reikalavimus, ANGŽ suteikiamas be papildomų tyrimų.
IX. Elastomerinių pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
20. Elastomeriniai pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
20.1. juose esanti likutinė cinko koncentracija neturi viršyti 1 000 ppm;
(likutinė cinko jonų koncentracija elastomeriniuose pluoštuose nustatoma atomo absorbcijos spektrometru); likutinės cinko koncentracijos tyrimo rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti;
X. Linų ir kitų luobinių pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
21. Linai ir kiti luobiniai pluoštai, įskaitant iš kanapių stiebelių gaunamą pluoštą, džiuto ir ramės – kiniškos dilgėlės pluoštus, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
21.2. mirkymo vandens nuotėkos turi būti valomos taip, kad nuotėkose cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) arba bendros organinės anglies koncentracija būtų sumažinta ne mažiau kaip 75% kanapių stiebelių mirkymo vandens nuotėkose ir ne mažiau kaip 95% linų bei kitų luobinių pluoštų mirkymo nuotėkose.
Pastaba. Jeigu pluoštai buvo mirkyti, tyrimo rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti.
XI. Vilnos ir kitų keratininių pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
23. Neplauta vilna ir kiti keratininiai pluoštai, turintys avių vilnos, kupranugarių, alpakos, ožkų plaukų, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ gauti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
23.1. bendra cheminių junginių likučių: α -heksachlorano, β – heksachlorano, lindano (γ – heksachlorano), δ – heksachlorano, aldrino, dieldrino, endrino, p, p, -DDT, p, p, – DDD koncentracija neturi viršyti 0,5 ppm;
23.2. bendra cheminių junginių likučių: propetamfoso, diazinono, dichlofentiono, fenchlorfoso, chlorfenvinfoso koncentracija neturi viršyti 2 ppm;
24. 23.1, 23.2, 23.3 punktų reikalavimai nėra privalomi, jei dokumentais patvirtinama, kad ne mažiau kaip 75% vilnos ar kitų keratininių pluoštų augintojas pagamino nenaudodamas nurodytų cheminių junginių nei jų auginimo, nei apdorojimo metu.
25. Cheminių junginių, nurodytų 23.1, 23.2, 23.3 punktuose, faktiniai likučiai vilnoje ir kituose keratininiuose pluoštuose nustatomi taip: pirmiausia jie ekstrahuojami iš pluošto atitinkamais poliariniais ar nepoliariniais tirpikliais, o po to jų koncentracija nustatoma dujų chromatografu su kapiliarine kolonėle.
Keratininių pluoštų tyrimo rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti.
26. Vilna ir kiti keratininiai pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos pirminio jų apdorojimo metu susidariusių nuotėkų aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
26.1. cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS), nustatomas bichromatinės oksidacijos metodu nuotėkose, išleidžiamose į kanalizacijos tinklus, neturi viršyti 60 g/kg viso apdorotos neplautos vilnos kiekio;
26.2. nuotėkos turi būti valomos paskleidus jas žemės paviršiuje filtracijos laukuose, siekiant bent 75% sumažinti cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS);
26.3. nuotėkose, jas išleidžiant į paviršinius vandens telkinius, cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) neturi viršyti 5g/kg viso apdorotos neplautos vilnos kiekio;
26.4. nuotėkų, išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius, pH turi būti 6–9 (nebent atitekančių nuotėkų pH neįeina į šias ribas);
XII. Cheminių dirbtinių organinių pluoštų, pagamintų celiuliozės pagrindu, aplinkosauginiai kriterijai
27. Cheminiai dirbtiniai organiniai pluoštai: viskozė, celiuliozės acetatas, vario – amoniako pluoštas ir kiti, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
27.2. viskozės pluošto gamybos metu į atmosferą išsiskiriančių sieros junginių emisijos metinis vidurkis neturi viršyti 160 g/kg – viskozės siūlų (gijų) gamybos metu ir 30 g/kg – viskozės štapelio pluošto gamybos metu; bendra emisija neturi viršyti leidžiamo metinio vidurkio atitinkamai pagal pagamintos produkcijos masės kiekius;
27.3. viskozės pluošto gamybos metu susidarančios cinko emisijos į vandenį metinis vidurkis neturi viršyti 1g/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
27.4. vario – amoniako pluošto gamybos metu susidarančių vario emisijos metinis vidurkis nuotėkose, išleidžiamose iš valymo įrenginių, neturi viršyti 0,1 ppm.
Pastabos: 1. Halogenų turinčių organinių junginių kiekis pluošte nustatomas šio pluošto mėginius sudeginant ir taikant mikrokolorimetrinį susidarančių dujų analizės metodą.
XIII. Cheminių sintetinių poliamido pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
XIV. Cheminių sintetinių poliesterio pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
29. Cheminiai sintetiniai poliesterio pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
29.2. lakiųjų organinių junginių, susidarančių poliesterių polimerizacijos metu, emisijos metinis vidurkis neturi viršyti 1,2 g/kg viso pagaminto poliesterinės dervos kiekio.
Pastabos: 1. Stibio faktinė koncentracija pluošte nustatoma atomo absorbcinės spektrometrijos metodu. Šie cheminių sintetinių poliesterio pluoštų tyrimų rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti.
XV. Cheminių sintetinių polipropileno pluoštų aplinkosauginiai kriterijai
30. Cheminiai sintetiniai polipropileno pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti nudažyti medžiagomis be švino turinčių pigmentų.
XVI. Bendrosios nuostatos
31. ANGŽ gali būti suteikiamas tekstilės gaminiams tik tada, kai jiems gaminti taikyti gamybos, apdailos, apretavimo, blukinimo, sunkinimo technologiniai procesai atitinka nurodytus aplinkosauginių kriterijų reikalavimus.
Pastaba. Antrinio panaudojimo pluoštai gali turėti šiek tiek dažiklių ar kitų cheminių junginių (likusių po pirminio jų panaudojimo), nors tokius dažiklius ar cheminius junginius yra draudžiama naudoti gaminiams, kurie gali būti pateikti dėl ANGŽ suteikimo.
XVII. Karšimo (šukavimo) ir verpimo (sukimo) technologinių procesų alyvoms, vaškams, tepalams apdailos medžiagoms, klijams, šlichtams, naudojamiems pluoštams ir verpalams apdoroti, aplinkosauginiai kriterijai
32. Visų pluoštų ar verpalų gamybos technologinio proceso – karšimo (šukavimo) ir verpimo (sukimo) operacijų metu naudojami tepalai, alyvos, vaškai, apdailos medžiagos individualiai (arba jos gali būti naudojamų mišinių ar specialių preparatų sudėtyje), skirti apdoroti pluoštams ar verpalams, kurie naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
32.1. ne mažiau kaip 90% jų masės, neskaitant juose esančio vandens, turi būti pakankamai gerai biologiškai skaidomi arba nukenksminami nuotėkų valymo įmonėse;
32.2. klijavimo ar šlichtavimo medžiagų, naudojamų pluoštams ar verpalams apdoroti, ne mažiau kaip 95% masės (neskaitant jose esančio vandens) turi būti pakankamai gerai biologiškai skaidomi arba nukensminami nuotėkų valymo įmonėse;
32.3. aromatinių junginių koncentracija alyvose, naudojamose pluoštams ar verpalams apdoroti, neturi viršyti 1 ppm.
Pastabos: 1. Tyrimo rezultatai būtini, jeigu neturima pakankamai informacijos apie naudojamų medžiagų biologinį skaidymo laiką arba galimybes jas nukenksminti nuotėkose. Biologiškai skaidomos arba nukenksminamos medžiagos yra tos, kurių 60–80% masės suskaidoma per 28 dienas.
XVIII. Verpalų ar audinių, kurių apdorojimo medžiagų sudėtyje esama tetrachlorfenolių, pentachlorfenolių arba jų druskų ir esterių, aplinkosauginiai kriterijai
33. Verpalai bei audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, neturi būti apdorojami medžiagomis, kurių sudėtyje esama tetrachlorfenolių, pentachlorfenolių, jų druskų bei esterių.
Pastaba. Tyrimų metu atitinkamais tirpikliais iš verpalų, audinių ar galutinio tekstilės gaminio ekstrahuojami tetrachlorfenoliai, pentachlorfenoliai, jų druskos ir esteriai. Po to gauti tirpalai apdorojami acetanhidridu ir tiriami dujų chromatografu su elektronų gaudymo detektoriumi, kurio tiriamos medžiagos nustatymo riba – 0,05 ppm.
XIX. Tekstilės gaminių išėsdinimo (blukinimo) technologinio proceso medžiagų aplinkosauginiai kriterijai
XX. Šilko sunkinimo (šilko užpildymo) technologinio proceso medžiagų aplinkosauginiai kriterijai
XXI. Audinių apdorojimo detergentų, minkštiklių ir kompleksinių agentų (detergentų – minkštiklių) aplinkosauginiai kriterijai
36. Audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, apdorojimo detergentuose, minkštikliuose ir kompleksiniuose agentuose (detergentuose – mikštikliuose) neturi būti šių cheminių junginių:
- alkilfenoletoksilatų;
- bis (hidrintų riebiųjų rūgščių alkil) dimetilo amonio chlorido;
- distearilo dimetilo amonio chlorido;
- di(hidrintų riebiųjų rūgščių) dimetilo amonio chlorido;
- etileno diamino tetraacetato.
Be to, šie cheminiai junginiai negali būti ir detergentų, minkštiklių ar kompleksinių agentų (detergentų – minkštiklių) sudedamosios dalys.
37. Audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, drėgnųjų apdorojimo procesų (plovimo ir minkštinimo ar kompleksinių – plovimo ir minkštinimo) metu gali būti naudojami tik tie detergentai, minkštikliai ir kompleksiniai agentai (detergentai – minkštikliai), kurių ne mažiau kaip 95% masės turi būti biologiškai suskaidyta ar nutekamųjų vandenų valymo įmonėje nukenksmintos medžiagos.
Pastabos: 1. Tyrimo rezultatai yra būtini, ypač jei neturima pakankamai informacijos apie naudojamų medžiagų biologinio skilimo laiką arba galimybes jas nukenksminti nuotėkų valymo įmonėse.
XXII. Pluoštų balinimo agentų aplinkosauginiai kriterijai
38. Jei pluoštai balinami balinimo agentais, turinčiais chloro organinių junginių, tai jų kiekis, bendruoju atveju, patenkantis į nuotėkas (skaičiuojant chloro anijonų koncentraciją) turi būti:
- mažesnis kaip 40 mg / kg balinto pluošto kiekio;
- mažesnė kaip 100 mg/kg balinamo pluošto chloro anijonų koncentracija leidžiama balinant šias pluošto atmainas:
- vilną, balinamą prieš marginimą;
- linus ir kitus luobinius pluoštus;
- balinamą medvilnę;
- balinamus poliesterinius pluoštus, kurių polimerizacijos laipsnis mažesnis kaip 1 800.
Pastabos: 1. Tyrimo rezultatai yra būtini pristatant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti, jeigu buvo naudojami chloro junginių turintys pluošto balinimo agentai.
XXIII. Dažiklių ir pigmentų, naudojamų pluoštams, verpalams ir audiniams dažyti ar marginti, priemaišų kiekius ribojantys aplinkosauginiai kriterijai
39. Pluoštų, verpalų ir audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažymui ar marginimui naudojamuose dažikliuose esančių priemaišų koncentracija neturi viršyti šių didžiausių leistinų verčių:
- arseno (As) – 50 ppm;
- kadmio(Cd) – 20 ppm;
- chromo (Cr) – 100 ppm;
- vario (Cu) – 250 ppm;
- gyvsidabrio (Hg) – 4 ppm;
- nikelio (Ni) – 200 ppm;
- švino (Pb) – 100 ppm;
- stibio (Sb) – 50 ppm;
- alavo (Sn) – 250 ppm;
- cinko (Zn) – 1500 ppm.
40. Pluoštų, verpalų ir audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažymui ar marginimui naudojamuose pigmentuose priemaišų koncentracija neturi viršyti šių didžiausių leistinų verčių:
- arseno (As) – 50 ppm;
- kadmio (Cd) – 50 ppm;
- chromo (Cr) – 100 ppm;
- gyvsidabrio (Hg) – 25 ppm;
- švino (Pb) – 100 ppm;
- stibio (Sb) – 250 ppm;
- cinko (Zn) – 1 000 ppm.
XXIV. Chromo kandikinių dažiklių aplinkosauginiai kriterijai
41. Vilna ir kiti keratininiai pluoštai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažyti mažas chromo junginių koncentracijas turinčiais kandikiniais chromo dažikliais:
- kalio dichromato kiekis pluoštų dažymo vonioje neturi viršyti 1,8%;
- natrio dichromato kiekis dažymo vonioje neturi viršyti 1,5% (naudojant juos chromo juodai spalvai išgauti);
- šių cheminių junginių kiekis dažymo vonioje neturi viršyti 1% (išgaunant kitus atspalvius);
- dažymo vonių tirpaluose, kurie išleidžiami su nuotėkomis, liekamoji chromo koncentracija neturi viršyti didžiausių leistinų koncentracijų:
- trivalenčio chromo jonų (Cr3+) – 5 mg/l;
- šešiavalenčio chromo jonų (Cr6+) – 0,5 mg/l.
Pastabos: 1. Chromo koncentracija nustatoma atomo absorbcijos spektrometru.
XXV. Metalo kompleksinių dažiklių aplinkosauginiai kriterijai
42. Pluoštus, verpalus ir audinius, naudojamus gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, dažant ar marginant metalo kompleksiniais dažikliais (kuriuose vario, chromo ar nikelio kompleksų yra daugiau negu 20%), su nuotėkomis gali būti išleidžiami šių dažiklių tirpalai:
- kuriuose lieka mažiau kaip 7% dažiklio.
Išvalytose nuotėkose metalų koncentracijos neturi viršyti šių didžiausių leistinų verčių:
- vario (Cu) – 75 mg/kg nudažyto štapelio, verpalų ar pluošto;
- chromo (Cr) – 50 mg/ kg;
- nikelio (Ni) – 75 mg /kg.
Pastaba. Tyrimo rezultatai yra būtini, jeigu metalo kompleksiniai dažikliai buvo naudojami pluoštams, verpalams, audiniams dažyti ar marginti.
XXVI. Azodažiklių aplinkosauginiai kriterijai
43. Pluoštai, verpalai ar audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pritatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažyti ar marginti nenaudojant tokių azodažiklių, kurių skilimo produktuose galimi šie aromatiniai aminai:
| 4-aminodifenilas |
(92-67-1) *; |
| benzidinas |
(92-87-5); |
| 4-chloro-o-toluidinas |
(95-69-2); |
| 2-naftilaminas |
(91-59-8); |
| o-amino-azotoluenas |
(97-56-3); |
| 2-amino-4 nitrotoluenas |
(99-55-8); |
| p-chloranilinas |
(106-47-8); |
| 2,4-diaminoanisolas |
(615-05-4); |
| 4,4’-diaminodifenilmetanas |
(101-77-9); |
| 3,3’-dichlorbenzidinas |
(91-94-1)4; |
| 3,3’-dimetoksibenzidinas |
(119-90-4); |
| 3,3’-dimetilbenzidinas |
(119-93-7); |
| 3,3’-dimetil-4,4’-diaminodifenilmetanas |
(838-88-0); |
| p-krezidinas |
(120-71-8); |
| 4,4’-metileno-bis-(2-chloranilinas) |
(101-14-4); |
| 4,4’-oksidianilinas |
(101-80-4); |
| 4,4’-tiodianilinas |
(139-65-1); |
| o-toluidinas |
(95-53-4); |
| 2,4’-diaminotoluenas |
(95-80-7); |
| 2,4,5-trimetilanilinas |
(137-17-7); |
| 4-aminoazobenzenas |
(60-09-3); |
| o-anizidinas |
(90-04-0). |
* Tarnyba (Chemical Abstracts Service), tvarkanti cheminių medžiagų sąrašą, kiekvienai cheminei medžiagai suteikia registracijos numerį. Tarptautinės organizacijos ir daugelis valstybių šį numerį naudoja kaip tarptautinį cheminės medžiagos kodą.
XXVII. Kancerogeninių, mutageninių ar reprodukcijai toksiškų dažiklių aplinkosauginiai kriterijai
44. Pluoštai, verpalai ir audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti dažomi ar marginami nenaudojant kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai dažiklių:
- Spalvos indeksas (S. I.) Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 1;
- S. I. Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 2;
- S. I. Tirpiklinis geltonasis (C. I. Solvent Yellow) 3;
- S. I. Bazinis raudonasis (C. I. Basic Red) 9;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 1;
- S. I. Rūgštinis raudonasis (C. I. Acid Red) 26;
- nenaudojant dažiklių ar jų komponentų, kurie apibūdinami rizikos frazėmis:
- R 45 (gali sukelti vėžinius susirgimus);
- R 46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus);
- R 60 (gali pakenkti reproduktyvumui);
- R 61 (gali pakenkti negimusiam kūdikiui).
Šie reikalavimai įtvirtinti EEB Tarybos 1967 m. birželio 27 d. direktyvoje 67/548, apibendrinančioje įstatymus, taisykles ir administracinius sprendimus, susijusius su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu (Council Directive of 27 June 1967 on the approximation of the laws, reguliations and administrative provisions relating to the classification, packaging and labelling of dangerous substances (67/548/EEC) (OJ No 196/1, 16. 8. 67, p. 234–237), ir 1998 m. rugsėjo 18 d. Komisijos direktyva 98/73/EEC (Commission Directive 98/73/EC of 18 September 1998 adapting to technical progress for the 24th time Council Directive 67/548/EEC) (OJ L 305, 16. 11. 1998, p. 1).
XXVIII. Potencialiai jautrinančių medžiagų grupei priskiriamų dažiklių aplinkosauginiai kriterijai
45. Verpalus ar audinius, naudojamus gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, siekiant užtikrinti jų atsparumą prakaitui (rūgštims ir šarmams), ne mažesnį kaip 4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo efektą), leidžiama dažyti ar marginti šiais potencialiai jautrinančių medžiagų grupei* priskirtais dispersiniais dažikliais:
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 3;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 35;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 106;
- S. I. Dispersinis mėlynasis (C. I. Disperse Blue) 124;
- S. I. Dispersinis geltonasis (C. I. Disperse Blue) 3;
- S. I. Dispersinis oranžinis (C. I. Disperse Orange) 3;
- S. I. Dispersinis oranžinis C. I. Disperse Orange) 37/76;
- S. I. Dispersinis raudonasis (C. I. Disperse Red) 1.
*Potencialiai jautrinančios medžiagos – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją, o tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali būti pavojingas sveikatai.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumas prakaitui nustatomas vadovaujantis LST EN ISO 105 – E04. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui“.
XXIX. Intensifikatorių (pernešėjų), naudojamų pluoštams, verpalams, audiniams dažyti ar marginti, taip pat šių gaminių apdailos metu, aplinkosauginiai kriterijai
XXX. Pastų pluoštams, verpalams, audiniams marginti aplinkosauginiai kriterijai
47. Pluoštai, verpalai, audiniai, naudojami gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, turi būti marginti:
- pastomis, kuriose yra ne daugiau kaip 5% lakiųjų organinių junginių;*
- nenaudojant plastizolio pastos.
*Lakūs organiniai junginiai – tai visi organiniai junginiai, kurių, esant 293,15 K temperatūrai, garų slėgis lygus 0,01kPa arba jų lakumas didesnis negu organinių junginių, susidarančių įprastomis marginimo proceso technologinėmis sąlygomis.
XXXI. Audinių apdailos medžiagų aplinkosauginiai kriterijai
48. Audiniuose, naudojamuose gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido likutinis kiekis neturi viršyti didžiausių leistinų koncentracijų:
- tekstilės gaminiuose, skirtuose vaikams, jaunesniems nei dveji metai, – neturi viršyti 30 ppm;
- tekstilės gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su žmogaus oda, – neturi viršyti 75 ppm;
- visuose kituose tekstilės gaminiuose – neturi viršyti 300 ppm.
Pastabos: 1. Laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido kiekio audiniuose nustatymo metodas: LST EN ISO 14184 – 1: 1999. Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1 – oji dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas). (ISO 14184 – 1:1998).
XXXII. Nuotėkų, susidarančių pluoštų apdorojimo šlapiųjų procesų (plovimo, minkštinimo ar kompleksinių) metu, aplinkosauginiai kriterijai
49. Pluoštų, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, šlapiųjų apdorojimo procesų (plovimo, minkštinimo ar kompleksinio) metu susidariusios nuotėkos (išskyrus nuotėkas, susidariusias apdorojant neplautą vilną) išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius po jų nukenksminimo filtracijos laukuose, turi atitikti šiuos aplinkosauginius reikalavimus:
- cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) turi būti mažesnis nei 25 mg/kg viso pagaminto pluošto kiekio;
- pH turi būti tarp 6 ir 9 (nebent atitekančių nuotėkų pH būtų kitoks) ir temperatūra žemesnė negu 40oC (nebent atitekančių nuotėkų temperatūra viršytų šią vertę).
Pastaba. Tyrimo rezultatai yra būtini, pristant tekstilės gaminius ANGŽ suteikti.
XXXIII. Antipirenų, kuriais apdorojami tekstilės gaminiai, aplinkosauginiai kriterijai
50. Antipirenai, kuriais apdorojami tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti šiuos aplinkosauginių kriterijų reikalavimus:
50.1. turi būti užtikrinta, kad nebus naudojamos cheminės medžiagos ar preparatai, kurie apibūdinami rizikos frazėmis:
- R45 (gali sukelti vėžinius susirgimus);
- R 46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus);
- R 50 (labai toksiški vandens organizmams);
- R 51 (toksiški vandens organizmams);
- R 52 (kenksmingi vandens organizmams);
- R 53 (gali turėti ilgalaikį žalingą poveikį vandens ekosistemoms);
- R 60 (gali pakenkti reproduktyvumui);
- R 61(gali pakenkti negimusiam kūdikiui),
kaip tai nurodyta EEB Tarybos 1967 m. birželio 27 d. direktyvoje 67/548, apibendrinančioje įstatymus, taisykles ir administracinius sprendimus, susijusius su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu (Counsil Directive of 27 June 1967 on the approximation of the laws, reguliations and administrative provisions relating to the classifation, packaging and labelling of dangerous substances (67/548/EEC) (OJ No 196/1, 16. 8. 67, p. 234–237);
50.2. kaip antipirenai gali būti naudojamos naudojamos medžiagos nepriskiriamos rizikos frazėmis apibūdinamų medžiagų grupei;
XXXIV. Vilnos gijų atsparumo santraukos apdailos (stabilizacijos) proceso medžiagų aplinkosauginiai kriterijai
XXXV. Bendrosios nuostatos
52. Drabužių, vidaus apdailos tekstilės gamininių, verpalų ir audinių, naudojamų gaminant tekstilės gaminius, pristatomus ANGŽ suteikti, patvirtinti vartojimo kriterijai:
- matmenų pokyčiai skalbiant ir džiovinant;
- nusidažymo atsparumas skalbimui;
- nusidažymo atsparumas prakaitavimui;
- nusidažymo atsparumas šlapiai trinčiai;
- nusidažymo atsparumas sausai trinčiai;
- nudažymo atsparumas šviesai
turi atitikti žemiau nurodytus optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus, o jų faktinės vertės turi būti patvirtintos atitinkamais bandymų metodais.
XXXVI. Tekstilės gaminių dėl skalbimo poveikio matmenų pokyčio optimalaus vartojimo kriterijai
53. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, skalbiami ir džiovinami turi atitikti šiuos matmenų pokyčio optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
53.1. išskalbtų ir išdžiovintų trikotažinių gaminių matmenys (ilgis ir plotis) turi keistis ne daugiau nei 6%, pūkuotos rankšluostinės medžiagos – 8%, audinio apmatų ir ataudų matmenys bei kitų austų gaminių matmenys – 4%;
53.2. šie kriterijai netaikomi tekstilės gaminiams, numatomiems valyti sausu būdu ir pažymėtiems ženklu „Sausas valymas“ ar kitu lygiaverčiu ženklu, bei tam tikriems baldų audiniams.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių dėl skalbimo poveikio matmenų pokyčio faktinės vertės nustatomos vadovaujantis LST EN 25077: 1996. „Tekstilės medžiagos. Matmenų pokyčio išskalbus ir išdžiovinus nustatymas“.
XXXVII. Tekstilės gaminių dėl skalbimo poveikio nusidažymo atsparumo pokyčių optimalaus vartojimo kriterijai
54. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo skalbimui optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
- nusidažymo atsparumas skalbiant turi būti ne mažesnis kaip 3–4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
- šis kriterijus netaikomas tekstilės gaminiams, numatomiems valyti tik sausu būdu ir pažymėtiems ženklu „Sausas valymas“ ar lygiaverčiu ženklu, taip pat baltos spalvos tekstilės gaminiams ar tekstilės gaminiams, kurie nebuvo dažyti ar marginti, bei tam tikriems baldų audiniams.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo skalbiant faktinės vertės nustatomas vadovaujantis LST EN ISO–105–C 06: 1999. „ Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. C06 dalis. Nusidažymo atsparumas skalbimui namų ir pramonės sąlygomis“.
XXXVIII. Tekstilės gaminių dėl prakaito (rūgščių ir šarmų) poveikio nusidažymo atsparumo
pokyčio optimalaus vartojimo kriterijai
55. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl prakaito poveikio optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
- nusidažymo atsparumas dėl prakaito poveikio (rūgščių ir šarmų) turi būti ne mažesnis kaip 3–4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir nusidažymo efektą);
- šis kriterijus netaikomas baltos spalvos tekstilės gaminiams ar tiems, kurie nebuvo dažyti ar marginti, taip pat baldų audiniams, užuolaidoms bei būsto vidaus apdailos tekstilės gaminiams;
- šviesių spalvų audiniams (standartinis spalvų sodrumas < 1/12) ir tekstilės gaminiams pagamintiems iš šilko ar audinio, turinčio daugiau negu 20% šilko, nusidažymo atsparumas dėl prakaito poveikio (rūgščių ir šarmų) gali būti 3 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį).
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumas prakaitui nustatomas vadovaujantis LST EN ISO 105–E04. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui“.
XXXIX. Tekstilės gaminiams nusidažymo atsparumo pokyčių veikiant šlapiai trinčiai optimalaus vartojimo kriterijai
56. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl šlapios trinties optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
- nusidažymo atsparumas dėl šlapios trinties turi būti ne mažesnis nei 2–3 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
- indigo dažikliu nudažytos šiurkščios medvilnės medžiagos nusidažymo atsparumas dėl šlapios trinties gali būti lygus 2 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
- šis kriterijus netaikomas baltos spalvos tekstilės gaminiams, nedažytiems ir nemargintiems tekstilės gaminiams, užuolaidoms bei būsto vidaus dekoravimo gaminiams.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumas dėl šlapios trinties nustatomas vadovaujantis LST EN ISO 105–X12: 1998. „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai“.
XL. Tekstilės gaminių nusidažymo atsparumo pokyčių veikiant sausai trinčiai
optimalaus vartojimo kriterijai
57. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nusidažymo atsparumo dėl sausos trinties optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
- nusidažymo atsparumas dėl sausos trinties turi būti ne mažesnis nei 4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
- indigo dažikliu nudažytos šiurkščios medvilnės medžiagos nusidažymo atsparumas dėl sausos trinties gali būti 3–4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą ir uždažymo laipsnį);
- šis kriterijus netaikomas baltos spalvos tekstilės gaminiams, nedažytiems ir nemargintiems tekstilės gaminiams, užuolaidoms bei būsto vidaus apdailos tekstilės gaminiams.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių atsparumas sausai trinčiai nustatomas vadovaujantis Lietuvos standartu, nurodytu 56 punkte.
XLI. Tekstilės gaminių nudažymo atsparumo pokyčių veikiant šviesai optimalaus vartojimo kriterijai
58. Tekstilės gaminiai, pristatomi ANGŽ suteikti, turi atitikti nudažymo atsparumo šviesai optimalaus vartojimo kriterijų reikalavimus:
- baldų audinių, užuolaidų, drapiruočių nudažymo atsparumas šviesai turi būti ne mažesnis nei 5 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą);
- šviesių spalvų (standartinis spalvų sodrumas <1/12) audinių ir pagamintų iš šilko, vilnos ar kitų keratininių pluoštų ar turinčiuose daugiau negu 20% šilko, ar daugiau negu 20% linų, ar kitų luobinių pluoštų, nudažymo atsparumas šviesai gali būti 4 (nustatomas pagal spalvos pasikeitimą);
- šie reikalavimai netaikomi čiužinių apvalkalams.
Pastabos: 1. Tekstilės gaminių atsparumas šviesai nustatomas vadovaujantis LST ISO 105–B02: 1997. „Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. B02 dalis. Nudažymo atsparumo dirbtinei šviesai nustatymas lankine ksenono blukinimo lempa“.
XLII. Informacija apie energijos ir vandens sąnaudas
XLIII. Literatūra
60. Nuotėkų užterštumo normos. LAND 10–96. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija. Vilnius,1996.
61. Buitinių nuotėkų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės. LAND 21–97. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija. Vilnius, 1997.